Kaip man žinoti, ar aš išreiškiu Kristiškumą?
Klausimas: Žinome, kaip Jėzus ir Gautama Šakjamunis pademonstravo Kristiškumą savo paskutiniame įsikūnijime. Remdamasis šiais pavyzdžiais, susidariau proto įvaizdį, kad Kristiškumo išreiškimas reiškia, jog privalote tapti guru arba mokytoju, ir todėl turite turėti pasekėjų arba mokinių. Mano klausimas būtų: kaip nepakilę mokytojai išreiškė Kristiškumą savo paskutiniame įsikūnijime? Pavyzdžiui, Mokytojas MOR. Ar jis turėjo dvasinę mokyklą ir mokinius, o gal jis išreiškė Kristiškumą visiškai kitokiu būdu? Kaip galiu žinoti, ar aš išreiškiu Kristiškumą? Minėjote, kad tai yra susiję su Kristaus įžvalgumu. Ar Kristiškumas reiškia kažką stabilaus ir tęstinio, o gal tai gali pasirodyti laikinomis bangomis arba momentais? Ar gali Kristiškumas pasireikšti neturint dvasinių žinių arba neturint stipraus pamato?
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo MOR per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2026 m. Kazachstano konferencijoje.
Na, mes kalbėjome apie mūsų taip vadinamą „suviliok ir pakeisk“ taktiką. Ir tuo norime pasakyti, kad net ir mums, pakylėtiesiems mokytojams, iškyla tam tikros dilemos, dirbant su nepakilusiais žmonėmis. Nes jūs visi esate paveikti dualistinės sąmonės, ir todėl žinome, kad kai duodame mokymą, žmonės jį interpretuoja įvairiais būdais. Ir kai pažvelgiate į šias interpretacijas, galite matyti, kad visada egzistuoja interpretacijų spektras, pereinančių nuo vieno dualistinio kraštutinumo per labiau subalansuotą interpretaciją iki kito dualistinio kraštutinumo. Galime sakyti, kad mėginome spręsti šią dilemą įvairiais būdais, tuo pat metu suvokdami, jog kad ir kaip mėgintume tai spręsti, kai kurie žmonės nesuvoks minties, bet nueis su savo interpretacija per toli.
Paimkime ankstesnes pakylėtųjų mokytojų dispensacijas, kuriose buvo daug kalbama apie mūsų ankstesnius įsikūnijimus. Ir matysite, mano atveju, kaip iš tiesų ne taip seniai sakiau diktavimuose, kad ne visada buvau įsikūnijęs žymiais ir svarbiais žmonėmis istorijoje. Tas pats galioja Sen Žermenui, Jėzui, Budai ar bet kam kitam. Mes visi turėjome daug įsikūnijimų, kuriuose buvome taip vadinamais paprastais žmonėmis. Tik mes nebuvome paprasti, tačiau iš tiesų taip stipriai neišsiskyrėme, kaip šios istorinės asmenybės. Galbūt galėjome išsiskirti labiau vietiniame lygmenyje.
Ir tai, ką mes pasirinkome daryti ankstesnėse dispensacijose, truputį turi panašumų su tuo, kodėl Jėzui buvo leista rodyti stebuklus prieš 2000 metų. Mes mėginome jums parodyti, kad visiems žmonėms yra įmanoma pakilti virš kolektyvinės sąmonės, virš to, kas yra laikoma įprasta, ir padaryti kažką neįprasto. Ir todėl mes davėme savo ankstesnių gyvenimų pavyzdžius, kuriuose tai padarėme.
Dabar galite pažvelgti į kai kuriuos šiuos įsikūnijimus ir paklausti: na, ar Akbaras Didysis iš tiesų labai daug ką pakeitė, kai pažvelgiate į istoriją? Ar Francis Beikonas iš tiesų tiek daug ką pakeitė? Ar Rodžeris Beikonas iš tiesų tiek daug ką pakeitė? Ar, tiesą sakant, Jėzus iš tiesų tiek daug ką pakeitė, kai matote, ką jie padarė iškreipdami krikščionybę? Ar Buda tiek daug ką pakeitė, kai matote, kaip jie nuėjo į visą šį jo mokymų interpretacijų spektrą nuo vieno kraštutinumo iki kito? Ir vis dėlto, mūsų tikslas buvo, kaip ir Jėzaus stebuklų, išpurtyti jus iš to tikėjimo, kad žmonėms yra įmanomi tik tam tikri dalykai, ir kad viskas, kas peržengia tas ribas, yra įmanoma tik keliems išrinktiesiems. Mes norėjome jums parodyti, koks yra mūsų moto: ką vienas padarė, visi padaryti gali.
