Naujųjų ateistų judėjimas
Klausimas: Ar galėtų mokytojai pakalbėti apie naujųjų ateistų judėjimą, vedamą tokių žmonių kaip Sam Harris, kurie, viena vertus, kalba apie savitranscendenciją, dvasingumą ir savasties iliuzijų nukirtimą, tačiau tuo pat metu teigia, jog yra ateistai? Kokie yra dvasinio augimo limitai, taikant šį požiūrį, jeigu tai nepatvirtina Dievo egzistavimo?
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Jėzaus per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2020 m. vebinare „Moterų išlaisvinimas“.
Na, tai priklauso nuo to, kaip apibrėžiate, ką reiškia „ateistas“. Griežtąja prasme, galėtume sakyti, kad aš esu ateistas, pasiuntinys yra ateistas. Nes griežtąja prasme žodis „ateistas“ reiškia „anti-teistas“, o teistas yra žmogus, kuris tiki asmeniniu dievu, vaizduojamu Senajame Testamente. Kitaip tariant, monoteistinis dievas, kurį pristato šios trys religijos, yra tas dievas, prieš kurį ateistas griežtai pasisako.
Aš pasisakiau prieš tą dievą prieš 2000 metų, ir pristačiau Dievą visiškai kitokiu būdu savo mokymuose, nei jis buvo vaizduojamas Senajame Testamente. Kiekvienas gali tai matyti, tiesiog perskaitydamas Naująjį Testamentą ir pažiūrėdamas, kaip aš kalbėjau apie Dievą. Žvelgdami iš šios perspektyvos, galime sakyti, kad, na, yra daug, daug žmonių pasaulyje, kurie save vadina dvasingais, bet ne religingais. Dažnai taip yra dėl to, kad jie netiki teistiniu dievu, Senojo Testamento dievu. Tai, žinoma, yra svarbus žingsnis žmonių dvasiniame nubudime.
Na ir dabar, žinoma, egzistuoja judėjimas, kuris ateizmą pristatė kitokiu būdu, neigiančiu bet kokios pranašesnės būtybės, bet kokio kūrybiško Dievo egzistavimą, ar netgi neigiančiu, kad už materialaus pasaulio egzistuoja dvasinė karalija.
Šia prasme, žinoma, tai nėra konstruktyvu dvasiniam augimui, tai negali skatinti dvasinio augimo. Kaip gi galėtų? Matote, kad yra tam tikrų žmonių šiame naujųjų ateistų judėjime, kurie skelbia grynai materialistinį požiūrį į gyvenimą. Jeigu jie tuo pat metu teigia esantys dvasingi, na, tai yra kognityvinis disonansas. Kai kurie iš jų virš to pakilo ir yra atviri kažkokiai dvasingumo formai, pavyzdžiui, meditacijai, ir tai gali vesti į savitranscendenciją. Tai tiesiog gali būti laiptelis šių žmonių asmeniniame kelyje, jų augime link aukštesnių sąmonės lygmenų.
Turite čia suprasti, kad kiekvienas žmogus privalo pradėti nuo to sąmonės lygmens, kuriame yra, nuo to sąmonės lygmens, su kuriuo atėjo į įsikūnijimą, ir jis taip pat turi pradėti iš tos kultūros, kurioje gyvena. Visi žmonės turi pereiti individualų kelią, mesdami iššūkį savo įsitikinimams, kuriuos atsineša iš ankstesnių gyvenimų, mesdami iššūkį įsitikinimams ir kultūrai, kurioje gimė, kad galėtų iš tiesų augti dvasiškai ir pakilti į aukštesnius kelio lygmenis.
Tad ką kiekvienas žmogus turi padaryti, kad tai pasiektų? Na, tai yra labai individualu, tiesa? Jau anksčiau sakiau, kad yra žmonių, kurie gali neturėti tikro dvasinio mokymo arba įžvalgų, tačiau jie turi įžvalgą, kad kažkas turi pasikeisti. Todėl jie gali, bent jau tam tikrą laiką, būti dermėje su Kristumi, ta prasme, kad Kristus taip pat skatina pokytį, ar bent jau savitranscendenciją.
