Kaip tuo pačiu metu studijuoti keletą mokymų ir iš jų visų gauti naudos
Klausimas: Ankstesniuose pakylėtųjų mokytojų mokymuose, pagrinde Teosofijoje ir Agni Jogoje, egzistavo Manvantaros koncepcija, atėjusi iš induizmo. Ar tai yra tapatu vėliausiai perduotam mokymui apie sferas? (Iš Vikipedijos: Manvantara yra sanskrito kalbos žodis, kurį sudaro du dėmenys – manu ir antara. Pažodžiui tai reiškia Manu laikas arba Manu gyvenimo trukmė. Kiekviena Manvantara (ciklas) yra sukuriama ir valdoma specifinio Manu, kuris savo ruožtu yra sukuriamas Brahmos, paties Kūrėjo.)
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2019 m. konferencijoje Olandijoje.
Na, čia, mano mylimieji, mes susiduriame su žodžių ribotumu ir žodžių interpretacijomis, kurias žmonės jiems priskiria. Pavyzdžiui, Teosofijoje turėjome stipresnį ryšį tarp Rytų ir Vakarų. Todėl naudojome tam tikras koncepcijas iš Rytų mokymų ir religijų, siekdami pailiustruoti tam tikrus dalykus, kuriuos nebuvo lengva tais laikais perteikti per Vakarų mokymus. Visada egzistuoja limitas, kiek toli galite su tuo nueiti. Nors iš tiesų galime sakyti, kad egzistuoja paralelė tarp Manvantarų koncepcijos ir ciklų koncepcijos, tai, kaip tai buvo suprantama induizme, nėra tikslus atitikimas mokymui, kurį mes perduodame apie sferas. Plačiausia prasme, žinoma, galėtume sakyti, kad sferos yra tam tikra ciklų forma.
Ir vis dėlto, turite suvokti, kad visada egzistuoja tam tikras kultūrinis kontekstas, kuriame yra duodamas mokymas. Galite pažvelgti, kur buvo perduoti induizmo mokymai. Galite pažvelgti į Rytų kultūrą, rytietišką mąstymą, ir suvokti, kad šie mokymai buvo perduoti labai seniai, kai kolektyvinė sąmonė buvo žemesniame lygmenyje. Žmonių išorinės žinios buvo žemesniame lygmenyje. Tad egzistavo tam tikras limitas tam, ką tuo metu buvo galima perduoti.
Štai kodėl sakyčiau, kad nors egzistuoja tam tikros paralelės, nesinaudokite linijišku, analitiniu protu, mėgindami sulyginti ankstesnį mokymą su dabartiniu mokymu, mėgindami surasti tikslius atitikmenis, kokiu būdu kažkuri induizmo koncepcija atitinka kažkurią koncepciją mūsų dabartiniame mokyme. Paprasčiausiai nėra produktyvu tai daryti. Norėdami iš tiesų kažką panašaus padaryti, turėtumėte pilnai suvokti kultūrinį kontekstą ir prasmę, kurią žmonės toje kultūroje priskyrė tiems žodžiams. Ir kam jums reikėtų tai daryti, jeigu šiuo metu užaugote Vakarų kultūroje?
Tiesiog naudokitės tomis koncepcijomis, kurias turite čia, naudokitės mokymais, kuriuos perduodame dabar ir išnaudokite juos geriausiai kaip galite. Jeigu esate atviri mokymams, kuriuos mes dabar duodame, supraskite, kad laipsniškas apreiškimas yra progresuojantis, kad ateina tam tikri momentai, kai susiduriame su pasirinkimu – jeigu norime savo mokymus pakelti į aukštesnį lygmenį, turime išsilaisvinti nuo ankstesnių mokymų. Su tais mokymais buvo pasiekta tiek, kiek buvo galima pasiekti, atsižvelgiant į žodžių ribotumą ir kultūrinį kontekstą. Mes tiesiog turime pradėti iš naujo aukštesniame lygmenyje ir nesijaudinti dėl to, kas buvo pasakyta anksčiau. Nesijaudinti dėl to, kad kai kurie žmonės gali tai paimti ir interpretuoti kaip tariamą neatitikimą arba prieštaravimą.
Negalime perduoti naujo lygmens mokymo neprarasdami kai kurių mokinių, kurie naudojasi linijišku protu prieštaravimams ieškoti. Nusprendėme, kad tiesiog negalime dėl to jaudintis. Matėte, kad praeityje labiau turėjome tendenciją, kad atvesdavome tam tikrą dispensaciją iki tokios ribos, už kurios arba pats pasiuntinys, arba mokiniai nesugebėdavo transcenduoti to sąmonės lygmens. Todėl mums tekdavo palikti tą organizaciją ir įkurti naują, kuri buvo laisvesnė pakilti į aukštesnį lygmenį. Mes, žinoma, ir dabar vis dar galime tai padaryti. Kadangi šis pasiuntinys ir daugelis mokinių keletą kartų ryžosi pakilti aukštyn, mums nereikėjo to daryti.
Mums pavyko pakilti į aukštesnį lygmenį, kaip tai padarėme prieš keletą metų su mokymais apie non-dualizmą, kaip tai padarėme su mokymais apie Sąmoningąjį AŠ, kaip tai padarėme su mokymais apie vidines dvasias, ir kaip tai padarėme su mokymais apie atskirąsias savastis ir knyga „Mano gyvenimai“. Kiekvieną kartą atsiras mokinių, kurie naudosis tuo linijišku analitiniu protu, lygindami tai su tuo, kas buvo pasakyta anksčiau. Jie atras tai, kas, žvelgiant iš linijiškos perspektyvos, atrodys kaip prieštaravimas. Užuot ėję giliau ir ieškoję gilesnio supratimo už šių tariamų prieštaravimų, jie įsikimba savo išoriniame prote, kad tai yra nesuderinamumas ir todėl privalo egzistuoti kažkokia problema, kurią jie ant visko projektuoja.
Tad mano patarimas visada būtų toks: supraskite, kad nors ankstesnėse dispensacijose ir mokymuose galite rasti vertingų dalykų, turėtumėte suprasti, kad jie yra laipsniško apreiškimo rezultatas. Todėl sakyčiau, kad paskutinis mokymas, kuriam esate atviri, turėtų būti tasai, kurį turėtumėte priimti ir daugiausiai juo naudotis.
Jūs vis dar galite studijuoti senesnius mokymus, nes jie vis dar tebėra vertingi, tačiau nesinaudokite linijišku analitiniu protu ieškodami šių tariamų neatitikimų ar prieštaravimų. Vietoj to, pažvelkite už linijiško proto; naudokitės savo intuicija, ieškodami gilesnio įvairių klausimų supratimo. Ir šitaip, jeigu tai darysite – galėsite studijuoti keletą mokymų tuo pačiu metu ir iš jų visų gauti naudos. Nauda neateis per analitinį, linijišką protą; ji ateis per intuityvų protą.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com