Kaip elgtis su blogiu

TEMOS: Būkite išmintingi kaip žalčiai – absoliutus neigimas – veda prie susinaikinimo – nematote to dėl dvasinio aklumo – daug būtybių nupuolė kartu su Liuciferiu – kai kurios iš jų atsivertė – venkite įkliūti į negatyvius sūkurius – raugės, įsimaišiusios tarp kviečių – būkite taikūs kaip balandžiai – tikslas nepateisina priemonių – negalite pašalinti blogio; galite atnešti šviesą – nėra šventojo karo – venkite fanatizmo – laisvoje valioje negali būti vartojama prievarta – duokite jiems Kristaus proto viziją – ką iš tiesų reiškia atsukti kitą skruostą – transcenduokite karminius sūkurius

Klausimas: Kaip Jėzus norėtų, kad žmonės elgtųsi, susidūrę su blogiu?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Prieš 2000 metų savo pasekėjams sakiau: būkite išmintingi kaip žalčiai ir taikūs kaip balandžiai. Turite būti išmintingi kaip žalčiai, kad sugebėtumėte atpažinti melą ir manipuliacijas, kuriais apnuodyti visi šios planetos gyvenimo aspektai. Turite būti išmintingi kaip žalčiai, kad nenugrimztumėte į žalčių sukurtą žemyn traukiantį sūkurį Žemėje. Turite suprasti, kad šių žalčių sąmonėje viešpatauja absoliutus neigimas.

Jie neigia Dievą, jie neigia save (savo dieviškąjį aš) ir neigia save kaip Dievo individualizaciją. Todėl jie gyvena sąmonės būsenoje, kuri yra absoliučiai dvasiškai akla. Jie nepripažįsta priežasties-pasekmės – karmos dėsnio, ir todėl nesupranta, jog patys susikūrė žemyn traukiantį sūkurį, neišvengiamai atvesiantį prie jų pačių susinaikinimo.

Žalčiai nusirito į tokią žemą sąmonės būseną, kad net ir man, kosminei būtybei, praktiškai neįmanoma jų pasiekti. Turbūt žinote, kad po nukryžiavimo nusileidau į pragarą ir tris dienas pamokslavau tenai įstrigusiems gyvybės srautams. Pragaras yra ne kas kita kaip sąmonės būsena. Buvau siųstas pamėginti pažadinti gyvybės srautus, kurie įkalino save tame sąmonės lygmenyje. Turiu atvirai prisipažinti – man sekėsi ne kaip.

Vis dėlto, sakau jums, tai nėra šauksmas tyruose. Kaip rašoma Biblijoje, kartu su Liuciferiu nupuolė daug būtybių. Daugelis jų jau priėmė geresnį sprendimą ir ėmė kopti atgal į mūsų Tėvo karalystę. Kai kurios iš jų jau sugrįžo namo. Tačiau taip pat jums turiu pasakyti, jog likusias yra labai sunku pasiekti. Todėl nepatariu jums švaistyti savo laiko ir energijos, mėginant padėti tiems, kurie nenori padėti patys sau.

Verčiau patariu siekti išminties, kad žinotumėte, kur šliaužioja žalčiai ir galėtumėte išvengti jų negatyvių sūkurių. Idėja, kad reikia atsiskirti ir tapti išrinktaisiais žmonėmis, paremta palyginimu apie rauges, įsimaišiusias tarp kviečių. Kol raugės ir kviečiai bus susimaišę vieni su kitais, Dievas negalės išrauti raugių, kartu neišraudamas kviečių. Bet jeigu kviečiai – tie, kurie išdrįs pripažinti esantys Dievo sūnūs ir dukterys, atsiskirs nuo tų, kurie nugrimzdo į žemesniąją sąmonę, tuomet Dievas iš tiesų galės pašalinti kai kuriuos iš šių gyvybės srautų iš Žemės planetos. Dievas galės juos pasiųsti į kitą vietą, kurioje jie gautų dar vieną galimybę pasirinkti kelionę namo.

