Iš kur man žinoti, ar situacija yra testas?
Klausimas: Iš kur mums žinoti, ar kažkas yra testas, ar tiesiog ženklas, kad turiu sustoti? Kartais kažkas nesuveikia. Ir tuomet mąstau: ar turėčiau tai tęsti? Galbūt tai yra testas, ir turiu bandyti vėl ir vėl. O galbūt tai yra ženklas sustoti.
Atsakymas iš Kim Michaels konferencijoje Olandijoje 2015 metais:
Kimas: Puikiai tai suprantu. Sakyčiau, kad tai visada yra testas, tačiau esmė yra išsiaiškinti, kame slypi šis testas. Kartais testas yra, kad turime nuspręsti: „Man jau šito gana. Nebenoriu daugiau to daryti.“
Vakar su kažkuo apie tai kalbėjau, ir jaučiu, kad yra daug situacijų kelyje, kuomet turite tai patirti, nes yra kažkas, ko galite pasimokyti iš tos situacijos. Tad, jeigu nepasimokysite pirmą kartą, kai jums bus pateiktas šis testas, dažnai gausite kitą, galbūt išorinė situacija bus šiek tiek kitokia, tačiau testas bus tas pats. Labai svarbu, kad tiesiog nenustumtumėte to į šalį. Svarbu, kad pamėgintumėte savęs paklausti: „Ką iš šito turiu išmokti?“ Atsiveriate savo aukštesniajam aš arba mokytojams, kad parodytų jums, kokia čia yra pamoka.
Tai yra labai subtilu. Iš tiesų neįmanoma duoti standartinio atsakymo į tokį klausimą, kadangi tai yra labai individualu. Iš tiesų, sakyčiau turite tai daryti tol, kol pasiekiate neprisirišimą, ir jums tampa nebesvarbu, ar tai tęsis toliau ar liausis. Ir tai yra geras rodiklis, rodantis, kad išmokote, ką jums reikėjo iš to išmokti.
Kartais pamoka, kurią turime išmokti, yra tiesiog pasakyti: „Gana. Nebenoriu daugiau to daryti! Daugiau nebenoriu būti šioje situacijoje. Daugiau nebenoriu susitikti tokių žmonių.“
Yra labai lengva dvasiniame kelyje įeiti į proto būseną, kurioje suvokiate, kad pradinėse kelio pakopose neturite pakankamai intuicijos. Neturite pakankamai susiderinimo. Nesuvokiate visko pakankamai aiškiai. Jūsų protą temdo pernelyg daug dalykų, arba esate pernelyg išsibarstę. Tad jums reikalingas vedimas, ir įžengiate į būseną, kurioje trokštate vedimo. Ir tuomet pradedate gauti vedimą iš savo aukštesniojo aš, iš mokytojų, iš kitų žmonių ar net ir iš išorinio guru. Ir tai yra etapas, per kurį pereinate, ir svarbu pereiti šį etapą, nes neturite vidinio susiderinimo.
Taip pat ateina toks momentas, kuomet tai gali tapti kliūtimi, kad visą laiką kažkur ieškote vedimo; net ir iš savo aukštesniojo aš – tai gali tapti kliūtimi. Aš turėjau situacijų savo gyvenime, kuomet buvau taip įpratęs prašyti vedimo, jog prašiau vedimo ir mėginau susiderinti, ir nieko nevyko. Ir galiausiai suvokiau, kad taip yra dėl to, kad yra situacijų, kuriose negausite vedimo. Privalėsite priimti sprendimą.
Tiesiog turite patys nuspręsti: „Man jau gana šio testo, tokio pobūdžio testo.“ Tai reiškia, tokių žmonių ar tokių situacijų. „Man gana. Aš daugiau to nebenoriu.“ Kartais galite išmokti, ką jums reikėjo išmokti iš tos situacijos, tačiau dar nepasiekėte taško, kuriame nusprendžiate, kad jums jau gana. Kol to nepadarysite, tą patį testą galite gauti vėl ir vėl, beveik be pabaigos, kadangi kartais bijote priimti sprendimą. Kartais šis vedimo troškimas ir noras, kad mokytojai mums viską pasakytų, neleidžia mums veikti, neleidžia priimti sprendimo. Tai yra kelio dalis: priimti sprendimą.
Ir mes esame labai įpratę prie viso šito juodai balto mąstymo: „Esu nusidėjėlis. Galiu nueiti į pragarą, jeigu neteisingai pasielgsiu.“ Net jeigu nepatyrėme šio poveikio iš oficialiosios bažnyčios, tai vis dar tebeegzistuoja kolektyvinėje sąmonėje. Mes bijome klysti. Visą laiką mąstome: „Jeigu neteisingai pasirinksiu, tai bus didelė klaida ir tai turės siaubingas pasekmes.“
Yra daug, daug situacijų gyvenime, kuriose nėra tik vienas teisingas dalykas, kurį galite pasirinkti, o visi kiti dalykai yra klaidingi. Arba yra tik vienas teisingas dalykas, kurį galite padaryti, ir vienas klaidingas dalykas. Yra daug situacijų, kuriose visos mums prieinamos galimybės yra visiškai geros, kadangi galime kažką iš jų pasimokyti. Tiesiog turite priimti sprendimą, priimti pasekmes ir pasimokyti iš pasekmių. Net jeigu toje pirminėje situacijoje būtumėte pasirinkę kažką kito, vis tiek būtumėte išmokę tą patį dalyką.
Žinau, kaip tai yra. Susiduriate su pasirinkimu priimti sprendimą, ir tuomet nutinka kažkas nemalonaus, ir jūs tuomet sakote: „O, tikriausiai priėmiau klaidingą sprendimą!“ Ir daugeliu atvejų taip nėra. Jums tiesiog reikėjo išmokti pamoką. Net jeigu padarėte kažką kitą ir sakote: „O, kodėl nepasirinkau to kito dalyko“, vis tiek būtumėte susidūrę su tuo pačiu testu. Kartais tiesiog turite priimti tą sprendimą ir būti juo patenkinti, užuot visą laiką svarstę, ar gerai pasielgėte. Manau, kad būtent tai dažnai ir yra testas: pasiekti tašką, kuriame esame neprisirišę.
Ir aš pats naudojuosi tuo kaip gairėmis. Jeigu jaučiu, kad turiu prisirišimą, kad kažkaip emociškai į tai įsitraukiau, kad noriu tam tikros baigties, tuomet jaučiu nepasiekęs to taško: „Aš išmokau savo pamoką ir pasiekiau neprisirišimą.“ Jeigu susiduriu su sprendimu (ar turėčiau daryti tą ar aną?), ir tuomet, kai pasiekiu tašką, kuriame man nebėra svarbu, ar darysiu tą ar aną, žinau, kad pasiekiau neprisirišimą. Tuomet tiesiog priimu sprendimą: „Ką noriu daryti?“
Ir štai kaip aš į tai pradėjau žiūrėti: „Kaip galėčiau išreikšti tai, kas aš esu? Kaip aš į save žiūriu?“ Anksčiau daug labiau apie save galvodavau taip: „Jeigu esu dvasingas žmogus, egzistuoja tam tikri dalykai, kurių neturėčiau daryti, ir tam tikri dalykai, kuriuos turėčiau daryti.“ Tačiau dabar tai yra panašiau į: „Na, kas aš esu?“ „Kaip noriu save išreikšti?“ ir „Kokia yra mano tikrosios prigimties išraiška?“ Kai tai išsiaiškinu, tampa lengva priimti tą sprendimą.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com