Kaip Kim Michaels pradėjo dirbti pasiuntiniu
Klausimas: Ar galėtum mums papasakoti, iš kur pas tave atėjo dovana čenelingui?
Atsakymas iš Kim Michaels:
„Taip, kiek turime laiko?“ (juokas) Iš kur tai atėjo? Kai buvau vaikas, turėjau labai stiprią intuiciją. Būdamas mažas visą laiką šalia savęs jaučia Dangišką būtybę. Nelaikiau jos kuriuo nors pakylėtuoju mokytoju, nes nieko nežinojau apie mokytojus, tačiau tiesiog žinojau, kad šalia manęs visą laiką yra Dangiška, dvasinė būtybė. Tai buvo būtybė, apie kurią ką tik kalbėjau: ji man niekada nesakė, ką daryti ar ko nedaryti, ji tiesiog buvo šalia, ir aš žinojau, kad ji yra šalia.
Nebuvo taip, kad aš ją matyčiau, kaip daugelis žmonių įsivaizduoja Dievą, kuomet jie Dievą įsivaizduoja kaip kokį Kalėdų Senelį, kuris privalo daryti tai, ką jie nori, kad jis darytų. Pasimeldžiate Dievui, ir tuomet jis tariamai turi tai materializuoti. Aš niekada į tai šitaip nežiūrėjau. Tam tikra prasme, tas jausmas manęs niekada neapleido. Net ir pasiekus paauglystės amžių, kuomet, žinoma, susidūriau su visais tais intelektualiniais, moksliniais samprotavimais, jis manęs niekados neapleido – suvokimas ir absoliutus patyrimas, kad gyvenimas turi dvasinę realybę.
Mane auginę tėvai nebuvo religingi, ir Danijos visuomenėje, kurioje augau, nebuvo nieko, kas būtų galėję stimuliuoti mano dvasinį interesą. Aš visada turėjau daug klausimų, tačiau niekas nesugebėjo į juos atsakyti. Pamenu, kai man buvo 13 metų, ruošiausi sutvirtinimo sakramentui, ir mūsų mokykloje pradėjo lankytis dvasininkas. Jis mums turėjo papasakoti apie bibliją ir Jėzų, ir aš to laukiau labai nekantraudamas, nes maniau, kad dvasininkas tikrai sugebės atsakyti į kai kuriuos mano klausimus. Tačiau labai greitai pamačiau, kad jis nesugeba į juos atsakyti. Jis neatsakė į mano klausimus, nes pats apie juos niekada nemąstė. Mane tai labai labai nustebino, nes kaip galite būti dvasininku ir niekada net nesusimąstyti apie dvasinius klausimus? Jis tiesiog pasitenkino bažnyčios jam duotais atsakymais ir toliau nieko apie tai nemąstė.
O aš visada daug mąsčiau. Kai man buvo 18, radau Parahamansos Joganandos parašytą knygą „Jogo autobiografija“. Ši knyga man buvo labai svarbi, kadangi staiga supratau, jog tūkstančius metų žmonės ieškojo atsakymų į visus šiuos klausimus. Man ji buvo labai, labai naudinga. Tuo pat metu sutikau žmonių, kurie užsiiminėjo Transcendentine Meditacija. Ir aš taip pat pradėjau tuo užsiiminėti, ir kurį laiką man tai buvo naudinga. Jie turėjo mokymą, kuris man padėjo, ir meditacija taip pat man kurį laiką padėjo.
Tačiau vis dar tebeturėjau daug klausimų, į kuriuos jie negalėjo atsakyti. Jaučiau, kad gimiau Vakaruose ir todėl man reikia vakarietiško dvasinio mokytojo. Esmė čia nebuvo Rytai ar Vakarai, esmė labiau buvo, kad suvokiau, jog gimiau mokslo amžiuje ir man reikalingas mokymas, kuris kalbėtų apie mokslą ir mokslišką mąstymo būdą: logišką, racionalų, kažką, ką galėčiau suprasti ir suvokti.
Tuomet išgirdau apie mokymą, kuris buvo perduotas pakylėtųjų mokytojų, ir tai buvo organizacijoje, kuri vadinosi Summit Lighthouse. Man tie mokymai davė labai, labai daug, jie mane labai įkvėpė. Didžiausią įspūdį pakylėtieji mokytojai man padarė tuo, kad jie nebuvo panašūs į jokį įsikūnijime esantį guru, nes jiems iš mūsų nieko nereikėjo. Guru yra reikalingi pasekėjai, kai kuriems guru yra reikalingi pinigai. Aš suvokiau, kad pakylėtiesiems mokytojams iš mūsų nieko nereikia. Tai buvo labai, labai svarbi mintis. Suvokiau, kad jie nenori manęs kontroliuoti, jie nenori manimi manipuliuoti. Taip pat suvokiau, kad jie yra transcendavę žmogiškąjį ego, tad jie nežaidžia valdžios žaidimų, neturi poreikio manipuliuoti. Galvojau, jog tai yra labai, labai svarbu, ir kad būtent tokio mokytojo aš noriu.
Taip buvo ne dėl to, kad būčiau turėjęs kokių nors problemų su žmogiškais lyderiais, bet suvokiau, kad, kol esame įsikūnijime, vis dar tebesame žmonės, turime žmogiškų interesų, turime tą ir aną. O aš norėjau dvasinio mokytojo, kuris būtų virš viso to pakilęs. Štai kodėl aš šiandien neprisistatinėju dvasiniu mokytoju. Neturiu organizacijos, kuriai vadovaučiau, nes man svarbiausi yra pakylėtieji mokytojai.