Kaip patekti tarp Dievo išskirtųjų ir išrinktųjų? Jau sakiau, ko reikia, kad taptumėte išrinktaisiais (žiūrėkite Kristiškumo skyrelį). Turite nuspręsti atsiliepti į Dievo kvietimą įkūnyti asmeninį Kristiškumą.

Atsiskirti, visų pirma, reiškia atsiskirti sąmonėje. Privalote dėti ryžtingas pastangas pakilti virš dualistinio proto. Taip pat turite stengtis atskirti melą ir manipuliacijas, kuriuos šioje planetoje skleidžia tie, kurie jus nori įvilioti į pinkles ir nusitempti į savo susikurtą pragarą Žemėje. Pradėję siekti Kristaus sąmonės, greitai imsite perprasti žaltiškas klastas. Tuo pat metu galėsite įvykdyti antrąją mano priesako dalį, tapdami taikiais kaip balandžiai.

Kai pasiekiate tam tikrą Kristaus sąmonės laipsnį, imate aiškiai skirti, kas iš Dievo, o kas ne iš Dievo. Todėl galite tiesiog palikti tai, kas ne iš Dievo. Dabar priėjome prie svarbiausio klausimo, kuris daugelį amžių kėlė daug neaiškumų nuoširdiems krikščionims (ir kitiems religingiems žmonėms). Klausimas yra toks: „Kaip išvyti blogį iš šitos planetos?“

Dauguma žmonių gyvenimą pradeda nebūdami ypatingai religingi. Vėliau jie patiria atsivertimą arba prabudimą, ir juos apima didžiulė (kartais nežabota) religinė aistra ir užsidegimas. Šis užsidegimas kyla iš tikro troškimo vykdyti Dievo valią ir padėti Dievo karalystei ateiti į Žemę. Tačiau jeigu šio užsidegimo nešvelnina balandžio taikumas, jį labai lengvai gali iškreipti subtili žaltiška logika. Prieš Dievą sukilusių, puolusių angelų devizas skelbia, kad tikslas gali pateisinti priemones. Tai yra absoliučiai klaidinga idėja, su Dievu neturinti nieko bendro.

Danguje tikslas niekada negali pateisinti priemonių. Tačiau daugelis religingų žmonių yra taip stipriai prisirišę prie idėjos, kad reikia kovoti prieš blogį, jog staiga jie tampa pasiruošę laužyti Dievo įstatymus, kad tik atneštų Jo karalystę į Žemę. Matydami daugybę siaubingų Žemės planetoje vykstančių dalykų, šie religingi žmonės kažkodėl pradeda manyti, kad, jei tik jiems pavyktų išnaikinti blogį, Dievo karalystė ateitų pati. Tai klaidinga logika, pagimdyta dualistinio proto.

Tiesiog negalite išnaikinti blogio Žemės planetoje. Jei norite suprasti kodėl, įeikite naktį į kambarį ir užgesinkite šviesą. Dabar stovite tamsiame kambaryje. Noriu, kad pamąstytumėte, kaip iš šio kambario galėtumėte išvyti tamsą. Ar galite, sukišę į maišus, išmesti tamsą pro langą? Akivaizdu, jog tai nebūtų veiksminga, nes tamsa neturi jokios substancijos, neturi jokios tikrovės. Tamsa – tai šviesos nebuvimas. Uždekite šviesą, ir tamsa išsisklaidys.

Pažvelgę į žmonijos istoriją, pamatysite, kad religijos vardan buvo įvykdyta daugiau žiaurumų nei dėl kurios nors kitos priežasties. Turiu jums pasakyti, jog visi šitie žiaurumai buvo įvykdyti prieš Dievo valią ir planą. Nėra tokio dalyko, kaip šventasis karas. Dievui patinka religinė aistra, bet Dievas nenori, kad ši aistra virstų fanatizmu.

