Kodėl ego tampa savaime išsipildančia pranašyste
Mažiausia, ką turėtumėte žinoti apie ego. Ketvirta dalis
Mokymas iš Jėzaus
Ego turi labai specifinę misiją – sukliudyti Sąmoningajam AŠ iš naujo atrasti, o tuomet palikti pirminį pasirinkimą nusigręžti nuo Dievo – būtent iš šio sprendimo gimė ego. Šį sprendimą priėmė Sąmoningasis AŠ, tačiau jis nebuvo priimtas visiškame Kristaus sąmonės aiškume. Jis buvo priimtas todėl, kad Sąmoningasis AŠ ėmė eksperimentuoti su dualistine sąmone, su antikristo sąmone. Todėl Sąmoningasis AŠ aiškiai nesuvokė, kokios bus šio sprendimo pasekmės, ir pilnai nesuprato, kad jo samprotavimai remiasi dualistiniu mąstymu. Ego padarys viską, ką gali, kad sutrukdytų jums įveikti šį aklumą; jis padarys viską, kad neleistų Sąmoningajam AŠ išeiti už ego iliuzijų ribų.
Jums reikia suprasti, kad Sąmoningasis AŠ priėmė savo lemtingą sprendimą, nes nematė absoliučios Kristaus realybės, ir jį buvo apakinęs dualistinės sąmonės sukurtas šydas. Todėl Sąmoningasis AŠ tikėjo, jog jo samprotavimai yra logiški, ir manė, kad jo sprendimas nusigręžti nuo mokytojo yra pateisinamas, būtinas, naudingas ar vienintelis pasirinkimas. Kadangi Sąmoningasis AŠ jau buvo dalinai apakintas – tai reiškia, suskaldytas – dualistinės logikos – kaip Ievos protas buvo suskaldytas žalčio išsakyto teiginio, kad ji tikrai nemirs – jis nematė, kad jo samprotavimai yra reliatyvūs. Jis nesuprato, kad žaltiška logika logiška atrodo tik tuomet, kai į ją žvelgiate per dualizmo filtrą, per proto būseną, kurioje viskas yra reliatyvu, tai reiškia, jog viską įmanoma pateisinti.
Tuo noriu pasakyti, kad Sąmoningasis AŠ yra sukurtas pagal Dievo, tai yra jūsų AŠ ESU Esaties, paveikslą ir panašumą. Todėl jūs nesate blogas ar piktas žmogus, ir nesate kvailas. Jeigu Sąmoningasis AŠ geriau žinotų, jis geriau ir darytų. Problema čia yra ta, kad, kol Sąmoningasis AŠ į pasaulį žvelgia per dualistinės logikos filtrą, tol jis iš tiesų negali geriau žinoti. Jis negali pažvelgti už reliatyvios antikristo logikos ribų ir išvysti absoliučios Kristaus realybės.
Kodėl atrodo, kad pasaulis patvirtina ego iliuzijas
Dualistinės sąmonės esmė yra ta, kad Sąmoningasis AŠ – vadovaujamas netikrų šio pasaulio mokytojų ir ego – susikuria savo paties „realybę,“ pasaulėžiūrą, kurios centras yra ego sukurta iliuzija. Viskas šioje pasaulėžiūroje yra gimę iš centrinės ego sukurtos iliuzijos, ir todėl viskas regimai palaiko šią iliuziją. Kitaip tariant, kol žvelgsite į pasaulį per šį filtrą, viskas, ką matysite, regimai patvirtins, kad ego iliuzija yra teisinga. Jeigu dėvėsite geltonus akinius, pasaulis atrodys turintis geltoną atspalvį, ir jis toks atrodys tol, kol nenusiimsite akinių ir nepažvelgsite į pasaulį be filtro.