Net ir naujasis ateistas gali, tam tikru laipsniu, būti dermėje su tuo. Jeigu pažvelgtumėte į vieną iš idėjų, prieš kurią naujieji ateistai protestavo, tai yra kreacionizmo mokymas, kuris yra pateikiamas kaip alternatyva religijai valstybinėse mokyklose tam tikrose Amerikos valstijose. Akivaizdu, kad kreacionizmo mokymas buvo žingsnis atgal kolektyvinės sąmonės augime. Na ir dabar, žinoma, materialistinės evoliucijos versijos mokymas taip pat buvo žingsnis atgal. Galėtume sakyti, kad, tam tikra prasme, tai nebuvo negatyvu ir nekonstruktyvu naujiesiems ateistams protestuoti prieš kreacionizmo mokymą. Tačiau jeigu jie būtų iš tiesų susiderinę su Kristumi, jie taip pat būtų protestavę ir prieš materialistinę darvinizmo ir evoliucijos versiją.
Matote, tokiuose žmonėse dažnai egzistuoja tam tikras kognityvinis disonansas, tačiau taip tiesiog yra todėl, kad, užuot buvę iš tiesų susiderinę su Kristumi, jie į tai žiūri iš dualistinės perspektyvos. Jie skleidžia vieną dualistinį polių ir žemina kitą dualistinį polių. Tai, žinoma, ilgalaikėje perspektyvoje neveda į tikrą augimą. Klausimas yra: „Ar gali tokie žmonės kurį laiką pristatyti pagrįstą mintį, ir ar tuomet jie gali ją transcenduoti ir atverti savo protus platesniam, universalesniam požiūriui?“ Žinoma, mums nereikia, kad žmonės pradėtų reklamuoti sugrįžimą prie teistinio dievo. Yra visiškai pagrįsta skleisti universalesnę dvasingumo formą.
Klausimas taip pat gali būti toks, kad kai kurie žmonės įstūmė save į poziciją, kurioje sako: „Na, galime matyti, jog tam tikros meditacijos formos daro pozityvų poveikį žmonėms. Mes tai galime matyti net ir remdamiesi moksliniais tyrimais, tarp jų ir smegenų tyrimais, kokį poveikį meditacija daro smegenims. Todėl mes skatiname meditaciją, kaip darančią pozityvų poveikį žmonėms, tačiau vis tiek išlaikome grynai materialistinį požiūrį, kad visi mentaliniai procesai kyla iš fizinių smegenų, ir todėl už fizinių smegenų nieko daugiau nėra, nėra jokio sąmonės aspekto už fizinių smegenų.“ Na ir dabar, vėlgi, kaip sakiau, žmonės turi nuo kažko pradėti ir jie turi eiti laipsnišku keliu. Žinoma, ilgalaikėje perspektyvoje šis požiūris nėra tvarus, tai yra kognityvinis disonansas.
Negalite logiškai, racionaliai žiūrėti į meditaciją tik kaip į techniką, kuri pagerina jūsų kasdienį gyvenimą. Visos meditacijos formos, ar jos ateitų iš Rytų, ar kad ir iš kur jos ateitų, yra paremtos idėja, kad už fizinės plotmės egzistuoja dvasinė karalija. Kad galite pakelti savo sąmonę į fundamentaliai aukštesnius lygmenis, kuomet jums nebereikės grįžti į įsikūnijimą, bet galėsite ištrūkti iš atgimimų rato, galėsite „pakilti“, kaip mes tai sakome savo šiandien naudojamoje terminologijoje.
Jeigu mėginate atsieti meditaciją nuo jos dvasinių ištakų, kuriate kažką, kas nėra nei tas nei anas, ir tai tiesiog nėra tvaru ilgalaikėje perspektyvoje. Šie žmonės atras, kad turės atrasti vis painesnius intelektualinius samprotavimus, kad galėtų išsaugoti šį požiūrį. Tai tiesiog tampa taip painu, jog tai patvirtina principą, kurį jie visada garbina – Okamo skustuvą. Paprastas paaiškinimas yra sakyti, kad egzistuoja kažkas, kita karalija už materialios plotmės ribų. Ji nėra tokia, kaip apie tai yra rašoma Biblijoje ar Korane, tačiau tai nereiškia, kad ji neegzistuoja. Tai nereiškia, kad mes negalėtume kažko apie ją sužinoti, jeigu ryžtumėmės atverti savo protus požiūriui, kuris peržengia tiek tradicinės religijos, tiek griežtai materialistinio pasaulėvaizdžio ribas.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com