Visos kovos, nesvarbu, ar jose buvo liejamas kraujas, ar kovojama kitais ginklais, kuriose, mėgindami išvyti tą ar aną tamsybę iš Žemės planetos, kovojo religingi žmonės, niekuo neprisidėjo prie Dievo karalystės atėjimo. Taip, puikiai suprantu, jog tai labai radikalus teiginys, įžeisiantis daugelį žmonių. Vis tik privalau jums pasakyti tiesą. O tiesa ta, kad, kovodami su blogiu, bandote iš kambario išvyti tamsą. Suprantu, kad daugumai žmonių Žemėje blogis gali atrodyti labai tikras. Tačiau tikras jis atrodo tik todėl, kad žiūrite į jį per dualistinio proto filtrą.

Jei iš tiesų trokštate atnešti Dievo karalystę į Žemę, privalote visą savo dėmesį sutelkti į Kristaus sąmonės šviesos nešimą. Nesileiskite įviliojami į spąstus ir nemėginkite blogio sunaikinti. Susitelkite į šviesos nešimą, ir ši šviesa galiausiai išsklaidys blogį. Mūsų Dievas yra deginanti liepsna. Tačiau dėl laisvos valios, tamsą Žemėje Dievas galės sudeginti tiktai tada, kai Žemėje atsiras žmonių, kurie taps atviromis durimis Dievo deginančiai liepsnai. Jeigu norite tapti atviromis durimis Dievo liepsnai, privalote apsivilkti asmeninį Kristiškumą.

Noriu aiškiai pasakyti: nesakau, jog noriu, kad mano pasekėjai ignoruotų viską, kas šioje planetoje yra blogai. Aš, žinoma, noriu, kad mano pasekėjai atvirai pasisakytų prieš viską, kas ne iš Dievo. Tačiau kaip galėsite pasisakyti prieš tai, kas ne iš Dievo, kol nebūsite pasiekę tam tikro Kristaus sąmonės laipsnio, ir nebūsite įgiję vidinio įžvalgumo, kuris jums leistų pasakyti, kas iš Dievo, o kas ne iš Dievo?

Noriu pasakyti, kad dauguma religingų žmonių mano galintys daryti Dievo darbą, nors dar tebėra įstrigę dualistiniame prote. Todėl šie žmonės labai dažnai išsirenka atpirkimo ožį arba nusprendžia, kad kita grupė žmonių yra jų priešas. Šie žmonės samprotauja, kad pagrindinė problema Žemėje yra kita žmonių grupė, todėl jų religinė pareiga yra priversti šiuos žmones pasikeisti. Jeigu tie žmonės keistis nenori, juos reikia išnaikinti. Būtent taip samprotavo Adolfas Hitleris, nusprendęs išžudyti šešis milijonus žydų koncentracijos stovyklose. Būtent taip samprotavo žmonės, įskraidinę lėktuvus į Pasaulinį Prekybos Centrą bei Pentagoną. Būtent tokie samprotavimai praliejo daugiausia kraujo Žemės planetoje.

Kai pasiekiate Kristaus sąmonę, įgyjate išminties ir įžvalgumo atpažinti žalčių melą, o taip pat pasiekiate visišką ištikimybę Dievo valiai ir tobulumui. Tokiu būdu netenkate prisirišimo prie šio pasaulio dalykų.

Šį neprisirišimą vadinau balandžių taikumu. Kai nesate prisirišę prie šio pasaulio dalykų, aiškiai matote, kaip kvaila yra tikėti, jog tikslas gali pateisinti priemones. Imate aiškiai suvokti, kad vienintelis Dievo karalystės atėjimo į Žemę kelias eina per Dievo įstatymus. Neįmanoma atnešti Dievo karalystės Jo įstatymus laužančiomis priemonėmis.

Pamatinis Dievo įstatymas yra meilės įstatymas, kurį skelbiau, vaikščiodamas Žeme. Kiekvienas mano mokymo aspektas yra persigėręs meilės įstatymu. Kodėl, jūsų manymu, sakiau daryti kitiems tai, ką norėtumėte, kad ir kiti jums darytų? Kodėl sakiau mylėti savo artimą kaip save patį? Ir kodėl visos tikrosios religijos Žemės planetoje skelbia tą pačią žinią? Todėl, kad meilė yra pati Dievo Esybės esmė. Dievas yra meilė. Dievas yra besąlyginė meilė.