Akivaizdu, kad tai darydami, susikoncentruodami į savo įžymius įsikūnijimus, mes sukūrėme įspūdį, kaip yra minima klausime, kad Kristiškumo išreiškimas turi reikšti, jog tampate guru arba mokytoju, ir todėl įgyjate pasekėjus arba mokinius. Tai yra apskaičiuota rizika, kurią priėmėme. Tačiau tai nėra vienintelis būdas tai interpretuoti. Kaip iš tiesų jau daug kartų sakėme, Kristiškumas neturi jokio standarto. Nėra jokio standarto, kokia turėtų būti Kristaus būtybė, kaip ji turėtų save išreikšti. Galite būti namų šeimininkė ir pasiekti Kristiškumą, ir išreikšti jį savo artimoje aplinkoje. Neprivalote kažko daryti pasauliniu mastu. Gali būti, kad sugebėsite atnešti vieną idėją per tą gyvenimą, kuri pagerins kažkokį visuomenės aspektą, ir tai bus jūsų Kristiškumo aspektas.
Tačiau, visa tai pasakius, mes iš tiesų gyvename amžiuje, kai yra lengviau tapti mokytoju ir turėti pasekėjų nei kada nors anksčiau, dėka šios Sen Žermeno perduotos technologijos, vadinamos internetu. Jeigu esate feisbuke ar kurioje kitoje socialinės medijos platformoje, argi jau neturite pasekėjų? Argi jūs, tiesiog išreikšdami save ir savo požiūrį į gyvenimą, jau nesielgiate tam tikru laipsniu kaip guru? Ne tradiciniu būdu, kai turėdavote nusipirkti ašramą arba pastatyti ašramą ir laukti, kol žmonės pas jus ateis fiziškai, ir jums nereikia vaikščioti basomis dykumoje, su jums iš paskos sekančiais dvylika vaikinų ilgais plaukais ir barzda, su tikrai nekokiu kvapeliu, einančiais jums iš paskos. Ir, beje, kuo stipresnį skleidžia kvapą, tuo didesniu jie turi laikytis nuo jūsų atstumu.
Tai nėra šiuolaikinio amžiaus modelis. Tačiau yra tiek daug būdų išreikšti savo Kristiškumą ir mokyti kitus žmones, netgi mokant savo pavyzdžiu, kaip daug kartų sakėme. Tiesiog dalijantis savo įsitikinimais, savo dvasinėmis žiniomis, tuo, kaip žiūrite į gyvenimą, kaip žiūrite į save, į ką jūs ryžotės pažvelgti savo psichologijoje, kaip įvaldėte savo psichologiją. Mes sakėme, kad jūs visi turite potencialą padėti tam tikrai grupei žmonių, kadangi žmonijoje egzistuoja tam tikra hierarchinė struktūra. Ir tie iš jūsų, kurie esate dvasiškai sąmoningi, kiekvienas iš jūsų turite tarsi piramidę, sudarytą iš žemiau jūsų esančių žmonių, kurie turi potencialą sekti jumis, jums kylant aukštyn. Jūs, žinoma, sekėte kažkuo, esančiu virš jūsų, ir būtent dėl to esate savo dabartiniame lygmenyje.
Ir klausimas, vėlgi, daugeliui jūsų, ir mes matome tai vėl ir vėl, kad jūs pažvelgiate į šiuos pavyzdžius ir galvojate: „O, kaip aš galėčiau būti kaip Gautama arba Jėzus?“ Bet matote, kuo gi Gautama ir Jėzus buvo tokie ypatingi? Jėzus sakė: „Pats iš savęs aš nieko negaliu padaryti.“ Kuo jie buvo ypatingi: jie buvo atviros durys virš jų esantiems pakylėtiesiems mokytojams. O tai iš tiesų reiškia, kad ką vienas padarė, visi padaryti gali, jūs visi galite atsiverti kažkam iš savo AŠ ESU Esaties ir iš mūsų, iš pakylėtųjų mokytojų. Iš tų pakylėtųjų mokytojų, su kuriais jūs asmeniškai dirbate. Nes jūs esate po mumis savo piramidėje.
Vienintelis dalykas, ko iš tiesų reikia, tai siekti išrišti psichologiją, idant taptumėte neutralūs. Ir matote, jeigu turite įvaizdį apie save, ir įvaizdį apie mus, kuris yra pernelyg aukštai iškeltas, tuomet sakysite: „O, tarp manęs ir Mokytojų egzistuoja pernelyg didelis atotrūkis. Egzistuoja pernelyg didelis atotrūkis tarp to, ką aš padariau, ir ką padarė Jėzus. Kaip galėčiau būti guru?“
Tačiau jūs juo galite būti skirtingais būdais, kurių jums nereikia žinoti ar kurių net negalite įsivaizduoti išoriniu protu. Jums tiesiog reikia būti neutraliems ir leisti Dvasiai per jus tekėti, ir žinosite, ką Dvasia nori per jus išreikšti, kai tai įvyks.
