Ką reiškia būti įsižeminusiu ir neįsižeminusiu
Klausimas: Mano klausimas būtų apie buvimą įsižeminusiu. Darau prielaidą, kad būti įsižeminusiu yra normalu. Ar yra kažkokių psichologinių priežasčių ar disbalansų, dėl kurių galime prarasti įsižeminimą? Kur gali atvesti ilgalaikė neįsižeminimo būsena?
Mano manymu, būti įsižeminusiu, tai tarsi turėti ryšį su Motina Žeme.
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels, perduotas konferencijoje Estijoje 2017 metais:
Būti įsižeminusiu iš tiesų nereiškia ryšio su Motina Žeme. Tai reiškia būti pusiausvyroje visuose keturiuose žemesniuosiuose kūnuose, bent jau aš taip naudočiau šią terminologiją. Su daugeliu dvasingų žmonių nutinka taip, kaip Jėzus ką tik paaiškino, kad jie gali tapti įvairiais būdais išsibalansavę. Kai kurie labai užsidega daryti dvasinį progresą. Jie mėgina užimti dangų jėga. Jie pernelyg save spaudžia. Jie iškviečia daugiau šviesos nei jų čakros gali pakelti. Iš tiesų gali nutikti tokių situacijų, kuriose žmonės gali turėti arba susikurti skyles savo auroje, tuo būdu atverdami duris žemesnėms energijoms arba tamsos jėgoms. Taip pat yra žmonių, kurie gali patirti kažkokią traumuojančią situaciją, kuri juose sukelia disbalansą, kažkokią krizę jų gyvenime.
Geriausias būdas tai įveikti, žinoma, kai labai stipriai prarandate įsižeminimą, geriausia yra išsakyti apsaugos prašymus, prašyti Astrėjos, kad ji jus išlaisvintų nuo tamsos jėgų. Taip pat turite suprasti, kad negalėsite įveikti neįsižeminimo būsenos jėga. Negalite jėga išeiti iš neįsižeminimo būsenos. Turite siekti pusiausvyros.
Yra atvejų, kai žmonės praranda įsižeminimą laikydamiesi vegetariškos arba veganiškos mitybos ilgiau nei jų kūnai gali pakelti. Kad pasiektų didesnę pusiausvyrą, jiems iš tiesų reikia valgyti tankesnį maistą, pavyzdžiui, bent jau kai kurias lengvesnės mėsos formas, paukštieną arba žuvį.
Taip pat gali būti pavyzdžių, kai žmonės turi emocines traumas, kurios juos priverčia prarasti įsižeminimą. Jiems tuomet reikia ieškoti emocinio gydymo įvairių terapijos formų pagalba, jeigu tai yra rimtas disbalansas; arba naudotis mūsų mokymais.
Taip pat gali būti atvejų, kai žmonės yra praradę įsižeminimą dėl to, kad turi tam tikrus mentalinius įsitikinimus, kurie juos skatina manyti, jog jie turi kažkokią labai aukštą, labai svarbią misiją. Jie turi dirbti su šiomis labai pažengusiomis būtybėmis ir taip toliau. Net ir kai kurie pakylėtųjų mokytojų mokiniai taip stipriai norėjo dirbti su mumis, kad pamažu prarado įsižeminimą ir mėgino užimti dangų jėga, užuot ėję laipsnišku keliu.
Mes visada pabrėžiame, kad kelias yra laipsniškas, kad į priekį turite eiti po mažą žingsnelį, nemėgindami daryti per daug. Vėlgi, galite taip stipriai trokšti progresuoti, kad šis troškimas gali jus priversti prarasti įsižeminimą. Todėl jūs, kaip sakiau, galite turėti skylę savo auroje arba kai kurios jūsų čakros gali būti praradusios pusiausvyrą. Jos netgi gali suktis į priešingą pusę. Tad jums tuomet reikia sukoncentruoti savo dėmesį į pusiausvyros, ramybės siekimą. Jeigu nepajėgiate kalbėti šaukinių arba invokacijų, tuomet naudokitės sąmoningumo meditacija. Mėginkite surasti savyje centrą.
Netgi gali būti žmonių, kuriems reikėtų atidėti į šalį visas dvasines praktikas arba mokymų studijavimą, ir kuriam laikui atsidėti kažkokiai fizinei veiklai, kuri jiems tuomet leistų pajusti didesnę pusiausvyrą. Ir čia žmonėms kartais gali būti naudinga dirbti su žeme, dirbti ką nors sode arba darže. Net ir fizinis darbas gali būti naudingas žmonėms, praradusiems įsižeminimą.
Pavyzdžiui, šis pasiuntinys, ankstyvaisiais metais, kai atrado dvasinį kelią, turėjo periodų, kai dirbo fizinį darbą. Jis suvokė, jog tai jam iš tiesų leido greičiau dvasiškai progresuoti, nes fizinis darbas leido jam pasiekti tam tikrą įsižeminimo būseną, kuri jį tuomet įgalino iškviesti daugiau šviesos neprarandant pusiausvyros.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com