Ar turėtų Protingo Sukūrimo teorija būti dėstoma mokyklose?

TEMOS: Abu požiūriai šiuose debatuose yra atitrūkę nuo realybės – kai kuriate proto įvaizdį, kokia, jūsų manymu, turėtų būti tiesa, ir tuomet mėginate priversti realybę įtilpti į šį įvaizdį – dvigubi standartai, vertinant įrodymus – nei religija nei materializmas negali atsakyti į visus klausimus apie gyvybės kilmę – mėginimas įrodyti, kad jūsų dabartinis supratimas yra teisingas, neleidžia jums atrasti aukštesnio supratimo – dualistiniai debatai negali atvesti prie progreso – kaip kova dėl valdžios iškreipė mokslą ir religiją – Hėgelio dialektinė kova – dvasingiems žmonėms reikia pakilti virš šios kovos – žmonėms, kurie yra atviri aukštesniam supratimui, reikia pakelti šiuos debatus į aukštesnį lygmenį – Protingo Sukūrimo teorija yra politinė teorija – evoliucija nėra mokslinė teorija – mokykite žmones atlikti mokslinius stebėjimus ir leiskite jiems patiems pasidaryti išvadas – gyvybės kilmės tema išeina už biologijos pamokų mokyklose ribų – pašalinkite politinius klausimus iš biologijos vadovėlių

Klausimas: Mokytojau Jėzau, suteik mums išminties žodį, kuris mums šiandien reikalingas, apie gyvybės kilmę Žemėje. Egzistuoja dvi konfliktuojančios teorijos, aiškinančios gyvybės kilmę, kurias propaguoja dvi skirtingos grupės: Evoliucija ir Kreacionizmas. Kiekviena grupė aršiai gina savo teoriją. Ar Protingo Sukūrimo teorija yra atsakymas į Gyvybės kilmę?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Kaip dauguma dvasingų žmonių ir tikėtųsi, laikau su Protingo Sukūrimo teorija susijusius debatus labai svarbiais – tačiau ne dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių dauguma žmonių galvotų. Laikau šiuos debatus svarbiais, nes jie įkūnija viską, kas stabdo šiuolaikinę visuomenę ir neleidžia jai atlikti kvantinio šuolio į naują pasaulėžiūrą, kuri atvertų kelią Aukso Amžiaus atėjimui. Tad šie debatai suteikia žmonėms puikias galimybes pamatyti trūkumus abejose pusėse, kurios siekia dominuoti intelektualiame ir dvasiniame vakarų visuomenės gyvenime. Nes visiems dvasios ieškotojams, o ypač žmonėms, kurie aktyviai siekia savo Kristiškumo, šie debatai yra puiki proga pagilinti savo Kristaus įžvalgumą.

Priešingai, nei gali tikėtis daugelis žmonių, neturiu troškimo, kad viena kažkuri pusė laimėtų šiuos debatus. Tikiuosi, kad labiau dvasiškai subrendę žmonės pasinaudos šiais debatais, kad praregėtų iš ABIEJŲ pasaulėžiūrų, kurios pjudosi tarpusavyje šioje kovoje dėl šiuolaikinių žmonių protų. Tikiuosi, kad nuovokiausi žmonės suvoks, jog abi šios pasaulėžiūros kyla iš tos pačios sąmonės būsenos, tokio paties požiūrio į gyvenimą. Šis požiūris yra dualistinis požiūris, apie kurį kalbame skyrelyje apie antikristo psichologiją. Tad abu šie požiūriai kyla iš sąmoningo mėginimo išlaikyti žmones įstrigusius dualistiniame žaidime, kaip paaiškinu tolesnėje diskusijoje.

Požiūris į gyvenimą, apie kurį kalbu, yra tai, kad iš pradžių nusprendžiate, kokia norėtumėte, kad būtų „tiesa“ arba „realybė.“ Tuomet susikuriate detalų šios „tiesos“ proto įvaizdį ir siekiate perkelti ją ant „realybės.“ Tuomet imate ieškoti įrodymų, kurie palaikytų jūsų pasaulėžiūrą ir siekiate paneigti įrodymus, kurie jūsų pasaulėžiūrai prieštarauja arba ją kvestionuoja. Vertindami šiuos įrodymus, jūs nesinaudojate tuo pačiu standartu, kurį taikote, vertindami jūsų pasaulėžiūrą palaikančius įrodymus; standartas, pagal kurį vertinate iššūkį jūsų pasaulėžiūrai metančius įrodymus, yra visiškai kitas – tačiau visiškai nesugebate matyti šio dvigubo standarto.

