Ar įmanomas tarpplanetinis bendradarbiavimas?
Klausimas: Mylimi pakylėtieji mokytojai, mokėte, kad didelė dalis NSO fenomeno atsiranda iš astralinės plotmės ir kad koncentravimasis į tai gali išblaškyti mūsų dėmesį bei sukelti priklausomybę. Taip pat sakėte, kad labai aukštą dvasingumą savo evoliucijoje pasiekusios civilizacijos galėtų teoriškai keliauti tarp sistemų, nesikišdamos į žmonijos vystymąsi. Kai kurie mokymai aprašo pažangias civilizacijas, kurių technologija veikia per sąmonę ir erdvėlaikio išlinkimą, o ne įprastinius variklius, ir tai leidžia manyti, kad kas atrodo fiziškai neįmanoma pagal linijinę trimatę fiziką, gali būti įmanoma esant aukštesnei proto ir materijos integracijai. Jeigu žmonija pasiektų dvasinio savarankiškumo ir vibracinės brandos lygmenį, nustodama siekti išgelbėjimo ir vietoj to įsijungdama į sąmoningą bendrakūrimą, ar atviras kontaktas su pažangia fizine civilizacija galėtų tapti teisėtu bendradarbiavimu, o ne kišimusi? Ar gali slenkstis, nuo kurio šis kontaktas taptų priimtinu, evoliucionuoti, evoliucionuojant kolektyvinei sąmonei? Ir kaip nuoširdūs mokiniai gali atskirti žavėjimąsi astralu nuo tikro vibracinio pasiruošimo platesniam kosminiam bendravimui?
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2026 m. konferencijoje Lietuvoje.
Na, mes sakėme, kad civilizacijos egzistuoja nebūtinai vien astralinėje plotmėje. Mes sakėme, kad taip pat egzistuoja įvairios žmonių grupės, net ir civilizacijos mentalinėje ir žemesnėje identiteto karalijose. Tad jūs matote, kad žmonės istorijos eigoje, daug, daug žmonių, sugebėjo susiderinti su kažkuo už fizinės karalijos ribų, už savo fizinių juslių ribų. Kai kurie, dėl savo žemos sąmonės būsenos, susiderino su žemesniais astralinės plotmės lygmenimis, kurie yra panašūs į pragarišką karaliją. Dantės Devyni pragaro ratai, iš tiesų atėjo iš jo susiderinimo su tam tikrais vibraciniais dažniais astralinėje plotmėje. Daugelis kitų žmonių padarė tą patį. Matote kai kuriose žmonių, pabuvojusių ant mirties slenksčio, patyrimuose, kaip jie su tuo susiderino ir patyrė negatyvų pabuvojimo ant mirties slenksčio patyrimą, tuo tarpu daugelis susiderina su kažkuo aukštesniu. Yra žmonių, kurie yra su tuo susiderinę. Kai kurie susiderino su mentaline karalija, kai kurie – su žemesne identiteto karalija.
Galime pasakyti, kad yra daug, daug knygų, kurios, pavyzdžiui, duoda mokymus apie pažangias civilizacijas kitose karalijose. Jose nebūtinai yra sakoma, kad šios civilizacijos yra kitose planetose. Kartais jos nepaaiškina, ką turi omenyje, tačiau galėtume sakyti, kad mentalinėje Žemės karalijoje egzistuoja tam tikros civilizacijos, su kuriomis žmonės susiderino. Žmonės gali patirti šį patyrimą. Ir jeigu žmones tai žavi, na, tai yra jų laisva valia nuspręsti, ką jie nori su tuo daryti. Bet matote, kas nutinka, – bėgant laikui įvyksta pokytis, kaip žmonės konceptualizuoja tai, ką patiria. Jeigu grįžtumėte 500 metų į praeitį, niekas nekalbėjo apie NSO, erdvėlaivius, skraidančias lėkštes, nes anais laikais kolektyvinė sąmonė buvo kitokiame lygmenyje ir nebuvo fizinės technologijos. Tad jie kartais kalbėdavo apie įvairias būtybes, mitologines būtybes.
Vėlgi, galite grįžti prie graikų mitologijos ir kitų mitų pasaulyje ir užduoti klausimą: ar žmonės matė šias būtybes? Taip, matė. Ar jos, pavyzdžiui, egzistuoja astralinėje arba mentalinėje karalijose? Taip, jos tuo metu egzistavo ir kai kurios iš jų vis dar tebeegzistuoja. Nėra taip, kad žmonės matė kažką, ko tenai nebuvo, bet matote, pradėjus vystytis technologijai, staiga pradėjote matyti, pavyzdžiui, komiksus, mokslinės fantastikos knygas, kurios kalbėjo apie keliones kosmosu, keliones iš kitų karalijų. O po Einšteino reliatyvumo teorijos pamatėte, kad atsirado šis suvokimas, jog joks fizinis objektas negali keliauti greičiau už šviesos greitį, todėl buvo sugalvoti terminai „erdvėlaikio iškreipimo greitis“ arba „šuolis už šviesos greičio ribų“, tas ir anas, siekiant įveikti šį fizinį limitą, kadangi jie suvokė, astronomijai vykstantis, kad neatrodo, jog arti Žemės galėtų būti kokia nors planeta su protingomis pažangiomis gyvybės formomis. Todėl tapo aišku, jog jiems prireiktų labai, labai daug laiko pasiekti Žemę. Tad tiesiog mėginu čia pasakyti, jog turite suvokti, kad yra viena patirti kažką už fizinių juslių ribų. Ir yra visai kas kita konceptualizuoti šį patyrimą savo prote.
