Dvasinė perspektyva į situaciją Indijoje
Klausimas: Mano klausimas yra apie Indiją ir jos lyderį Narendra Modi. Nuo tada kai prasidėjo korona viruso situacija, didžiausias rūpestis man yra matyti siaubą, kurį patiria vargingiausia visuomenės dalis. Ko reikia, kad žmonės imtų tai spręsti ir pradėtų suvokti, kaip galėtume padėti šiems vargšams žmonėms? Ir aš taip pat negaliu apsispręsti, kokio tipo lyderis yra Modi. Jis labiau atrodo kaip vieno žmogaus šou, turintis didesnį polinkį į diktatoriškumą, nors Indija yra demokratija. Žmonių nuomonės šiuo klausimui labai ryškiai išsiskiria; kai kurie žmonės jį myli ir garbina, tuo tarpu kitiems jis atrodo apsišaukėlis, apsimetinėjantis, kad daro gera šaliai. Ar galėtų mokytojai pasidalinti aukštesne perspektyva?
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2020 m. vebinare „Moterų išlaisvinimas“.
Na, yra daug šalių pasaulyje, ir Indija iš tiesų yra viena iš jų, tačiau jokiu būdu ne vienintelė, kurios yra tam tikroje tarsi pereinamojoje fazėje. Jos yra procese, kuriame vyksta perėjimas į aukštesnį lygį, tačiau kolektyvinė sąmonė vis dar tebėra įstrigusi praeityje. Kai kurios šalys negali prisitraukti aukštesnio lygio lyderio. Kai kurios gali prisitraukti vieną lyderį, kuris yra aukštesniame lygyje, ir tuomet regresuoti ir prisitraukti kitą lyderį, kuris nėra aukštesniame lygyje, ir jos šitaip siūbuoja pirmyn ir atgal, nes yra kažkas, nuo ko žmonės nesugeba išsilaisvinti.
Ir kai kuriose šiose šalyse matote tokią pačią tendenciją. Šalys turėjo akivaizdžiai elitistines tendencijas praeityje. Dauguma šalių tai turėjo, ir nors šios šalys tapo demokratijomis, jos pilnai nepaleido šio elitistinio mąstymo, kuris yra kolektyvinėje sąmonėje. Turiu omenyje, ne tik elitas jo nepaleido, jo taip pat nepaleido ir populiacija. Tad kai kuriose šiose šalyse matote, kad iki demokratijos atsiradimo egzistavo labai aiškus valdžios elitas, finansinis ekonominis elitas, kuris turėjo privilegijuotas pozicijas.
Matėte tai Indijoje iki britų atėjimo, ir tam tikru laipsniu net ir po to, kai atėjo britai, kuomet britai, žinoma, tapo viršiausiu Indiją valdančiu valdžios elitu. Tačiau nuo to laiko, kai Indija tapo nepriklausoma šalimi ir demokratija, Indija turėjo palikti šias elitistines tendencijas. Tačiau matote, kad Indija iš tiesų to nepadarė. Vis dar egzistuoja valdžios elitas, ekonominis finansinis elitas Indijoje, kuris turi didžiulę įtaką vyriausybei, nors vyriausybė ir yra renkama žmonių. Ir jūs taip pat matote Indijoje bei keliose kitose šalyse, kad matėte ekonominės situacijos pagerėjimą, tiesiog šis pagerėjimas kol kas buvo labai selektyvus, ir kaip ir tu sakai, vis dar tebeegzistuoja labai didelė žmonių grupė Indijoje, kurie gyvena žemiau skurdo ribos.
Tad nutiko taip, kad dabar atsiranda vis didėjantis žmonių skaičius, kurie, taip sakant, pradeda formuoti vidurinę klasę. Jie gavo geresnius darbus, jie gavo geresnes gyvenimo sąlygas, jie pradeda matyti, kad gali nusipirkti namą, gali nusipirkti automobilį, gali izoliuotis nuo didžiausio skurdo, ir jie to nori, ir jie suvokia, kad jų turtas ir darbas, kurį gauna, ateina iš finansinio valdžios elito, kuriam priklauso dideli verslai ir korporacijos.
Tiesą sakant, šie žmonės, kurie yra, kurie iš tiesų buvo populiacijos dalimi, plačiosios populiacijos, jie dabar priėmė tam tikrą elitistinį mąstymą, kuriame savęs nebelaiko populiacijos dalimi. Jie mato skirtumą tarp savęs ir visų tų vargingų žmonių, ir jie suvokia, kad nepriklauso aukštesniajam elitui, tačiau mano, kad vis dar galės tapti elito dalimi, nes galės įgyti tą aukštesnį statusą, tą didesnį turtą, ir todėl jie nori išsaugoti sistemą. Tai reiškia, kad nors jie gali sąmoningai to nesuvokti, ir nors jie gali sąmoningai ar piktavališkai nenuspręsti to daryti – kabindamiesi į savo gyvenimo būdą ir į savo svajonės išpildymą, jie iš esmės priima, kad didelė populiacijos dalis turės toliau gyventi žemiau skurdo ribos.
Kaip mes daug kartų sakėme, šalis išsirenka tokį lyderį, kuris atspindi tai, kas vyksta kolektyvinėje sąmonėje, ir Indija prisitraukė lyderį, kuris yra atviras šioms elitistinėms tendencijoms, yra atviras tam tikroms tamsos jėgoms, ir todėl norėtų būti beveik kaip diktatorius, turintis didesnę galią padaryti dalykus. Jis taip pat tiki, kad status quo išsaugojimas su tam tikru valdžios elitu, yra būtinas, ir todėl taip pat to pasekoje priima, kad didelei Indijos populiacijos daliai teks toliau gyventi skurde. Tai iš tiesų nėra tikrovė, tačiau būtent taip jis mąsto, ir taip mąsto daug žmonių Indijoje, tiek valdžios elite, tiek viduriniojoje klasėje.
Net ir kai kurie vargingi žmonės galvoja, kad nėra realistiška, jog jie galėtų pagerinti savo dalią, kad tai užtruks ilgiau nei jų gyvenimas, ir galbūt jų vaikai turės geresnį gyvenimą, tačiau jie patys nemano, kad galės tai turėti. Tai yra kolektyvinės sąmonės įkūnijimas.
Deja, tam nėra jokio lengvo sprendimo. Turi įvykti pokytis, kad atsirastų didesnis solidarumas populiacijoje, kuomet viduriniajai klasei priklausantys žmonės pradėtų sakyti: „Bet palaukite minutėlę, kodėl gi visi nenusipelno turėti tokio materialaus pragyvenimo lygio, kokį turime mes? Kodėl turėtume priimti, kad gyvename patogų gyvenimą, kai tiek daug žmonių gyvena skurde? Kodėl turėtume tai priimti?“
Ir būtent tai jūs matote kai kuriose šiose labiau pažengusiose demokratijose, kuriose, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse ir Kanadoje, matote šį solidarumą tarp viduriniosios klasės ir žemesniosios klasės, jeigu norite kalbėti apie klases, kuomet žmonės pasakė: „Mes norime, kad visi turėtų padorų pragyvenimo lygį“, tą patį matote Vokietijoje ir keliose kitose šalyse Europoje. Tačiau nematote to Amerikoje, ir būtent dėl to Amerika yra viena iš tų šalių, kuri yra šioje pereinamojoje fazėje. Ji iš tiesų negali prisitraukti aukštesnio lyderio, kuris galėtų ryžtingai išvesti Ameriką link aukso amžiaus, tad ji prisitraukia šiuos lyderius, kurie įkūnija tam tikras tendencijas kolektyvinėje psichikoje.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com