Ar Dievo meilė yra besąlygiška?
TEMOS: Dievas buvo vaizduojamas kaip išskirtinai vyriška būtybė – Daoizmas – Tai Či – vyro ir moters rolės – Dievo įstatymas nėra ribojantis – Dievo įstatymuose nėra išimčių – Dievo įstatymai užtikrina stabilumą ir augimą – Dievas Motina atrodo besąlygiškesnė – baudžiate save patys – nusileidimas į žemesniąją sąmonės būseną – skirtumas tarp Dievo įstatymų ir Dievo meilės
Klausimas: Kai kurie mokytojai sako, kad Dievo Tėvo meilė yra sąlygiška, kai tuo tarpu Dievo Motinos meilė yra besąlygiška. Ar tai tiesa? Kai gyvybės srautas pradeda kelionę atgal pas Dievą, ar jis patirs besąlyginę meilę iš Tėvo, ar Jo meilė visada bus sąlygiška?
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Iš aukščiausio požiūrio taško, Dievo meilė visada yra besąlygiška. Dievo meilė yra tik vienos rūšies, ir ši meilė yra visiškai ir absoliučiai besąlygiška. Jums nieko nereikia daryti, kad užsitarnautumėte Dievo meilę, nes šią meilę užsitarnavote tuomet, kai Dievas jus sukūrė. Turite prisiminti, kad Dievas jus sukūrė pagal savo paveikslą ir panašumą. Jeigu esate sukurti pagal Dievo paveikslą ir panašumą, iš kur tuomet galėtų būti sąlygos Dievo meilei?
Tačiau galima suprasti, jog iš gyvybės srauto požiūrio taško įmanoma galvoti, kad egzistuoja skirtumas tarp meilės, ateinančios iš Dievo Tėvo, arba vyriškojo Dievo aspekto, ir meilės, ateinančios iš Dievo Motinos, arba moteriškojo Dievo aspekto.
Viena iš pagrindinių problemų šiame kontekste yra ta, kad tūkstančius metų dauguma vakarų religijų vaizdavo Dievą kaip išskirtinai vyrišką figūrą ir praktiškai ignoravo moteriškąjį Dievo aspektą. Tuo pat metu, daugelis religijų piešė pikto ir teisiančio Dievo paveikslą, pasirengusio nubausti kiekvieną gyvybės srautą už menkiausią nusižengimą Jo įstatymui. Kaip paaiškinau kitur, šis Dievo įvaizdis yra neteisingas. Dievas nėra piktas ir teisiantis. Dievas yra meilės Dievas, ir ši meilė yra besąlygiška.
Norint geriau tai suprasti, mums reikėtų pažvelgti į mokymą, kuris buvo labai gražiai aprašytas daoizmo religijoje. Daoizmo Tai Či simbolis vaizduoja du kūrinijos elementus, kurie paprastai yra vadinami jin ir jan elementais. Šie du elementai iliustruoja, kaip buvo sukurtas visas formų pasaulis. Formų pasaulis yra kuriamas per šių dviejų viena kita papildančių jėgų sąveiką. Šiame kontekste vadinsiu šias jėgas Tėvu ir Motina – vyriškuoju ir moteriškuoju Dievo aspektais.
Tėvas yra vyriškas, arba aktyvusis principas, kuris veikia Motiną – pasyvųjį principą. Tėvo vaidmuo yra inicijuoti kūrybinį procesą, o taip pat nustatyti parametrus, pagal kuriuos šis procesas turėtų vystytis. Kitaip tariant, Tėvas yra tas, kuris apibrėžia principus arba įstatymus, vadovaujančius formų pasaulio vystymuisi.
Prieš pradėdamas kurti, Dievas Tėvas įsivaizdavo pasaulį, kurį norėjo sukurti. Dievas turi beribę vaizduotę ir gali sukurti viską, ką įsivaizduoja. Tačiau, kad galėtumėte sukurti kažką, kas turi formą, privalote padaryti pasirinkimą. Turite pasirinkti, kokią formą įkūnysite, o kai tai pasirenkate, pašalinate visų kitų potencialų formų galimybę. Tame nėra nieko mistiško ar abstraktaus. Toks tiesiog yra kūrimo mechanizmas. Kai pasirenkate vieną formą, ši forma pašalins visų kitų formų egzistavimo galimybę, nes kažkas negali būti apvalus ir kampuotas tuo pačiu metu.
Svarbiausias dalykas čia yra tai, kad Dievas apibrėžė tam tikrus principus arba įstatymus, kurių paskirtis yra vadovauti šios visatos vystymuisi arba evoliucijai. Yra visiškai įmanoma sukurti visatą, kuri turėtų kitokius principus, tačiau šiai konkrečiai visatai Dievas pasirinko tam tikrą principų rinkinį. Šie principai tapo Dievo Įstatymais. Viskas visoje visatoje yra paremta šiais įstatymais.
