Žaisti ar nežaisti žaidimą...

Klausimas iš Kimo: Jėzau, ankstesnėje mūsų diskusijoje kalbėjome apie netikrą hierarchiją – žemesnėje karalijoje egzistuojančias būtybes, kurios apsimetinėja pakylėtaisiais mokytojais ir perdavinėja mokymus, kurie atrodo tikri, tačiau jų tikslas yra įkalinti žmones netikrame kelyje. Sakei, kad kai tik jūs perduodate naują mokymą arba koncepciją, netikra hierarchija siekia tai neutralizuoti ir iškreipti, išvesdama žmones iš kelio. Žinau, kad prieš daugelį metų man būtų buvę baisu tai girdėti, nes atrodo, kad nėra jokios išeities iš šios situacijos. Turiu omenyje, jeigu žmonės negali atskirti tikro mokymo nuo klaidingo mokymo, jie, regis, neturi jokių galimybių apsisaugoti. O jeigu jie negalės apsisaugoti, kaip jie tuomet galės įveikti savo netikros hierarchijos baimę, kuri, kaip tu sakei, yra atviros durys netikriems mokytojams patekti į žmonių sąmonę? Atrodo užburtas ratas; tad ar yra kokia nors išeitis?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Išeities nėra, bet yra įeitis – kelias vidun. Šis kelias eina per Dievo karalystę, kuri yra jumyse. Norėdami transcenduoti, pakilti virš netikros hierarchijos sąmonės, turite paversti ją atgyvenusia savo esybėje.

Kaip paaiškinau mūsų ankstesnėje diskusijoje, kai perduodame žmonėms išorinį mokymą, žodžiais išreikštą mokymą, šis mokymas patenka į dualizmo karaliją. Šią karaliją galima palyginti su šachmatų lenta. Net ir šachmatais nežaidžiantys žmonės žino, kad šachmatuose abu žaidėjai turi tokias pačias galias turinčias figūras. Todėl abu žaidėjai turi lygias galimybes laimėti, tai reiškia, kad nėra jokios patikimos sistemos, kuri galėtų garantuoti, kad laimėsite šachmatų žaidimą. Kad ir kokį ėjimą padarytumėte, jūsų priešininkas gali jį atremti savo ėjimu, kol galiausiai vienam iš žaidėjų bus padarytas matas. Iš esmės, vienintelis žaidimą nulemiantis dalykas yra tai, kad vienas žaidėjas padaro ėjimą, kurio kitas žaidėjas nesugeba atremti – ne todėl, kad negalėtų, bet todėl, kad nenumatė pakankamai toli.

Tad, kai duodame žmonėms išorinį mokymą, šis mokymas leidžia žmonėms padaryti ėjimą gyvenimo šachmatų lentoje. Kai žmonės atranda dvasinį kelią, jie pasinaudoja mokymu ėjimui padaryti, ir šį jų ėjimą lemia jų šiuo metu turimas supratimas apie kelią – kuris paprastai būna teisingų ir klaidingų idėjų mišinys. Tai yra natūrali reakcija, ir daugelis žmonių praleidžia dešimtmečius, ar netgi gyvenimus, žaisdami žaidimą ir nesuvokdami, kad jų ėjimus atremia jų ego ir netikra hierarchija. Augdami kelyje žmonės suvokia, kad egzistuoja priešininkas (kad ir kaip jie jį įvardintų) ir jie siekia naudotis dvasiniu mokymu apsisaugoti nuo priešininko arba jį pergudrauti. Kai kurie netgi nueina į kraštutinumą, mėgindami sunaikinti priešininką.

Problema čia yra ta, kad, kol apibrėšite savo dvasinį kelią kaip egzistuojantį santykyje su priešininku, vis dar tebežaisite dualizmo žaidimą. Ir štai čia dvasinio kelio ir šachmatų žaidimo analogija nutrūksta. Šachmatų žaidime abu žaidėjai žaidžia, laikydamiesi tų pačių taisyklių, ir vienas iš jų gali būti paskelbtas nugalėtoju. Dualistiniame žaidime, nuoširdus dvasios ieškotojas žaidžia pagal jo dvasinio mokymo nustatytas taisykles, tačiau priešininkas negerbia jokių taisyklių. Be to, dvasios ieškotojas niekada negalės laimėti žaidimo.

Ir kaip pavyzdį paimkime tarp religijų vykstančius konfliktus. Vienas dualistinis kraštutinumas verčia žmones į viską žiūrėti iš juodai baltos perspektyvos, tai reiškia, jog jie galvoja, kad gali egzistuoti tik viena tikra religija. Tad jie stengiasi įrodyti, kad jų religija yra vienintelė tikra, atversdami kitus žmones. Ir galbūt jie netgi nueina į kraštutinumą, mėgindami sunaikinti kitas religijas arba pakirsti žmonių pasitikėjimą jomis.

