Šekspyras, Šekspyro dramos ir jų poveikis kolektyvinei sąmonei
Klausimas: Ar Sen Žermenas, būdamas Franciu Beikonu, parašė Šekspyro dramas?
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas konferencijoje Olandijoje 2018 metais.
Na… (10 sekundžių pauzė). Pauzė, kurią girdite, yra dėl to, kad pasiuntiniui sunkiai sekasi suvokti, ką tiksliai noriu čia perduoti, kadangi šis mokymas kažkiek peržengia žodžių ribas. Taigi, trumpas atsakymas būtų ne, Francis Beikonas neparašė Šekspyro dramų, kai aš buvau įsikūnijime Franciu Beikonu. Tačiau būdamas įsikūnijime Franciu Beikonu, buvau labai produktyvus autorius ir kalbėjau su daug, daug žmonių. Iš tiesų sugebėjau padaryti įtaką tam tikriems įsikūnijime esantiems žmonėms, perduodamas jiems kai kurias idėjas, kurias jie apdorojo savo protuose, ir kai kurie tuomet pasinaudojo savo pačių susiderinimu, kad galiausiai parašytų šias dramas. Tad realybė yra tokia, kad Šekspyro dramos nebuvo parašytos vieno žmogaus, jas parašė grupė žmonių.
Šekspyro vardas, nors iš tiesų egzistavo fizinis žmogus, kuris vėliau tapo žinomas kaip šių dramų autorius, šių žmonių buvo daugiau nei vienas. Šekspyro vardas iš tiesų yra kildinamas iš Atėnei pašvęstos graikų šventyklos Atėnuose. Joje stovėjo didelė Atėnės Paladės statula, laikanti ietį, su jos gale įtaisytu brangakmeniu. Tam tikru metu ryte, saulės spinduliai imdavo šviesti per skylę sienoje ir pasiekdavo brangakmeniu papuoštą ieties galą, o tuomet dėl lūžtančios šviesos atrodydavo, kad ši ietis ima kratytis. Iš to buvo sukurtas Šekspyro vardas, siekiant parodyti, kad dievams kratant savo ietį, padariniai yra juntami ir fizinėje karalijoje.
Akivaizdu, kad šių dramų tikslas buvo sukurti poveikį. Jos padarė labai platų, labai didelį ir gilų poveikį kolektyvinei sąmonei. Ne tokį didelį, kai buvo parašytos, bet ypač vėliau, kai jos buvo studijuojamos ir daug kartų vaidinamos. Jau pats faktas, kad apie jas vis dar tebėra kalbama, rodo, kad jos turi kažkokią universalią vertę, universalias idėjas ir koncepcijas, kurios iki pat šiol traukia žmoniją. Tai, beje, jums rodo, kaip yra vertinga perduoti pasakojimą, kuriame esama tikrų mokymų, nors jie nebūtinai yra faktiškai teisingi kiekvienoje detalėje, nes, kaip sakėme, Danijos princas Hamletas iš tiesų neegzistavo.
Norėdami iš tiesų įsigilinti į Šekspyro dramų pamokas, turite, žinoma, išeiti iš linijiško proto, kadangi, jeigu būsite linijiškame mąstyme, kuriame yra tiek daug šiandieninių žmonių, tuomet, žinoma, galėsite sakyti: „Na, Princas Hamletas neegzistavo, tad Šekspyras nebuvo tikras rašytojas ar kokios nors aukštesnės tiesos pasiuntinys. Istorijos pabaiga – mes tai atmetame.“ Bet jūs taip pat turite suprasti, kad kai buvo rašomos Šekspyro dramos, žmonės nebuvo taip stipriai įstrigę linijiškame analitiniame prote kaip dauguma žmonių yra įstrigę jame šiandien. Jie turėjo kitokią sąmonės būseną. Štai kodėl anais laikais jie nepriėmė Šekspyro dramų tuo pačiu būdu kaip daugelis žmonių tai daro šiandien. Tai nereiškia, kad šios dramos šiandien neturi jokios vertės, tačiau, kad galėtumėte iš tiesų išgauti jų pamokas, turite prie jų eiti per intuityvų protą, o ne per analitinį protą. Tai, žinoma, galėtume sakyti, galioja bet kokiems dvasiniams, ezoteriniams mokymams. Kaip dabar jau jums labai aiškiai pasakėme šioje konferencijoje, ne per analitinį protą, ne per žinojimą ir supratimą augate dvasiškai. Augate per patyrimą.
Šekspyro dramų tikslas yra ne tiek perduoti žmonėms išorinį mokymą ar išorinį supratimą, kiek suteikti jiems jų sąmonę pakeisti galintį patyrimą.
Galėtume sakyti, kad jeigu paimtume Jėzaus ankstesnį atsakymą apie tai, kiek ilgai gali trukti gyvybės srauto evoliucija, iš tiesų yra taip, kad daugelis gyvybės srautų, kurie yra įsikūnijime Žemėje, tie, kuriuos mes pavadinome pirminiais Žemės gyventojais, evoliucionuoja jau daugiau kaip 2 milijonus metų šioje planetoje, bet jie nepadarė didelio progreso, kai kurie jau beveik milijoną metų ir dar ilgiau trypčioja vietoje. Kad galėtų pasiekti tašką, kuriame galėtų pakilti, jiems reikėtų patirti tiek daug patirčių, kad jiems iš tiesų neužtektų gyvenimų tai patirti. Šekspyro dramos yra pavyzdys, kaip galima įvilkti tam tikras situacijas į pasakojimo formą, kuomet žmonės iš tiesų gali tai intuityviai paimti ir išgyventi patyrimą, kurio dėka jiems nebereikia to patirti fiziniame įsikūnijime. Kitaip tariant, jie beveik gali praleisti įsikūnijimą išgyvendami šį patyrimą per suvaidintą dramą. Tas pats, žinoma, galioja ir knygai Mano Gyvenimai. Kai kurie žmonės iš tiesų galės praleisti daug įsikūnijimų, perskaitydami šią knygą ir iš tiesų išgyvendami patyrimą, kurį jie gali iš jos patirti. Tai yra dalis tikslo, ypač kai tai yra perduodama pasakojimo forma. Odisėja, Iliada ir daugelis kitų jūsų turimų klasikinių istorijų, kurios jums buvo perduotos, iš tiesų buvo perduotos tam, kad padėtų žmonėms išgyventi vidinį patyrimą, kad jiems nereikėtų nusileisti į tą konkretų įsikūnijimą tam patyrimui patirti, kadangi kiekvienas įsikūnijimas užima tiek daug laiko.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com