Tačiau čia egzistuoja net ir dar gilesnė realybė, ta prasme, kad pasaulis ne tik atrodo pakeitęs spalvą. Realybė, kurią patiriate materialioje visatoje, yra formuojama ego įsitikinimų. Tai yra esminė mintis, kurią visiems nuoširdiems dvasios ieškotojams reikia suprasti. Kaip paaiškinu šioje svetainėje, materiali visata veikia kaip veidrodis, kuris jums atspindi viską, ką išsiunčiate. Štai kodėl sakiau žmonėms daryti kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų. Realybė yra tokia, kad visata jums darys tai, ką jūs darote kitiems. Tai yra saugumo mechanizmas, kurio tikslas yra būti mokytojo pakaitalu tiems bendrakūrėjams, kurie nusigręžė nuo dvasinių mokytojų, priskirtų žmonijai. Kai neturite ryšio su mokytoju, vienintelis jūsų būdas mokytis yra pamatyti savo veiksmų pasekmes, ir dėl to visata jums atspindi tai, ką jūs išsiunčiate.
Dabar turite suprasti, kad laisvos valios įstatymas reikalauja, jog, jums nusigręžus nuo Dievo ir nuo savo dvasinio mokytojo, jums turi būti leidžiama mokytis iš savo veiksmų. Todėl dvasinis mokytojas negali kištis į jūsų mokymosi procesą, kol nenusprendžiate siekti mokytojo pagalbos. Mokytojas nėra įstrigęs jūsų asmeninėse iliuzijose, jūsų ego veidrodžių karalystėje, tad jis aiškiai mato per šydą, kuris yra jus apakinęs. Tačiau jis negali jums to paaiškinti, kol nepakylate į tą kelio lygmenį, kuriame tampate atviri šiam paaiškinimui. Ir todėl mokytojas privalo laukti, kol Sąmoningasis AŠ pradės kvestionuoti ego sukurtas iliuzijas.
Mokytojas pilnai supranta esminę problemą, tačiau tik tam tikrą brandą pasiekęs mokinys gali pradėti suprasti šią problemą. Kokia yra šios problemos esmė? Jūsų ego pasinaudojo dualistine sąmone, kad susikurtų proto įvaizdį, koks, jo manymu, yra pasaulis – o tiksliau, kokiu jis norėtų šį pasaulį matyti, idant galėtų išsaugoti bazinę iliuziją, sukūrusią jūsų specifinį ego. Sąmoningasis AŠ iš dalies susitapatino su šia pasaulėžiūra ir todėl žvelgia į pasaulį per spalvotus akinius – per ego iliuzijas. Tuo pat metu, Sąmoningasis AŠ – būdamas jūsų dėmesio dirigentu, o dėmesys yra jūsų kūrybinė jėga – perkelia šią pasaulėžiūrą į kosminį veidrodį. Ir spėkite, ką veidrodis jums atspindės?
Ar dabar jau pradedate matyti problemą? Sąmoningasis AŠ naudojasi savo kūrybiniais gebėjimais, siųsdamas dualistinį įvaizdį į materialią visatą, o kosminis veidrodis atspindi jį atgal, tai reiškia, kad tai, kas jums sugrįžta, regimai patvirtina ego pasaulėžiūrą. Jeigu jūsų ego susikūrė įvaizdį, kad Dievas yra pikta ir neteisinga būtybė danguje, kuri jus apleido, tuomet materiali visata atspindės jums sąlygas, kurios atrodys patvirtinančios šį įvaizdį. Jūs tiesiog nepajėgsite patirti Dievo tiesiogiai, kol tapatinsitės su atskirties iliuzija, ir todėl materiali visata slėps realybę, kad Dievo esybė yra visame kame. Viskas, ką patirsite šiame pasaulyje, regimai tik patvirtins tikėjimą, kad Dievo čia nėra ir kad Dievas jus apleido. Lygiai taip pat, jeigu tikėsite, kad gyvenimas yra kova, kosminis veidrodis atspindės jums fizines sąlygas, kurios pavers jūsų gyvenimą kova.
Kitaip tariant, esate bendrakūrėjas su Dievu, ir niekada negalite nustoti bendrakurti. Kaip sakiau anksčiau, neišvengiamai susikursite savo pačių sąlygas, ir galite rinktis, ar kursite per dualistinį tapatumo jausmą, kuris buvo apibrėžtas ego, ar kursite per dangiškąjį tapatumą, kuris yra įtvirtintas jūsų AŠ ESU Esatyje. Sąmoningasis AŠ turi gebėjimą susitapatinti su viskuo, ką tik sugeba įsivaizduoti ir priimti kaip realybę. Todėl, jeigu Sąmoningasis AŠ tapatinsis su mirtingu ego apibrėžtu tapatumu, tikėsite, jog esate mirtinga, žmogiška būtybė, gyvenanti ribotame pasaulyje, kuris verčia jūsų gyvenimą kova. O kadangi būsite susitapatinę su šia pasaulėžiūra, jūsų siela prisitrauks prie planetos, kurioje šios sąlygos yra fiziškai įkūnytos – nes jas sukūrė kolektyvinė toje planetoje gyvenančių gyvybės srautų sąmonė.