Žvelgiant iš šių žmonių dualistinės perspektyvos, jiems atrodo, kad jie gali laimėti žaidimą, įrodydami, kad jų religija yra vienintelė teisinga. Tačiau net jeigu jiems pavyktų atversti visus kitus žmones į savo religiją, jie vis tiek nebūtų laimėję žaidimo. Jie tiesiog visą savo energiją būtų iššvaistę dualistiniam siekiui, kuris nėra harmonijoje su Dievo įstatymais, ir visą šią energiją būtų sumaitinę savajam ego ir netikrai hierarchijai.

Priešininko tikslas nėra laimėti žaidimą; jo tikslas yra neleisti jums išeiti iš žaidimo. Tol, kol žaisite žaidimą, būsite įstrigę dualizme, maitindami dvasine energija, kurią gaunate iš savo AŠ ESU Esaties, savąjį ego ir netikrą hierarchiją. Tai palaikys jų gyvastį ir gal netgi sustiprins jų galią – ir būtent dėl šio tikslo jie jus vilioja į šį žaidimą.

Kad ir koks būtų regimas žaidimo rezultatas, jie laimės, o jūs pralaimėsite. Tad kokia išeitis? Išeitis yra tik viena: liautis žaisti žaidimą. Turite transcenduoti žaidimą ir paversti savo priešininką atgyvenusiu. Štai kodėl sakiau žmonėms nesipriešinti blogiui ir parodžiau tikslą, kad turite pasiekti sąmonės būseną, kurioje atėjęs šio pasaulio princas nieko jumyse nerastų. Nebeturėtumėte jokių prisirišimų, iliuzijų ar lūkesčių, kurių pagalba priešininkas galėtų jus įkalinti žaidime.

Daugeliui ieškotojų koją pakiša tai, kad jie nesupranta žaidimo. Todėl jie nesuvokia, kad tikro dvasinio mokymo tikslas NĖRA padėti jums laimėti; jo tikslas yra atvesti jus iki taško, kuriame nustotumėte žaisti žaidimą. Mes, pakylėtieji mokytojai, norime padėti jums pakilti virš žaidimo, transcenduoti žaidimą. Jūsų ego ir netikra hierarchija nori, kad ir toliau žaistumėte žaidimą.

Kadangi žmonės to nesupranta, jie nesuvokia, kad susiduriame su didele kliūtimi savo pastangose išlaisvinti žmones. Norėdami padėti žmonėms, privalome jiems duoti mokymą, kurį jie galėtų suprasti. O kai žmonės yra įstrigę dualistinėje sąmonėje, tai reiškia, jog tai turi būti mokymas, kurį jie galėtų studijuoti savo išoriniu protu. Tačiau išorinis mokymas negali garantuoti, kad ištrūksite iš žaidimo; norėdami tai padaryti, privalote peržengti išorinio mokymo ribas. Turite naudotis išoriniu mokymu kaip tiltu, per kurį įžengtumėte į jumyse esančią Dievo karalystę. Privalote atrasti tikrąjį kelią, vidinį kelią, slypintį už išorinio kelio. O kad galėtumėte eiti vidiniu keliu, privalote paleisti mąstymą, kurį turėjote eidami išoriniu keliu.

Kai žmogus pirmą kartą atranda dvasinį kelią, jis turi tam tikrus troškimus, viltis, svajones ir norus. Žmonės retai ką daro be motyvacijos, tad dauguma žmonių turi kažką, kas juos motyvuoja ieškoti kelio ir eiti šiuo keliu. Giliausiame lygmenyje, ši motyvacija yra tai, kad gyvybės srautas nejaučia pilnatvės ir ilgisi vienovės su savo šaltiniu. Tačiau išorinis protas gali turėti daug specifiškesnių motyvų, kurių centras yra jis pats ar netgi pasaulietiškos ambicijos.

Kelio pradžioje, tame nėra nieko blogo. Pradėti galite tik nuo to sąmonės lygmens, kuriame atrandate kelią, tad kad ir kas jus motyvuotų eiti keliu, tai yra pagrįsta motyvacija, bet tik pradiniuose etapuose. Kildami keliu aukštyn, neišvengiamai prieinate skiriamąją ribą. Tiesą sakant, egzistuoja ne viena tokia skiriamoji riba, tačiau aš čia kalbu apie tą ribą, kai jums reikia pakilti virš motyvacijos, kurią turėjote pradėdami kelią. Turite siekti aukštesnės motyvacijos, motyvacijos, kuri nebūtų gimusi iš dualizmo ir siaurų, savanaudiškų interesų. Turite išsiugdyti motyvaciją, kuri būtų grįsta meile – nesavanaudiška meile. Jeigu to nepadarysite, jūsų ego ir netikra hierarchija pasinaudos jūsų dvasiniu mokymu – net ir pakylėtųjų mokytojų perduotu mokymu – kad įkalintų jus žaidime, priversdama jus jį žaisti vėl ir vėl.

