„Laiko nėra“ yra koanas
Klausimas: Ar galėtų mokytojai duoti gilesnius mokymus apie laiko neegzistavimą ir dvasinę realybę. Žinome, kad tam tikri dalykai vyksta chronologiškai, pavyzdžiui, naujai sukurtos sferos užpildymas šviesa. Jeigu laiko nėra ir viskas vyksta tuo pačiu metu, kaip tai gali būti susieta su laisva valia, kuri turi galimybę suvokti kelią į Kristaus sąmonę arba pasirinkti priešingą kryptį? Žvelgiant iš mūsų žemiškos perspektyvos, tai vyksta tam tikru metu. Kaip dvasiniame pasaulyje esančios būtybės jaučia laiko tekėjimą Žemėje?
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Gautama Budos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2018 m. konferencijoje Estijoje.
Mano mylimieji, aš esu tasai, kuris sakė, kad „laiko nėra“. Šis pasakymas, žinoma, yra koanas. Laikas, žinoma, iš tiesų tam tikrame lygmenyje egzistuoja. Pasaulis, žinoma, tam tikru laipsniu yra linijiškas – egzistuoja progresavimas iš vieno etapo į kitą. Galėtume sakyti, kad visa ši pasaulėžiūra, kurią jums perdavėme, kad Kūrėjas iš pradžių sukuria tuštumą, o po to sukuria procesą, per kurį bendrakūrėjai užpildo tą tuštumą, – kad tai yra visiškai linijiškas procesas. Tad žvelgiant iš šios perspektyvos, galėtume sakyti, kad jeigu žiūrėsite į laiką kaip į progresavimą iš vieno etapo į kitą, kai vienas etapas sukuria tam tikrą pasireiškimą, kuris padeda pamatus tolesniam vystymuisi, kuris tuomet įvyksta vėlesniame etape; jeigu žiūrėsite į laiką šiuo būdu, tuomet laikas iš tiesų egzistuoja.
Šiuo teiginiu, kad „laiko nėra“ norėjau, kad jūs, ir žmonės apskritai susimąstytų apie tai, kad laikas nebūtinai yra toks, kaip jūs šiuo metu į jį žiūrite su ta sąmone, kuri yra „normali“ Žemėje. Jis nėra visai toks linijiškas, nėra iškaltas akmenyje, toks neišvengiamas, toks nepakeičiamas, kaip jūs paprastai jį suvokiate.
Ir vienas viso to aspektas yra visas šis mokymas, kurį mes jums perdavėme apie tai, kaip atsikratyti šių atskirųjų savasčių, tuo būdu išsigydant savo keturis žemesniuosius kūnus. Galėtume sakyti, kad kažkuriuo metu tolimoje praeityje patyrėte gimimo traumą, tačiau tos akimirkos nebėra, ta akimirka nuplaukė. Jūs dabar esate kitame laike, tačiau vis dar tebesinešiojate gimimo traumą su savimi. Jūs vis dar tebesate jos veikiami, nes vėlesnėms akimirkoms, toms akimirkoms, kurios įvyko po gimimo traumos, gimimo trauma suteikė tam tikrą kryptį, tad viskas, kas ėjo po to, buvo statoma ant gimimo traumos pamatų.
Jeigu negalėtumėte pakeisti laiko, jeigu negalėtumėte pakeisti praeities, jeigu neturėtumėte laiko mašinos, kuri jus galėtų perkelti į praeitį, kurioje galėtumėte išrišti tą gimimo traumą, kaip tuomet galėtumėte kada nors nuo jos išsilaisvinti? Matote, nuo pat to momento, kai Kūrėjas suteikė bendrakūrėjams laisvą valią, tam, kad jie galėtų naudotis savo laisva valia, privalėjo vykti linijiška progresija, kurią jūs vadinate „laiku“, idant žmonės galėtų pamatyti, bendrakūrėjai galėtų pamatyti, kad jiems suprojektavus tam tikrą įvaizdį ant materijos šviesos, po kurio laiko materijos šviesa įkūnija šį įvaizdį fizinių aplinkybių pavidalu. Tos fizinės aplinkybės neima ir neišnyksta po akimirkos, jos gali egzistuoti tam tikrą jūsų taip vadinamo laiko tarpą.
