Koks yra kitas žingsnis, kurį galėtų žengti Šveicarija?

Klausimas: Turiu klausimą apie Šveicariją. Neseniai vyko balsavimas dėl didelių kompanijų, kurios dominuoja Šveicarijoje. Šia iniciatyva buvo siūloma padaryti kompanijas atsakingomis už bet kokius žmogaus teisių pažeidimus užsienyje ir už aplinkos teršimą kitose šalyse. Dauguma žmonių nubalsavo už šį nutarimą, ir tai yra didelis progresas, tačiau, deja, tai nesulaukė daugumos valstijų palaikymo, o tai reiškia, jog šis nutarimas buvo nepriimtas. Suprantu, kad kolektyvinėje Šveicarijos sąmonėje egzistuoja didelė baimė. Jos piliečiai jaučia, kad judėdami labiau link vienybės, ar net priimdami įvairovę, jie kažką praras. Tai galima matyti iš Šveicarijos nenoro įstoti į ES, tai galima matyti iš nelygybės moterų atžvilgiu, egzistuojančios kai kuriose vietose. O taip pat iš požiūrio į pabėgėlius ir prieglaudos ieškančius žmones, ir iš daugelio šių pavyzdžių. Kartais ši šalis atrodo tarsi sala Europos viduryje, ir žmonės tiki esantys saugūs, tad jie mano, kad geriau būtų pernelyg nesikeisti. Kartais man tai atrodo ganėtinai keista: viena vertus, turime labai progresyvią šalį su šia tiesiogine demokratija, su dideliu inovaciniu veržlumu, o antra vertus, egzistuoja šios regresyvios pažiūros kai kuriose srityse. Labai norėčiau sužinoti jūsų perspektyvą apie taip, o taip pat, koks būtų kitas žingsnis Šveicarijai ir kaip galėtume padėti žengti šį žingsnį.

Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas vebinare „Kaip pagilinti Kristaus įžvalgumą“ 2020 metais.

Šveicarija iš tiesų yra unikali šalis pasaulyje. Iš dalies taip yra dėl jos geografinės vietovės, kuomet tam tikrą poveikį jai daro kalnai. Na ir dabar, yra žmonių, kurie sakys, kad kalnai reiškia dvasingumą. Matote, kaip Indijoje žmonės garbina Himalajus kaip daugelio dvasingų žmonių net ir dvasinių bendruomenių vietą. Ir tai turi tam tikrą pagrindą realybėje, nes šios masyvios uolos suteikia šaliai tam tikrą stabilumą. Tai gali turėti tam tikrus dvasinius aspektus, kuomet žmonės gali pasitraukti į kalnus ir iš tiesų izoliuotis nuo pasaulinio turgaus šurmulio, gyvendami labiau atsiskyrėlišką gyvenimą.

Tačiau kalnuotose vietovėse taip pat matote tendenciją žmonėms būti labai konservatyviems, ne labai progresyviems ir nenorintiems kažko labai keisti. Ir taip pat matote, kad Šveicarijos kalnai dalija skirtingas žmonių grupes: vokiškai kalbančius, prancūziškai kalbančius, itališkai kalbančius ir taip toliau. Matote, kad Šveicarija iš tiesų nėra labai homogeniška šalis. Populiacijos mąstymas yra skirtingas ir priklauso nuo to, ar šie žmonės gyvena itališkai, prancūziškai ar vokiškai kalbančioje dalyje, ir šis skirtumas yra ganėtinai stiprus. Galėtume sakyti, kad čia egzistuoja trys šalys vienoje, kurios mėgina kartu gyventi ignoruodamos tarpusavio skirtumus.

Tad kitas žingsnis, kurį Šveicarija galėtų žengti, būtų jos žmonėms pradėti atvirai pripažinti savo skirtumus, kalbėti apie juos ir kalbėti, ar juos būtų galima išspręsti ir ar galėtų atsirasti vieningesnė nacionalinė sąmonė. O gal šie skirtumai tiesiog yra tokie dideli, kad turėtume pripažinti, jog jie yra neišsprendžiami. Jeigu pažvelgtumėte į labiau ilgalaikę aukso amžiaus perspektyvą, aš jau kalbėjau apie tai, kad po tam tikro laiko tautinės valstybės taps atgyvenusios. Kalbėjau apie tai, kaip gali atsirasti tam tikri regionai, kurie turės gilesnį vienybės pajautimą. O tai reikš, kad nacionalinės ribos nublanks, o kai kurios šalys pasidalins ar netgi visiškai išnyks. Žinau, kad apie šį dalyką daugelis šveicarų net nenori mąstyti. Ir vis dėlto, tai yra vienas iš svarbių žingsnių, kurį galėtų žengti Šveicarija, pradėdama viešai apie tai diskutuoti.

Ar mes iš tiesų turime ateitį kaip viena šalis? O gal turėtume pasidalinti į tris šalis, kurios tuomet galėtų individualiai nuspręsti, ar prisijungs prie Italijos, Prancūzijos ar Vokietijos, o galbūt netgi atras būdą kooperuotis su Austrija. Nesakau, kad yra tik viena konkreti baigtis, kuri turėtų įvykti. Aš tik sakau, kad pačios diskusijos galėtų padėti Šveicarijos šaliai progresuoti, nes žmonės galėtų pažvelgti į kai kuriuos iš šių klausimų ir problemų, į kuriuos jie iki šiol nenorėjo pažvelgti.

Šveicarijos šalyje, ne tik Šveicarijos šalyje, bet iš tiesų ir Šveicarijos šalyje, matome nenorą diskutuoti tam tikrais klausimais, kurie yra laikomi pernelyg konfrontaciniais, pernelyg ekstremaliais, pernelyg sunkiai išsprendžiamais. Egzistuoja tendencija ignoruoti problemas. Ir ypač egzistuoja tendencija leisti skirtingiems regionams turėti tam tikrus skirtumus, kurie iš tiesų nėra suderinami su bendra nacionaline sąmone. Pavyzdžiui, šis elgesys su moterimis kai kuriuose regionuose, kur jis toli atsilieka nuo likusios šalies ir nuo likusios Europos. Ir tai yra tik vienas iš pavyzdžių. Turi pradėti vykti atviresni debatai apie tai, kokia šalis yra Šveicarija. Koks yra jos nacionalinis tapatumas? Ar ji iš tiesų turi vieningą nacionalinį tapatumą? Ir ar mums įmanoma, ar netgi pageidautina, toliau gyventi būnant viena šalimi?

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2020 Kim Michaels