Ar aukso standartas yra būtinas tinkamai funkcionuojančiai ekonomikai?
Klausimas: Klausimas Sen Žermenui. 20-ojo amžiaus pradžioje popierinės valiutos buvo laikomos piniginiu pakaitalu auksui ir sidabrui. Daugelis šiandien mano, kad yra būtina grįžti prie aukso standarto, norint turėti tinkamai funkcionuojančią ekonomiką. Kokios būtų tavo mintys apie tai? Silpstant JAV doleriui, vis daugiau ir daugiau yra kalbama apie skaitmenines valiutas. Man atrodo labai pavojinga tai įgyvendinti, kol viskam tebevadovauja galingųjų valdžia. Ar šiandieninė visuomenė savo dabartiniame sąmonės lygyje gali pereiti į aukso amžių, nepadarydama aukso savo standartu?
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2023 m. Velykų vebinare.
Na, aš jau anksčiau komentavau aukso standartą, ir dalykas, kurį iš esmės galime pasakyti, yra tai, kad šiandieniniame amžiuje tai nebėra praktiška. Kadangi su tuo lygmeniu, iki kurio užaugo ekonomikos, turėtumėte turėti milžiniškus kiekius aukso. Tiesiog nėra pakankamai aukso pasaulyje, kad tai galima būtų praktiškai įgyvendinti.
Žinau, kad yra daug dvasingų žmonių, kurie į aukso standartą turi šiek tiek romantizuotą požiūrį. Ir, žinoma, auksas ir aukso amžius skamba taip, tarsi jie būtų susiję. Suprantu tai. Ir vis dėlto, žvelgiant iš grynai pragmatiškos perspektyvos, problema čia nėra, ar turite aukso standartą ar ne. Problema yra, ar turite fiskalinę valdžios atsakomybę. Kitaip tariant, ar yra kažkas, kas riboja, kiek pinigų valdžia gali spausdinti arba sukurti savo projektams, savo ambicijoms finansuoti. Ir būtent to turi būti siekiama. Ir būtent tai atsiras aukso amžiuje.
Galėtume sakyti, kad ankstesniais laikais buvo praktiška turėti aukso standartą, kuriame pinigų kiekis, kurį valdžia galėjo sukurti, buvo susijęs su tuo, kiek pinigų jie turėjo savo saugykloje, savo centrinės sistemos saugykloje. Ir todėl galėjote riboti pinigų kiekį, galėjote riboti infliaciją ir taip toliau. Tačiau tai buvo reikalinga tik iki kompiuterių atsiradimo. Šiandien, su kompiuterių technologija, jums nėra būtina turėti aukso standarto, kadangi dabar galite naudotis kompiuteriais, apskaičiuodami, kiek pinigų galite sukurti, nesukurdami nevaldomos infliacijos. Nesakau, kad tai jau buvo padaryta, tačiau tai gali būti padaryta. Tad tuo remdamiesi, galite pasiekti tašką, kuriame vyriausybės pamatys, jog tam tikras pinigų kiekis laiko infliaciją suvaldomame lygmenyje. Jeigu jį viršijame, infliacija pasidaro pernelyg didelė ir tai tampa problema.
Tad jeigu turite šį pasišventimą fiskalinei atsakomybei, aukso standartas jums nėra reikalingas. Ir tuomet galite sakyti: „Na, o jeigu neturime to pasišventimo, argi aukso standartas tuomet nepriverstų vyriausybių atsakingiau elgtis?“ Ne. Ir galite tai matyti pasaulyje. Kodėl buvo atsisakyta aukso standarto? Todėl, kad žmonės nenorėjo būti atsakingais. Aukso standartas negali to garantuoti. Ir egzistavo įvairūs būdai, kuriais vyriausybės galėjo apeiti aukso standartą.
Tačiau kitas aspektas čia yra tai, kad pinigus kuria ne tik vyriausybės. Bankams buvo leista kurti pinigus, suteikiant paskolas, paremtas arba frakcinio rezervo standartu, kaip buvo sakoma senesniais laikais, arba šiandien neparemtas niekuo, nes šiandien niekas net nebeturi frakcinių rezervų. Niekam net neberūpi išsaugoti frakcinio rezervo, kadangi bankai išduoda daug daugiau paskolų nei turi pinigų savo sąskaitose. Aukso standartas gali sukliudyti vyriausybėms kurti pinigus, tačiau bankai kuria ir naikina pinigus visą laiką. Kai išduoda paskolą, jie sukuria pinigus iš oro. Kai paskola yra išmokama, jie išnyksta, tačiau, žinoma, dalykas, kuris neišnyksta, yra palūkanos. Palūkanos vis dar turi būti sumokamos, ir būtent tai augina infliaciją.
Tad turite sukurti visuomenę, kurioje vyriausybė pripažintų savo atsakomybę vykdyti atsakingą fiskalinę politiką ne tik dėl vyriausybės, bet ir dėl visos visuomenės. O praktikoje tai reiškia, kad negalite turėti dabartinės situacijos, kurioje po dešimtmečius trukusios neoliberalios politikos daugelis vyriausybių jaučia, kad neturėtų kištis į ekonomiką, kad mes neturėtume kištis į finansų sektorių ir turėtume leisti jam pačiam susireguliuoti, kaip visada sako neoliberalai. Todėl, kad tampa vis labiau aišku po 2008 metų finansinio skandalo ir neseniai įvykusio bankų žlugimo ir naujai atsiradusių šešėlinių bankų ir ne-bankų, kad, visų pirma, rinka negali pati savęs reguliuoti. Na, tiesą sakant, ji gali, tačiau būdas, kuriuo rinka save reguliuoja, yra, kad iš pradžių ji sukuria burbulą, kuris po to sprogsta, ir tuomet vyksta labai lėtas augimas, kol vėl galite sukurti burbulą, kuris tuomet vėl sprogsta. Tai yra krizinė ekonomika, kurioje yra einama iš krizės į krizę, tad būtent taip rinka gali save reguliuoti.
