Kodėl nėra įrodymų apie sielos egzistavimą po mirties?
TEMOS: Laisva valia suteikia gyvybės srautui teisę neigti Dievą – turi būti išlaikytas įtikinamas paneigiamumas – dualistinis protas gali paneigti bet kokius įrodymus – ego ir valdžios elitas sukuria sistemą, kuri visada yra teisi – mokslas nieko negali įrodyti, kas egzistuoja už naudojamų instrumentų ribų – kai kurie žmonės nėra pasirengę Kristiškumo keliui – nešvaistykite laiko, mėgindami juos atversti
Klausimas: Kodėl neegzistuoja šimtaprocentiniai nepaneigiami įrodymai, kad siela egzistuoja po mirties, nors mokslininkai ir parapsichologai mėgina tai įrodyti jau daugybę metų?
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Priežastis yra ta, kad Žemė šiuo metu funkcionuoja kaip planeta, teikiančia prieglobstį daugeliui gyvybės srautų, kurie yra specifinėje sąmonės būsenoje. Jie trokšta arba neigti Dievo egzistavimą, arba trokšta neigti, kad Dievas yra čia, kartu su jais. Kitaip tariant, jie nori ir toliau gyventi savo gyvenimą, remdamiesi jausmu, kad yra atskirti nuo savojo šaltinio.
Laisvos Valios Įstatymas leidžia gyvybės srautams kurį laiką išlaikyti šią iliuziją, ir būtent dėl to privalo egzistuoti įtikinamas paneigiamumas. Todėl nebus duota jokių absoliučių įrodymų apie Dievo egzistavimą, apie dvasinės karalijos realumą, apie tai, kad siela išgyvena fizinę mirtį ir apie daugelį kitų tokių klausimų.
Kol žmonės tebėra atskirties sąmonėje, tol jie į gyvenimą žiūri per dualistinės sąmonės filtrą, ir todėl jiems nėra tokių įrodymų, kurie būtų šimtu procentų nepaneigiami. Kai vaikščiojau Žeme prieš 2000 metų, prikėlinėjau žmones iš numirusiųjų, gydžiau sergančius, vaikščiojau vandeniu, verčiau vandenį vynu, ir vis tiek buvo žmonių, kurie abejojo, ar aš esu Mesijas.
Paprastas faktas yra toks, kad dualistinis protas visada gali kvestionuoti ir abejoti bet kokiais įrodymais. Kadangi dualistinis protas yra reliatyvus, jis siekia susikurti rėmus, kurie jam leistų tikėti tuo, kuo nori tikėti, ir netikėti tuo, kuo nori netikėti.
Nors dariau stebuklus, negalėjau įtikinti rašto aiškintojų, fariziejų, sadukiejų, įstatymo mokytojų ir šventyklos dvasininkų žydų religijoje. Galiu jus užtikrinti, jog kad ir kokie būtų duoti įrodymai, tai neįtikintų rašto aiškintojų, fariziejų, sadukiejų, įstatymo mokytojų ir šventyklos dvasininkų, kurie egzistuoja mokslininkų bendruomenėje ir netgi tradicinėje krikščionybėje.
Matote, kai valdžios elitas įsitvirtina kurioje nors srityje, jis pasinaudoja principu, kurį galėtume pavadinti privilegija suformuluoti problemą. Kai įgyjate šią privilegiją, ir kai veikiate iš dualistinio proto dualizmo bei reliatyvumo, apibrėžiate rėmus, kurių ribose egzistuojantys jūsų pamatiniai įsitikinimai negali būti paneigiami. Priežastis, dėl kurios jie negali būti paneigiami, yra ta, kad šiuos įsitikinimus apibrėžiate tokiu būdu, jog jie jums visada suteikia išeitį. Visada galite paneigti bet kokius įrodymus, kurie prieštarauja jūsų pamatiniams įsitikinimams, jūsų paradigmoms, jūsų proto šventosioms karvėms.
Pavyzdžiui, dauguma tradicinių krikščionių įnirtingai neigia reinkarnacijos realybę, ko pasekoje jie tiki doktrina, kad siela neegzistuoja prieš fizinio kūno pradėjimą. Na, jeigu netikite, kad siela egzistuoja prieš pradėjimą, negalite duoti nepaneigiamų įrodymų apie sielos egzistavimą po mirties. Jeigu siela gali egzistuoti atskirai nuo kūno, ji gali egzistuoti tiek prieš pradėjimą, tiek ir po kūno mirties.
