Jūsų praeities pasirinkimai iš tiesų gali užkirsti kelią jūsų gebėjimui rinktis ateityje
TEMOS: Tik jūs patys galite nustelbti savo laisvą valią – praeities pasirinkimai gali apriboti ateities pasirinkimus – laisva valia poliariškume su karma – aukštesnis įstatymas yra savitranscendencijos įstatymas – kai gyvybės srautas susiduria su antrąja mirtimi, jis žino, kokie yra jo pasirinkimai – net ir galutinė mirtis įvyksta paties gyvybės srauto pasirinkimu
Klausimas: Ar sielos likvidavimas paprastai būna suderintas su jos AŠ ESU Esatimi, ar šis likvidavimas visada nustelbia sielos laisvą valią, kaip buvo Hitlerio atveju?
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Laisvos Valios Įstatymas yra absoliutus įstatymas formų pasaulyje, tai reiškia, kad jokia būtybė Danguje ar Žemėje neturi teisės nustelbti jūsų gyvybės srauto laisvos valios – tai yra, jokia būtybė išskyrus jus pačius. Matote, jūsų pačių praeityje padaryti pasirinkimai iš tiesų gali užkirsti kelią jūsų gebėjimui rinktis ateityje.
Laisvos Valios Įstatymas neegzistuoja pats sau vienas. Jis egzistuoja poliariškume su Veiksmo ir Atoveiksmio Įstatymu, Karmos Įstatymu. Šis įstatymas sako, kad esate atsakingi už tai, kaip naudojate Dievo energiją. Jeigu naudosite energiją harmonijoje su Dievo įstatymais, plėsite kūriniją ir didinsite savo kūrybinius gebėjimus. Tai padidins jūsų kūrybines galias ir suteiks jums daugiau galimybių naudotis savo laisva valia. Kuo didesnes turėsite kūrybines galias, tuo daugiau turėsite pasirinkimo galimybių, kaip kad suaugęs žmogus turi daugiau galimybių už kūdikį.
Jeigu naudosite energiją pažeidinėdami Dievo įstatymus, susikursite sau naštą – karmą – kuri apribos jūsų kūrybinius gebėjimus. Tai apribos jūsų kūrybines galias ir galimybes naudotis savo laisva valia. Kitaip tariant, kai pasirenkate eiti prieš Dievo įstatymus, šiuo savo pasirinkimu apribojate savo gebėjimą rinktis ateityje.
Nors Laisvos Valios Įstatymas yra absoliutus, jis nėra aukščiausias įstatymas. Aukščiausias formų pasaulio įstatymas yra Savitranscendencijos Įstatymas. Turite teisę eiti prieš įstatymus, kuriais Dievas naudojosi kurdamas šią visatą. Turite teisę susikurti ribotą tapatumo jausmą, ir turite teisę pasilikti šiame ribotame tapatumo jausme labai ilgą laiką. Tačiau Savitranscendencijos Įstatymas teigia, kad negalite pasilikti ribotame tapatumo jausme amžinai. Jeigu galėtumėte, koks gi būtų jūsų egzistavimo tikslas?
Tad jeigu gyvybės srautas sąmoningai ir tyčia pažeidinėja Dievo įstatymus, jam skirtasis laikas galiausiai baigsis. Jeigu gyvybės srautas iki to laiko neapsigręš pats, jeigu nenorės savęs transcenduoti, ir jeigu nereaguos į dvasinius mokytojus, pasiųstus padėti gyvybės srautui, tuomet gyvybės srautas bus paimtas į identiteto karalijoje egzistuojančią vietą, vadinamą Šventosios Ugnies Teismu. Gyvybės srautas stos priešais ugnies ežerą, apie kurį yra kalbama Apreiškimo knygoje.
14 Mirtis ir pragaras buvo įmesti į ugnies ežerą. Tai yra antroji mirtis.
15 Kas tik nebuvo rastas įrašytas gyvenimo knygoje, buvo įmestas į ugnies ežerą. (Apreiškimo, 20 skyrius)
Mirtis ir pragaras reprezentuoja sąmonę, kuri verčia gyvybės srautus neigti savo įgimtą dieviškumą ir savo potencialą pasiekti Kristaus sąmonę ir Dievo sąmonę. Tie, kurių nėra gyvenimo knygoje, yra tie, kurie be paliovos neigė savo potencialą ir atsisakė save transcenduoti; savitranscendencija yra žodžio „gyvenimas“ dvasinė reikšmė.
