Gebėjimas materializuoti psichinius arba materialius fenomenus
TEMOS: Skirtumas tarp gebėjimo materializuoti fenomeną ir tikro dvasinio brandumo – keliate aukštyn save ar keliate aukštyn Visumą – protu galima manipuliuoti tam tikrais mechaniškais gamtos dėsniais – aukšta sąmonės būsena reiškia, kad esate įveikę koncentravimąsi į save – kai kurios būtybės nupuolė ankstesnėse sferose ir prieš savo nuopolį buvo įgijusios tam tikrą mechanišką meistriškumą – jos naudojosi tuo, išsikeldamos save virš kitų – įvertinkite mokytojo intencijas – akli vadai nuveda žmones prie vieno arba kito kraštutinumo
Klausimas: Turiu klausimą Maitrėjai. Knygoje [Visrakčiai į Dvasinę Laisvę] aprašai tuos, kurie nupuolė į žemesnes sferas, pakilus jų sferai, ir rašai, kad kai kurie iš jų turėjo didelius dvasinius pasiekimus, tačiau žemą sąmonės būseną. Nesuprantu, kaip galima turėti didelius dvasinius pasiekimus, bet žemą sąmonės būseną. Norėčiau paaiškinimo apie tarp jų egzistuojantį skirtumą.
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Maitrėjos per Kim Michaels:
Kai gyvybės srautas auga kelyje, jis įgyja tam tikrus pasiekimus. Tai gali būti pasiekimai, susiję su gebėjimu kontroliuoti fizinę karaliją, pasinaudojant šią karaliją valdančiais dėsniais. Tai, pavyzdžiui, gali suteikti gyvybės srautui gebėjimą materializuoti tam tikrus psichinius ar netgi materialius fenomenus. Esate matę pavyzdžius žmonių, kurie turėjo psichinius gebėjimus arba galėjo materializuoti fizinius dalykus. Tačiau šie žmonės neturėjo tikrų dvasinių pasiekimų.
Tad tikrasis supratimas čia yra toks, kad žmonėms yra įmanoma turėti tam tikrus pasiekimus – gebėjimą protu valdyti materiją, neturint atitinkamų širdies pasiekimų – o tai reiškia, kad jie šiais pasiekimais naudojasi vien savanaudiškiems tikslams. Tai reiškia, kad jie nesiekia kelti aukštyn Visumos, jie tesiekia kelti aukštyn save, lygindamiesi su kitais.
Matote skirtumą – visada egzistuoja rizika, kad, nors žmogus gali būti pasiekęs tam tikrą materialios karalijos įvaldymą, šiuo meistriškumu jis gali pasinaudoti savanaudiškiems tikslams, užuot naudojęsis juo aukštesniajai Savasčiai visoje gyvybėje vystyti.
Papildyta iš Jėzaus 2007-09-15:
Svarbu, kad suvoktumėte skirtumą tarp išorinių pasiekimų turėjimo ir aukštos – vidinės – sąmonės būsenos. Kaip pademonstravo mokslas, materiali visata funkcionuoja pagal tam tikrus dėsnius, kurie savo prigimtimi yra mechaniški. Taip pat egzistuoja tam tikri aukštesni dėsniai, kurių mokslas dar neatrado, ir žmogui yra įmanoma įgyti žinias apie šiuos dėsnius ir pasiekti tam tikrą jų įvaldymą, neišvalius savo sąmonės nuo bet kokio savanaudiškumo. Tad aukšta sąmonės būsena reiškia žemą savanaudiškumo laipsnį – įveiktas atskirojo aš iliuzijas.
Kitaip tariant, proto valdžia materijai turi tam tikrą mechanišką aspektą, ir iš tiesų yra įmanoma įgyti ribotą meistriškumą, kuris gali padaryti įspūdį vidutiniam žmogui. Tad įmanoma rodyti „ženklus ir stebuklus,“ neturint širdies tyrumo, kuris yra aukštos sąmonės būsenos ženklas.