Pradėkite kvestionuoti ego tapatumą
Kol būsite pilnai susitapatinę su ego sukurta pasaulėžiūra, tol viskas, ką matysite, PRIVALĖS būti įtalpinta į šios pasaulėžiūros rėmus. Kitaip tariant, kol Sąmoningasis AŠ nepradės įtarti, kad jis yra daugiau už ego, tol nesugebėsite kvestionuoti ego pasaulėžiūros. Negalėsite pakelti minties, kad galite prarasti savo tapatumo jausmą, tad manysite, kad be jūsų ego mirtingo tapatumo daugiau nieko nėra, ir nenorėsite jo kvestionuoti, ir todėl būsite nepasiekiami dvasiniam mokytojui. Vietoj to, mėginsite interpretuoti viską, kas jums nutinka, tokiu būdu, kuris tik patvirtins ego pasaulėžiūrą. O kadangi antikristo protas naudojasi reliatyvia logika, jis beveik viską gali iškreipti taip, kad įrodytų, kuo nori tikėti. Tai dažnai yra vadinama užburto rato logika.
Bet kaip tuomet galėtumėte ištrūkti iš ego sukurtų iliuzijų? Ištrūkti iš tiesų įmanoma, kadangi Dievas įdiegė saugumo mechanizmą į materialią visatą, kaip Motina Marija paaiškina savo knygoje. Šis mechanizmas yra Motinos Šviesos tendencija grįžti į savo pirminį būvį, į ekvilibriumą. Kitaip tariant, jeigu naudositės savo bendrakūrėjo gebėjimais, kad sukurtumėte kažką, kas nebus harmonijoje su Dievo įstatymais ir Jo kūrybine intencija, jūsų kūrinys nebus tvarus. Jis egzistuos tik laike ir erdvėje, tai reiškia, kad Motinos Šviesa neišvengiamai jį galiausiai sugriaus.
To pasekoje jūsų gyvenimas bus tapęs nuolatine kova, kurioje nuolatos sieksite išsaugoti ego iliuzijas. Kuo stipriau įsikibę laikysitės iliuzijų, tuo stipresnę sukursite priešingą jėgą, kuri sieks šias iliuzijas sugriauti. Todėl jūsų gyvenimas iš tiesų taps kova, nes kovosite prieš fundamentaliausią materialios visatos jėgą. Motinos Šviesa yra sukurta taip, kad griautų visas struktūras, kurios nėra harmonijoje su Dievo įstatymu. Norėdami išsaugoti savo ego iliuzijas, turite siekti visą visatą priversti įtilpti į jūsų ego pasaulėžiūrą.
Bendrakūrėjų grupė gali priversti lokalizuotą visatos dalį kurį laiką atspindėti jų pasaulėžiūrą. Štai kodėl žmonijai pavyko priversti Motinos Šviesą, kuri sudaro Žemės planetą, paklusti jų kolektyvinei pasaulėžiūrai. Tačiau kad ir kaip stipriai bendrakūrėjai tikėtų savo iliuzijomis, jie negalės priversti Motinos Šviesos išlaikyti šias iliuzijas amžinai. Jie neišvengiamai sukurs priešingą jėgą, kuri sugriaus jų sukurtą pasaulį. Tą aiškiai galite matyti šiandieninėje visuomenėje, ir tai pasireiškia ligų, nepriteklių, skurdo, trumpos gyvenimo trukmės, maisto trūkumo, užterštumo ir gamtoje vykstančių kataklizmų bei disbalansų pavidalu.
