Pliusiniai mokytojai ir minusiniai mokytojai
TEMOS: Ar egzistuoja viena aukščiausia būtybė? –beformiškume palyginimai neįmanomi – Dievas neteigia esąs pranašesnis – ego fantazijos – nekvestionuojamo autoriteto svajonė – žmonės tuo tiki, nes nenori prisiimti atsakomybės – Vandenio amžius yra bendruomenės amžius – Žuvų amžius turėjo „pranašesnius“ lyderius – dauguma žmonių galvoja, kad Dievas privalo būti tobulas – jie suspenduoja savo įžvalgumą lyderio atžvilgiu – pliusiniai mokytojai ir minusiniai mokytojai
Klausimas: Ne vienerius metus buvau didelis jūsų svetainės fanas. Ji man padėjo labai stipriai paaugti dvasiniame kelyje, tad dėkoju jums. Turiu klausimą apie garsų religinį lyderį, kuris teigia esantis El, Aukščiausios Būtybės inkarnacija. Tiesą sakant, jis save vadina El Cantare, kas, jo teigimu, yra slaptas El arba Elohimo vardas. Visada svarsčiau, ar įmanoma žmogui būti El arba Elohimo inkarnacija. Ar šitaip nesilygina šis žmogus su Dievu? Jėzaus įžvalgos apie tai būtų labai naudingos. Labai jums dėkoju ir toliau tęskite šį nuostabų darbą!
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Jau daviau išsamius mokymus šiuo klausimu kitame atsakyme. Tačiau leiskite pridurti dar keletą minčių.
Vienas iš etalonų, kurį galite pritaikyti vertindami dvasinį mokytoją, yra tai, ar jis arba ji iš tiesų supranta klausimą, apie kurį moko, šiuo atveju, ar supranta, kas yra taip vadinama aukščiausia būtybė. Žinoma, visada turėtumėte atsižvelgti į žodžių neadekvatumą, tačiau yra teisėta iškelti klausimą, ar tikrai egzistuoja aukščiausia būtybė, tai yra, viena aukščiausia būtybė? Šioje svetainėje dažnai kalbame apie Kūrėją, tačiau taip pat mėginame aiškiai parodyti, kad Kūrėjas yra už formos ribų. Tad kai ant Kūrėjo mėginate projektuoti formas, kuriatės stabmeldišką įvaizdį ir netikrą dievą.
Daoizme yra gerai apie tai pasakyta: „Dao, kurį įmanoma pavadinti, nėra tikrasis Dao.“ Gilesnė prasmė čia yra ta, kad kažką „pavadindami,“ susiejate tai su tam tikra forma, tačiau akivaizdu, kad negalite su jokia forma susieti beformio Kūrėjo. Tad galėtume iškelti klausimą, ar iš viso galima teigti, kad Kūrėjas yra aukščiausia būtybė ar net kad jis iš viso yra būtybė – kaip tai yra suprantama formų pasaulyje?
Kaip paaiškinome, Kūrėjas pradėjo kūrimo procesą išreikšdamas save dviem poliais, kurie Daoizme yra vadinami Jin ir Jan. Būtent iš šio bazinio poliariškumo gimsta visos formos, nes tik tuomet, kai egzistuoja diferenciacija, gali būti sukuriamos atskiros formos.
Todėl, galėtume sakyti, kad tiktai formų pasaulyje yra prasmės kalbėti apie kažką aukščiausią, nes aukščiausiu yra įmanoma būti tik lyginantis su kažkuo kitu, kadangi beformiškume negali egzistuoti jokie palyginimai. Lygiai taip pat, tiktai formoje yra prasmės kalbėti apie būtybę, bet jau tokiu pavidalu, kaip dauguma žmonių tai supranta.
Tačiau realybė yra tokia, kad neegzistuoja viena aukščiausia būtybė, kadangi formų pasaulyje visada egzistuoja poliariškumas tarp dviejų būtybių. Aukščiausi šio dieviškojo poliariškumo atstovai yra vadinami Alfa ir Omega, ir jie yra neatskiriami. Mėginimas sulyginti Alfą su tradiciniu aukščiausios vyriškos dievybės įvaizdžiu yra fundamentalus nesupratimas, kaip vyksta diferenciacija į formas.
