Kodėl mokytojai negali per pasiuntinį sakyti ką nori?
Klausimas: Kas liečia klausimus ir atsakymus, ar galėčiau užduoti klausimus apie Rumuniją, net jeigu tai nėra Amerika?
Atsakymas iš Kim Michaels, konferencijoje Los Andžele 2015 metais.
Kimas: Taip galėtumėte. Noriu pasakyti, kad kas liečia klausimus ir atsakymus su mokytojais, mano gebėjimą priimti atsakymą kartais riboja mano turimos žinios. Nepažįstu visų šalių pasaulyje, ir taip pat nežinau kiekvienos situacijos. Tad štai kaip viskas vyksta su klausimais ir atsakymais: tam, kad iš viso galėčiau susiderinti su atsakymu, turiu turėti šiek tiek išorinių žinių, ir tuomet mokytojai gali tai padauginti. Tačiau, jeigu neturiu jokių žinių ta tema, kartais tiesiog negaliu gauti atsakymo. Nėra taip, kad mokytojai nenori duoti atsakymo. Turiu ribotas žinias apie Rumuniją, bet pažiūrėsime, kas bus.
Klausimas: Tad ryšium su tuo, ką tu ką tik pasakei – jeigu neturi žinių, mokytojai negali duoti atsakymo – kodėl taip yra? Kodėl jie negali kažko pasakyti per tave, apie ką tu nieko nežinai?
Kimas: Na, jie gali tai pasakyti, tiesiog aš neįeinu į transą priimdamas diktavimą. Esu pilnai sąmoningas, tad mokytojai tiesiog siunčia sąmonės srautą, kuris patenka į mano keturis žemesniuosius kūnus. Nėra taip, kad gaunu žodžius, kuriuos galiu matyti ir perskaityti, ir tuomet pakartoti. Vertimas į žodžius įvyksta mano prote. Tad juos paveikia tai, kaip aš naudojuosi kalba, juos paveikia koncepcijos, kurias turiu savo prote. Jeigu mokytojai norėtų kažką pasakyti apie astrofiziką – apie kurią jie, žinoma, žino daug, o aš nežinau nieko – aš tiesiog neturėčiau koncepcijų. Tarsi tai būtų visiškai kita kalba. Tad turiu turėti šiek tiek struktūros, kad galėčiau susiderinti ir pradėti kalbėti, ir tuomet mokytojai gali pasakyti kažką daugiau nei žinau. Tačiau, jeigu nieko neturiu, tuomet tiesiog negaliu pradėti kalbėti. Galbūt yra įmanoma kaip nors tai apeiti, tačiau aš tuomet nesu pakankamai išsivystęs arba nesu pakankamai apmokytas, kad sugebėčiau tai daryti.
Klausytojas iš auditorijos: Noriu pasakyti, kad Elizabeth Clare Prophet kartą man pasakė, jog norėtų daugiau išmanyti apie kvantinę fiziką ir mokslą, ir galbūt vieną dieną atsiras tai išmanantis pasiuntinys. Vėlgi, ryšium su tuo, ką sakai, ir su ribotomis žiniomis, kurias ji turėjo, tai nebuvo dalykas, kuris galėjo būti per ją perduotas. Ji turėjo turėti gebėjimą įtvirtinti bent dalį žinių, kad galėtų perduoti medžiagą, jos protui nesukuriant interferencijos ir neužblokuojant informacijos.
Kimas: Taip, manau, kad arba diktuojanti būtybė užvaldo pasiuntinio protą ir tuomet gali kalbėti iš bet kokio savo turimo sąmonės lygmens be pasiuntinio suvokimo, arba turite dirbti per pasiuntinio protą. Iš savo patirties ir žinių galiu pasakyti, kad mokytojai nekalba per transo mediumus. Egzistuoja kitos būtybės žemesniajame identiteto lygmenyje, mentalinėje ir emocinėje karalijose ir astralinėje plotmėje, kurios tai daro, nes jos su džiaugsmu yra pasiruošusios užvaldyti žmonių protus, kai tuo tarpu pakylėtieji mokytojai turi absoliučią pagarbą laisvai valiai. Aš nedarau įtakos tam, kas yra sakoma, tačiau galėčiau bet kuriuo momentu sustoti. Yra mediumų, kurie įeina į transą ir, pavyzdžiui, per jį kalbanti būtybė per sesiją geria raudoną vyną. Jeigu mokytojas norėtų per mane tai daryti, aš pasakyčiau: „Ne, ačiū. Nemanau, kad tu esi pakylėtasis mokytojas, nes neturėtum tokio poreikio.“
Jaučiu, kad yra svarbu turėti šią pagarbą laisvai valiai. Tačiau taip pat nemanau, kad vienam pasiuntiniui yra skirta priimti diktavimus visomis temomis, ir nemanau, kad visos žinios, kurias mokytojai nori perduoti, galėtų būti perduotos per vieną pasiuntinį. Todėl, kad Vandenio Amžiaus grožis, manau, slypi tame, kad jame nebus tik vienas žmogus, kuris būtų aukščiausias dvasinis lyderis. Tai buvo Žuvų amžiaus tendencija, kuomet Jėzus buvo paverstas vieninteliu Dievo Sūnumi, vieninteliu, galėjusiu padaryti tai, ką jis padarė.