Vienintelis Dievo karalystės kelias į Žemę eina per besąlyginę meilę. Neapykanta ir fanatizmas niekada neatneš Dievo karalystės. Jei norite atnešti Dievo karalystę, privalote įkūnyti Dievo meilę. Nėra kito kelio. Gausybė kitų kelių, kuriais keliauja žmonės, yra keliai, kurie atrodo teisingi žmonėms (įstrigusiems dualistiniame prote), tačiau baigiasi jie mirtimi, mirtimi tų, kurie neigia Dievą ir savo pačių Dieviškumą.

Noriu, kad padėtumėte atnešti Dievo karalystę į Žemę. Tačiau tam privalote įveikti dualistinį protą ir jo polinkį kitus žmones laikyti priešais. Į kiekvieną žmogų turite žiūrėti su meile.

Nieko blogo naudotis savo Kristaus įžvalgumu, jei tik iš tiesų žinote, kad tai tikrai yra Kristaus įžvalgumas, demaskuojant idėją ar nuomonę, kurie nėra iš Dievo. Labai norėčiau, kad mano pasekėjai būtų atviros durys, per kurias Dievo tiesa galėtų būti perduodama Žemės žmonėms. Noriu, kad mano pasekėjai atneštų tiesą į Žemės planetą ir demaskuotų daugybę melų, kuriuos skleidžia jūsų tarpe esantys žalčiai.

Tačiau atnešdami tiesą neturite kovoti su melu ar su kitais žmonėmis. Tiesiog atnešate tiesą ir tuomet paliekate kitiems žmonėms laisva valia nuspręsti, kaip jie reaguos į šią tiesą.

Esmė ta, kad aukščiausias šios visatos įstatymas yra laisvos valios įstatymas. Jeigu mylite savo artimą kaip save patį, nepažeisite savo artimo laisvos valios. Duosite žmonėms tiesą, kaip ją dabar suvokiate, bet būsite absoliučiai neprisirišę prie jų reakcijos. Leisite savo artimui pačiam pasirinkti.

Šitaip Dievas pasielgė su jumis, todėl ir jūs privalote su kitais taip elgtis. Sakau jums – neįmanoma atnešti Dievo karalystės į Žemę, pažeidinėjant kitų žmonių laisvą valią. Jei Dievo karalystė ateis į Žemę, tai tik žmonių padarytų pasirinkimų dėka. Nesakau, kad kiekvienam žmogui Žemėje reikia pasiekti Kristaus sąmonę ir sąmoningai nuspręsti atnešti Dievo karalystę. Dievo karalystę į Žemę gali atnešti palyginti nedidelis skaičius žmonių, pasiekusių tam tikrą asmeninio Kristiškumo laipsnį. Vis dėlto svarbiausias raktas į Dievo karalystę Žemėje yra laisva valia. Jeigu norite padėti šiai karalystei ateiti į Žemę, privalote pradėti ugdytis bekompromisinę pagarbą savo brolių ir seserų laisvai valiai.

Žalčiai Žemėje nė trupučio negerbia kitų žmonių laisvos valios. Štai kodėl tie, kurie save laiko Dievo tarnais, privalo išsiugdyti bekompromisinę pagarbą kitų žmonių laisvai valiai. Laisva valia yra labai įdomi sąvoka. Mokytojas negali išmokti pamokos už mokinį. Taip pat ir joks žmogus negali pasirinkti už kitą. Taip, iš tiesų galite priversti arba apgaule įtikinti kitą žmogų daryti tai, ko norite jūs. Tačiau negalite kito žmogaus priversti to daryti laisva valia. Negalite priversti žmogaus laisvai pasirinkti (jei tai padarytumėte, jo pasirinkimas nebebūtų laisvas).