Kai kurie žmonės, ir kai kurios tamsos būtybės, kurios sukilo prieš Dievo Įstatymus, kažkodėl atrodo manantys, kad Dievo įstatymai yra ribojantys. Šis požiūris nėra teisingas, ir jis yra paremtas nepilnu supratimu apie tai, kaip vyksta kūrimas. Dievo įstatymai tiesiog užtikrina pastovumą ir patvarumą. Jeigu kūrinija nebūtų paremta pastoviais įstatymais, ji iš tiesų galėtų susinaikinti arba palaipsniui degraduotų, užuot nesustojamai augusi.
Grįžkime prie dviejų elementų, iš kurių yra sudaryta kūrinija. Tėvas nustato įstatymus ir principus. Tėvas pradeda kūrybinį procesą, ir tai darydamas, Tėvas įspaudžia tam tikrą formą ant pasyvios Motinos substancijos arba energijos. Motina, kadangi ji yra pasyvi arba reaktyvi substancija, prisiims bet kokias formas, kurias ant jos įspaus Tėvas.
Kai žvelgiate į tai iš plačiausios perspektyvos, matote, kad iš tiesų nėra jokio skirtumo tarp Tėvo meilės ir Motinos meilės. Jie abu yra meilė, ir ši meilė yra besąlygiška. Tačiau Tėvas ir Motina atlieka skirtingus vaidmenis kūrime.
Tėvo rolė yra nustatyti arba apibrėžti įstatymus ir principus, kurie vadovautų šios konkrečios visatos vystymuisi. Norėdamas užtikrinti pastovumą ir neleisti visatai susinaikinti, šių įstatymų veikimą Dievas privalo padaryti be jokių išimčių ir nukrypimų. Dievas neatsižvelgia į asmenis, o tai reiškia, kad Dievas nekeis savo įstatymų tik dėl to, kad kai kurie žmonės, ar kai kurios nematerialios būtybės norėtų, jog jie būtų kitokie, idant galėtų daryti, ką nori.
Kai Dievas pradėjo šios visatos kūrimą, Dievas davė pažadą šioje visatoje gyvenančioms būtybėms. Dievas davė pažadą, kad jie galės pasikliauti nekintančiais principais, ant kurių galės statyti savo individualumą, ir kurių ribose galės išreikšti savo kūrybiškumą savęs nesunaikindami. Dievas negali sulaužyti šio pažado. Todėl Tėvo įstatymai neturi absoliučiai jokių išimčių ar nukrypimų.
Kai žvelgiate į tai iš nenušvitusio gyvybės srauto perspektyvos, iš gyvybės srauto perspektyvos, kuris nesuvokia kūrimo mechanizmo, gali atrodyti, kad Dievo įstatymai uždeda tam tikrus apribojimus. Gali atrodyti, kad Dievas reikalauja iš savo sūnų ir dukterų besąlygiškai paklusti Jo įstatymams. Todėl gali atrodyti, kad Tėvo meilė yra sąlygiška.
Tačiau iš tiesų egzistuoja skirtumas tarp Dievo įstatymų ir Dievo meilės. Kaip sakiau, Dievo įstatymų tikslas tiesiog yra užtikrinti, kad Jo sūnūs ir dukterys turėtų stabilią platformą savo asmeninei evoliucijai. Kad tai užtikrintų, Dievo įstatymai privalo būti tvirti. Tačiau Dievo meilė nepriklauso nuo to, ar gyvybės srautas paklūsta jo įstatymams.
Problema šiame kontekste yra ta, kad žmonės turi tendenciją perkelinėti savo žmogiškas savybes Dievui. Jie mano, jog dėl to, kad jie supyksta ant savo vaikų, Dievas taip pat turi pykti ant savo vaikų. Bet taip nėra. Dievas tiesiog sukūrė įstatymų rinkinį, kurie sako, jog, jeigu piktnaudžiausite energija, šis piktnaudžiavimas atneš tam tikras pasekmes. Kai suvokiate, kaip veikia Dievo įstatymai, matote, kad Dievas nebaudžia jūsų už šių įstatymų pažeidinėjimą. Dievas tiesiog sukūrė nešališką įstatymą, kuris jums sugrąžins tai, ką pasėjote. Todėl iš tiesų, jūs baudžiate save patys.
Kai žmonės pradeda suvokti moteriškąjį Dievo aspektą, jie dažnai mano, kad Motina yra labiau besąlygiška už Tėvą. Vėlgi, tai yra suprantama, kadangi nenušvitęs gyvybės srautas dar nesuvokia tikrosios Dievo ir kūrinijos prigimties. Anksčiau sakiau, kad Motina prisiims bet kokią formą, kurią ant jos įspaus Tėvas. Biblija sako, kad per pirmąjį kūrimo aktą Dievas tarė: „Tebūnie šviesa.“ Šviesa yra sukurta iš moteriškojo Dievo aspekto. Šviesa yra substancija, kuri pati savaime neturi jokios formos, tačiau ji turi potencialą prisiimti bet kokią formą.
