Apie Sen Žermeną

Klausimas: Kaip tu matai Sen Žermeną?

Atsakymas iš Kim Michaels konferencijoje Olandijoje 2015 metais:

Kimas: Aš jo nematau. Tiesiog jaučiu Esatį. Įdomu, kad mokytojai yra tokie skirtingi. Tiesiog neįtikėtina. Kartais svarstau, ar žmonės, skaitydami diktavimą, iš tiesų jaučia šiuos skirtumus, ir kartais netgi galvoju, ar klausydami diktavimo jie tai jaučia. Aš tai jaučiu labai aiškiai gaudamas diktavimą, priimdamas diktavimą.

Labai sunku apibūdinti tai žodžiais, bet Sen Žermenas turi labai aukštą vibraciją, labai intensyvią vibraciją, tačiau ji nėra slegianti. Tai nėra slegianti vibracija. Tačiau ji yra tokia intensyvi, kad tiesiog negalite nustovėti vietoje. Beveik negalite išbūti savo kūne. Negaliu įsivaizduoti, kad galėčiau priimti diktavimą iš Sen Žermeno sėdėdamas.

Galiu sėdėdamas priimti diktavimą iš Budos arba Padma Sambhavos, arba kai kurių kitų mokytojų. Bet su Sen Žermenu, norisi stovėti ant pirštų galų, šokinėti, išskrieti iš kūno. Tad tai yra tarsi traukiantis, aukštyn keliantis judėjimas. Tačiau aš taip pat jaučiu tokią didelę meilę iš jo, ir tai yra tokia didžiulė meilė, kad ji tiesiog išlaisvina. Tarsi nebūtų jokių įsipareigojimų, jokio traukimo. Tai labai išlaisvina. Nežinau, gal ir kiti nori pasidalinti, kaip jūs tai patiriate?

Komentaras: Mes norime kažkaip įsivaizduoti pakylėtuosius mokytojus. Lengviausia tai padaryti turint paveikslą. Aš turėjau programą, ir tuomet supratau, kad kažkas yra ne taip, ir supratau, kad tai iš tiesų yra didžiulė kosminė būtybė, tarsi už Žemę didesnis magnetinis laukas. Tad man juos geriau įsivaizduoti kaip energetinį arba magnetinį lauką, kaip labai galingą jėgą, ir kai užmezgate ryšį su šia būtybe, kuri yra laukas, ryškiau save išreiškiantis tame taške, kuriame jūs esate, ir per tą tašką užmezgate ryšį. Ir tiesiog net nesuvokiate tos asmeninės sferos platybių. Tad tai nėra žmogus. Tai yra laukas, kuris priartėja prie mano proto. Tad šitaip pamačiau programą savo galvoje.

Komentaras: Iš pradžių sakei: sudeginkite paveikslą. Man tai lengva. Dabar aš juos matau kaip liepsną, kaip, pavyzdžiui, Violetinę Liepsną. Tuomet jis pasakė įsivaizduoti jį su akmeniu. Tad šitaip įsivaizdavau ir įstrigau.

Kimas: Suprantu, tačiau taip pat matau, kad savo prote tiesiog persijungiu iš vieno į kitą, turbūt dėl to, kad tiek daug metų Sen Žermeną mačiau kaip žmogiško pavidalo figūrą. Summit Lighthouse turėjo paveikslą, kuriame jis buvo nutapytas stovintis apsikabinęs Jėzų. Ir turiu su šiuo paveikslu susijusią juokingą istoriją. Kai dar buvau visiškai naujokas Summit Lighthouse, dalyvavau konferencijoje Danijoje, kuri truko tris dienas. Ir jie buvo išsinuomoję kambarį, kuriame ant stalų buvo išdėliotos visos knygos, kasetės ir visa kita. Tad kai tik būdavo pertrauka, aš tris dienas vaikštinėjau aplinkui ir viską apžiūrinėjau.

Kaip jau anksčiau sakiau, turėjau didelių problemų su Jėzumi, ir ypač man buvo sunku surišti Jėzų su Sen Žermenu, susieti Žuvų ir Vandenio dispensacijas. Tad man reikėjo, kad kažkas juos susietų. Tad vaikščiojau po tą kambarį tris dienas, ir jie turėjo pasikabinę šį nedidelį paveikslą, kuriame jie yra vaizduojami vienas kitą apsikabinę. Šis paveikslas kabojo ant stulpo tris dienas, o aš jo nemačiau.

O tuomet, paskutinę dieną, stovėjau ir su kažkuo kalbėjau. Matomai paveikslas buvo pritvirtintas lipnia juosta ar kažkuo panašiu, nes mums ten bestovint ir bekalbant, staiga pasigirdo trenksmas, ir šis paveikslas nukrito nuo stulpo ant stalo. Tuomet aš jį pamačiau ir tariau: „O, vau.“ Tad štai ko reikėjo, kad pagaliau tai suprasčiau, tarsi kažkas būtų pasakęs: „Tai ar dabar jau matai? Štai ko tau reikia.“ Pamaniau, jog tai juokinga. Nesuprantu, kaip galėjau jo nematyti tris dienas.

Komentaras: Kai kurie žmonės nežino, bet dauguma žmonių žino: Sen Žermenas taip pat buvo įsikūnijęs Juozapu, Jėzaus tėvu ir Motinos Marijos vyru.

Kimas: Tiesiog noriu pabaigti šią mintį – esu įpratęs žiūrėti į Sen Žermeną šiuo būdu, bet nemanau, kad jis yra uždarytas į šias formas, tačiau taip pat matau, kad jis vaidina skirtingus vaidmenis. Ir kai tik jis atlieka kažkokią užduotį, prisiima labiau žmogiškesnę išvaizdą šiai užduočiai atlikti. Tai nereiškia, kad jis toks ir yra, ar kad tai yra jo visuma. Sutinku su tuo, ką sakei, kad jis yra laukas. Jis yra begalinis laukas.

Tiesą sakant, kai kuriuose senuose paveiksluose mokytojai buvo vaizduojami tiesiog kaip spindinti šviesa. Buvo pavaizduotos dvi akys, tačiau daugiau nebuvo jokių žmogiškų bruožų. Buvo tik akys, per kurias tarsi galėjote užmegzti ryšį. Pakylėtieji mokytojai turi išlaikyti subtilią pusiausvyrą. Nėra nieko blogo su šiais ankstesniais paveikslais, nes žmonėms reikėjo žmogiškos išvaizdos, per kurią jie galėtų užmegzti ryšį. Tiesiog jie dabar sako, kad nenori, jog mes tame įstrigtume. Jie nori, kad sektume paskui juos ir kiltume aukštyn, suvokdami, kad jie yra daugiau negu tai.

Komentaras: Bet jie gi iš tiesų pasirodė tam vyrukui [Charles Sindelar], kad jis juos nutapytų tuose paveiksluose.

Kimas: Taip, nes, jų vertinimu, žmonėms tai buvo tuo metu reikalinga. Tiesiog mums dabar reikia pakilti aukščiau.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2015 Kim Michaels