Akivaizdu, jog tai reiškia, kad ne kokia nors jėga danguje – kaip tiki dauguma krikščionių – nusprendžia, kas bus įrašytas gyvenimo knygoje. Gyvybės srautai Žemėje privalo nuspręsti – priimdami arba atmesdami savo Kristaus potencialą – ar įrašys jie savo vardą į gyvenimo knygą.
Galiu jus užtikrinti, jog kad ir kaip giliai gyvybės srautas būtų nusileidęs į neigimo būseną, nė vienas gyvybės srautas negali, atsidūręs priešais ugnies ežerą, nepabusti realybei, kad ši ugnis gali visiškai ir absoliučiai sudeginti jo gyvybės srautą. Dauguma gyvybės srautų, kurie atsiduria Šventosios Ugnies Teisme, turi didelę puikybę ir dažnai mano, jog kad ir ką bedarytų, jiems pavyks išsisukti nuo pasekmių. Tačiau, kai gyvybės srautas pažvelgia į ugnies ežerą, net ir didžiausią puikybę turintys gyvybės srautai akimirksniu suvokia šios sąmonės būsenos netikrumą. Tai yra galutinė „atsitrenkimo į dugną“ patirtis.
Todėl gyvybės srautas negali nežinoti, kokias pasekmes turės šis jo paskutinis pasirinkimas. Kadangi gyvybės srautas praeityje padarė tiek daug pasirinkimų, kurie pažeidė Dievo įstatymus, jis dabar taip apribojo savo pasirinkimo galimybes, jog jam, tikrąja to žodžio prasme, teliko tik vienas pasirinkimas. Šis pasirinkimas yra paprastas. Ar apsigręšite, paliksite savo dabartinį tapatumo jausmą ir pradėsite kopti aukštyn, transcenduodami savo ribotą tapatumo jausmą, kol pasieksite Kristaus sąmonę ir tapsite nemirtinga dvasine būtybe, kuria jums buvo skirta būti? Ar vietoj to ir toliau neigsite Kristų savyje ir atsisakysite kopti atgal į nemirtingumą – tuo būdu neišvengiamai pasmerkdami save sudegti ugnies ežere?
Tai iš tiesų yra vienintelis gyvybės srautui likęs pasirinkimas. Iki pat šio momento gyvybės srautas galėjo atidėlioti pasirinkimą apsigręžti aplinkui ir transcenduoti savo tapatumo jausmą. Bet dabar dėl Savitranscendencijos Įstatymo jo laikas baigėsi. Dabar gyvybės srautas nebegali daugiau atidėlioti šio pasirinkimo. Jis privalo rinktis būti ar nebūti, ir privalo tai pasirinkti dabar.
Jeigu gyvybės srautas nuspręs apsigręžti, jam bus suteikta visa įmanoma pagalba, tačiau jam taip pat teks užduotis įveikti visus klaidingus įsitikinimus, kuriuos jis priėmė ir kurie tapo jo tapatumo dalimi ir visą negatyvią karmą, kurią susikūrė per savo daugybę neteisingų pasirinkimų. Kai kurie gyvybės srautai iš tiesų atsisako tą daryti dėl įvairių priežasčių – daugiausia dėl puikybės, nes nenori pripažinti buvę neteisūs – ir todėl jie iš tiesų pasirenka verčiau sudegti, nei panaikinti savo pačių netobulus kūrinius. Kai kurie gyvybės srautai atsisako palikti savo maištą, pyktį ir neapykantą, dažnai keikdami Dievą iki pačios pabaigos. Taip buvo ir Hitlerio atveju, kuris įkūnijo Liuciferišką sąmonę iki paties aukščiausio laipsnio.
Tad matote, net ir antroji mirtis nėra įvykdoma prieš gyvybės srauto laisvą valią. Tai iš tiesų yra paties gyvybės srauto pasirinkimas, nes jis pasirenka nenorą panaikinti savo praeities pasirinkimus. Todėl vietoj to jis padaro savo paskutinį pasirinkimą, dar kartą paneigdamas savo paties Kristaus potencialą. Ir tuomet šis pasirinkimas tampa paskutiniu ir galutiniu gyvybės srauto pasirinkimu.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com