Galite manipuliuodami žmonėmis juos įtikinti, kad jie turi tik tam tikras pasirinkimo galimybes. Dauguma žmonių renkasi, turėdami neteisingą arba nepilną informaciją apie savo pasirinkimo galimybes. Tačiau jei tai darysite, sukliudysite jiems laisvai pasirinkti. Pasirinkimo procesas vyksta individo psichikoje.

Vis dėlto dauguma žmonių Žemėje dar nėra pasiekę tokios sąmonės, kurioje galėtų laisvai rinktis. Jie yra taip tvirtai supančioti dualistinio proto, jog visos pasirinkimo galimybės, kurias jie mato, yra paveiktos dualistinio proto reliatyvumo. Norėdamas iš tiesų laisvai pasirinkti, gyvybės srautas turi sugebėti pažvelgti už dualistinio proto. Šį aukštesnį regėjimą galima įgyti tik per Kristaus sąmonę.

Jeigu jaučiate troškimą padėti atnešti tiesą į Žemę, labai ryžtingai pradėkite siekti asmeninio Kristiškumo. Tai darydami, galėsite duoti žmonėms galimybę pasirinkti tarp Dievo tiesos ir dualistinio proto melo. Tiesa – tai ne vien teisingo teiginio suformulavimas. Tiesa yra vibracija.

Nepaisant Žemėje vykstančių manipuliacijų, kiekvienas žmogus gali rinktis siekti kažko aukštesnio. Kad ir į kokius žemus dualistinio proto, pragaro sąmonės lygmenis žmogus būtų nusiritęs, jis bet kurią akimirką gali pasirinkti kilti aukštyn. Net ir patys gudriausi ir galingiausi puolę angelai negali iš gyvybė srauto atimti šios galimybės.

Iš tiesų, geresnio pasirinkimo galimybė yra šio pasaulio viltis. Jeigu laikote save vienu iš mano pasekėjų, privalote gerbti kitų žmonių laisvą valią. Taip pat privalote laikytis vizijos, kad kiekvienas gyvybės srautas gali, savo laisvos valios pasirinkimu, rinktis siekti kažko aukštesnio. Turite tai paversti savo gyvenimo tikslu – įkvėpti žmones rinktis aukštesnį kelią, nemėgindami juos kaip nors priversti tą daryti. Noriu, kad kiekvienam sutiktajam pasiūlytumėte šalto vandens taurę Kristaus vardu. O tuomet noriu, kad paliktumėte jiems patiems rinktis – gerti ar ne.

Šiam prašymui turiu labai gerą priežastį. Matote, jei mėginsite ką nors priversti gerti, taip besielgdami susikursite sau karmą. Jeigu rinktis paliksite jiems, savo darbą būsite atlikę, todėl susikursite sau pozityvią karmą. Jeigu jie tiesą atmes, jie sau susikurs negatyvią karmą, bet tai jau ne jūsų rūpestis. Kodėl, jūsų manymu, sakiau žmonėms atsukti kitą skruostą? Neįmanoma suvokti šio liepimo, nesuprantant karmos įstatymo.

Matote, jeigu jums kas nors pakenkia, jis sau neišvengiamai susikuria karmą. Toks yra Dievo Įstatymas. Deja, dauguma žmonių į skriaudą atsako pykčiu ir siekia atkeršyti. Šia negatyvia reakcija jie sau susikuria karmą. Tokiu būdu su kitu žmogumi galite susikurti negatyvų karminį sūkurį, ir tokie negatyvūs sūkuriai dažnai baigdavosi kraujo kerštu ar netgi karais tarp valstybių. Dėl karmos įstatymo, jums nėra jokio reikalo siekti keršto. „Kerštas mano, Aš atmokėsiu“, sako Viešpats. Karmos įstatymo dėka Dievas užtikrino, kad joks žmogus niekada neišvengs savo veiksmų pasekmių.