Jeigu žmonės tiki fėjomis, nykštukais ir vienaragiais, būtent taip jie yra linkę konceptualizuoti tai, ką patyrė, konceptualizuoti savo, kaip galėtume tai pavadinti, ekstrasensorinį patyrimą. Jeigu jie turi technologinę civilizaciją ir mąsto skraidančių lėktuvų, skraidančių lėkščių sąvokomis, tuo ir anuo, jie bus linkę konceptualizuoti savo patyrimą tuo būdu. Vėlgi, mes anksčiau sakėme, kad visatoje egzistuoja planetos, kurios yra labiau technologiškai pažengusios už Žemę, tačiau jos nebūtinai yra daug labiau pažengusios sąmonėje. Matote šiuose filmuose, kuriuose šie erdvėlaiviai atvyksta į Žemę ir nori užgrobti Žemės resursus. Tai nėra sąmonėje pažengusi civilizacija. Laisvos valios įstatymas reikalauja, kad tokioms civilizacijoms nebūtų leidžiama atrasti Žemės, nes tai galėtų sutrukdyti augimui, laisvos valios skleidimuisi Žemėje.
Gali būti civilizacijų, kurios turėtų tiek technologinį išsivystymą, tiek išvystytą sąmonę, kad nesikištų į Žemę. Jos čia neatvyktų ir nenaikintų bei negrobtų visų resursų. Bet matote, tokios civilizacijos yra linkusios pažvelgti į Žemę ir tarti: „Ko gi mums galėtų reikėtų iš šios planetos? Mes transcendavome tą sąmonės lygį prieš tūkstančius metų. Ką gi galėtume gauti iš bendravimo su žmonėmis?“ Bet tuomet galite sakyti, jog jie potencialiai galėtų pasakyti: „Kaip galėtume padėti žmonėms?“ Tačiau, vėlgi, tokios civilizacijos jaustų pagarbą laisvos valios įstatymui. Kaip jos būtų išvysčiusios savo turimą sąmonės lygį ir technologiją? Tiktai dirbdamos su pakylėtaisiais mokytojais.
Egzistuoja technologinio išsivystymo lygmuo ir sąmonės lygmuo, kuris yra tam tikras slenkstis. Negalite pakilti virš to slenksčio, jeigu civilizacija neužmezga ryšio su pakylėtąja karalija. Jeigu tokia civilizacija su mumis dirbtų, jie to nedarytų, jeigu mes patartume jiems to nedaryti. Ir nesakau, kad visame kosmose to niekada nebuvo nutikę – iš tiesų yra buvę tarpplanetinio bendradarbiavimo atvejų. Aš tik sakau, kad turite sau užduoti paprastą klausimą. Jeigu kažkur kitur egzistuoja pažangi planeta, kuri dirba su pakylėtaisiais mokytojais, kodėl turėtume norėti, kad ji atvyktų į Žemę, jeigu Žemė dar neužmezgė ryšio su pakylėtaisiais mokytojais? Ir kai žmonės pradės užmegzti stipresnį ryšį su mumis, kodėl tuomet mums reikėtų pažengusios civilizacijos, kuri ateitų ir duotų žmonėms technologiją, užuot žmonėms gavus šias idėjas iš mūsų ir todėl palaipsniui jas išvysčius? Matote, dalis viso šio fenomeno, ne tik NSO, bet ir pažengusios technologijos – egzistuoja tam tikras judėjimas kolektyvinėje sąmonėje, svajojantis apie kažkokį fantastinį galutinį rezultatą, kuomet technologija išspręstų visas žmonijos problemas. Bet matote, kaip mes dabar jau daug kartų paaiškinome, aš nežiūriu į savo aukso amžių ir nesakau: „Štai čia yra galutinis tikslas ir aš noriu tai kaip įmanoma greičiau pasiekti.“ Aš žiūriu į procesą, kadangi tikslas nėra pasiekti specifinę technologinę pažangą Žemėje ar specifinę civilizaciją. Tikslas yra pakelti sąmonę, o tai tegali vykti laipsniškai.
