Kaip išrišti ir žiūrėti į savo susitapatinimą vienovės atžvilgiu?
Klausimas: Turiu sudėtingą klausimą apie tai, kaip galėtume išrišti ir žiūrėti į savo susitapatinimą vienovės atžvilgiu? Man regis, kad nesenoje praeityje mokytojai pristatė save vis labiau augančiu ir vis didesnę meilę rodančiu būdu, kuriuo tarsi atrodo norintys mums pasakyti, kad mes iš tiesų esame jie. Galbūt dar nesame visiškai tenai atvykę, galbūt mus vis dar truputį stabdo mūsų atskirosios savastys, ir visgi mes galėsime susijungti su tuo daugiau, kuriuo jūs jau esate ir kuriuo mes galime tapti. Tačiau kaip iš tiesų atrodo ši vienovės realybė? Kai į tai yra žiūrima iš žmogiškos perspektyvos, mes tai suprantame kaip įstatymą, kaip paradigmą, kad jokios dvi asmenybės negali egzistuoti tuo pačiu metu.
Jūs ir aš niekada negalėtume egzistuoti vienu metu, nes jeigu tai nutiktų, galingesnė būtybė galiausiai užgesintų mažesnįjį aš. Dėl to mes bijome savo mirties ir niekada nelaikome to kaip galimybės, kurią kada nors turėtume išmėginti – taip samprotauja žmogiškas protas. Tačiau neseniai mano protą patraukė man iškilusi prielaida, kad mokytojai egzistuoja šiek tiek aukštesnėje karalijoje, ir todėl yra įmanoma, kad galime egzistuoti kartu toje pačioje vietoje. Gali būti, kad visos dvasios egzistuoja kartu viena virš kitos vertikaliai, persidengiančiu būdu nuolat besiplečiančiose koncentriškose sferose, tai reiškia, kad aukštesnių dažnių būtybė savyje talpina visas žemesnių dažnių būtybes. Ir kai žemesnės būtybės sutinka išreikšti daugiau savęs per aukštesnę būtybę, jos šitaip daugiau ar mažiau su ja sinchronizuojasi ir natūraliai evoliucionuoja. Galbūt netgi kai žmonės nėra susiderinę su mokytojų hierarchijos Esatimi, jie vis tiek gauna kažkokią jiems paskirtą pagalbos dalį iš mokytojų, kurie stebi jų vystymąsi, taip vadinamoje Budos erdvėje, kurioje jie gali atlikinėti savo bandymus ir beveik nesuskaičiuojamai klysti dualizme.
Tad klausimas, kurį čia noriu užduoti, yra, ar mokytojai yra labiau pažengusi mūsų pačių dalis, padedanti savo mažajam broliui kopti aukštyn, kad jis galėtų išmokti savarankiškai vaikščioti, pilnai integruodamas, kad mes taip pat esame šių aukštesnių būtybių tąsa. Ir kad šis procesas vyksta per septynių kelių aktyvavimą, kuriais turime pasikliauti ir leisti jiems per mus veikti. Galiu jausti tame glūdinčią tiesos vibraciją, ir visgi prašau jūsų tikslesnio aprašymo, kas mūsų laukia. Suprantu, kad aprašymas tėra aprašymas, nei daugiau, nei mažiau, kas yra išreiškiama. Ar galėtumėte daugiau apie tai pakalbėti dabartiniame momente, nes jeigu tai yra tiesa, manau, kad daugelis mūsų iš tiesų galėtume išdrįsti atnešti šviesesnę ateitį per save ir galbūt galėtume geriau išpildyti šios konferencijos tikslą.
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2026 m. konferencijoje Lietuvoje.
Tai, ką tu sakai, yra tiesa. Tai yra pagrįstas būdas tai išreikšti. Tai nebūtinai yra vienintelis būdas. Vienintelis dalykas, kurį norėčiau čia pridurti, yra tai, kad atrodo, jog savo klausimo pradžioje painioji vienovę su panašumu.