Pažvelkime į specifinį pavyzdį. Kai dauguma žmonių atranda dvasinį kelią, jie sprendžia pranašumo/nepilnavertiškumo mįslę. Kai kurie žmonės turi per mažą savivertę, kiti – per didelę. Pažvelkime į du dažnai pasitaikančius scenarijus, kaip visa tai gali vystytis:

• Per mažą savivertę turintys žmonės dvasiniu keliu naudojasi šios savivertės trūkumui kompensuoti. Jie naudojasi dvasiniu mokymu savo savivertei plėsti. Tikras mokymas gali padėti tokiems žmonėms plėsti savo savivertę, tačiau galiausiai iš tiesų ateina skiriamoji riba. Žmogus susiduria su esminiu pasirinkimu: ar įveiks nepilnavertiškumo sąmonę, o gal ir toliau naudosis išoriniu mokymu savo stygiui kompensuoti (nepašalindamas stygiaus priežasties). Daugelis žmonių pasinaudojo išoriniu mokymu arba organizacija susikurti jausmui, kad dėl to, jog jie darė visus tuos išorinius dalykus, jie yra daug geresnėje situacijoje negu buvo prieš atrasdami kelią. Kai kurie įsisuka į ratą, nuolatos mėgindami daryti vis daugiau ir daugiau, kad kompensuotų juos vis dar iš vidaus tebegraužiantį stygių. Ir yra labai tikėtina, kad šie žmonės galiausiai palūš nuo įtampos ir paliks kelią, tačiau kai kurie sugeba siekti to neribotą laiką. Kiti nusprendžia, jog pasiekė lygį, kuriame jiems nebėra būtina kilti aukščiau. Jie mano sudarę sutartį su Dievu, ir dėl to, ką jie padarė, ir dėl visų tų toliau daromų išorinių dalykų, jis tiesiog privalės juos išganyti.

• Pernelyg didelę savivertę turintys žmonės į dvasinį kelią žiūri kaip į priemonę vystyti savo pranašumo jausmą ir būti pripažintais kitų – ypač organizacijos lyderio ar pakylėtųjų mokytojų. Jie įsitraukia į nesibaigiantį siekį viską daryti teisingai ir daryti daugiau už kitus, ir visko, ką jie daro kelyje, motyvas yra šis tikslas. Esminis pasirinkimas šiems žmonėms yra tai, ar jie pradės ieškoti gilesnės priežasties už savo troškimo būti pranašesniais (Dievui visi žmonės yra be galo vertingi, tai kam jums reikėtų jaustis geresniais už kitus?) ar priešingai – naudosis išoriniu mokymu, toliau siekdami pranašumo jausmo, netgi žemindami kitus žmones.

Esminė mintis, kurią noriu pasakyti, žinoma, yra tokia, kad abi šios reakcijos turi tą patį trūkumą. Pozityvi pusė yra ta, kad bet kuri iš šių motyvacijų gali paskatinti žmones studijuoti dvasinį kelią ir taikyti vertingas dvasines technikas. Tol, kol jie tai darys, egzistuoja galimybė jiems patirti lūžį ir įgyti aukštesnį kelio supratimą. Tačiau, jeigu žmonės netranscenduos šių abiejų motyvacijų, jau nuo pat pradžių egzistuos limitas, kiek toli jie galės progresuoti kelyje. Akivaizdu, kad abi motyvacijos yra sukoncentruotos į save, tiesą sakant, jos yra sukoncentruotos į ego. Jos yra grįstos dualizmu, nes tik dualistinė sąmonė gali priversti jus manyti, kad esate geresni arba prastesni už kitus žmones. Tad, jeigu eisite dvasiniu keliu, stumiami dualistinio motyvo, argi neakivaizdu, kad jūsų ego ir netikra hierarchija galės jus laikyti įstrigusius – neribotam laikui – dualistiniame žaidime? Nepaisant visų jūsų pastangų kelyje, jūs tiesiog toliau maitinsite savo ego ir naudositės išoriniu mokymu jo galiai jums stiprinti.

Ar suvoki, ką sakau?

Kimas: Taip, tačiau taip pat suvokiu, kad prieš 15 ar 20 metų nebūčiau supratęs to, ką tu ką tik pasakei. Tad matau, jog yra etapas kelyje, kai tiesiog dar nesame pasiruošę vidiniam keliui.
Jėzus: Gerai, o kas tave paskatino atrasti vidinį kelią ir pradėti juo eiti?

Kimas: Na, manau, kad pamažu pradėjau suprasti atidavimo vertę. Suvokiau, jog, kadangi turime laisvą valią, Dievas mūsų nevers įžengti į Dangų. Mes turime pasirinkti į jį įžengti, tačiau negalime padaryti šio pasirinkimo, kol esame prie kažko prisirišę Žemėje. Tad pradėjau suvokti, jog privalau viską Žemėje palikti, kad galėčiau paveldėti Dievo karalystę. Ir nusprendžiau – o galbūt suvokiau, – kad Dievo karalystės noriu labiau už visus šioje planetoje egzistuojančius dalykus.

Jėzus: Ir tol, kol nebūsite priėmę šio sprendimo – nes tai yra sprendimas, – tol nebūsite įžengę į vidinį kelią. Vis dar tebebūsite įstrigę išoriniame kelyje, ir naudositės išoriniu mokymu kaip priemone gauti tai, kas jums, jūsų manymu, išpirks vietą jūsų įsivaizduojamame rojuje. Kaip sakiau, tik tiek ir tegalite daryti, būdami toje sąmonės būsenoje.

