Praktinis, materialus Indijos atsinaujinimas
Klausimas: Ar galėtų pakylėtieji mokytojai paaiškinti, kodėl Indijoje formavosi tiek daug įvairių religijų senovės laikais ir viduramžiais, tarp jų ir ne taip plačiai žinomos, tokios kaip džainizmas ir sikhizmas? Ar šios religijos buvo įtakotos pakylėtųjų mokytojų? Ir kodėl dabar tai nebevyksta, kai matome vis didesnį įstatymų ir tvarkos nepaisymą, o taip pat religines, lingvistines, socialines, ekonomines ir politines problemas Indijoje?
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo MOR per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas vebinare „Kaip pagilinti Kristaus įžvalgumą“ 2020 metais.
Na, mano mylimieji, Indija, žinoma, yra labai didelė ir labai sudėtinga šalis. Tai, ką matėte ankstesniais amžiais kai kuriose pasaulio vietovėse, buvo didelė naujų religijų sklaida. Kai kurios iš jų buvo įkvėptos pakylėtųjų mokytojų, bent jau tam tikru laipsniu. Ir taip buvo dėl to, kad mėginome atnaujinti Indijos šalį ir ištraukti ją iš įstrigimo induistiniame sūkuryje, induizmo religijos sukurtame sūkuryje.
Šiandien matote, kad nebeatsiranda tiek daug naujų religijų ir dvasinių judėjimų, nes kolektyvinėje Indijos sąmonėje įvyko pokytis ir atsirado tam tikras suvokimas, kad pagrindinis Indijos tikslas šiuo metu nėra dvasinis atsinaujinimas, o praktinis, materialus atsinaujinimas.
Ir dalykas, kuris iš tiesų turi įvykti Indijoje, yra tai, kad jai reikia įveikti skurdą. Ir nėra svarbesnio žingsnio, kurį galėtų žengti Indijos šalis, kaip ištraukti didžiąją Indijos populiacijos dalį iš skurdo. Tai yra būtina fazė, per kurią eina Indija ir į kurią ji yra įsitraukusi. Ir tol, kol nebus pasiektas kritinis lygmuo skurdo įveikime, jokie religiniai atsinaujinimai neturės jokios prasmės, nes skurdo įveikimas yra dvasinio ir religinio atsinaujinimo Indijoje pamatas. Ir tradiciškai Indijoje jūs, žinoma, matėte labai stipriai susiskaldžiusią visuomenę, kurioje egzistavo akivaizdus žemvaldžių elitas, valdęs didžiąją visuomenės dalį, kuri gyveno tokiame dideliame skurde, kad neturėjo nei energijos, nei dėmesio, kuriuos būtų galėję skirti kokiems nors dvasiniams tikslams. Matėte keletą žmonių, kai kurie iš jų netgi buvo gimę vargingose šeimose, kurie pasitraukė iš visuomenės, sekė guru, prisijungė prie vienuolyno ir todėl ėjo dvasiniu keliu. Tačiau visa tai tebuvo kelių išrinktųjų privilegija.
Tad Indijai reikia pakilti į tokį lygmenį, kuriame vis daugiau jos žmonių galėtų atrasti tikrą vertingą dvasinį mokymą, mokantį apie dvasinį kelią į aukštesnę sąmonės būseną, ir jie galėtų eiti šiuo keliu. Ir tai nebus induizmo religija, nes ji yra pernelyg įstrigusi tradicijose ir ritualuose. Gali atsirasti nauji dvasiniai judėjimai, tačiau tai tiesiog negalės įvykti tol, kol neatsiras pakankamai žmonių, kurie bus ištraukti iš šio skurdo, kuomet jie iš tiesų galės eiti dvasiniu keliu. Galėtume sakyti, kad Indijai materialaus augimo siekimas iš tiesų yra dvasinė veikla. Tai, žinoma, netruks amžinai, tačiau bent jau kurį laiką.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com