Ir aš taip pat sužinojau labai svarbų dalyką, kad mokytojams reikalingas žmogus, per kurį galėtų kalbėti. Taip yra dėl Laisvos Valios Įstatymo ir dėl to, kad turime tokią ilgą istoriją. Arkangelas Mykolas minėjo katalikų bažnyčią, o katalikų bažnyčia yra tiesiog vienas iš pavyzdžių, kaip religija sukuria situaciją, kurioje mes, žmonės, negalime užmegzti ryšio su Dievu tiesiogiai. Turime eiti per bažnyčią ir bažnyčios hierarchiją. Net ir būdamas vaiku žinojau, kad tai nėra teisinga. Būdamas vaiku patyriau dvasinę būtybę, ir man nereikėjo jokių tarpininkų, nereikėjo dvasininko, kad tai patirčiau, aš tai patyriau pats savyje. Tad man tai buvo labai svarbu. Suvokiau, jog, kadangi turime tokią ilgą tradiciją, kuomet žmonės tai neigia, autoritetai, valdžios elitas neigia, kad galime užmegzti ryšį su Dievu tiesiogiai, mokytojams iš tiesų yra reikalingi pasiuntiniai, per kuriuos galėtų kalbėti ir perduoti platesnį mokymą. Kaip sakė Arkangelas Mykolas, kiekvienas iš mūsų individualiai galime dirbti su mokytojais. Apie tai net nekyla klausimų. Tai iš tiesų yra centrinė mano mokymų žinia. Aš taip pat suvokiau, kad mes visi savo Dangiškajame plane turime apibrėžtus įvairius vaidmenis, kuriuos turime vaidinti, ir dalis mano vaidmens yra atnešti daugiau mokymų.
Viskas iš tiesų prasidėjo 2001 metais, kai išgyvenau tą patyrimą, kad mano pastangos dvasiniame kelyje didele dalimi buvo motyvuotos žmogiška ambicija. Norėjau kažką atlikti, kas padarytų skirtumą. Kai buvau labai jaunas, žinojau, kad yra daug dalykų, su kuriais Žemėje yra kažkas ne taip, kad privalome pakeisti visuomenę, ir norėjau padėti tai padaryti. Kai atradau mokytojų mokymus, užsidegiau noru kalbėti šaukinius, invokacijas ir studijuoti mokymus, nes norėjau padaryti skirtumą.
Suvokiau, kad mano troškimas padaryti skirtumą buvo žmogiška ambicija. Pasiekiau tašką, kuriame pamačiau tą žmogišką ambiciją ir ją atidaviau. Tarsi kažką giliai savyje tiesiog paleidau. Jau anksčiau apie tai pasakojau. Parkritau ant kelių ir tariau: „Dieve, gali mane dabar pasiimti namo.“ Iš tiesų jaučiau, kad, jeigu tą akimirką būčiau miręs, nebeturėčiau jokių ambicijų kažką nuveikti Žemėje. Būčiau galėjęs palikti Žemę be jokių apgailestavimų, be jokių jausmų, kad: „O, bet kaip norėčiau tai padaryti, norėčiau būti įžymus, norėčiau būti pripažintas“, ar dar kažkas panašaus. Visiškai neturėjau tokių troškimų.
Ir štai tuomet pajaučiau Jėzaus buvimą, jo Buvimą kambaryje su manimi, ir jis tuomet manęs paklausė, ar sutikčiau kai ką padaryti dėl jo, ir tai tuomet tapo Ask Real Jesus svetaine. Tai iš tiesų buvo unikalu, kad Jėzus atsakinėjo į žmonių klausimus; niekas anksčiau to nebuvo daręs, ir nuo šito viskas ir prasidėjo. Pradėjau gauti klausimus iš žmonių, o Jėzus man perduodavo atsakymą, kurį įkeldavau į svetainę. Tačiau tuomet taip pat pradėjau gauti ilgesnius diktavimus, iš pradžių iš Jėzaus, o po to iš Motinos Marijos. Praėjo šiek tiek laiko, kol pradėjau dirbti su kitais mokytojais, tad viskas prasidėjo šiuo būdu, labai palaipsniui.
Man būtų buvę labai lengva pasinaudoti išoriniu racionaliu protu ir sakyti: „O, bet tai negali būti tikra.“ Kilo tiek daug klausimų: „Kodėl aš?“ Pavyzdžiui, Summit Lighthouse organizacijoje jie tuo metu turėjo pasiuntinį, bet ji pasitraukė, kol aš dar nebuvau pradėjęs savo pasiuntinystės. Tačiau toje organizacijoje jie vis dar tebeturėjo tą tokią kultūrą, kad gali būti tik vienas pasiuntinys. Lengvai galėjau pasakyti, kad negaliu šito daryti.
Kai patyriau Jėzaus Buvimą, tai buvo taip tikra, jog suvokiau, kad tai yra mano Dangiškojo plano dalis. Tai buvo kažkas, ką nusprendžiau daryti prieš ateidamas į įsikūnijimą. Negalėjau sau leisti išoriniu protu to neigti, ir būtent dėl to pradėjau tai daryti. Pradžioje visada labai jaudinamės: „Ar teisingai elgiuosi?“ Tačiau neilgai trukus suvokiau, kad aš pats sutikau tai daryti. Myliu šį darbą, myliu tarnavimą mokytojams ir man patinka padėti kitiems žmonėms. Tiesiog ateina toks momentas, kai visa kita nuo jūsų nukrenta ir tiesiog imate koncentruotis į tai, ką atėjote čionai daryti.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com