Esi teisus, kad, kol tebesate naujokai kelyje, negalite atrasti vidinio kelio. Turite eiti išoriniu keliu, kol pradėsite sklaidyti regimybes ir pradėsite probėgšmais matyti gilesnę realybę, gilesnį supratimą. Ir štai ką turi suvokti mokinys, kad galėtų peržengti išorinio kelio ribas:

• Esminis suvokimas yra tai, kad tikrasis kelio tikslas yra pakeisti savo sąmonę, transcenduoti savo senąją sąmonės būseną ir apsivilkti aukštesnę sąmonės būseną. Daugelis dvasios ieškotojų to nesuprato, ir jie vis dar tebemano, kad dvasinis kelias yra tarsi kokios lenktynės, panašios į sporto varžybas ar karjeros darymą. Jie naudojasi dvasiniu mokymu savo išoriniams įgūdžiams, net ir savo intelektualiniam kelio supratimui tobulinti, kad galėtų pamaloninti Dievą, nugalėti priešininką, padaryti kitiems įspūdį ar atitikti kažkokį jų galvose egzistuojantį standartą. Jie siekia naudotis keliu savo ego pateisinti arba sudvasinti. Tik tuomet, kai iš tiesų ryšitės pradėti keisti save ir atiduoti ego, pradėsite keliauti vidiniu keliu.

• Kai jau būsite suvokę kelio tikslą, pradėsite matyti, kad pasaulis yra nugrimzdęs į jūsų augimui besipriešinančią sąmonę. Pradėsite praregėti iš dualistinio žaidimo ir pamatysite jo beprasmiškumą. Iš pradžių pradėsite tai matyti kitų žmonių gyvenimuose ir pasaulyje vykstančiuose įvykiuose. Tuomet pradėsite ilgėtis kažko aukštesnio ir pradėsite mąstyti, kaip galėtumėte ištrūkti iš dualistinio žaidimo (kad ir kaip jį bevadintumėte).

• Ir dabar ateis kritinis taškas. Ar pradėsite matyti ir pripažinti, kad tai, ką matote savo išorėje – dualistinės sąmonės beprasmiškumą – taip pat egzistuoja ir jūsų viduje? Ar pradėsite matyti, kad rąstas egzistuoja ir jūsų akyje? Ar išdrįsite pripažinti, kad iš tiesų turite rąstą ir kad šis rąstas privalo būti pašalintas, ir tik tuomet jūsų sąmonė galės pasikeisti? Ar ryšitės iš tiesų pažvelgti į akis faktui, jog JUMS reikia pasikeisti – o gal nuspręsite, kad savo išganymą galėsite pasiekti ir toliau darydami išorinius dalykus?

Jeigu grįžtume prie dviejų mano aprašytų žmonių tipų, pamatytume, kad tie, kurių savivertė tebėra per maža, bijo ieškoti rąsto savo akyje. Jie bijo, kad, jeigu iš tiesų pripažintų jų esybėje esančios tamsos elementus, jų savivertė pažirtų šipuliais, ir Dievas arba pakylėtieji mokytojai nebenorėtų su jais turėti jokių reikalų. Jie dažnai tampa ego šnabždesių aukomis, kuriam pavyksta juos įtikinti, kad, jeigu jie patys nematys savo trūkumų, tuomet šių trūkumų nematys ir Dievas. Tad jie nesiliauja daryti išorinius dalykus, vis labiau prisirišdami prie išorinio kelio. Vienintelė išeitis šiems žmonėms būtų pripažinti, kad Dievui nerūpi, kiek tamsos turite savo esybėje. Jam rūpi, kiek tamsos esate pasiruošę atiduoti, palikti. Tad pažvelgę į tamsą ir ją paleidę, galite išlaisvinti savo esybę nuo jos žemyn tempiančios traukos ir šitaip susikurti tikrą Savivertę.

Žmonės, kurie turi per daug – netikros – savivertės, jau seniai nusprendė neieškoti savo akyje rąsto. Tačiau jie žengė žingsnį dar toliau galvodami, kad jiems šio rąsto ir nereikia ieškoti. Jie tvirtai tiki, kad išorinių dalykų darymas leis jiems nusigauti į Dangų be būtinybės pažvelgti savo ego į akis ir jį palikti. Tiesą sakant, daugelis jų rimtai tiki, kad galės ištobulinti ar netgi sudvasinti ego, idant jis taptų priimtinu Dievo akyse ir būtų įleistas į Dangų. Jie gali praleisti ištisus gyvenimus, siekdami ištobulinti savo ego pagal dvasinį mokymą, ir dažnai nesuvokia, kad jis tiesiog laiko juos įstrigusius jų pačių susikurtoje dualistinio žaidimo versijoje. Tad esminis klausimas čia yra toks, ar dvasinis mokymas sugebės kažkaip juos supurtyti arba įkvėpti šiuos žmones palikti požiūrį, kad jiems nereikia įveikti savo ego.