Kai esate atradę „pakankamai“ palaikančių įrodymų, nusprendžiate, kad jūsų įvaizdis yra absoliuti ir neklystanti tiesa, kurios nereikia kvestionuoti. Kadangi naudojatės dualistiniu, reliatyviu požiūriu, siekdami apibrėžti tiesą, užuot jos ieškoję, neišvengiamai sukuriate proto įvaizdį, kuriame yra daug nenuoseklumų ir kuris nesugeba atsakyti į visus klausimus. Tačiau žmonės, kurie priima šį proto įvaizdį, nesugeba matyti savo pasaulėžiūroje egzistuojančių nenuoseklumų, ir tai pagrinde vyksta dėl to, kad jie atsisako ištirti ir kvestionuoti esmines savo proto įvaizdžio prielaidas – tai yra tas prielaidas, kurios negali būti įrodomos.

Protingo Sukūrimo teorijos debatuose galite greitai atrasti nenuoseklumus abiejų pusių pasaulėžiūrose. Galite matyti, kad nė viena pusė negali atsakyti į visus logiškus klausimus apie gyvybės kilmę. Tačiau taip pat matote, kad nė viena pusė nenori rimtai mąstyti apie jų pasaulėžiūroje egzistuojančius nenuoseklumus, nors kuo aiškiausiai mato priešingos pusės pasaulėžiūroje egzistuojančias problemas. Tai jums rodo, kad abi pusės į tai žiūri iš dualistinių pozicijų – jos teieško krislo savo brolio akyje, atsisakydamos matyti rąstą savojoje.

Žmonės, kurie yra priėmę dualistinį požiūrį į gyvenimą, jaučia prievolę primesti savo pasaulėžiūrą kitiems žmonėms ir visuomenei. Dualistinė sąmonė yra grįsta baime, o kad galėtumėte gyventi su savo baimėmis, jums reikia priversti kitus žmones priimti jūsų pasaulėžiūrą. Dualistinė proto būsena daro prielaidą, kad, jeigu visi kiti pripažins jūsų pasaulėžiūrą, tuomet bus įrodyta, kad ji yra teisinga. Žvelgiant iš aukštesnės perspektyvos, tai yra visiškas paklydimas, kadangi Žemė tebebuvo apvali net ir tuomet, kai visi tikėjo, jog ji yra plokščia. Tačiau, kai žmonės yra įstrigę dualistinėje sąmonėje, jie nesugeba matyti šios akivaizdžios tiesos. Tad jie aklai stengiasi įrodyti savo pasaulėžiūros pranašumą.

Problema yra ta, kad, kai debatuose dominuoja dvi pusės, kurios abi yra nugrimzdusios į dualistinį požiūrį, pirmoji auka yra tiesa. Protingo Sukūrimo teorijos debatuose aiškiai matote kaip tai veikia. Mokslininkai materialistai nusprendė, kad kiekvieną gyvenimo aspektą galima paaiškinti – ir PRIVALOMA paaiškinti – kaip natūralių, materialistinių procesų rezultatą, ir todėl protingas Kūrėjas nėra reikalingas. Protingo Sukūrimo teorijos šalininkai siekia pasinaudoti mokslinėmis teorijomis ir jų pagalba sugrąžinti religinę pasaulėžiūrą į visuomeninį gyvenimą, performuluodami ją tokiu būdu, kuris, jų manymu, būtų priimtinas šiuolaikiniams žmonėms, ar kad bent jau nebūtų įmanoma jos atmesti. Dauguma Protingo Sukūrimo teoriją formuluojančių žmonių – priešingai jų teiginiams – turi tradicinę, krikščionišką pasaulėžiūrą. Ir dauguma žmonių, siekiančių prastumti šią Protingo Sukūrimo teoriją į mokyklas, taip pat turi šią pasaulėžiūrą.

Objektyvus įvertinimas parodys jums, kad abi pusės jau nusprendė, kokia norėtų, kad būtų tiesa, ir jie šiuose debatuose dalyvauja, turėdami vienintelį tikslą – apginti arba įtvirtinti savo pasaulėžiūros pranašumą ir dominavimą. Todėl nė viena pusė rimtai nesiekia aukštesnio šio klausimo supratimo. Nė viena pusė nesako: „Pasvarstykime apie šį klausimą atvirai ir objektyviai ir pažiūrėkime, ar mums nepavyktų, apjungus savo protus, atrasti aukštesnio supratimo apie gyvybės kilmę.“