Būtent tai šis pasiuntinys darė nuo pat pradžių. Jis leido mums per jį save išreikšti tokiu būdu, kaip jis tuo metu sugebėjo tai leisti ir ką mes tuo metu norėjome daryti. Jis nesėdėjo tenai ir išoriniu protu nenusprendė: „O, štai ką reiškia man būti Guru šiame amžiuje.“ Jis tiesiog ryžosi atverti burną ir stebėti, kas per jį yra išreiškiama.
Ir jūs galite daryti tą patį. Tai nereiškia, kad jums reikia tai daryti tuo pačiu būdu, kaip tai daro pasiuntinys. Jums nereikia sakyti, kad priimate diktavimą. Jums tiesiog reikia išreikšti kažką, kas ateina iš aukštesnio šaltinio, kad ir kas tai būtų. Tačiau jūs visi turite potencialą dalintis savo procesu, eidami dvasiniu keliu, įveikdami dalykus savo psichologijoje, pakeisdami savo pasaulėžiūrą, pasiekdami tam tikrą vidinės ramybės jausmą. Tuo jūs galite dalintis. Ir kaip anksčiau sakėme, su kuo didesniais sunkumais susidūrėte savo gyvenime, tuo geriau mes galima jumis naudotis kitiems žmonėms pasiekti, kurie patyrė tokius pačius sunkumus, kadangi jūs galite su jais susitapatinti, o jie gali su jumis susitapatinti taip, kaip kiti žmonės negali to padaryti. Šis pasiuntinys gerai žino, kad yra daug žmonių, kurie susidūrė su sunkumais savo gyvenime, su kuriais jis nebuvo susidūręs ir negali įsijausti į tai, ką jie patyrė, nes jis nežino, ką jie patyrė. Tačiau jūs žinote. Daugelis iš jūsų žinote. Tai iš tiesų yra vienas būdas būti guru, formaliai juo neapsiskelbiant. Kaip matote, šis pasiuntinys niekada neteigė, kad yra guru. Bet ar jis moko? Na, žinoma.
Grįžkime prie klausimo: kaip Mokytojas MOR išreiškė Kristiškumą savo paskutiniame įsikūnijime? Ar jis turėjo dvasinę mokyklą ir mokinius? Na, taip, aš iš tiesų turėjau dvasinę mokyklą savo paskutiniame įsikūnijime. Ji buvo vadinama Teosofijos bendruomene, kurioje aš buvau vienas iš Mahatmų, kartu su Kuthumi. Ir mes mėginome dirbti ne tik su Madam Blavatskaja, bet taip pat ir su tam tikra dvasios mokinių grupe, kurie, galėtume sakyti, buvo labai specifinėje sąmonės būsenoje. Ir jie iš tiesų turėjo labai, labai stiprų prisirišimą prie šios atskirojo aš, kurį norėjo matyti pripažintą. Ir todėl jie interpretavo savo bendravimą su mumis kaip to atskirojo aš pripažinimą, pripažinimą, kad jie yra ypatingi.
Matysite, jeigu perskaitysite Blavatskajos biografiją, kaip ji visą laiką siekė to pripažinimo visą savo gyvenimą. Ji niekada nejautė, kad būtų jį gavusi, kadangi atskirasis aš niekada negali jaustis sulaukęs pakankamai pripažinimo. Jam niekada nėra gana. Ir vis dėlto, aš mėginau su tuo dirbti. Kuthumi ir aš mėginome dirbti su tuo. Ir tam tikru laipsniu Džvalas Kulas. Ar mums pavyko? Ne, plačiausiu mastu tai nepavyko, tačiau kai kurie iš tiesų suprato. Kai kurie iš tiesų suvokė.
Šiandien, žinoma, Teosofijos bendruomenė nebėra mums atvira, kadangi daugelis jos narių iš tiesų neigia pakylėtųjų mokytojų egzistavimą. Jie neigia, kad Kuthumi ir aš pakilome po to gyvenimo, kai tuo tarpu jie nepakilo. Ir jie atsisako matyti, kodėl mes pakilome, o jie nepakilo. Ir būtent dėl to jie vis dar tebesiekia pripažinimo atskirajam aš, užuot jį atidavę, kaip mes galiausiai tai padarėme.
Tame paskutiniame įsikūnijime mes vis dar turėjome to atskirojo aš elementą. Ir mums prireikė, kiekvienam iš mūsų, gana nemažai laiko jį atiduoti. Tačiau kai galiausiai tai atidavėme, galėjome pakilti.
