Galite patirti, kad mokytojai yra tikri!

Tai yra Kim Michaels kalbos, kurią jis pasakė iš karto po Pakylėtosios Mokytojos Veneros diktavimo (perduoto vebinare „Buvimas Dangiškąja Motina“ 2020 m.) transkripcija.

Paprastai nenoriu nieko kalbėti po diktavimo, kadangi nenoriu kažko pasakyti, kas galėtų sudrumsti jūsų diktavimo patyrimą, mokytojo patyrimą. Tačiau šį kartą jaučiu norą kai kuo su jumis čionai pasidalinti. Venera kalbėjo apie meilę, kuri tekėjo per šį diktavimą ir kurią jautė pasiuntinys. Tad diktavimui pasibaigus mąsčiau: „Na, ar tikrai jaučiau meilę?“ Nes paprastai priimdamas diktavimą esu neutralioje proto būsenoje, apie kurią kalbėjau. Paprastai netgi nejaučiu, kas ateina iš mokytojo. Esu tiesiog susitelkęs į neutralumo išsaugojimą, arba tiesiog esu neutralioje proto būsenoje. Tačiau suvokiau, kad aš, žinoma, iš tiesų jaučiau meilę, bet dabar, kai tiesiog galėjau nusileisti vidun ir susikoncentruoti į savo širdį, leidau sau jai atsiverti.

Ir ką pajaučiau nebuvo tai, kas paprastai yra vadinama meile Žemėje. Pajaučiau, ir jau anksčiau esu tai pajautęs iš mokytojų, šią išplėstą sąmonę, išplėstą perspektyvą. Tai iš tiesų ir buvo mano santykių su pakylėtaisiais mokytojais varomoji jėga, nuo pat to laiko, kai pirmą kartą išgirdau apie pakylėtuosius mokytojus. Apie pakylėtųjų mokytojų koncepciją išgirdau 1983/1984 metais. Kažkuriuo metu pradiniuose etapuose turėjau labai paviršutinišką supratimą, kas yra mokytojai. Ir tuomet atėjo momentas, kai suvokiau, jog jie yra vertingi būtent dėl to, kad nėra įsikūnijime. Ir todėl tuo laiku galėjau suvokti, kad jie mato kažką, ko nematau aš. Jų perspektyva yra daug platesnė už mano.

Tarsi aš būčiau šioje mažytėje dėžutėje, turėdamas nedidelius žiūronus, kurie man leidžia matyti ribotą mane supančio pasaulio vaizdą, ir aš žiūriu į pasaulį per šiuos žiūronus. Tačiau mokytojai ne tik kad yra už mano dėžutės ribų, jie netgi nėra Žemėje. Jie žvelgia į Žemę iš daug platesnės perspektyvos. Nuo pat to laiko nešiojausi šį supratimą ir jis tapo mano santykių su pakylėtaisiais mokytojais (tokiu kaip ir) pagrindu. Nes suvokiau, kad negaliu mokytojams sakyti, ką jie turėtų ar neturėtų kalbėti. Negaliu savo protu, išoriniu protu suvokti, ką jie turėtų sakyti ir ko neturėtų sakyti. Todėl man nėra prasmės savo išoriniame prote susikurti nuomonę apie tai, ką mokytojai turėtų sakyti ir ko jie neturėtų sakyti.

Per daugelį metų, tiek Summit Lighthouse organizacijoje, tiek vėliau, sutikau daug žmonių, kurie to nesuprato. Jie neišgyveno šio patyrimo, neturėjo tos perspektyvos. Jie buvo įsitikinę, kad gali žinoti, į ką yra panašūs mokytojai, ką mokytojai turėtų sakyti, ir ypač, ko mokytojai neturėtų sakyti, ir to tiesiog nebuvo mano sąmonėje. Žiūrėjau į šiuos žmones ir niekaip negalėjau suprasti, kuo jie grindžia šitokį savo mąstymą. Žinau, kad galite primąstyti visokiausių teorijų – jie daro tą, jie daro aną. Aš tiesiog noriu pasakyti, jog suvokiau, kad man, šioje labai baisioje planetoje įsikūnijime esančiam žmogui, yra beprasmiška turėti nuomonę apie mokytojus. Ką jie turėtų sakyti ar ko jie neturėtų sakyti. Negaliu pastebėti savo išoriniu protu; negaliu analizuoti savo išoriniu protu. Jeigu manau, kad galiu, tiesiog esu atitrūkęs nuo realybės, o tai reiškia, atitrūkęs ir nuo pakylėtųjų mokytojų.