Esminė mintis čia yra tokia, kad, norėdami pradėti kelionę vidiniu keliu, privalote pripažinti, kad turite ego, kuris yra gimęs iš atskirties nuo Dievo ir tesugeba mąstyti dualistinėmis sąvokomis. Tikrasis dvasinio kelio tikslas yra sugrįžti į vienovę su Dievu. O kad galėtumėte pasiekti vienovę, jūsų ego, kuris yra gimęs iš atskirties ir privalo laikytis įsikibęs atskirties, kad išgyventų – privalo mirti. Tai gali įvykti tik tuomet, kai atsiskiriate nuo ego ir tampate viena su aukštesniąja savo esybės dalimi, su savuoju Kristaus AŠ, su savo AŠ ESU Esatimi ir didesne dvasine Esybe, kurios individualizacija jūs esate. Tad turite pasiryžti pažvelgti į ego, turite suprasti, kaip jis jus įkalina dualistiniais samprotavimais, ir tuomet turite sąmoningai pasirinkti tai paleisti. Privalote pamatyti, kad tai NĖRA jūsų tikrojo aš dalis, ir tuomet turite leisti jam mirti ir išnykti.

Esminis dalykas čia yra jūsų pusiausvyra tarp meilės ir baimės. Ar mylite Dievą labiau už ego? Ar mylite kažką taip stipriai, jog esate pasiruošę atiduoti ego – ir viską, šiame pasaulyje, prie ko yra prisirišęs ego, – kad taptumėte viena su tuo, ką mylite? Kai kurie žmonės yra taip giliai įstrigę baimėje, kad neturi pakankamai meilės pažvelgti savo ego į akis. Kai kurie žmonės savo ego iš tiesų myli labiau už Dievą ir nemato jokios priežasties atiduoti ego.

Kimas: Tai kaip į šį paveikslą įsipaišo netikra hierarchija? Darau prielaidą, kad ji mėgina duoti žmonėms mokymus, kurie stiprina tikėjimą, kad jiems nereikia stoti prieš savo ego ir šį ego paleisti? Ir kuo skiriasi netikros hierarchijos mokymų studijavimas nuo pakylėtųjų mokytojų perduoto mokymo studijavimo?

Jėzus: Esminis klausimas čia yra ne tai, kokiu mokymu sekate, bet ką darote su šiuo mokymu.

Ir specifiškai šis klausimas yra toks: „Ar transcenduojate išorinį mokymą, ar priešingai – paverčiate išorinį mokymą dėžute, kuri apriboja jūsų protą?“ Kaip paaiškinau ankstesnėse mūsų diskusijose, net ir iš pakylėtųjų mokytojų atėjęs mokymas negali garantuoti, kad žmonės atras vidinį kelią ir juo eis. Tad sekimas tikru mokymu negali garantuoti žmonių pakylėjimo.

Kita vertus, net ir netikros hierarchijos perduotame mokyme yra tiesos. Tad, jeigu žmonės bus pasiruošę transcenduoti išorinį mokymą, jie vis tiek galės daryti progresą kelyje. Katalikų bažnyčia turi daug doktrinų ir subtilių įsitikinimų, atėjusių tiesiai iš netikros hierarchijos. Tačiau keletas žmonių sugebėjo pasinaudoti mano tikrųjų mokymų likučiais ir taip toli peržengė išorinės bažnyčios ribas, kad atrado vidinį kelią ir padarė didelį progresą. Deja, didžioji dalis katalikų nesugeba to padaryti ir todėl lieka įstrigę žaidime, nes jų progresą stabdo klaidingi įsitikinimai.

Žinoma, kuo tyresnis mokymas, tuo didesnė yra galimybė atrasti vidinį kelią. Kai kurie žmonės gali manyti, kad netikra hierarchija nėra sumani ir ją yra lengva demaskuoti. Tačiau, kaip paaiškinau anksčiau, netikra hierarchija yra sukūrusi netikrą dualizmą. Kai kurie jos nariai yra tokioje žemoje sąmonės būsenoje, kad yra labai primityvūs, ir todėl daugelis dvasios ieškotojų gali lengvai atpažinti iš šio šaltinio ateinančius mokymus. Tačiau kai kurie netikros hierarchijos nariai turi labai gilų dvasinio kelio išmanymą, jie labai sumaniai moka žmonėms pateikti didelį tiesos laipsnį turintį mokymą, į kurį yra įmaišyta tik truputėlis klaidų, ir šitaip jie sugeba suklaidinti daug žmonių.

Tiesą sakant, tiktai Kristaus sąmonė gali demaskuoti subtilesnius netikros hierarchijos melus. Todėl yra labai svarbu siekti Kristaus įžvalgumo, užuot galvojus, kad esate pakankamai gudrūs atpažinti netikrą hierarchiją savarankiškai ar remdamiesi išoriniais kriterijais.