Viskas yra labai paprasta. Vienu ar kitu būdu turėsite išmokti, kad ego pasaulėžiūra yra klaidinga. Jeigu neklausysite dvasinio mokytojo, turėsite mokytis, daužydami galvą į betoninę visatos sieną – kol galiausiai palūšite ir pradėsite savęs klausti: galbūt yra geresnis kelias? Dvasiniam mokytojui visada yra liūdna stebėti žmones, kurie atsisako kvestionuoti savo ego iliuzijas ir šitaip kuriasi vis didesnes krizes savo gyvenime, kol galiausiai nebepakelia įtampos ir ima šauktis pagalbos. Tačiau mus varžo laisvos valios įstatymas, ir todėl turime leisti žmonėms eiti savo keliu, kol jie nepaprašo mūsų pagalbos. Todėl galime tik stebėti, kaip žmonės uždaro save į tokią mažą dėžutę, kad nebegali pajudėti.
Esmė ta, kad, kai Sąmoningasis AŠ susitapatina su dualistine ego pasaulėžiūra, yra labai sunku išsklaidyti šios iliuzijos kerus. Net ir pati visata regimai atrodys patvirtinanti ego pasaulėžiūrą, kurį laiką šią pasaulėžiūrą atspindėdama. Štai kodėl matote tiek daug žmonių, kurie yra absoliučiai įsitikinę, kad jų pasaulėžiūra yra teisinga. Tačiau taip pat matote, kad bazinė pasaulėžiūra, kuri yra bendra daugumai žmonių, bėgant laikui progresuoja. Prieš kelis šimtus metų daugelis žmonių tikėjo, kad Žemė ir visata yra labai maža. Jie tikėjo, kad Žemė yra plokščia ir kad dangus yra planetą gaubiantis skliautas.
Ši pasaulėžiūra pasikeitė, kadangi kiekvienoje kartoje keletas žmonių drįsdavo kvestionuoti savo visuomenės ir savo ego pasaulėžiūrą. Tad ir šiame amžiuje yra tam tikras skaičius žmonių, kurie yra pasirengę vėl atkurti ryšį su savo dvasiniais mokytojais ir būti ištraukti – pilnai ir visam laikui – iš dualistinių savojo ego ir kolektyvinio šios planetos ego iliuzijų. Tačiau turite suprasti, kad egzistuoja jėgos, kurios padarys viską, kas įmanoma, kad sukliudytų jūsų asmeniniam nubudimui, ir jos turi labai galingą ginklą, kurį gali naudoti prieš jus. Šis ginklas yra dualistinės sąmonės subtilumas. Tad dabar iš arčiau pažvelkime, kaip viskas gali būti subtilu pasaulyje, kuriame viskas yra reliatyvu.
Kai viskas yra reliatyvu, kas teisus?
Ego yra gimęs iš atskirties nuo Dievo, ir todėl jis ir tegali save matyti atskirtyje nuo Dievo. Ego suvokimas apie Dievą ir Dievo realybę jam tėra proto koncepcijos, kuriomis galima žongliruoti, tačiau niekada neįmanoma patirti tiesiogiai. Sąmoningasis AŠ gali patirti Dievą tiesiogiai, tačiau tiktai per Kristaus sąmonę. Todėl, kol žiūrėsite per ego filtrą, negalėsite Dievo patirti tiesiogiai, tai reiškia, kad turėsite pasitenkinti aprašymu vietoj tiesioginės patirties. Esmė ta, kad, jeigu negalite pažinti realybės tiesioginiu patyrimu, PRIVALOTE „pažinti“ realybę aprašymo pagalba, o šis aprašymas NEIŠVENGIAMAI bus paveiktas atskirties sąmonės. Jeigu jūs nebūtumėte paveikti atskirties sąmonės, aprašymas jums nebūtų reikalingas.
Kaip paaiškinau ankstesniuose mokymuose, Kristaus realybė yra ta, kad viskas yra sukurta iš Dievo esybės. Todėl realybėje niekas negali būti atskirta nuo Dievo. Kažkas nuo Dievo gali būti atskirta tiktai per proto iliuziją, kurią savo prote susikuria savimonę turintis bendrakūrėjas. Ego sąmonė yra gimusi iš atskirties, tai reiškia, kad joje egzistuoja fundamentalus, prigimtinis dualizmas. Jūs esate čia; Dievas yra kažkur kitur. Egzistuoja atotrūkis tarp jūsų ir Dievo.