Sutikau žmonių, kurie buvo įsitikinę, jog turi ryšį su pakylėtaisiais mokytojais, tačiau savo protuose jie vis dar tebeturėjo tą labai ribotą supratimą, kas yra mokytojai, kokie jie turėtų būti, ir ką jie turėtų ar neturėtų daryti. Metams bėgant, mano santykis su mokytojais, žinoma, vystėsi, nes kėliau aukštyn savo sąmonę. Tad dabar apie pakylėtuosius mokytojus ir dvasinį kelią galiu suvokti daugiau nei prieš trisdešimt, keturiasdešimt metų. Tad šiandien turiu daug platesnę perspektyvą, tačiau vis tiek jaučiu, kad net ir su tuo didesniu supratimu, toli pranokstančiu mano prieš 30 metų turėtą supratimą, vis tiek negaliu pasakyti, ką mokytojai turėtų ar neturėtų sakyti. Negaliu to žinoti, negaliu analizuoti, tai daryti yra beprasmiška, bergždžia. Aš tiesiog patiriu tai kaip realybę, kad tai daryti nėra jokios prasmės.

Mano kaip pasiuntinio vaidmuo visada yra būti atviru, leisti mokytojams sakyti tai, ką jie nori per mane pasakyti. Mano vaidmuo nėra turėti apie tai kokią nors nuomonę, sukurti tam filtrą. Kuo mažiau turiu filtrų, tuo geresniu pasiuntiniu galiu būti. Kaip tai yra susiję su Veneros diktavimu? Po šio diktavimo išgyvenau patyrimą, kurį jau anksčiau buvau patyręs, ir norėčiau, kad jūs visi galėtumėte tai patirti. Buvau tarsi ištrauktas iš šios situacijos, kurioje esu, sėdėdamas čionai šiame fiziniame kūne. Nebuvo taip, kad būčiau paimtas į kažkokią konkrečią vietą, tiesiog patyriau tą tokią sferišką sąmonę, milžinišką sferą, ir nebuvo taip, kad būčiau buvęs kažkuriame konkrečiame tos sferos taške, konkrečioje vietoje, iš kurios žiūrėčiau žemyn į Žemę. Aš buvau tarsi (jeigu iš viso tai yra įmanoma išreikšti žodžiais) visur toje sferoje, tiesiog turėjau šią sferišką sąmonę ir suvokiau, kad būtent tokią sąmonę turi mokytojai. Kai jie žvelgia į mus, jie turi šią sferišką sąmonę. Ji labai toli pranoksta tai, ką męs galime turėti fiziniame kūne, nes mes, žinoma, turime lokalizuotą sąmonę. Tame nėra nieko blogo, toks tiesiog yra buvimas įsikūnijime, bent jau tokioje planetoje kaip ši. Bet tiesiog yra taip nepaprastai vertinga išgyventi šį patyrimą, kad egzistuoja daug platesnė sąmonė negu mes čia turime.