Kad galėtumėte naudotis laisva valia, privalo egzistuoti laikas, kad tam tikri pasireiškimai galėtų būti išsaugomi per laiką. Tačiau norint užtikrinti, kad laisva valia netaptų save ribojančia sistema, kurioje palaipsniui susikurtumėte sau pasekmes, kurias neštumėtės per laiką ir jos taptų tokios sunkios, kad labai greitai jums neliktų jokių pasirinkimo galimybių, nebeturėtumėte laisvos valios; norint išvengti šio scenarijaus, laikas negali tekėti tik viena kryptimi. Privalo egzistuoti būdas, kuriuo galėtumėte grįžti atgal ir pakeisti praeitį. Prieš du milijonus metų galėjote būti atsidūrę fizinėje situacijoje, kuri jums sukėlė gimimo traumą, tačiau pozityvus laiko aspektas yra tas, kad laikas pajudėjo į priekį. Šios fizinės situacijos nebėra.
Tai yra malonė, kadangi (priešingai nei jus norėtų įtikinti mokslinės fantastikos rašytojai) negalite sukurti fizinės mašinos, kuri grįžtų į fizinę situaciją, įvykusią prieš du milijonus metų, ir dabar jūs fiziškai tenai nukeliautumėte ir kažką fiziškai pakeistumėte. To padaryti neįmanoma. Tai niekada nebus įmanoma, tačiau jūs iš tiesų galite sukurti laiko mašiną savo prote.
Motina Marija savo pratime, kuriame ji veda jus per septynis sodus atgal į teatrą, kuriame įvyko jūsų gimimo trauma, iš tiesų davė jums tokią laiko mašiną, tad galite grįžti į situaciją, kurioje ši situacija vis dar tebeegzistuoja. Situacija nebeegzistuoja fizinėje plotmėje, tačiau ji tebeegzistuoja emociniame, mentaliniame ir identiteto kūnuose.
Galite grįžti laiko mašina į praeitį per tuos kūnus, ištrinti paliktus pėdsakus, matricas, apribojimus, savastis, kad ir kaip norėtumėte tai vadinti – galite tai ištirpdyti, ir šitaip pakeisite savo praeitį, nors laikas bus pajudėjęs į priekį. Jūs būsite pakeitę savo praeitį. Atsikratę savo pirmykštės savasties, nebebūsite tuo pačiu žmogumi, kuriuo buvote, kai jūsų tapatumo jausmas, jūsų požiūris į gyvenimą ir jūsų jausmai gyvenimui buvo paveikti tos pirmykštės savasties. Jūs tapsite nauja būtybe Kristuje.
Tad tai yra mažiausiai vienas lygmuo, kodėl sakau, kad „laiko nėra“, kadangi laikas nėra fiksuoto kiekio dalykas. Na ir dabar, kas liečia laisvą valią, tarp dvasingų žmonių ir filosofų visada vyko diskusija, kuomet, pavyzdžiui, religingi žmonės sako: „Jeigu Dievas yra visažinis, tuomet Dievas nuo pat pradžių turėjo žinoti, kaip viskas baigsis. Dievas turėjo žinoti, kokia bus galutinė visatos pabaiga, dar prieš pradėdamas visatos kūrimo procesą, ir jeigu Dievas žino viską, kas įvyks – kaip žmonės gali turėti laisvą valią?“
Ir atsakymas į tai yra, kad tai yra ydingas Dievo supratimas, ydingas Dievo įvaizdis, sukurtas puolusių būtybių būtent su šiuo tikslu sukurti šitokį sumišimą. Dievas nėra visažinis ta prasme, kad Dievas tiksliai žinotų, kaip viskas įvyks. Dievas žinojo tam tikrus bendro plano dalykus, tačiau nežinojo visų detalių, tad Dievas iš tiesų pasakė, Kūrėjas pasakė: „Aš jums suteikiu laisvą valią. Suteikiu jums gebėjimą mane nustebinti.“ Tad žvelgiant iš tradicinės perspektyvos, Dievas nėra visažinis.