To pasekoje, užuot patyręs Dievą tiesiogiai, ego tegali susikurti Dievo koncepciją, tačiau ši koncepcija taip pat yra gimusi iš dualizmo. Matote, ego nepajėgia suprasti absoliučios tiesos, tiesos, kurios neįmanoma nuginčyti ir kuri neturi priešingybės. Ego temato dualizmą, ir todėl, kai ego susikuria Dievo koncepciją, jis tą gali daryti tik įgrūsdamas Dievą į reliatyvią skalę, tai reiškia, jog Dievas privalo turėti priešybę.
Kaip sakiau anksčiau, Sąmoningasis AŠ iš tiesų niekada negali prarasti atminties apie savo dieviškąją kilmę. Todėl Sąmoningasis AŠ žino, kad Dievas egzistuoja ir kad Dievas yra absoliučiai geras. Ego iš tiesų norėtų, kad Sąmoningasis AŠ pamirštų viską apie Dievą, kas iš tiesų su kai kuriais žmonėmis laikinai ir nutiko. Tačiau dvasios ieškotojas negali pamiršti Dievo egzistavimo, ir todėl ego privalo įtraukti Dievo egzistavimą į savo pasaulėžiūrą, nes kitaip Sąmoningasis AŠ nebepripažins ego pasaulėžiūros.
Tačiau, kai ego kuriasi Dievo koncepciją, jis tą daro reliatyviu būdu. Sąmoningasis AŠ žino, kad Dievas yra geras, tačiau, kol yra veikiamas ego logikos, jis negali pilnai patirti Dievo gerumo, tai reiškia, jog jis nesugeba suvokti, kad jam neegzistuoja jokia priešingybė. Todėl yra labai tikėtina, kad Sąmoningasis AŠ bus įpainiotas į ego logiką, tai yra, kad Dievo gerumas egzistuoja reliatyvioje skalėje, kurioje jam egzistuoja priešingybė. Priešingybė gėriui yra blogis, ir gyvenimas šioje planetoje pateikia daugybę įrodymų, regimai patvirtinančių, kad blogis yra tikras. Todėl kyla pagunda tikėti, kad tariama Dievo priešingybė – vadinkite ją velniu ar kuo tiktai norite – yra tokia pat tikra kaip ir Dievas, ir gal netgi būtina kūrinijos pusiausvyrai palaikyti.
Ar suvokiate mano mintį? Ego – per antikristo sąmonę – susikuria proto įvaizdį, kuris vaizduoja Dievą nesant sau pakankama, nepriklausoma realybe, neturinčia sau jokių priešingybių. Vietoj to jis Dievą vaizduoja neišbaigta būtybe ir Dievo gerumas yra apibrėžiamas tiktai santykyje su savo priešingybe. Gerumas nustoja būti absoliutus; jis yra apibrėžiamas kaip priešingybė blogiui.
Kodėl niekada negalite laimėti dualistinio ginčo
Atkreipkite dėmesį į labai subtilų dalyką, kurį pro akis praleidžia daugelis religingų žmonių. Jie daro prielaidą, kad net jeigu gėris yra apibūdinamas kaip blogio priešingybė, tai, ką jie laiko gėriu, vis dar tebėra dermėje su absoliučiu Dievo gerumu. Tačiau tai yra didžiausia visų amžių iliuzija, atvedusi prie praktiškai visų religinių konfliktų ir karų, kuriuos matėte šioje planetoje. Tol, kol žvelgsite per atskirties sąmonę, NIEKADA nematysite absoliučios Dievo realybės ir Jo gerumo. Matysite TIKTAI reliatyvų gerumą, ir tuomet taps įmanoma – ir netgi neišvengiama – kad gerumą apibrėšite reliatyviame santykyje su esmine ego sukurta iliuzija, ir todėl ši iliuzija atrodys pasitvirtinusi!
