Kristaus įžvalgumas peržengia pažodiškumo ribas

TEMOS: Dauguma bažnyčių moko plataus kelio į išganymą – Pasitrauk nuo manęs, Šėtone! – Dievas nepaklus žmonių sukurtoms interpretacijoms – nieko nėra nulemta iš anksto – išorinis kelias ir vidinis kelias – Kalno Pamokslas išdėsto skirtumus – pripažinkite savo Kristaus potencialą

Klausimas: Turiu klausimą apie Kristaus Sąmonės pasiekimą. Ar Jėzus tam tikru būdu nemoko Mato evangelijoje, kad didžioji dalis buvusios, esamos ir būsimos žmonijos jau yra visam laikui pasmerkta?

Užduodu šį klausimą, nes Jėzus ne tik kad pasako žodžius, jog mažai bus tokių, kurie atras kelią į Kristaus Sąmonę, bet Mato evangelijoje jis taip pat sako, kad platų kelią atras daug, labai daug žmonių.

P.S. Dauguma žmonių mano gyvenamoje vietovėje tiki religiniu tradicionalizmu ir todėl dauguma jų nepatikėtų reinkarnacija, net jeigu pats Dievas asmeniškai pas juos atėjęs jiems apie ją pasakytų.

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Rekomenduoju žmonėms atkreipti dėmesį į išsireiškimą: „Ar Jėzus tam tikru būdu nemoko...“ Būtent šis požiūris, slypintis už išsireiškimo „tam tikru būdu,“ yra kaltas dėl to, kad krikščionybė taip toli nuklydo nuo mano tikrųjų mokymų, jog dabar jos mokymas iš esmės yra tapęs visiška priešingybe tam, ko mokiau aš. Realybė yra tokia, kad dauguma krikščioniškų bažnyčių – ir ypač tos, kurios čia diplomatiškai buvo pavadintos „religiniu tradicionalizmu“ – moko plataus kelio į išganymą. Tačiau jos yra taip stipriai įsitikinusios, kad moko siauro kelio, jog net jeigu pasirodyčiau joms kūnišku pavidalu, jos mane atstumtų.

Realybė yra tokia, kad, kai jos ateina pas mane su savo pažodinėmis interpretacijomis – kylančiomis iš lygiai tos pačios sąmonės, kurios dėka Žaltys apgavo Ievą, pasakęs jai žodžius „tu tikrai nemirsi“ – mano reakcija būtų tokia pati, kokią daviau Petrui: „Pasitrauk nuo manęs, Šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne apie tai, kas Dievo, o kas žmonių.“

Žinoma, dauguma šių bažnyčių narių taip giliai įsižeistų dėl mano reakcijos, kad atstumtų mane, netgi sakydami, kad tai aš esu tasai, kuris yra iš velnio. Nes juk tikrasis Jėzus tikrai sutiktų su jų šventraščių „interpretacijomis.“ (Beje, šis mąstymas neatnešė daug naudos rašto aiškintojams ir fariziejams, kurie man priešinosi prieš 2000 metų. Ir būtent dėl to dauguma jų šiandien yra reinkarnavęsi į šiandieninių krikščioniškų bažnyčių vadus. Ir jie toliau atstumia Gyvąjį Kristų.)

Už religinio fundamentalizmo ir pažodiškumo slypintis mąstymas būtent ir yra puolęs mąstymas, kuris siekia primesti žmonių sukurtą „interpretaciją“ Dvasiai, tuo pat metu būdamas tvirtai įsitikinęs, kad interpretacija yra teisinga, ir todėl Dvasia privalo paklusti. Neseniai pakomentavau tai atsakyme į kitą klausimą. Tikrasis būdas „interpretuoti“ evangelijas yra išlaisvinti savo protą nuo visų išankstinių sąlygų ir tuomet paprašyti Šventosios Dvasios, Guodėjo, suteikti jums aukštesnę viziją ir supratimą.

Atkreipkite dėmesį, jog nemėginu išskirti šį klausimą uždavusio žmogaus. Esmė ta, kad kiekvienam „religinio tradicionalizmo“ ar daugumos kitų krikščioniškų bažnyčių aplinkoje užaugusiam žmogui būtų gerai suprasti, jog negalite užaugti tokioje aplinkoje nebūdami paveikti – subtiliais būdais – juodai balto mąstymo ir epinio mąstymo. Tad būtų išmintinga ryžtingai stengtis pakilti virš šio mąstymo ir tuomet nauju žvilgsniu pažvelgti į mano mokymus.