Tad galite paimti pakylėtųjų mokytojų mokymus ir skaityti juos išoriniu protu ir galite sakyti: „O, jie turi tokį nuostabų supratimą ir visas šias perspektyvas, ir įžvalgas, kurias galime gauti.“ Tai, žinoma, yra vertinga, bet man tai nėra pats vertingiausias dalykas, kurį gavau iš savo ryšio su pakylėtaisiais mokytojais. Pats vertingiausias dalykas yra šie sferinės sąmonės, kurią jie turi, patyrimai. Žinau, kad kai kurie iš jūsų taip pat esate tai patyrę, bet taip pat žinau, kad daugelis žmonių nėra to patyrę. Jie studijavo mokymus, yra žmonių, kurie pakylėtųjų mokytojų mokymus studijavo trisdešimt/keturiasdešimt metų, jie labai gerai išmano mokymus intelektualiniame lygmenyje, tačiau niekada nebuvo patyrę mokytojų sąmonės.

Tad tikriausiai norėjau pasidalinti su jumis tuo, kad mokytojai neslepia šio patyrimo nuo mūsų. Jie mums duoda žodžius, duoda mokymus, kuriuos galime suvokti išoriniu protu. Jie tikisi, kad pasinaudosime šiais mokymais, kad pakiltume aukščiau ir tiesiogiai patirtume mokytojų sąmonę, tą sferišką sąmonę, o ne lokalizuotą sąmonę, kurią mes čia turime. Mums nėra būtina šitai patirti visą laiką, net nėra būtina tai patirti dažnai. Tačiau, jeigu nors kartą tai patyrėte, galite žinoti, kad egzistuoja atskaitos taškas, alternatyva šiai lokalizuotai sąmonei. Nebesate joje įstrigę. Nesate lokalizuota savastis; esate daug daugiau negu tai.

Manau, kad tai yra pats vertingiausias dalykas, kurį galime gauti būdami pakylėtųjų mokytojų mokiniais, šį jų sąmonės patyrimą, ir kiekvienas mokytojas turi šią sąmonę. Galime pažvelgti į tam tikrą mokytoją, pavyzdžiui, Summit Lighthouse organizacijoje daugelis žmonių turėjo susikūrę labai specifinį El Morijos įvaizdį. Ir vieną kartą patyriau jį visiškai kitaip, kaip rausvą meilę. Ir nuo to laiko visada nešiojausi šį supratimą, kad mokytojai yra daug daugiau nei galime suvokti išoriniu protu. Galime patirti mokytojų esybės ir sąmonės visumą, tačiau turime tam atsiverti. Jie jau tai daro, ir mes turime neutralizuoti išorinį protą, kuris nori įgrūsti mokytoją į savo proto dėžutę, kad galėtų jaustis kontroliuojantis net ir mokytoją. Pažinojau žmonių, kurie teigė mylintys El Moriją, tačiau tai buvo savininkiška meilė. Jie manė, jog tvirtai uždarė El Moriją į savo proto dėžutę, ir žino, ką jis sakytų ir ko nesakytų. Sutikau žmonių, kurie atstūmė mokytojus arba atstūmė tam tikrą pasiuntinį, nes „mokytojai niekada to nesakytų“. Kai patiriate mokytojus, suvokiate, kad jie yra daug didesni nei galite suvokti išoriniu protu. Ir jūs taip pat, ir aš kaip tik vėl tai patyriau po šio diktavimo, patiriate, kad mokytojai yra tikri. Jie yra tokie tikri! Turiu omenyje, esmė čia nėra naudotis šiuo išoriniu protu ir svarstyti „ar mokytojai yra tikri, ar jie nėra tikri.“ „Kokie yra mokytojai, ar šis mokytojas yra tikras, ar šis pasiuntinys turi ryšį su tikraisiais mokytojais ar ne?“ Esmė čia yra išlipti iš savo paties proto ir patirti mokytojo tikrovę. Kai šitai patiriate, visi tie išorinio proto svarstymai tiesiog ištirpsta. Mokytojai YRA tikri, tačiau negalite jų pažinti per intelektualinius samprotavimus. Nėra jokių įrodymų, kurie galėtų būti duoti. Tačiau galite tai patirti, ir kai tai patiriate, visa kita tiesiog nublanksta. Tad tiesiog tiek norėjau su jumis pasidalinti.

Versta iš www.trancendencetoolbox.com

Visos teisės saugomos © 2020 Kim Michaels