Tačiau, žinoma, dalykas, kuris dar nebuvo suvoktas ir kuris turi būti suvoktas, yra tai, kad pakilimo ir nuosmukio ciklas, nors sunaikina kai kurias kompanijas, iš tiesų yra naudingas pačioms didžiausioms kompanijoms, valdžios elitui. Valdžios elitas darosi pinigus per pakilimo ciklą, ir jie taip pat darosi pinigus per nuosmukio ciklą, visą laiką stiprindami savo poziciją ir tuo būdu silpnindami demokratiją, ir iš esmės silpnindami visą ekonomiką, kadangi netgi dar didesniu mastu, elitas nesugeba savęs sustabdyti. Jie niekada nesugebėjo to padaryti, ir tai gali atvesti prie visuomenės ir visos pasaulinės ekonomikos žlugimo.
Vienintelė išeitis yra vyriausybėms prisiimti didesnę atsakomybę, tapti skaidresnėmis, kad žmonės žinotų, kas vyksta, suprastų, kas vyksta, ir egzistuotų stabdžių ir atsvarų sistema pinigų kūrime ir fiskalinėje politikoje.
Savo klausime, minėdamas skaitmenines valiutas, kalbi apie galingųjų valdžią, tačiau turite suvokti, kad galingųjų valdžia – visada turės būti valdžia, kadangi visada turi būti kažkas, kam būtų pavesta tvarkyti dalykus visuomenėje, kadangi visa populiacija negali dalyvauti, priimant sprendimą, kiek turėtų būti išspausdinama pinigų. Tad kyla klausimas, kas bus toje valdžioje? Ar joje bus atsakingi žmonės? O gal tie žmonės bus valdžios elito įtakoje? Ir būtent tokia yra dinamika.
Problema slypi ne valdžioje. Valdžios funkcija yra apsaugoti žmones, populiaciją, nuo nedidelio valdžios elito valdymo. Na ir dabar, žinoma, net ir demokratinė valdžia gali būti užvaldyta arba subtiliais būdais veikiama valdžios elito, kuomet ji nebeatlieka savo funkcijos būti iš žmonių, nuo žmonių ir žmonėms. Tačiau tai nereiškia, kad kažkas iš esmės yra ne taip su valdžia. Ir būtent dėl to mes anksčiau kalbėjome apie konspiracijos teorijas, kurios vaizduoja, kad valdžia gali tik klysti ir slaptoji vyriausybė daro tą ir slaptoji vyriausybė daro aną.
Tačiau visi dalykai, kurie sėja nepasitikėjimą demokratine valdžia, ateina iš valdžios elito ir tarnauja valdžios elito tikslams. Kitaip negali būti. Jeigu turite fundamentalų nepasitikėjimą demokratinėmis institucijomis, tai tarnauja tik valdžios elito tikslams, nes jų tikslas yra nuversti demokratines institucijas, kad jie patys galėtų sugrįžti į valdžią. Jie nenorėjo demokratijos ir visą laiką mėgino ją sunaikinti. Ir neseniai kilusios populistinės revoliucijos, ar kad ir kaip norėtumėte jas vadinti, nepaisant visų jų teiginių, dirba tik valdžios elito naudai. Jos buvo jų įkvėptos ir jų finansuojamos. Esmė čia nėra atsikratyti valdžios įtakos. Būtent tai neoliberalai mėgino padaryti ištisus dešimtmečius. Ir galite matyti, kad kylantis potvynis nepakėlė visų laivų.
Kas liečia skaitmeninę valiutą, aš jau anksčiau apie tai kalbėjau, ir jūs jau turite skaitmeninę valiutą. Galite sakyti, kad turite nacionalinę kalyklą, kuri spausdina dolerių kupiūras ar euro kupiūras, ar kad ir kas tai būtų, ir tai sukuria tam tikrą pinigų kiekį. Tačiau bankai kuria pinigus nepriklausomai nuo šių išspausdintų pinigų kiekio. Jie tai daro kiekvieną dieną. Ir kaip jie tai daro? Kompiuteriuose. Tad jūs turite skaitmeninę valiutą. Jie sukuria $100 000 ir duoda kažkam šiuos pinigus kaip paskolą. Jie neturi tų pinigų savo banko saugyklose. Tad argi tai nėra skaitmeninė valiuta? Ateis toks metas, kai nebeliks spausdintų pinigų tiesiog dėl praktinių priežasčių ir visa valiuta bus skaitmeninė. Viskas priklausys tik nuo to, kaip tai bus įgyvendinta, kas už tai bus atsakingas ir kas iš to gaus naudą. Tikrasis klausimas yra, kiek valdžios elitas gali paveikti skaitmeninius pinigus, o tai, žinoma, jau yra visai kitas klausimas.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com