Žinoma, evangelijose yra mokymų, kurie gali būti interpretuojami „tam tikru būdu,“ tačiau norėčiau jus perspėti, kad neperkelinėtumėte absoliutinių interpretacijų dvasiniam mokymui. Štai pora citatų iš Mato evangelijos, 7 skyriaus:

13 Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias veda į pražūtį, ir daug yra juo einančių.
14 O ankšti vartai ir siauras kelias veda į gyvenimą, ir tik nedaugelis jį randa.
21 Ne kiekvienas, kuris man sako: „Viešpatie, Viešpatie!“, įeis į dangaus karalystę, bet tas, kuris vykdo valią mano Tėvo, kuris yra danguje.
22 Daugelis man sakys aną dieną: „Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų tavo vardu?!“
23 Tada aš jiems pareikšiu: „Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs piktadariai!“

Žinau, kad šie žodžiai gali skambėti grėsmingai, tačiau rekomenduoju niekada neprimesti deterministinės interpretacijos mano žodžiams. Kadangi viskas yra pavaldu laisvai valiai, nieko nėra nulemta iš anksto, nėra kažkokio išankstinio likimo. Tikėjimas lemtimi yra epinio mąstymo padarinys. Jeigu iš tiesų būčiau buvęs įsitikinęs, kad dauguma žmonių jau yra visam laikui pasmerkti, dėl ko tuomet būčiau atėjęs į Žemę?

Tad tais žodžiais tiesiog sakiau, kad dauguma žmonių yra įstrigę „mirties sąmonėje,“ kurioje būdami jie negali įeiti į karalystę. Ir kol bus toje proto būsenoje, jie nebus išganyti. Tačiau aš taip pat sakiau, kad atėjau padėti žmonėms transcenduoti šį mąstymą ir įžengti į „gyvenimo sąmonę,“ kuri iš tiesų yra išganymas:

Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų. (Jono 10,10)

Gilesnė realybė yra tokia, kad pastoviai mėginau parodyti žmonėms skirtumą tarp išorinio kelio ir vidinio kelio. Išorinis kelias yra apibrėžtas puolusio mąstymo, ir jis yra grįstas iliuzija, kad naudodamiesi dualistine sąmone galite apibrėžti sąlygas, ir jeigu šias sąlygas įvykdysite, Dievas tiesiog privalės jus įleisti į savo karalystę. Vidinis kelias yra procesas, per kurį išlaisvinate savo protą nuo visų dualistinių interpretacijų, įžengdami į vaiko protą, kuriame pažįstate Dievo realybę, peržengiančią visas žmonių sukurtų proto įvaizdžių ribas.

Kalno Pamokslą galima laikyti mokymu, apibrėžusiu skirtumą tarp vidinio ir išorinio kelio, tačiau tos pačios temos giją atrasite vinguriuojančią per visas evangelijas, vaisingiausiai išreikštą Jono evangelijoje, ir, žinoma, Tomo evangelijoje. Tad studijuokite mūsų mokymus apie vidinį kelią ir tuomet nauju žvilgsniu pažvelkite į evangelijas. Atrasite, kad daugelis mano anuomet išsakytų dalykų gali būti daug aiškiau interpretuojami šiandien.

Taip pat atkreipkite dėmesį ir į tai, kad tam tikri mano prieš 2000 metų išsakyti teiginiai buvo skirti tais laikais žmonių turėtai sąmonės būsenai. Kai vaikščiojau Žeme, žmones – visoje planetoje – turėjusius realistišką potencialą pasiekti Kristaus sąmonę tame gyvenime, buvo galima suskaičiuoti ant pirštų. Šiandien yra 10 000 žmonių, turinčių potencialą įkūnyti Kristiškumą, ir yra milijonai žmonių, kurie turi potencialą pasiekti tam tikrą Kristiškumo laipsnį.

Šie pokyčiai iš dalies įvyko dėl mano misijos ir dėl to, kad žmonės iš tiesų paklausė ir įsisąmonino mano žodžius – nors daugelis tų, kurie gali įkūnyti savo Kristiškumą, yra įstrigę „religiniame tradicionalizme“ arba dar kokioje nors „uždaros sistemos“ krikščionybės versijoje, kuri neleidžia jiems pripažinti šio potencialo ir jį išreikšti. Man būtų didžiausias džiaugsmas, jeigu tai artimoje ateityje pasikeistų.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2010 Kim Michaels