Kai Dievas sukūrė dvasines būtybes, kurios šiuo metu save laiko žmogiškomis būtybėmis, Dievas jas sukūrė pagal savo paveikslą. Gyvybės srautas yra sukurtas su tokiais pat kūrybiniais gebėjimais kaip ir Dievas. Todėl žmogaus gyvybės srautas turi potencialą kurti tuo pačiu būdu kaip ir Dievas, įspausdamas specifinę formą ant šviesos – ant dangiškosios Motinos.
Dievo motiniškasis aspektas yra reaktyvus. Motiniškasis aspektas prisiims bet kokią formą, kurią ant jos įspausite. Kitaip tariant, Motina jums leis daryti, ką tiktai norite, štai kodėl žmonės susikūrė šiuo metu Žemės planetoje egzistuojančias kančias ir vargus. Tai nereiškia, kad Dievas Motina norėjo šių kančių ir vargų. Visgi tai reiškia, kad Dievas Motina, dėl savo pačios prigimties, leis žmonėms įspausti ant savęs bet kokias formas.
Dabar matote, kad Dievas Tėvas nustatė tam tikrus įstatymus ir principus, kurie yra absoliučiai nepajudinami. Tuo pat metu, Dievas Motina prisiima ant savęs bet kokias formas, kurias ant jos įspaudžiate. Kai žvelgiate į šią situaciją iš nenušvitusio gyvybės srauto perspektyvos, gali atrodyti, kad Motina yra besąlygiška, nes ji jums leidžia daryti, ką tik norite. Tuo pat metu atrodo, kad Tėvas yra sąlygiškas, nes Tėvas jums niekada neleis išsisukti nuo nieko, ką padarėte.
Kai atsitraukiate nuo šios situacijos ir pažvelgiate į ją iš nušvitusio gyvybės srauto perspektyvos, matote, kad Dievas Tėvas ir Motina tiesiog vaidina savo atitinkamus vaidmenis kūrinijoje. Tiek Tėvas, tiek ir Motina abu besąlygiškai myli jūsų gyvybės srautą. Ši meilė nepasikeis ir niekur nedings, net jeigu nepaklusite Tėvo įstatymams ir įspausite netobulus įvaizdžius ant Motinos.
Vis dėlto, jeigu nuspręsite nepaklusti Dievo įstatymams, pasinaudodami Motinos energijomis, susikursite kalėjimą savo gyvybės srautui – kalėjimą iš iškreiptos energijos. Šio kalėjimo sukūrimas palaipsniui jums vis labiau trukdys laikyti save Dievo sūnumi arba dukterimi. Palaipsniui nusileisite į žemesniąją sąmonės būseną, kurioje prarasite bet kokį savo dieviškojo šaltinio suvokimą. Nebesuvoksite, kas esate, ir nebegalėsite priimti, kas esate.
Jums buvo duota laisva valia. Jau pats faktas, kad galite piktnaudžiauti Motinos energijomis ir susikurti realybę, kurioje manote esantys atskirti nuo Dievo, turėtų jums įrodyti, kad Tėvo meilė yra besąlygiška. Jeigu Tėvo meilė būtų sąlygiška, kodėl tuomet Tėvas būtų jums leidęs nepaklusti Jo įstatymams? Kodėl Jis būtų jums leidęs atsiskirti nuo savojo šaltinio?
Tad kai gyvybės srautas nušvinta, jis ima suvokti skirtumą tarp Dievo įstatymų ir Dievo meilės. Jis tuomet palaipsniui gali pradėti priimti Dievo meilę, ir šis tobulos meilės priėmimas išgins visas gyvybės srauto baimes, baimes, kurios yra pagrindinė priežastis, dėl kurių gyvybės srautas jaučiasi esąs atskirtas nuo savojo šaltinio.
Gyvybės srautas gali patirti tokį laikotarpį, kuomet jam bus lengviau priimti besąlyginę meilę iš Dievo Motinos aspekto, pavyzdžiui iš moteriškosios dievybės ar pakylėtosios būtybės. Štai kodėl kai kuriems žmonėms yra lengviau palaikyti ryšį su Motina Marija, ar jos kolega Rytuose – Gailestingumo Deive Kuan Jin. Tačiau gyvybės srautui bręstant, jis palaipsniui pradės atkurti ryšį su Dievu Tėvu ir priims besąlyginę Tėvo meilę. Tai leis gyvybės srautui subalansuoti savo paties vyriškąsias ir moteriškąsias savybes bei pasiekti vientisumą.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com