Amžių bėgyje, individai ir skirtingos visuomenės turėjo skirtingus gėrio apibrėžimus. Ir nors Dievas davė Mozei įsakymą nežudyti, tie, kurie teigė atstovaujantys Dievą izraelitams, dažnai kaip gėrį apibrėžė savo priešų nužudymą. Tai yra akivaizdus pavyzdys fakto, kad ego nesugeba matyti absoliutaus Dievo gerumo, neišvengiamai paversdamas jį reliatyvia koncepcija, kurią galima apibrėžti tokiu būdu, kad tai regimai suteiktų ego laikiną pranašumą.
Kai Sąmoningasis AŠ užsideda spalvotus dualistinės ego logikos akinius, jis į pasaulį žvelgia per filtrą, kuris apibrėžia dvi priešingybes. Ego nesugeba matyti nieko, kas išeitų už šių priešingybių ir todėl jis teigs – iki pat savo mirties – kad už reliatyvumo nieko daugiau nėra. Šioje reliatyvioje pasaulėžiūroje nėra jokių absoliučių dalykų, ir todėl nėra jokių būdų įvertinti, kas yra dermėje su Dievo gerumu, o kas nėra harmonijoje su absoliučia realybe. Tą tegalima išsiaiškinti per Kristaus proto skaidrumą. Štai kodėl sakiau:
Kūno žiburys yra tavoji akis. Todėl, jei tavo akis viena, visas tavo kūnas bus šviesus. O jeigu tavo akis pikta, visas tavo kūnas bus tamsus. (Luko 11,34)
Esmė ta, kad, kai jūsų akis yra viena – tai reiškia, kad Sąmoningasis AŠ mato vieną, nedalomą Kristaus tiesą – jūsų žemesnioji esybė pavirsta atviromis durimis Dievo šviesai šviesti į šį pasaulį. Tačiau, kai jūsų regėjimas yra padalintas – tai reiškia, jog Sąmoningasis AŠ žvelgia per dualistinį filtrą – jūsų esybė yra užpildyta dualistinės sąmonės tamsa. Jūsų AŠ ESU Esaties šviesa tiesiog negali prasiskverbti pro jūsų protą savo tyru pavidalu, nes ją nuspalvina jūsų ego įsitikinimai, paversdami ją į tamsą.
Reliatyvios logikos esmė yra ta, kad viskas yra reliatyvu, nieko neįmanoma įrodyti ar paneigti absoliučiu būdu. Nėra svarbu KAS yra tiesa, o kas klaida; svarbu tik KAS yra „teisus, o kas klysta,“ tai reiškia, teisus tas, kas sugeba įtikinti kitus. Tai suteikia didelį pranašumą būtybėms, kurios yra labiausiai įgudusios naudotis reliatyvia antikristo proto logika, ir kurios yra labiausiai pasirengusios manipuliuoti, meluoti ir prievarta pajungti kitus savo kontrolei.
Žalčio Rojaus Sode istorijos tikslas yra iliustruoti, kad, kai imate ragauti dualistinės sąmonės – RELIATYVAUS gėrio ir blogio pažinimo vaisiaus – jumis pasidaro labai lengva manipuliuoti tiems, kurie daugybę gyvenimų praleido šioje proto būsenoje, ir visiškai nesivaržys jums meluoti, kad galėtų jus kontroliuoti. Tėra tik vienas būdas iš to ištrūkti. Negalite, naudodamiesi antikristo protu, ištrūkti iš atskirties sąmonės. Todėl turite suvokti, kad ego susikūrė milžinišką iliuziją, kurioje viskas atrodo reliatyvu. Tol, kol gyvensite šioje iliuzijų karalystėje, tol NIEKADA neištrūksite iš ego nagų.
Mačiau daug nuoširdžių dvasios ieškotojų, kurie patikėjo iliuzija, kad gali savo intelektu pergudrauti ego ir šio pasaulio princą. Kai kurie netgi mano, kad jų darbas yra įtikinti savo ego, kitų žmonių ego arba šio pasaulio jėgas, jog jie klysta. Tačiau tai neišvengiamai įtrauks jus į dualistinę ego sukurtą kovą, ir todėl jūs tik dar giliau įklimpsite šioje kovoje. Jeigu mėginsite naudotis antikristo protu, kad pergudrautumėte antikristo jėgas, kaip galėsite išvengti dar stipresnio įsipainiojimo į antikristo protą?