Ar suvokiate mano mintį? Egzistuoja fundamentalus skirtumas tarp to, kai nusprendžiate, kokia turėtų būti tiesa – ir tuomet ieškote argumentų, kurie palaikytų tai, kuo norite tikėti – ir įsitraukimo į nuoširdžias aukštesnio supratimo, nei turite dabar, paieškas. Abi Protingo Sukūrimo debatuose dalyvaujančios pusės jau nuo pat pradžių užtrenkė duris aukštesnio supratimo atradimui, kuris galėtų pakeisti abi pasaulėžiūras, galėtų suvienyti žmones ir galėtų padėti visuomenei žengti žingsnį į priekį. Rasti aukštesnį supratimą nėra šių debatų tikslas – vienintelis jų keliamas klausimas tėra toks, kuri iš šių dviejų iš anksto apibrėžtų pasaulėžiūrų taps dominuojančia. Tai yra disfunkciniai, dualistiniai debatai, kurie niekada negalės atvesti prie tikro progreso visuomenėje.

Tai yra dar vienas dualistinio mąstymo bruožas. Žmonės nesiekia aukštesnio supratimo – jie nesiekia padėti visuomenei progresuoti – jie siekia laikytis įsikibę į statišką būseną, kurioje jų pasaulėžiūra viešpatautų kaip neklystanti tiesa. Tiems, kurie studijuoja istoriją, neturėtų būti sunku matyti, kad šie debatai tiesiog yra vėliausias iš tarp mokslo ir religijos vykstančiame kare vykstančių mūšių, ir šio konflikto šaknys yra pagimdytos katalikų bažnyčios elgesio su ankstyvaisiais mokslininkais, mėginusiais atrasti aukštesnį supratimą, kuris peržengė katalikiškos doktrinos ribas.

Tai yra istorinis faktas, kad viduramžių katalikų bažnyčia aiškiai buvo dualistiniame požiūryje, apibrėždama bažnytinę doktriną kaip neklystančią tiesą, kurios negalima kvestionuoti. Jeigu bažnyčia pasakė, kad Žemė yra visatos centras, tuomet Žemė ir yra visatos centras, ir jeigu atliekami stebėjimai tam prieštarauja, tuomet šie stebėjimai privalo būti klaidingi. Tad nėra sunku suvokti, kad ankstyvosiomis mokslo dienomis turėjome situaciją, kurioje tik viena pusė buvo užėmusi dualistinę poziciją. Mokslininkų varomoji jėga buvo nuoširdus ir atviras troškimas atrasti aukštesnį supratimą.

Aukščiausia įmanoma šios situacijos išdava galėjo būti tokia, kad katalikų bažnyčia būtų priėmusi mokslinio metodo atsiradimą kaip tinkamą būdą ieškoti išsamesnio supratimo apie visatą, ir kad mokslininkai būtų išsaugoję bekompromisinį pasišventimą ieškoti tiesos atviru protu. Deja, šis potencialas nebuvo įgyvendintas ir vietoj to, kaip dažnai nutinka, realybe tapo žemiausias potencialas.

Ir dėl to kalta yra ne vien katalikų bažnyčia. Kai tik atsirado mokslininkų elitas – ir kai įgijo įtaką visuomenėje – jis pritraukė (kaip tai visuomet nutinka) žmones, kurie mokslu norėjo naudotis ne tam, kad ieškotų aukštesnio supratimo, o tam, kad įgytų valdžią. Tad jiems mokslas nebebuvo tiesos ieškojimo instrumentas, vietoj to jis jiems tapo priemone politinei valdžiai siekti, ir šie žmonės įgijo vis daugiau ir daugiau įtakos moksle. Ir šitaip atsirado dualistinė kova tarp dviejų oponentų, siekiančių įgyti absoliučią valdžią visuomenei.

Protingo Sukūrimo debatai yra įdomus studijavimo vertas atvejis, kuriame galite matyti, kaip dualistinė kova švytuoja iš vienos pusės į kitą. Katalikų bažnyčią ištisus šimtmečius dominavo intelektualiniame Europos gyvenime. Kaip visada nutinka, kuriam nors žmogui ar organizacijai įgijus absoliučią valdžią, ši valdžia juos absoliučiai sugadina. Tai sakydamas turiu omenyje, kad jiems labiau pradeda rūpėti išsaugoti šią valdžią nei tarnauti žmonėms. Tad užuot buvę pozityvių pokyčių visuomenėje jėga, jie siekia stabdyti progresą, kad galėtų išsaugoti savo valdžią. Jie tampa varžančia jėga, kuri siekia atimti žmonių laisves (net ir laisvę mąstyti ir kalbėti), idant išsaugotų savo valdžią.