Kimas: Palauk, tai yra įdomu, nes pažįstu daug žmonių, kurie ne vieną dešimtmetį sekė tikru Pakylėtųjų Mokytojų perduotu mokymu. Jie žino apie netikros hierarchijos egzistavimą ir galvoja, kad, remdamiesi savo mokymu, jie turi kriterijus netikrai hierarchijai atpažinti. Tiesą sakant, kai kurie naudojasi tuo mokymu sakydami, kad aš esu netikras pasiuntinys, o tu esi tikrąjį Jėzų netikros hierarchijos pasiųstas imituoti apsišaukėlis. Ką į tai atsakytum?

Jėzus: Neatsakyčiau nieko, nes akivaizdu, kad šie žmonės niekada neskaitys to, ką sakau. Ar net jeigu jie tai ir perskaitytų, rimtai į tai nežiūrėtų, ir tik mėgintų atrasti kokį nors mažmožį, kuriuo pasinaudoję galėtų atstumti visa kita.

Paprastas faktas yra toks, kaip jau anksčiau sakiau, kad bet kuris mokymas ar įrankis, kurį žmonėms duodame, gali būti neutralizuotas netikros hierarchijos. Nėra nieko dualizmo karalijoje, kam netikra hierarchija negalėtų surasti priešnuodžių, tad vienintelė išeitis yra savo dvasinį kelią jums grįsti vienu paprastu faktu: varomoji jūsų dvasinio augimo jėga yra savitranscendencija, o savitranscendencija negali liautis tol, kol esate Žemėje.

Tai taip pat galioja ir išoriniam mokymui. Kai perduodame išorinį mokymą, netikra hierarchija taip pat gali perskaityti šį mokymą. Tad jie gali rasti būdų jį neutralizuoti. Vienas iš būdų yra įtikinti žmones paversti išorinį mokymą uždara dėžute, kuri neleidžia žmonėms matyti, kad pakylėtieji mokytojai pajudėjo toliau. Kaip jau anksčiau sakiau, jeigu taip stipriai bijosite netikros hierarchijos, kad nedrįsite pažvelgti už tam tikro mokymo ribų – nedrįsite sekti iš jūsų Kristaus AŠ ateinančiais impulsais, – netikra hierarchija taps jūsų Dievu. Jūs nebeseksite pakylėtaisiais mokytojais, kurie nuolatos juda pirmyn ir nuolatos save transcenduoja, – seksite netikra hierarchija, kuri jums sakys likti ten, kur jaučiatės saugūs.

Esminė mintis čia yra ta, kad, kai atrandate tikrą dvasinį mokymą, jūsų ego ir netikra hierarchija labai susirūpina, nes jie gali prarasti jūsų kontrolę. Tačiau jie žino, kad žmonėms yra lengva pradėti jaustis patogiai naujame mokyme, ir tai jiems suteikia antrą šansą jus įkalinti. Esmė ta, kad nė vienas išorinis mokymas negali garantuoti jūsų išsilaisvinimo nuo netikros hierarchijos. Vienintelis būdas nuo jos ištrūkti yra nepaliauti savęs transcenduoti, visą laiką siekiant peržengti bet kokio išorinio mokymo ribas ir siekiant vienovės su savuoju Kristaus AŠ ir pakylėtaisiais mokytojais.

Net ir šis mokymas – ir visa ši svetainė – negali garantuoti, kad būsite nepažeidžiami. Tačiau, kadangi šioje svetainėje yra kalbama apie būtinybę tapti daugiau, jūs iš tiesų turite išorinį mokymą, kuris jums gali padėti pakilti virš netikros hierarchijos. Jie sugebės surasti priešnuodžių išoriniam mokymui, tačiau nesugebės jūsų pagauti, jeigu nepaliausite naudotis išoriniu mokymu kaip tiltu į savitranscendenciją. O šioje dispensacijoje, mes iš tiesų kalbame apie šiuos dalykus atviriau ir tiesiau nei buvome darę kada nors anksčiau ankstesnėse dispensacijose, tai reiškia, kad tie, kurie yra pasiruošę paklausyti šių mokymų, gali nueiti toliau. Tačiau neleiskite, kad jūsų ego šį teiginį paverstų subtiliu puikybės ar pranašumo jausmu.

Kimas: Sakai, kad netikra hierarchija gali neutralizuoti bet kokį kriterijų, kurį apibrėžiame jos demaskavimui. Tačiau, argi nėra verta turėti kokius nors kriterijus, kuriais galėtume įvertinti dvasinį mokymą ir pamatyti, kas jame gali būti klaidinga?

Jėzus: Taip ir ne. Galite apibrėžti tam tikrus išorinius kriterijus, tačiau vos tik jūs juos apibrėšite, netikra hierarchija juos sužinos, ir galės sukurti naują mokymą, kuriuo sieks šiuos kriterijus neutralizuoti. Nesakau, kad nėra vertinga naudotis savo protu įžvalgumui stiprinti, tačiau visada turėtumėte įžvalgumo ieškoti iš savojo Kristaus AŠ, užuot pasikliovę išoriniais kriterijais, kurie taip lengvai pasiduoda analitinio proto poveikiui.