Tad galėtume sakyti, kad, jeigu žmogus teigia esąs aukščiausios būtybės inkarnacija, šis žmogus neturi nedualistinio supratimo apie gyvenimą ir todėl tikrai negali būti nušvitęs mokytojas. Vienas neišvengiamas nušvitimo bruožas yra laisvė nuo dualizmo šydo. Žinoma, jeigu žmogus iš tiesų yra nušvitusi būtybė, jis mato visos gyvybės pamatinę vienovę, ir todėl neturi poreikio išskirti save iš kitų, išsakydamas kažkokius ypatingus teiginius apie save.
Kaip sakiau savo ankstesniame atsakyme, arba viskas yra Dievo inkarnacija, arba Dievo inkarnacija yra neįmanoma. Todėl galėtume sakyti, kad kiekvienas, kuris teigia esąs išskirtinė dieviškos būtybės inkarnacija, tiesiog yra nugrimzdęs į ego fantazijas, trokšdamas iškelti save į poziciją, kurioje šį jo teiginį priimantys žmonės negalėtų prieštarauti jo absoliučiam autoritetui.
Kodėl žmonės tiki tokiais teiginiais? Todėl, kad viena iš pagrindinių ego charakteristikų yra ta, jog jis nenori prisiimti už save atsakomybės. Tad yra daug žmonių – net ir daug save patyrusiais dvasiniais mokiniais laikančių žmonių – kurie visą laiką ieško kažkokiu aukščiausiu autoritetu besiskelbiančio guru. Ir kuo akiplėšiškesni bus šio guru teiginiai, tuo fanatiškiau žmonės juo tikės ir jį gins. Tai buvo naudojama daug kartų Žemėje istoriniais laikais, ir kai kurie Romos imperatoriai čia yra akivaizdūs pavyzdžiai. Būtent romėnų tikėjimas imperatoriaus dieviškumu buvo perkeltas ant manęs, susiformavus Romos katalikų bažnyčiai.
Tačiau dabar pažvelkite į tai, turėdami omenyje faktą, kad įžengėme į Vandenio amžių. Šis amžius yra bendruomenės amžius, įžengimo į vienovę amžius. Tai reiškia, įžengimo į vertikalią dvasinės karalijos ir materijos karalijos vienovę, tačiau taip pat ir į horizontalią vienovę tarp įsikūnijime esančių žmonių. Tačiau kaip gali egzistuoti horizontali vienovė tarp žmonių, kurie tiki dualistine skale, išaukštinančia keletą žmonių į pranašumo statusą, o kitus pažeminančia į atpirkimo ožius, į prastuomenę, o didžiąją dalį pastatydama kažkur per vidurį?
Žuvų amžiuje, žmonija neturėjo sąmonės lygio, kuris būtų leidęs daugumai žmonių tai suvokti. Būtent dėl to mano mokymai buvo iškraipyti ir aš buvau paverstas išimtimi. Ir būtent dėl to daugelis dvasinių vadų Žuvų amžiuje sugebėjo išsisukti su tokiais savo pranašumą skleidžiančiais teiginiais. O kadangi viskas paklūsta laisvai valiai, jeigu žmonės tiki tokiais teiginiais, mokytojui turi būti leista juos kurį laiką skleisti.
Tačiau dabar mes perėjome į Vandenio amžių, ciklai buvo akceleruoti ir todėl visi šie guru, kurie save vadina dievo inkarnacijomis – ar kitais būdais mėgina išaukštinti save virš kitų – pamatys, kad jų laikas bus sutrumpintas.
Pagrindinė problema su šiuo teiginiu, kad esate dieviškos būtybės inkarnacija, yra ta, kad daugumos žmonių protuose, Dievas privalo būti tobulas. Tai reiškia, kad, kai žmonės patiki šiuo teiginiu, guru gali daryti bet ką. Kad ir ką guru bedarytų, jo arba jos pasekėjai atras būdų tai pateisinti, tai reiškia, jog jie suspenduos bet kokį Kristaus įžvalgumą, susijusį su savo guru veiksmais.
