Realizuotas gyvenimas ir savižudybė

Klausimas: Buvo užduotas klausimas, ar gerai leisti komoje esantiems žmonėms mirti. Tai pat buvo užduotas naujas klausimas apie eutanaziją, ir ar gerai to norintiems seniems sergantiems žmonėms atlikti eutanaziją, ar ne? Neseniai vyko diskusijos apie taip vadinamą „realizuotą gyvenimą“, ir diskusijos esmė yra ta, ar žmonėms, sulaukusiems 50 ar 55 metų, ir galbūt netgi niekuo rimtai nesergantiems, turėtų būti leidžiama nutraukti savo gyvenimą?

Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas konferencijoje Olandijoje 2017 metais:

Na, tam tikra prasme, mano mylimieji, kai viešpatauja laisva valia, jūs turite teisę nutraukti savo gyvenimą bet kuriuo metu, ir problema čia yra tokia, kad, jeigu nusižudysite, tai kaip visuomenė galės jus nubausti? Realybė yra tokia, kad prieš savižudybę nukreipti įstatymai iš tiesų turi tikslą galbūt sukliudyti kai kuriems žmonėms žengti šį žingsnį. Tačiau tai yra viena iš tų temų, apie kurią visada gerai surengti debatus, tačiau neturėtų būti būtina to reglamentuoti įstatymais, kadangi realybė čia, žinoma, yra tokia, kad tai yra individualus dalykas. Nesakau, kad nors vieną raginu priimti sprendimą: „Aš savo gyvenimą realizavau, tad dabar nusižudysiu.“ Mes niekada nė vieno neskatiname žudytis.

Vėlgi, tikroji problema čia yra tokia, kiek žmonės žino, prieš priimdami tokį sprendimą. Ar šis jų sprendimas yra informuotas ar ne? Suprantate, yra daug demonų ir padarų, kurie mėgina priversti žmones žudytis. Pagrinde jie tai daro stumdami žmones į frustraciją ir disbalansą, tačiau taip pat egzistuoja demonai, kurie dirba su šiuo konkrečiu klausimu ir norėtų sukurti kultūrą, kurioje žmonės pasirinktų dėl įvairių priežasčių žudytis, tame tarpe ir dėl aplinkos išsaugojimo ir didesnės erdvės planetai suteikimo. Todėl nėra jokių priežasčių kurti su tuo susijusius įstatymus, tačiau būtų vertinga surengti debatus apie tai, kokie yra šioje situacijoje dalyvaujantys veiksniai. Kokios yra ilgalaikės pasekmės? Jeigu turite sielą, kuri išgyvena fizinio kūno mirtį, kokias pasekmes patirs ši siela? Galite jausti, jog jums jau gana šios planetos ir norite ją palikti, bet kaip bus tuomet, jeigu nesate subalansavę karmos? Kaip tai paveiks jūsų sekantį gyvenimą?

Visi šie klausimai turi būti užduoti, ir tik tuomet gali būti įmanoma padaryti informuotą pasirinkimą. Galiu jus užtikrinti, kad, kai žmonės turės gebėjimą padaryti informuotą pasirinkimą, jie nesirinks išankstinio žudymosi, ir, tiesą sakant, jie iš viso nesirinks žudytis.

Jeigu norėtume pateikti juodai baltą požiūrį į šį klausimą, galėtume sakyti, kad egzistuoja tam tikri dvasinį meistriškumą įgiję jogai, kurie sugebėjo palikti kūną. Jie sugebėjo aktyviai nuspręsti patraukti sielą iš kūno, kuomet jų fizinis kūnas mirė. Jie tai padarė dėka savo įgyto proto meistriškumo, o ne taikydami kokias nors fizines priemones.

Todėl galėtume sakyti, kad, jeigu esate pasiekę lygmenį, kuriame sugebate patraukti sielą iš kūno, fiziškai nenužudydami kūno, na tai tuomet turite teisę tai padaryti. O kol nesate pasiekę šio lygmens, turėtumėte būti labai, labai atsargūs priimdami šį sprendimą, nes labiausiai tikėtina, kad tiesiog žaidžiate Dievą ir iš tiesų einate prieš savo dangiškąjį planą, dirbtinai sutrumpindami savo gyvenimo trukmę, kuri buvo nustatyta tame dangiškame plane.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2017 Kim Michaels