Vėlgi, turite daryti geriausia, ką galite, atsižvelgiant į savo sąmonės lygį. Daugelis naujų mokinių turėtų siekti saugotis netikros hierarchijos ir neturėtų mėginti suprasti jų mąstymo. Pasiekę didesnę brandą kelyje, turite suprasti, kaip ego ir netikra hierarchija siekia jus įkalinti žaidime. Ir tuomet naudojatės savo šiuo metu turimu kelio supratimu mokymui įvertinti, ir akivaizdu, kad tai privalo būti grindžiama tuo, ką žinote. Tačiau kildami į aukštesnius kelio lygmenis, privalote peržengti išorinių kriterijų ribas.

Dažnai nutinka taip, kad žmogus priima išorinių kriterijų rinkinį mokymui įvertinti, ir tuomet ima laikyti šiuos kriterijus išbaigtais, galbūt netgi neklystančiais ar nekvestionuojamais. Žmogus tuomet kabinasi į šiuos kriterijus, net ir tuomet, kai jau turėjo būti virš jų pakilęs. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės priima idėją, kad pakylėtasis mokytojas niekada nesakytų to ar ano, ar kad jis visada turėtų kalbėti tam tikru būdu. Jie mus uždaro į dėžutę, tačiau iš tiesų į dėžutę uždaro save. Tai yra pretekstas, kuriuo naudojasi daugybė mūsų praeityje remtoms organizacijoms priklausančių mokinių. Jie tuo pasinaudojo atstumti mūsų besitęsiantį apreiškimą kitoje organizacijoje.

Tad aš patarčiau niekada nepriimti neklystančios taisyklės, patarčiau priimti tik bendras gaires. Neleiskite, kad priemonės, kuriomis naudojatės save apsaugoti, taptų neperžengiamomis sienomis, jūsų kalėjimo sienomis. Paprastas faktas yra toks, kad, jeigu savo protą uždarysite neperžengiamomis sienomis, netikra hierarchija negalės jūsų pasiekti, bet taip pat jūsų negalės pasiekti ir pakylėtieji mokytojai. Tačiau jūsų ego bus bet kokių jūsų sukurtų sienų viduje, tad jis jus galės ir toliau veikti. Todėl bet kokius kriterijus turėtumėte laikyti tik priemone savo įžvalgumui stiprinti, o ne pretekstu liautis naudotis savo įžvalgumu.

Viena iš didžiausių problemų, su kuria mes, dvasiniai mokytojai, susiduriame, yra ta, kad tiek daug mokinių nenori siekti tolesnio augimo. Jie kurį laiką stengiasi, bet tuomet pradeda galvoti, jog jau atrado šventąjį gralį, ir dabar jiems nebereikia nieko siekti. Jie įsipatogina ir atsisako pakilti virš savo dabartinio lygmens, tai reiškia, kad privalome juos palikti – ir spėkite, kas tuomet jiems pasiūlo savo paslaugas – sustiprinti įsitikinimą, kad jiems nereikia kilti aukščiau.

Paprastas faktas yra toks, kad savitranscendencija niekada nesiliauja, o tai reiškia, kad privalote išsaugoti nuolatinį budrumą. Daugelis žmonių nenori palaikyti šio budrumo – galėtume sakyti, kad jie yra įstrigę tam tikroje dvasinio tingumo formoje. Deja, nėra jokių užtikrintų vaistų šiai ligai išgydyti.

Aukščiausias būdas demaskuoti netikrą mokymą yra ne kokiais nors išoriniais kriterijais, o vidiniais kriterijais, nuskaitant mokymo ir jo šaltinio vibracijas. Jūsų Kristaus AŠ pažįsta pakylėtųjų mokytojų vibracines matricas ir todėl lengvai gali apnuoginti netikros hierarchijos apsimetėlį kaip žemesnių vibracijų būtybę. Tad tik siekdami vienovės su savuoju Kristaus AŠ galėsite įgyti aukščiausią įžvalgumą. Netikra hierarchija gali lengvai keisti savo išvaizdą, prisitaikydama prie jūsų išorinių kriterijų. Tačiau jie negali pakeisti savo vibracinės matricos ir todėl negali pasislėpti nuo jūsų Kristaus AŠ kiaurai matančio žvilgsnio.

Kimas: Man beveik susidaro įspūdis, kad tau nelabai rūpi, jeigu kažkas seka netikru mokymu?

Jėzus: Ne, man nerūpi, jeigu kažkas seka netikru mokymu – susirūpinti reikia tik tuomet, jeigu nepaliauja sekti netikru mokymu. Pakylėtieji mokytojai turi šį klausimą nušviečiantį posakį: „Kai mokinys pasirengęs, pasirengęs ir jo mokytojas!“

Paprastas faktas yra toks, jog, kad ir kokį mokymą beatrastumėte, egzistuoja priežastis, dėl kurios jus šis mokymas traukia. Priežastis yra ta, kad mokymas rezonuoja su jūsų dabartiniu sąmonės lygiu, ir todėl galite kažko iš to mokymo išmokti.