Esu tikras, kad dauguma į mokslą linkusių žmonių – jeigu jie šitai kada nors skaitys – aiškiai sugebės matyti šio mechanizmo veikimą katalikų bažnyčioje. Tačiau yra net labai tikėtina, kad jie nenorės pripažinti, jog šiandieniniame pasaulyje, mokslinis materializmas yra užėmęs beveik tokią pačią absoliučios valdžios poziciją kaip ir toji, kuria mėgavosi viduramžių bažnyčia. Todėl įtakingieji mokslininkų sluoksniai ne tik kad siekia paneigti Protingo Sukūrimo teoriją, bet jie iš tiesų siekia užgniaužti bet kokius debatus apie materialistinę pasaulėžiūrą. Tą pasaulėžiūrą, kurios beveik jau šimtmetį yra mokoma mokyklose, skelbiant ją absoliučiu, neklystančiu ir nekvestionuojamu moksliniu faktu.

Kaip sakiau, tai yra akivaizdus dualistinių debatų ženklas – kad siekiate užgniaužti debatus, kurie galėtų atvesti prie aukštesnio supratimo ir tuo būdu galėtų padėti visuomenei progresuoti. Esate pasiruošę stabdyti visuomenės progresą, idant apgintumėte savo pasaulėžiūrą – o tiksliau savo viešpataujančią poziciją. Tai demonstruoja, kad mokslininkų įtakingieji sluoksniai dabar yra lygiai tokioje pačioje pozicijoje kaip ir viduramžių bažnyčia, ir tai paneigia plačiai paplitusį tikėjimą, kad mokslas yra altruistinė veikla, kurios vienintelis tikslas yra atrasti tiesą.

Tačiau realybėje tai yra dualistinės kovos dalis, kurią aprašė filosofas Hėgelis. Viduramžių bažnyčia tapo teze, o kadangi ji naudojosi savo valdžios pozicija tam, kad ribotų laisvę, ji neišvengiamai sukūrė antitezę. Ši antitezė NEBUVO ankstyvieji mokslininkai, bet vėliau atsiradęs mokslininkų elitas. Ir visa tai pagimdė naują kultūrą – sintezę – kurioje mokslinis materializmas pamažu užėmė dominuojančias pozicijas. Tačiau, kadangi jis taip pat varžo minties laisvę, jis sukūrė savo paties antitezę, ir Protingo Sukūrimo judėjimas yra viena iš šios antitezės išraiškų.

Šis dialektinis ciklas, kuriame dualistinės tezės kova su dualistine antiteze atveda prie dualistinės sintezės, gali tęstis neribotą laiką. Tikiuosi, kad šiandieniniame pasaulyje aukščiausi dešimt procentų žmonių sugebės iš to pabusti ir galiausiai nutrauks šį dialektinį ciklą, atkurdami sąžiningą ir nuoširdų troškimą ieškoti tiesos. Tačiau, tai gali įvykti tik tuomet, kai pakankamas skaičius žmonių taps pasišventę siekti aukštesnės visuotinio Kristaus tiesos, siekti vizijos, kuri būtų aukščiau už dualistinius kraštutinumus. O tuomet šie žmonės turi arba pradėti dalyvauti šiuose debatuose, arba turi pareikalauti, kad visos kovos dėl valdžios būtų apnuogintos ir pakeistos nuoširdžiu troškimu ieškoti aukštesnio supratimo.

Tikiuosi, kad žmonės dabar jau mato, jog nemanau, kad kuri nors iš Protingo Sukūrimo debatuose dalyvaujančių pusių reprezentuoja aukščiausią tiesą, ir kad jie jau suvokia, jog egzistuoja naujas supratimas apie gyvybės kilmę, kuris laukia savo pasirodymo. Mes, pakylėtieji mokytojai, esame pasirengę perduoti šį supratimą, kai pakankamas skaičius žmonių bus pakylėję savo sąmonę aukštyn, idant galėtų tapti atviromis durimis šiam supratimui gauti.

Tad atsakant į aukščiau užduotą klausimą, Protingo Sukūrimo teorija – savo dabartinėje formoje – nėra atsakymas į gyvybės kilmės klausimą. Jeigu norite atrasti šį atsakymą, turite būti pasiruošę peržengti tiek biblijinio, tiek ir materialistinio aiškinimo ribas. Turite ieškoti aukštesnio supratimo, kuris negalėjo būti perduotas žmonijai prieš kelis tūkstančius metų, bet kuris gali būti perduotas šiandien.

Kimas: Beveik atrodo taip, lyg atmestum jau pačią Protingo Sukūrimo koncepciją, ir tai mane stebina. Maniau, kad tu sutinki su esmine Protingo Sukūrimo prielaida, tai yra, kad egzistuoja protingas Kūrėjas. Daugelis Protingo Sukūrimo šalininkų sakytų, kad biblijinė pasaulėžiūra nėra jų varomoji jėga, ir kad Protingas Sukūrimas nesiekia skleisti specifinės religinės pasaulėžiūros.