Netgi galite paimti materialistus, kurie sako, kad: „Viskas yra nulemta gamtos dėsnių.“ Turėjote seną įvaizdį, kad pasaulis yra tarsi didelis laikrodis, ir jeigu viską žinotumėte apie pradines sąlygas, kaip pasaulis prasidėjo, tuomet galėtumėte, žinodami gamtos dėsnius, tiksliai pasakyti, kur pasaulis bus bet kuriuo laiko momentu ateityje. Galėtumėte nuspėti ateitį, jeigu žinotumėte pradines sąlygas ir gamtos dėsnius.
Tačiau tai taip pat yra visiškai klaidinga, kadangi materialistinė pasaulėžiūra ignoruoja laisvą valią ir ignoruoja faktą, kad fizinė visata tėra tik padariniai to, kas vyksta trijuose aukštesniuose kūnuose. Fizinė materializacija yra to, kas vyksta sąmonės lygmenyje, pasekmė. Sąmonė eina pirmiau už fizinę materializaciją, kaip sakėme. Tad šios pažiūros paprasčiausiai nėra teisingos. Jūs iš tiesų turite laisvą valią.
Dievas nežino, ką darysite už vienos minutės nuo dabar, Dievas to neapsprendė, Dievas to neapribojo, ir tai tai pat nebuvo apribota gamtos dėsnių. Galime sakyti, kad galite pažvelgti į tam tikrą žmogų, į jo psichologinę būseną, pažvelgti į jo turimas atskirąsias savastis, galite su labai didele tikimybe prognozuoti, ką šis žmogus darys už vienos minutės nuo dabar. Ir vis dėlto, laikui bėgant negalite žinoti, ar tas žmogus pasirinks keistis. Net jeigu žmonės nieko nežino apie pakylėtųjų mokytojų mokymus, jie vis tiek gali pasirinkti nuspręsti: „Man jau gana šios patirties. Kodėl darau tai vėl ir vėl, ir vėl? Aš renkuosi pasikeisti. Liausiuosi tai daryti.“
Istorijos eigoje žmonės darė tokius pasirinkimus, ir būtent tai padėjo jiems asmeniškai pajudėti į priekį ir į priekį padėjo pastūmėti visą civilizaciją. Kai suvokiate atskirąsias savastis, galite pašalinti tas savastis, galite leisti joms mirti, ir tuomet su kiekviena savastimi, kuriai leidžiate mirti, galite įgyti laisvesnę laisvą valią. Jūs turite laisvą valią, tačiau galite rinktis tik iš tų pasirinkimo galimybių, kurias sugebate matyti, o pasirinkimo galimybės, kurias šiuo metu sugebate matyti, priklauso nuo visų jūsų keturių žemesniųjų kūnų, nuo atskirųjų savasčių, nuo nuspalvinimų, kuriuos turite. Kai kurios iš šių atskirųjų savasčių užblokuos daugelį pasirinkimo galimybių, tad jūs tiesiog negalėsite jų matyti, o jeigu negalite matyti pasirinkimo galimybės, negalite jos pasirinkti.
Tad laisva valia ir sąmonė yra labai tampriai tarpusavyje susiję. Galėtume sakyti, kad visada turite laisvą valią pasirinkti galimybes, kurias matote savo dabartiniame sąmonės lygyje, ir jūsų valia laisva yra tik tiek, kiek galite matyti. Tad iš tiesų, laisva valia yra realybė, ir bet kuri filosofija, bet kuri ideologinė sistema, kuri neigia laisvą valią arba siekia suvaržyti laisvą valią kažkokiu faktoriumi, kurio neturite jokios galimybės kontroliuoti, – visos tokios sistemos yra gimusios puolusių būtybių protuose. Nesakome, kad visi žmonės, kurie skleidžia tokias sistemas, yra puolusios būtybės, tačiau pirminės idėjos atėjo iš puolusių būtybių protų, nes pagrindinis jų rūpestis nėra apriboti populiacijos kiekį; jų rūpestis yra apriboti pasirinkimus, kuriuos gali daryti populiacija, o tiksliau, kuriuos gali daryti individai. Jos nori suvaržyti jūsų laisvą valią.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com