Tai yra iliuzija, kuri būtent ir privertė nupulti daugelį bendrakūrėjų. Kaip paaiškino Taikos Elohimas, daugelis bendrakūrėjų pasidavė iliuzijai, kad turėtų užgesinti savo Dievo Liepsnos šviesą, kol neatsiras tinkamos sąlygos šiame pasaulyje. Taip pat galėtume sakyti, kad kai kurie bendrakūrėjai ėmė tikėti, jog, užuot leidę savajai Dievo liepsnos šviesai sudeginti tamsą šiame pasaulyje, jie turėtų įsitraukti į ginčus su tamsa ir siekti įtikinti joje įstrigusius sugrįžti atgal pas Dievą. Tačiau mėgindami pagauti taukuotą kiaulę, neišvengiamai ir patys išsitepsite purvu.
Kai kalba eina apie dualistinės ego sąmonės įveikimą, tėra tik vienas būdas, kuris gali padėti jums tai pasiekti. Negalite pergudrauti antikristo sąmonės, nes, kai viskas yra reliatyvu, galutinis argumentas neegzistuoja. Velnias labai mėgsta tuos, kurie įsitraukia į mėginimus jį pergudrauti, ir jis netgi leis jums manyti, kad laimėjote ginčą. Tačiau velnias nemėgina įrodyti, jog yra teisus; jis tik mėgina išlaikyti jus įsitraukusį į antikristo sąmonę. Lygiai taip pat yra ir su jūsų ego – jam nerūpi laimėti vieną mūšį, kol laiminėja karą, išlaikydamas jus įstrigusį dualistinėje kovoje, kurioje nesugebate matyti miško už medžių.
Tai yra esminė mintis, kurios nesuvokė pernelyg daug dvasios ieškotojų, ir todėl jums reikėtų labai giliai apie tai pamąstyti. Tiesiog NEGALITE LAIMĖTI, įsitraukdami į dualistinius ginčus su ego. Negalite įtikinti savo ego ir negalite jo atversti, nes jis NIEKADA nepatirs Tiesos Dvasios, ir VISADA matys tik dualistinį aprašymą. Todėl NIEKADA negalėsite priversti ego pamatyti absoliučios tiesos, ir vietoj to būsite įtraukti į beprasmius ginčus, mėgindami įrodyti vieno dualistinio aprašymo pranašumą prieš kitą dualistinį aprašymą. Jei norite išvengti šių amžinųjų spąstų, pamąstykite apie mano žodžius:
Štai Aš siunčiu jus kaip avis tarp vilkų. Todėl būkite gudrūs kaip žalčiai ir taikūs kaip balandžiai. (Mato 10,16)
Turite pasimokyti iš mano pavyzdžio, kaip aš atsikirtau velniui po savo pasninko dykumoje (Luko, 3 skyrius) arba kaip Buda atsakė į Maros pagundas, kai jau buvo pasirengęs įžengti į Nirvaną. Mes abu išlikome neprisirišę. Aš atsikirtau velniui, o Buda patvirtino savo teisę būti Buda Žemėje. Tačiau mes neįsitraukėme į ginčus su dualizmo jėgomis dualizmo lygmenyje.
NIEKADA nelaimėsite, įsitraukdami į dualistinius ginčus, ir taip pat niekuo neprisidėsite prie Dievo tikslų įgyvendinimo, kovodami dualistines kovas. Laimėti galite, tiktai pakildami virš dualistinės sąmonės, tiesiog palikdami visus dualistinius ginčus ir savo ego kovas. O kad tai pasiektumėte, turite siekti nedalomos Kristaus tiesos, kuri leistų jums išvysti dualistinio ego mąstymo būdo paklydimą.
Sekančiuose mokymuose pateiksiu pavyzdžių, kaip ego siekia įkalinti jus dualistinėje kovoje, sukurdamas įvairias tikėjimo sistemas, kurios yra paremtos dualizmu. Jo tikslas yra laikyti jus įstrigusį dualistinėse kovose, kurios leidžia tiek jūsų ego, tiek ir antikristo jėgoms vogti iš jūsų gyvybinę energiją savo išgyvenimui.
5 dalis: Kodėl ego nori, kad manytumėte, jog pasaulis yra juodai baltas
Versta iš www.ascendedmasterlight.com