Tai, žinoma, kaip jūs, kurie studijavote šią svetainę, žinote, nebuvo Jėzaus noras. Tai yra visiškas iškreipimas, kadangi jis norėjo sukurti judėjimą, kuriame Šventoji Dvasia būtų galėjusi dirbti per daugelį žmonių. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės galėtų perduoti iš mokytojų žinias apie gydymą, tačiau jiems nereiktų atsistoti ir priimti diktavimą. Yra daug žmonių mokslo srityje, kurie juoktųsi ir tyčiotųsi iš pakylėtųjų mokytojų idėjos, tačiau Einšteinas buvo mediumas, kaip mediumais buvo ir daugelis kitų mokslininkų bei autorių.
Mokytojai nenori, kad būtų tik vienas žmogus, nes tai tiesiog atvestų prie dar vienos stabmeldystės. Tai iš tiesų būtų priešinga tikslui, kurį jie nori pasiekti Vandenio amžiuje, kuriame jie nori, kad kaip įmanoma daugiau žmonių taptų atviri gauti kažką iš jų. Aš labai gerai esu tai įsisąmoninęs. Galėtumėte sakyti, kad galbūt tai mano ego čia kuria pateisinimus tam, kad neturiu antžmogiškų gebėjimų [juokas], tačiau iš tiesų jaučiu, kad mokytojai nenori to iš manęs – ar, tiesą sakant, ir iš kitų – nes ką gi tai padarytų? Tai sukurtų dirbtinį atstumą.
Mano pirmas kontaktas su pakylėtųjų mokytojų mokymais įvyko per organizaciją, kurioje į mokytojus buvo žiūrima šiek tiek kitokiu būdu. Jie buvo vaizduojami labiau ten viršuje, labai tolimi, ir manau, kad tai buvo visiškai gerai Žuvų amžiui ir pereinamajam laikotarpiui į Vandenio amžių. Tačiau Vandenio Amžiuje, vis stipriau jaučiu, kad mokytojai nenori, jog į juos žiūrėtumėte taip, tarsi jie būtų daug aukščiau už mus ir mums nepasiekiami. Ar kad juos galite pasiekti tik per mane ar per kažkurį kitą ypatingai apmokytą žmogų. Nes, kai pradedate mąstyti, kas įvyko, vėlgi, pažvelkite, ką Jėzus mėgino padaryti. Jis mėgino sukurti judėjimą, kuriame daug žmonių būtų atviromis durimis Šventajai Dvasiai. Bet tuomet nutiko taip, kad įsliūkino valdžios elitas ir užgrobė tą judėjimą, įtikindamas žmones, kad Dievą arba Dvasią jie gali pasiekti tik per organizuotos religijos dvasininkus.
Ir jie tikrai nenori, kad tai pasikartotų Vandenio amžiuje. Vienintelis būdas tai pasiekti, yra daugeliui žmonių tapti daugiau ar mažiau atvirais, ir aš asmeniškai nematau jokio varžymosi tarp savęs ir kitų, kurie turi kokius nors tai gebėjimus ir gali gauti žinias ar dar kažką. Aš tiesiog koncentruojuosi perduoti tai, ką mokytojai nori per mane perduoti. Nenoriu būti teisėju ar vertintoju, kad štai tas yra teisinga, tas yra tiesa, o štai čia yra klaidingas mokymas. Tiesiog nebenoriu daugiau to daryti, ir nejaučiu, kad mokytojai norėtų, jog tai daryčiau.
Jie tai darė ankstyvaisiais metais – jie komentuodavo įvairius kitus dvasinius mokymus – tačiau vėlesniais metais liovėsi tai daryti. Jaučiu, kad tai mane išlaisvino, nes man nebereikia vertinti kitų. Tiesiog turiu koncentruotis į tai, kas yra mano užduotis. Manau, kad jums visiems yra panašiai. Pats didžiausias džiaugsmas man yra matyti jus tobulėjant savo Kristiškume ir nešant kitiems savo dovaną. Jeigu galiu būti kažkuo naudingas, padėdamas jums kuo galiu, tuomet esu už tai dėkingas, ir manau, kad tai yra nuostabu, kadangi galime turėti bendruomenę, kurioje žmonės gali laisvai išreikšti savo dovanas.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com