„Kaip galiu žinoti, ar aš išreiškiu Kristiškumą?“ Na, būdami neutralūs ir leisdami kažkam per jus tekėti. Ir kai jaučiate tekėjimą iš aukščiau, kažką, ko negalėjote sumąstyti savo išoriniu protu, tuomet žinote, kad išreiškiate Kristiškumą. Tačiau turite tai matyti kaip nuolatinį procesą. Ar tai yra susiję su Kristaus įžvalgumu? Taip, tačiau Kristaus įžvalgumas nėra kažkas, ką jūs įgyjate vienu veiksmu. Nėra taip, kad turėsite tobulą Kristaus įžvalgumą. Turėsite laipsniškai augantį Kristaus įžvalgumą. Kaip galite stiprinti savo Kristaus įžvalgumą? Eksperimentuodami ir mokydamiesi iš savo eksperimentų.
„Ar Kristiškumas reiškia kažką stabilaus ir tęstinio?“ Tai nėra kažkas stabilaus, nes jis auga. Jis yra tęstinis, ta prasme, kad jis nepaliauja augti, kol esate pasiryžę pažvelgti į save ir ieškoti savasčių, kurių dar neįveikėte. Ir tuomet jūs nepaliausite augti link vis aukštesnių ir aukštesnių Kristiškumo lygmenų.
„Ar jis gali pasirodyti laikinomis bangomis arba momentais?“ Na, iš tiesų gali būti bangų, kai jūsų augimas paspartėja, nes pamatote tam tikrus dalykus savo psichologijoje ir jaučiate šį intensyvesnį augimą. Ir todėl turite augimo pliūpsnius. O po to ateina periodas, kai jums reikia suvirškinti tą tarsi pasąmonėje esančio ledo sudaužymą. Jums reikia išvalyti pasąmonės savastis, pamatyti iliuzijas. Ir todėl galite jausti, kad nebeaugate, bet jūs iš tiesų augate. Tiesiog tai yra Alfa ir Omega aspektai.
„Ar gali Kristiškumas pasireikšti neturint dvasinių žinių arba neturint stipraus pamato?“ Na, tai yra labai įdomus klausimas. Tačiau atsakyti į jį galime tiesiog užduodami kitą klausimą: „Ar kas nors pasiekė Kristiškumą iki to laiko, kai pakylėtiesiems mokytojams buvo leista viešai pasirodyti ir atvirai duoti savo mokymus?“ Ir, žinoma, kad pasiekė. Todėl yra įmanoma įkūnyti Kristiškumą be išorinių dvasinių žinių, neturint žinių apie specifinius dvasinius mokymus ar tradicijas. Pavyzdžiui, net ir iki Jėzaus įsikūnijimo buvo įmanoma įkūnyti Kristiškumą. Tačiau, žinoma, nebūtumėte vadinę to Kristiškumu, nes net neturėjote tos terminologijos. Tačiau iš tiesų buvo įmanoma įkūnyti Kristiškumą dar iki Jėzaus mokymų, dar iki Budos mokymų.
Tai yra įmanoma, kadangi, kaip ne kartą mėginome paaiškinti, Kristiškumo esmė iš tiesų yra ta, jog nuskaitote vibraciją. Egzistuoja žemesnė vibracija, paremta dualizmu, ir aukštesnė vibracija, paremta Vienu protu. Ir net neturėdami išorinių dvasinių žinių ar žodyno, galite laikui bėgant išvystyti tą gebėjimą tiesiog nuskaityti vibraciją. Ir tai gali jums leisti pasiekti vis aukštesnius ir aukštesnius Kristiškumo laipsnius, kol galėsite pakilti.
Vėlgi, matote net ir Naujajame Testamente, kaip ant Atsimainymo Kalno šalia Jėzaus pasirodė dvi pakylėtosios būtybės. Na, kaip jos būtų galėjusios pakilti, jeigu niekas negalėjo būti laisvas nuo nuodėmių, iki Jėzui numirštant ant kryžiaus, kaip teigia krikščioniai? Matote prieštaravimą net ir šventraščiuose, kuriuos jie vadina Dievo Žodžiu. Jeigu niekas nebūtų galėjęs įveikti savo nuodėmių, kol Jėzaus kraujas nebuvo išlietas ant kryžiaus, kaip šios dvi pakylėtosios būtybės, kurios buvo atpažintos kaip dvi biblijinės figūros iš Senojo Testamento, būtų galėjusios pakilti ir pasirodyti Jėzui?
Tai visada buvo įmanoma. Tiesiog vyksta taip, kad tai padaryti tampa lengviau, ir mes su savo mokymais mėginame padaryti, kad tai būtų lengviau šiame amžiuje nei buvo labai, labai ilgą laiką Žemėje. Tai, žinoma, yra mūsų tikslas, ir tikimės, kad nuspręsite išreikšti savo Kristiškumą ir todėl bendrakursite su mumis lengvesnį kelią žmonėms įkūnyti ir išreikšti Kristiškumą.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com