Tad suvokiate, ką sakau. Tarkime, kad turite planetą, kuri yra 5000 metų toliau pažengusi už Žemę savo technologiniame išsivystyme, ir dabar jie atvyksta į Žemę ir pademonstruoja savo technologiją, duoda tą technologiją žmonėms. Koks būtų tikslas? Jie išvystė tą technologiją per laipsnišką sąmonės kėlimo procesą, ir būtent tai turi įvykti ir Žemėje. Kodėl norėčiau katapultuoti Žemę 5000 metų į ateitį technologiniame išsivystyme, jeigu tai negalėtų atitikti sąmonės išsivystymo, nes Žemė negali įveikti tokio atstumo sąmonėje per vienerius metus. Tam reikia laiko, kadangi, kaip jau anksčiau sakėme, tikslas yra pakelti individualią sąmonę, o įkūnyti specifinę pažangią civilizaciją. Man visiškai nerūpėtų, jeigu žmonės vis dar tebegyventų urvuose, jei tik jie turėtų Budišką sąmonę.
Technologija yra dviašmenis kardas, nes kaip galite šiuo metu matyti Žemėje, mes galime perduoti technologiją perskelti atomą. Ar žmonija pakilo savo sąmonėje į tą lygį, kuriame galėtų išmintingai naudotis šia technologija? Na, tam tikra prasme, dar nebuvo branduolinio karo, tačiau kita vertus, jeigu jie iš tiesų būtų pakilę sąmonėje, būtų savanoriškai atsikratę branduolinių ginklų. Tad matote, ką sakau. Jeigu paimsite trimetį vaiką ir duosite jam automatą, rezultatas nebus labai gražus. Jeigu paimtume žemiečius ir duotume jiems pažangią technologiją, kaip jie galėtų išmintingai ja naudotis? Tiesiog vyktų pažangesni karai.
Man, kaip pakylėtajam mokytojui, nėra jokios problemos, kad žmonės tyrinėja visokiausius tenai esančius dalykus, visokiausius fenomenus. Bet mes turime savo seną posakį: „Kai mokinys pasiruošęs, pasiruošęs ir jo mokytojas.“ Kol žmonės vis dar tebėra susikoncentravę į fenomenus ir NSO, ir keliones kosmosu, o taip pat fizinius fenomenus, jie nelabai kuo skiriasi nuo krikščionių, kurie nori stebuklų. Jie vis dar tebėra susikoncentravę į fenomenus, o tai reiškia, kad šie žmonės nesugeba su mumis susiderinti. Jie, žinoma, gali atrasti pakylėtųjų mokytojų mokymą, kadangi šie mokymai yra prieinami fizinėje karalijoje, tačiau jie negali su mumis susiderinti, ir todėl turime sakyti: „Na, mes iš tiesų negalime asmeniškai su jais dirbti.“
Mes tegalime tikėtis, kad per išorinius mokymus jie pakels savo sąmonę, ir kad ir ką jiems reikėtų pereiti, kad pasiektų tą tašką. Matote, tiek daug žmonių užauga neturėdami jokio dvasinio supratimo. Jie užauga tradicinėje religijoje arba materializme, ir staiga jie nubunda, kad yra daugiau, ką galima suprasti apie gyvenimą nei tai, su kuo jie buvo auginami, ir jie tuomet susidomi įvairiausiais dalykais. Tai savaime nėra problema, tačiau dalykas tas, kad šis susižavėjimas fenomenais gali labai lengvai atitraukti dėmesį nuo jų dvasinio augimo. Ir daugelis žmonių paskyrė didžiulius dėmesio, laiko ir energijos išteklius, tyrinėdami visus šiuos fenomenus, kurie gali patenkinti smalsumą, jie gali suteikti jums intelektines žinias, tačiau tai nepakelia sąmonės.
Apie ką mes tiek daug kartų kalbėjome? Apie 144 sąmonės lygius. Tarkime, kad žmogus yra 50-ame sąmonės lygyje šiame gyvenime. Žmogus yra atviras kažkokiam dvasingumui, bet dabar jis susižavi visais šiais fenomenais ir gali praleisti 10-15 metų studijuodamas visus šiuos dalykus, ir per tą laiką gali pakelti savo sąmonę tik per vieną ar du lygmenis.
Kai tuo tarpu, jeigu iš tiesų pasišvęstumėte tikrajam dvasiniam keliui, tikram dvasiniam mokymui, ir yra daug tokių mokymų ir be Pakylėtųjų Mokytojų mokymų, būtumėte galėję pakilti per 10 ar 15 sąmonės lygmenų per tą patį laiką. Ir būtent pakilimas sąmonės lygiuose yra mūsų tikslas. Būtent tai mes norime duoti žmonijai. Mes čia esame ne tam, kad patenkintume žmonių smalsumą. Mes čia esame tam, kad padėtume jiems transcenduoti savo sąmonės lygį.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com