Naujas mokinys susiduria su pagunda galvoti, kad jo atrastas mokymas yra aukščiausias mokymas, kad jis yra absoliučiai teisingas ir gali jus išmokyti visko, ką jums reikia žinoti, kad pasiektumėte išganymą. Tačiau labiau patyrusiems mokiniams reikia palikti šį tikėjimą. Vietoj to, jums reikia priimti požiūrį, kad bet kuris išorinis mokymas turi tikslą išmokyti jus kažko, kas jums padėtų transcenduoti savo dabartinį sąmonės lygį. O kai kuriais atvejais, pamoka gali labai skirtis nuo tos, kurią įsivaizduoja išorinis protas.

Pavyzdžiui, šiandien daugelis dvasios ieškotojų savo kelią pradėjo atrasdami klaidingą mokymą. Taip yra dėl to, kad jiems reikėjo kažko išmokti iš to mokymo, kas galėtų patobulinti jų įžvalgumą ir padėtų jiems permatyti netikrą hierarchiją ir jų metodus. Kitaip tariant, pamoka, kurią jums reikia išmokti iš tam tikro mokymo, nebūtinai yra, kaip eiti keliu – ji gali būti, kaip NEITI keliu. Tačiau net ir tai yra labai vertinga pamoka.

Problema, žinoma, yra ta, kad žmonės nesuvokia, jog jiems reikia išmokti šią pamoką, ir vietoj to kabinasi į išorinį mokymą, leisdamiesi užliūliuojami savojo ego. Tačiau net ir tai yra natūrali žmonių sąmonės būsenos pasekmė. Jiems gali būti būtina kurį laiką pabūti toje patogumo iliuzijoje, kol galiausiai bus iš jos išpurtyti.

Kitas būdas interpretuoti teiginį „kai mokinys pasirengęs, pasirengęs ir jo mokytojas“ yra tai, kad visada esate pasirengę mokytojui. Tik klausimas yra toks, ar sugebėsite atpažinti šį mokytoją ir ar būsite pasiruošę juo sekti. Kelio tikslas yra savitranscendencija, tad, kad ir kuriame lygmenyje bebūtumėte, susiduriate su dviem mokytojais. Netikras mokytojas yra tas, kuris atitinka jūsų dabartinį sąmonės lygį, ir jis sieks priversti jus likti tame lygyje. Tikras mokytojas yra tas, kuris atitinka sekantį, aukštesnį sąmonės lygį, ir jis yra tasai, kuris gali jus išvesti į tą sekantį lygį. Klausimas yra toks, ar laikysitės įsikibę to, kas jums patogu, ar priešingai – seksite tuo kitu mokytoju į nežinomybę. Tai priklauso nuo jūsų pasišventimo nuolatinei savitranscendencijai.

Atkreipkite dėmesį, kad, kai pakilsite į tą aukštesnį lygį, susidursite su nauja mokytojų pora. Tikrasis jus į tą lygmenį atvedęs mokytojas bus pakeistas kitu tikru mokytoju, galinčiu jus atvesti dar aukščiau. Taip pat ir senasis netikras mokytojas bus pakeistas nauju, kuris taip pat sieks jus laikyti įkalintus naujame lygmenyje. Jeigu sieksite kabintis į senąjį tikrą mokytoją, tiesiog pririšite save prie naujo netikro mokytojo – kuris bus senojo tikrojo mokytojo imitatorius.

Žinoma, brandesnis mokinys visada turėtų žvalgytis sekančio mokytojo ir visada turėtų būti pasirengęs sekti tuo mokytoju, vos tik jam pasirodžius. Tai yra aukščiausias – ir vienintelis – būdas išvengti netikros hierarchijos spąstų. Kaip sakiau, ateina toks momentas kelyje, kai turite pažvelgti netikrai hierarchijai tiesiai į akis. Tiktai pažvelgę jiems tiesiai į akis, galėsite išmokti juos permatyti ir pakilsite virš jų. Klaidingo mokymo studijavimas gali būti būtinas žingsnis šiame procese. Esmė čia yra visada ieškoti paslėptos pamokos, niekada neliekant klaidingame mokyme nė akimirkos ilgiau negu būtina.

Kimas: Man tai atrodo logiška, nes sutikau daug žmonių, kurie buvo supažindinti su dvasiniu keliu per mokymą, kurį laikau klaidingu. Tačiau daugelis jų vis tiek iš to paaugo ir perėjo prie geresnių dalykų. Tad tai iš tiesų nėra katastrofa, kad sekėme klaidingu mokymu, jei tik iš jo kažko išmokome?

Jėzus: Tiesa. Nesvarbu, kokiais dalykais užsiiminėjote. Svarbu, ką ryžotės transcenduoti. Geriau yra padaryti klaidą ir iš jos pasimokyti, nei stovėti vietoje ir visiškai nieko nedaryti. Štai kodėl netikros hierarchijos baimė suteikia jai užtikrintą būdą laikyti jus įstrigusius. Kai tik liausitės judėti, jie aplink jus pradės statyti sieną. Tačiau, jeigu nepaliausite šokinėti per sienas, kol jos dar netapo per aukštos, jiems bus sunku nuo jūsų neatsilikti.

Versta iš www.askrealjesus.com

Visos teisės saugomos © 2009 Kim Michaels