Įžengimas į vienovę su pakylėtuoju mokytoju ar su savo AŠ ESU Esatimi nereiškia, kad išnykstate. Mes sakėme, kad kai pakylate, Sąmoningasis AŠ tampa viena su AŠ ESU Esatimi. Taip pat galėtume sakyti, kad Sąmoningasis AŠ pakeičia savo perspektyvą, pradėdamas matyti gyvenimą iš Esaties perspektyvos. Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad Sąmoningasis AŠ gali įžengti į vienovės susitapatinimą su AŠ ESU Esatimi. Kai kalbi apie įžengimą į vienovę su pakylėtuoju mokytoju, tai yra, kaip tu aprašei, jog suvokiate, kad jūsų AŠ ESU Esatis buvo sukurta iš dviejų pakylėtųjų mokytojų esybių, kurie yra, metaforiškai kalbant, jūsų dvasiniai tėvai. Ir įžengdami į vienovę su pakylėtųjų mokytojų hierarchija, kuri driekiasi iki pat Kūrėjo, jūs neišnykstate kaip individuali būtybė. Tam gali reikėti šiek tiek perderinti savo protą, jeigu turėjote šį supratimą, kad vienovė reiškia vienodumą. Tai yra pripažinimas, kaip sakai, kad mes, taip sakant, egzistuojame kartu toje pačioje erdvėje. Tiesiog yra taip, jog dėl laisvos valios įstatymo dauguma žmonių įžengė į šią mūsų taip vadinamą iliuziją, kad jie yra atskiros būtybės ir jie save atkirto nuo energijos tėkmės ir vedimo, ne tik iš AŠ ESU Esaties, bet taip pat ir iš Pakylėtųjų Mokytojų.
Ryšio atkūrimas su 48-uoju lygmeniu iš esmės reiškia, kad pradedate matyti, jog jūs esate iš pakylėtųjų mokytojų hierarchijos. Galbūt jūs nematote to visiškai aiškiai 48-ame lygmenyje, tačiau kai pakylate aukščiau, pradedate tai matyti. Pradedate tai patirti ir tai priimti. Tačiau, kaip sakiau, tai nereiškia, kad išnykstate kaip individuali būtybė, tačiau tai reiškia, kad jūs dabar save laikote susieta būtybe, kai tuo tarpu kai esate atskirtyje, galvojate, jog esate vieni. Jūs save patiriate kaip vienišus, kaip atkirstus. „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai“, kaip Jėzus sušuko ant kryžiaus, nors jis tuo metu ir nebuvo žemiau 48 lygmens. Ir vis dėlto, būtent taip jūs jaučiatės, kai esate atskirtyje.
Kai mes kalbame apie įžengimą į vienovę, tai reiškia iliuzijos įveikimą, kad esate atskiros būtybės, ir suvokimą, kad jūs esate iš tos platesnės pakylėtųjų mokytojų hierarchijos visumos. Ir jūs tai matysite, nes matote, kad mes visada pristatome save individualiais pakylėtaisiais mokytojais, nors taip pat sakome, kad visi esame viena pakylėtoje karalijoje. Tačiau tai reiškia, kad mes visi suvokiame, jog gimėme iš tų pačių būtybių aukštesnėje karalijoje, ir todėl nesame atskirti, mes esame susieti. Tad pirmas dalykas, apie kurį galite pradėti mąstyti, yra susietumas, ryšio su pakylėtaisiais mokytojais užmezgimas, o tuomet vienovės jausmas ateina vėliau, kai tarsi išsprendžiate vienovės mįslę ir suvokiate, kad vienovė nereiškia vienodumo. Tačiau tai, žinoma, yra tiesa, kad kuo labiau imate matyti tarp savęs ir mūsų egzistuojantį ryšį, tuo geriau galite būti atviromis durimis energijos ir mokymų tekėjimui.
Šis pasiuntinys šiuo metu patiria vienovę su mano esybe, tačiau jis niekur neišnyko. Jis atidėjo į šalį savo įprastinį individualumą, kad leistų man per jį kalbėti, tačiau kai tėkmė sustos, jis, žinoma, vėl taps būtybe, kuria buvo prieš tai, arba galbūt bus šiek tiek pakeltas aukštyn per priimtą diktavimą. Ir vis dėlto, matote, jums niekada nėra skirta pranykti kaip individualiai būtybei. Jūsų atskirasis aš galiausiai pranyks, kai pakilsite ar netgi prieš tai, ir vis dėlto, jūs visada būsite jūs, matydami gyvenimą iš savo perspektyvos taško. Net kai pasiekiate Kūrėjo sąmonę, neišnykstate kaip individuali būtybė.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com