Lygiai taip pat ir mokslininkų bendruomenė susikūrė doktriną, kad tai, ko neįmanoma išmatuoti iš materijos sukurtais instrumentais, tiesiog neegzistuoja. Siela yra nemateriali esybė, tad kaip gi sielos egzistavimas galėtų būti aptiktas iš materijos sukurtais instrumentais? Turbūt žinote, kad paprastas mikroskopas negali aptikti subatominių dalelių, kad ir koks galingas jis bebūtų. Paprasta priežastis yra ta, kad mikroskopas naudoja regimąją šviesą, o regimosios šviesos bangų ilgis neleidžia tiesiogiai pamatyti subatominių dalelių.
Instrumentai, kuriuos kol kas yra sukūręs mokslas, tiesiog negali aptikti sielos. Egzistuoja tam tikri instrumentai, kurie gali aptikti sielos energijas, tačiau kol kas vyraujantis mokslas nėra jų pripažinęs.
Kaip sakiau, Dievas nenori, kad žmonija turėtų nepaneigiamus įrodymus apie Dievo ar dvasinės karalijos egzistavimą. Dievas nori, kad tai būtų tikėjimo dalykas, nes tai veikia kaip filtras, atsijojantis tuos, kurie nenori pažvelgti už dualistinio proto ir savo pačių ego. Šie žmonės būtent ir yra tie, kurie šiaip ar taip negali įžengti į Dievo karalystę, todėl kad, kol nesate pasirengę pakilti virš dualistinio proto ir žmogiškojo ego, neturite jokių šansų pasiekti Kristaus sąmonę. Tad kokia gi būtų nauda įrodinėti dangaus egzistavimą žmonėms, kurie neturi jokių šansų patekti į dangų?
Galite sakyti: „Bet, jeigu egzistuotų nepaneigiami įrodymai, šie žmonės atsiverstų.“ Deja, tai nėra tiesa, ką įrodo mane atstūmę religiniai autoritetai. Egzistuoja daugybė pavyzdžių, kuomet mes, pakylėtieji mokytojai, davėme įrodymus, kuriuos priėmė daugelis žmonių, ir visgi kai kurie šiuos įrodymus atmetė. Žmonės, kurie atmeta tokius įrodymus, paprasčiausiai nėra pasirengę Kristiškumo keliui.
Jeigu perskaitysite evangelijas, pamatysite, jog dažnai kartojau, kad tie, kurie turi ausis, geriau teklauso. Turėti ausis reiškia būti atviriems Gyvajai Tiesai, kurią tegalima pažinti tiktai per tiesioginę patirtį savo širdyje. Jeigu nesate atviri, nebus jokių išorinių įrodymų, kurie galėtų atverti jūsų protą ir širdį tiesai. O jeigu nesate atviri tiesai, jūs iš tiesų kvestionuosite ir sutrypsite bet kokius įrodymus, kokius tik būtų įmanoma duoti.
Mačiau žmones, kurie stebėjo, kaip prikėliau žmogų iš numirusiųjų. Šie žmonės iš tiesų žinojo ir tikėjo, kad žmogus buvo miręs. Jie matė, kaip žmogus prisikėlė iš numirusiųjų ir ėmė vaikščioti. Tačiau net ir tuomet jie tebebuvo įsitikinę, jog negalėčiau juos išmokyti nieko vertingo. Ir po labai trumpo laiko, jų dualistiniai protai pradėjo abejoti, menkinti ir neigti tai, ką jie patys stebėjo savo pojūčiais. Yra senas posakis, kad pamatyti reiškia patikėti, tačiau tai galioja tiktai tiems, kurie turi atvirus protus ir širdis. Tie, kurie nėra atviri, greitai atras būdų paneigti tai, ką matė savo pačių akimis. Štai kodėl sakiau:
Jėzus jam tarė: „Tomai, tu įtikėjai, nes mane pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“ (Jono 20,29)
Brutali tiesa yra ta, kad būdami dvasios ieškotojais turite suprasti, jog yra žmonių, kurie šiuo metu nėra tokioje sąmonės būsenoje, kurioje juos būtų įmanoma pažadinti dvasiniam keliui, kaip paaiškinu kitur. Todėl turėtumėte būti atsargūs ir nešvaistyti savo laiko ir energijos tokiems žmonėms. Kaip sakiau:
„Neduokite to, kas šventa, šunims ir nebarstykite savo perlų kiaulėms, kad kartais kojomis jų nesutryptų ir atsigręžusios jūsų pačių nesudraskytų.“ (Mato 7,6)
Tai gali skambėti žiauriai, tačiau realybė yra tokia, kad gyvenimas yra per trumpas jaudintis dėl tų, kurie nenori padėti patys sau. Yra daug žmonių, kurie yra atviri, ir būtent apie šiuos žmones kalbėjau, kai sakiau savo mokiniams maitinti mano avis. Kitus tiesiog turite palikti, kaip sakiau:
Sek paskui mane ir palik mirusiems laidoti savo numirėlius“. (Mato 8,22)
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com