Jeigu išstudijuosite tokių guru pavyzdžius, pamatysite, kaip jų pasekėjai atrado pateisinimus elgesiui, kuris kiekvieną turėtų pažadinti faktui, jog šis žmogus nėra išsilaisvinęs nuo ego. Iš tiesų nėra jokio limito, kiek tokie guru gali atlikinėti veiksmus, kurie akivaizdžiai nėra dvasingi, pateisindami juos kokia nors iškrypusia logika. Ir būtent dėl to galėtume sakyti, kad šie žmonės iš tiesų nėra netikri guru. Nes jeigu žmonės yra tokie patiklūs, vienintelis būdas jiems augti yra sekti paskui guru, kuris išsakytų vis akiplėšiškesnius teiginius apie save, kol galiausiai pasitikėjimą savimi atvestų prie lūžio taško, ir žmonės pradėtų busti.
Mes, pakylėtieji mokytojai, nuolatos stebimės, kaip toli situacija turi nueiti, kol kai kurie žmonės pradeda busti ir suvokti, jog, jeigu teigiate esantis aukščiausios būtybės inkarnacija, tačiau net nesugebate elgtis kaip padorus žmogus, tuomet negalite būti nušvitęs žmogus. Tad, atsižvelgiant į Laisvos Valios Įstatymą, galime išskirti dviejų rūšių mokytojus:
-
Pliusinis mokytojas yra toks, kuris moko pavyzdžiu, įkūnydamas savo dvasinį mokymą ir niekada neįsitraukdamas į valdžios žaidimus.
-
Minusinis mokytojas yra toks, kuris moko vieno, bet daro priešingai, teigdamas esąs aukščiausias autoritetas, tačiau piktnaudžiaudamas šia privilegija ir siekdamas kuo didesnės valdžios kitiems.
Galėtume sakyti, kad minusinis mokytojas yra netikras mokytojas, tačiau koks yra dvasinio mokytojo tikslas? Tikslas yra pažadinti mokinį. O jeigu mokinys nenori pabusti ir naudotis savo įžvalgumu, tuomet pliusinis mokytojas niekuo šiam mokiniui negali padėti. Todėl minusinis mokytojas, kuris piktnaudžiauja mokinio pasitikėjimu, iš tiesų gali būti vienintelis būdas padėti mokiniui galiausiai pabusti.
Žinoma, minusinis mokytojas niekada neprisiima šio vaidmens sąmoningai arba žinodamas. Tokie mokytojai visada yra taip stipriai susitapatinę su savo ego, kad paskutinieji praregi iš savo veidmainiškumo. Ir todėl šį vaidmenį vaidinantys žmonės dažnai taip giliai jame įstringa, kad nesugeba nuo šio vaidmens atsiskirti. Būtent dėl to keletas tokių žmonių patyrė antrąją mirtį, kadangi nenorėjo pripažinti, jog jų tikėjimas, kad jie yra aukščiausias mokytojas arba dieviškoji inkarnacija, tiesiog yra pats didžiausias ego žaidimas.
Čia taip pat reikėtų pridurti, kad net ir pliusiniams mokytojams kartais yra sunku palikti šį vaidmenį po praėjusio gyvenimo. Iš tiesų gali būti sunku palikti tikėjimą, kad esate čia tam, jog tarnautumėte žmoniją žadinančiu mokytoju. Tačiau privalote tai palikti, kad galėtumėte laimėti savo pakylėjimą, ir nors tai gali būti sunku, pliusinis mokytojas anksčiau ar vėliau paleis šį savivaizdį ir sugrįš į grynąją sąmonę, su kuria nusileido iš Esaties.
Kaip sakiau: „Niekas nepakils atgal į dangų, kaip tik tas, kuris nusileido iš dangaus.“ Jūs nusileidote nebūdami dvasiniu mokytoju, ir todėl nepakilsite, kol save tokiu laikysite. Turėsite iki galo išgyventi šį savivaizdį, kol galėsite jį palikti ir pakilti kaip tyra būtybė, kuria būdami nusileidote. Norėdami pakilti, turite save laikyti atviromis durimis – ir niekuo daugiau.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com