Jei jums kas nors pakenkė, jis susikūrė sau karmą. Tiesiog palikite jo karmos grąžinimą Dievui. Dievas puikiai moka susidoroti su šia užduotimi. Tuo tarpu jūsų rūpestis turėtų būti išvengti reakcijos, kuria sau susikurtumėte karmą. Vienintelis būdas nesusikurti asmeninės karmos, kai kas nors jums kenkia, yra likti absoliučiai neprisirišus. Jei išliksite taikūs kaip balandžiai, jei atsakysite su meile ir atleisite, nesusikursite asmeninės karmos. Taip pat išvengsite negatyvaus sūkurio, kuris galėtų jus nutempti žemyn.

Turiu pasakyti, jog jau ne vieną tūkstantmetį šio pasaulio žalčiai mėgina įtraukti visus žmones į savo susikurtą žemyn traukiantį sūkurį. Jie tai daro, skriausdami nekaltus, mėgindami išprovokuoti nekaltų Dievo sūnų ir dukterų pyktį ar kitus negatyvius jausmus. Kadangi didžiuma žmonių buvo įstrigę dualistiniame prote, žalčiams buvo lengva išprovokuoti negatyvius žmonių jausmus. Todėl šiandien dauguma žmonių yra taip giliai įstrigę šiuose karminiuose sūkuriuose, jog paprasčiausiai negali iš jų išsivaduoti ir pradėti kelionę į asmeninį Kristiškumą.

Kai ateinu pas tokius gyvybės srautus vidinėse plotmėse ir pasiūlau jiems savo kelią, jie yra taip stipriai prisirišę prie savo pykčio, neapykantos ir keršto jausmų, jog tiesiog nesugeba jų palikti ir sekti manimi. Kai sakau: „Kas gi tau? Tu sek paskui mane,“ jie nesupranta, ką turiu omenyje.

Jeigu laikote save vienu iš mano tikrųjų pasekėjų, tuomet noriu, kad atidžiai apmąstytumėte šias idėjas. Privalote išsivaduoti nuo šio pasaulio žalčių, nuo jų valdžios institucijų, nuo jų susikurto pragaro Žemėje. Nustokite kovoti dėl tikslų, kurie nėra Dievo. Turite išmokti atskirti, dėl ko verta kovoti. Nesileiskite įtraukiami į mūšį, kuriame nė viena pusė nekovoja dėl teisingo tikslo.

Pirmiausia noriu, kad išsivaduotumėte nuo pykčio ir keršto sąmonės. Paleiskite savo prisirišimus prie tos ar anos neteisybės.

Kodėl, jūsų manymu, sakiau žmonėms atleisti septyniasdešimt septynis kartus? Todėl, kad atleidimas, absoliutus ir besąlyginis atleidimas, yra pagrindinis raktas į jūsų asmeninę laisvę. Jei pamąstysite, kaip aš su savo broliais ir seserimis Danguje elgiamės vieni su kitais, esu tikras, jog suprasite, kad mes nenešiojame vienas kitam nuoskaudų. Dvasinės būtybės taip pat daro klaidas, tačiau Danguje visi vieni kitiems atleidžia iš karto.

Tiesiog sakau, kad negalėsite įeiti į Dangaus karalystę, kol nebūsite visiems atleidę, tame tarpe Dievui ir sau. Atleidimas yra raktas į asmeninę laisvę. Neatleisdami kitam žmogui, su šiuo žmogumi susisaistote karminiais ryšiais. Jeigu tas kitas žmogus pasirodo besąs puolęs angelas, nagais ir ragais besiveržiantis į pragarą, tai jis su savimi nusitemps ir jus. Kurių galų norėtumėte susisaistyti karminiais ryšiais su tuo, kuris trūks plyš yra pasiryžęs papulti pragaran?

Ar suprantate, kad jums patiems naudingiausia kuo greičiau nutraukti visus šiuos saitus? Ar suvokiate, kad norint nutraukti šiuos saitus, privalote absoliučiai ir besąlygiškai atleisti?

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2003 Kim Michaels