Maitrėja savo knygoje kalba apie būtybes, kurios nupuolė aukštesnėse sferose, nors ir buvo pasiekusios aukštus postus tose sferose egzistavusiose visuomenėse. Tad jos turėjo išorines žinias ir pasiekimus, ir naudojuosi tuo, keldamos aukštyn save ir lygindamos save su kitais žmonėmis, užuot naudojusios tai žmonėms tarnauti ir kelti aukštyn Visumą. Priežastis čia, žinoma, yra ta, kad šie gyvybės srautai nebuvo įveikę dualistinės sąmonės, ir todėl vis dar tebelaikė save atskiromis būtybėmis, atskirtomis nuo kitų – ir todėl potencialiai demonstruojančiomis regimybę, kad yra geresnės už kitus. Šis beprasmiškas vertybinis vertinimas ir lyginimas įmanomas tik tarp žmonių, kurie yra apakinti dualizmo.
Kai kurie iš šių gyvybės srautų dar ir šiandien tebėra įsikūniję Žemėje, ir kai kurie iš jų yra pasiekę aukštus postus visuomenėje arba yra apsiskelbę dvasiniais lyderiais. Atliekant bet kokio dvasinio mokytojo įvertinimą, yra svarbu įvertinti žmogaus intencijas, ir vienas iš būdų tai padaryti, yra įvertinti, kaip mokytojas demonstruoja savo žinias ir/arba gebėjimus. Ar tai daroma su tikslu kelti aukštyn žmones, ar daroma su tikslu kelti aukštyn atskirąjį aš? Vienas būdas tai įvertinti yra pamąstyti apie sekančius klausimus:
-
Ar mokytojas demonstruoja gebėjimus, norėdamas kažką pasiekti, kas iš tiesų padėtų kitiems, ar tai tiesiog tėra tuščiagarbiškas demonstravimasis? Pavyzdžiui, minių pamaitinimas ir sergančiųjų išgydymas akivaizdžiai padeda kitiems, kai tuo tarpų šaukštų lankstymas arba pelenų barstymas iš rankos nesukuria jokio naudingo efekto.
-
Ar mokytojas naudojasi šiais gebėjimais, siekdamas pademonstruoti, kad visi turi potencialą pasiekti proto valdžią materijai, ar tai tiesiog yra daroma, siekiant išaukštinti mokytoją virš kitų?
Tačiau įžvalgumas yra reikalingas net ir čia, nes yra visiškai įmanoma daryti kažką, kas yra naudinga – pavyzdžiui, išgydyti sergančius – vis dar tebeturint intenciją išaukštinti atskirąjį aš. Tą akivaizdžiai demonstruoja tam tikri krikščionių pamokslautojai, kurie siekia išgydyti sergančius, mėgindami pasirodyti ypatingais, arba mėgindami įrodyti savo išpažįstamos krikščionybės atšakos pranašumą – kuri yra atitrūkusi nuo mano tikrųjų mokymų.
Perspėjau apie tai keliuose savo teiginiuose. Pavyzdžiui, šioje citatoje aiškiai pasakiau, kad tam tikras veiklas įmanoma paimti jėga:
Nuo Jono Krikštytojo dienų iki dabar dangaus karalystė grobiama, ir stiprieji ją jėga ima. (Mato 11,12)
Sekančioje citatoje perspėjau apie tuos, kurie rodo ženklus ir stebuklus, norėdami priversti žmones jais sekti:
Nes atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų, ir jie darys didelių ženklų bei stebuklų, kad suklaidintų, jei įmanoma, net išrinktuosius. (Mato 24,24)
Ir galiausiai perspėjau nesekti tais, kurie apsiskelbia vadais, tačiau yra akli, nes nepamatė esminės tiesos apie dvasinį kelią, tai yra, kad atskirasis aš yra iliuzija:
Palikite juos! Jie akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris. (Mato 15,14)
Duobė egzistuoja abejose kelio pusėse – kurį vadinau plačiu keliu, vedančiu į pražūtį – ir tai reprezentuoja du dualistinius kraštutinumus. Tad sekdami aklais vadais, kurie siekia išaukštinti atskirąjį aš, užuot leidę šiam atskirajam aš mirti ant kryžiaus, būsite įstrigę dualizme, užuot sekę ankštu ir siauru keliu – keliu, kuriame nėra dualizmo, nes jis yra vientisa linija – vedančiu į Kristaus sąmonę.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com