Puolusios būtybės pirmykštės savastys
Klausimas: Sužinojome iš pakylėtųjų mokytojų mokymų, kad avatarai patyrė didelę traumuojančią patirtį Žemėje su puolusiomis būtybėmis. Ši patirtis paskatino juos atsitraukti arba paskatino atsitraukti Sąmoningąjį AŠ ir susikurti pirmykštę savastį. Kuo skiriasi puolusios būtybės patirtis, kai ji nusprendžia įžengti į Kristiškumą vedantį kelią? Ar maištaudamos prieš Dievo įstatymus jos tiesiog abejoja, kad šie įstatymai yra geriausias būdas valdyti kūriniją? Puolusios būtybės taip pat susikūrė ego struktūrą, paremtą tuo pirmuoju sprendimu, ir jų dieviškasis tapatumas mirė. Ir to pasekoje jos iš tiesų nupuolė į Žemę. Po to jos nusprendė, kad joms jau yra gana ir jos nori sugrįžti pas Dievą ir AŠ ESU Esatį arba dieviškąjį tapatumą po ilgų klajonių Žemėje būdamos puolusiomis būtybėmis. Ar jos taip pat turi susidurti su ta traumine patirtimi, kaip tai nutiko avatarams su puolusiomis būtybėmis, tarsi tai būtų kerštas? Ir ar to pasekoje jos susikuria dar vieną struktūrą ant ego, kuri turi būti išardyta? Ar jos turi dvi pirmines ego struktūras, o gal viskas tiesiog susiveda į tą pirmąjį sprendimą, privertusį jas nupulti?
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2020 m. vebinare „Moterų išlaisvinimas“.
Galėtume sakyti, kad puolusios būtybės, kai jos pirmą kartą nupuolė, kai pirmą kartą susidūrė su pakylėtaisiais mokytojais ir būtinybe transcenduoti savasties jausmą, kurį susikūrė; galėtume sakyti, kad jos taip pat patyrė traumą, kažką, nors ne tiksliai tokio, bet kažką panašaus į kosminę gimimo traumą, kurią gali patirti avataras. Tad tai paskatino puolusios būtybės Sąmoningąjį AŠ pradėti kurtis pirmykštę savastį. Puolusi būtybė, po to kai susikuria šią pirmykštę savastį, nupuola į sekančią sferą, kuri yra sukuriama. Jai tuomet yra suteikiama galimybė naudotis savo laisva valia toje sferoje tol, kol sfera eina per pakylėjimo procesą, kol sfera pasiekia pakylėjimo tašką.
Na ir dabar, jeigu per tą laiką, ir tai yra labai ilgas laikas, puolusi būtybė nuspręs įžengti į Kristiškumo kelią, ta puolusi būtybė, žinoma, gaus pagalbą iš pakylėtųjų mokytojų, kad galėtų užsitarnauti savo pakylėjimą ir nebebūti puolusia būtybe.
Jeigu puolusi būtybė nepasinaudoja šia galimybe, tuomet ateina toks momentas, kuomet, vėlgi, sfera yra pasiruošusi pakilti, ir puolusi būtybė vėl susiduria su pakylėtaisiais mokytojais, kurie jai parodo, kad ji turi arba pakilti kartu su likusia sfera, arba nupulti.
Jeigu puolusi būtybė nusprendžia dar kartą nupulti, na tai ji susikuria antrą pirmykštę savastį, galėtume ją pavadinti antrine pirmykšte savastimi, jeigu taip būtų galima sakyti. Kaip paaiškinome, kai kurios puolusios būtybės iš pradžių nupuolė ketvirtojoje sferoje, po to nupuolė dar kartą penktojoje sferoje, o tuomet dar kartą nupuolė šeštojoje. Tad dabar jos turi tris šias struktūras, kurias susikūrė, statydamos jas vieną ant kitos. Visos šios struktūros, žinoma, turi būti išardytos ir į jas turi būti pažvelgta, kad puolusi būtybė galėtų įžengti į Kristiškumo kelią.
Tam, kad puolusi būtybė galėtų apsigręžti ir iš tiesų galėtų pradėti eiti aukštyn vedančiu keliu, ji turi ryžtis pažvelgti į savo praeities momentumus. Ji tuomet turi išardyti, kaip tai turi padaryti ir bet kuri kita būtybė, išardyti atskirąsias savastis, kol pasieks tą tašką, kai bus nuo jų išsilaisvinusi ir galės pažvelgti į pirmykštę savastį, antrinę pirmykštę savastį ir tretinę pirmykštę savastį. Ne ta tvarka, ji iš pradžių susiduria su ta savastimi, kuri buvo sukurta paskutinė, o po to su sekančia ir dar sekančia.
Tad šia prasme nėra jokio skirtumo tarp kelio, kuriuo einate. Žinoma, puolusioms būtybėms yra daug sunkiau eiti šiuo keliu, nes jos yra labiau su tuo susitapatinusios. Iš tiesų yra taip, kad kai nupuolate į kitą sferą, prarandate suvokimą, kad nupuolėte, nesugebate išsaugoti to suvokimo.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad puolusi būtybė dabar save patiria, kad ji tokia tiesiog yra. Kitaip tariant, puolusi būtybė nupuola, ji susikuria pirmykštę savastį, ir ji pasiima tą pirmykštę savastį su savimi į sekančią sferą. Tačiau ji neišsaugo suvokimo, kad susikūrė tą pirmykštę savastį savo pačios padarytais pasirinkimais.
Tad puolusi būtybė dabar yra įsitikinusi, kad taip jau tiesiog viskas yra. Ji netgi gali manyti, kad ji tokia buvo sukurta Dievo. Būtent dėl to turite velnio koncepciją, kuris gali būti įsitikinęs, kad Dievas jį sukūrė būti Dievo priešininku. Čia esama tam tikros realybės, kad puolusios būtybės iš tiesų tuo tiki. Puolusi būtybė gali apsigręžti ir pradėti kelionę aukštyn, ir pamatyti kai kurias savo savastis ir savo momentumus. Tačiau puolusiai būtybei yra sunkiau pasiekti tašką, kuomet ji būtų pasiruošusi pažvelgti į tą pirmykštę savastį, kurią ji susikūrė nupuldama ankstesnėje sferoje.
Na ir dabar, žinoma, jeigu puolusi būtybė bus pasiryžusi eiti keliu aukštyn, ji gaus pakylėtųjų mokytojų pagalbą. Mes vesime tą puolusią būtybę ir padėsime jai pažvelgti į šią savastį ir ją įveikti, ir tuomet taip pat pereiti prie sekančios savasties. Tad kitaip tariant, puolusiai būtybei reikės daug daugiau laiko eiti keliu į Kristiškumą ir pasiekti tašką, kuriame ji galės pakilti, nes ji turi daug daugiau dalykų, kuriuos jai reikia išspręsti. Žinoma, tai yra įmanoma padaryti ir kai kurios puolusios būtybės tai padarė.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com