Jėzus: Aš, kol kas, kalbėjau apie Protingo Sukūrimo debatus, kuriuose egzistuoja dvi pusės. Tai nėra moksliniai ar religiniai debatai, ir tai taip pat nėra neutralūs debatai, kurių tikslas būtų atrasti aukštesnį supratimą. Tai yra politiniai debatai, ir kaip ir visi politiniai debatai juose dalyvauja (mažiausiai) dvi pusės, kurios yra įsitraukusios į kovą dėl valdžios.

Puikiai žinau, kad yra daug nuoširdžių mokslininkų ir mąstytojų, kurie mėgina išspręsti Protingo Sukūrimo teorijoje egzistuojančius klausimus iš altruistinių paskatų. Kai kurie iš jų nuoširdžiai siekia praplėsti žmonijos supratimą apie gyvybės kilmę. Taip pat puikiai žinau, kad yra daug nuoširdžių mokslininkų, kurie šiuo metu palaiko materializmą, tačiau jie iš tiesų turi nuoširdų troškimą įgyti aukštesnį supratimą. Laikau šiuos žmones potencialia varomąja jėga, galinčia padėti atsirasti šiam naujam supratimui, kurį minėjau anksčiau.

Tačiau dabartinių debatų apie Protingą Sukūrimą varomoji jėga nėra šie nuoširdūs mokslininkai. Šių debatų varomoji jėga yra moksliniame ir religiniame elite esantys žmonės, ir nė viena iš šių pusių neturi tikslo atrasti aukštesnį supratimą apie gyvybės kilmę. Mokslinis elitas nori išsaugoti materializmą kaip nekvestionuojamą mokslinę pasaulėžiūrą. Religinis elitas – ypač taip vadinama religinė dešinė – nori prastumti Protingo Sukūrimo teoriją į kaip įmanoma daugiau visuomenės sričių, pradedant nuo mokyklų.

Tad nesakau, kad nėra daug žmonių – abiejose pusėse – kurie turi labai nuoširdų požiūrį į šiuos debatus. Tačiau aš nekalbėjau specifiškai apie šiuos žmones ir apie jų turimus požiūrius. Daviau jums savo platesnę perspektyvą apie šiuos debatus ir apie varomąsias jėgas, slypinčias už išorinių regimybių.

Kaip sakiau anksčiau, kai pirmieji mokslininkai pradėjo daryti atradimus, peržengusius katalikiškų doktrinų ribas, jie nebuvo dualistiniame požiūryje. Jie nuoširdžiai siekė aukštesnio supratimo – kaip jo taip pat siekia daug žmonių abiejose Protingo Sukūrimo debatų pusėse. Tačiau, kol kas šie žmonės iš tiesų dar nepradėjo vadovauti šiems debatams. Tiesą sakant, jie leido politiškai motyvuotiems žmonėms pasinaudoti jais savo dualistinėje kovoje. Aukščiausias įmanomas šių debatų rezultatas būtų toks, kad tiesos ieškotojai pamatytų šias manipuliacijas ir pakylėtų šiuos debatus į aukštesnį lygmenį.

Kimas: Kad jau prakalbome apie politines potekstes, ką manai apie argumentą, kad Protingo Sukūrimo teorija yra mokslinė teorija, prilygstanti evoliucijos teorijai, ir kad dėl to ji turėtų būti dėstoma biologijos pamokose mokyklose kaip besivaržanti – ir lygiai taip pat reikšminga – teorija apie gyvybės kilmę?

Jėzus: Tai yra dualistinis argumentas ir aš jo nepalaikau. Sutinku su tais, kurie sako, kad Protingo Sukūrimo teorija, savo dabartinėje formoje, nėra mokslinė teorija. Taip pat sutinku ir su tais, kurie sako, kad tai nėra religinė teorija. Tai yra politinė teorija, turinti politinį tikslą – paveikti visuomenės nuomonę ryšium su tuo, kas yra mokoma mokyklose.

Tačiau čia taip pat reikėtų pridurti, kad evoliucijos teorija, savo dabartinėje formoje, taip pat NĖRA mokslinė teorija. Tai taip pat yra politinė teorija. Ir nors pats Darvinas turėjo ganėtinai tyras intencijas, jo teorija išpopuliarėjo tik dėl to, kad mokslinis elitas galėjo pasinaudoti ja savo dualistinėje kovoje prieš religinį elitą. Tai akivaizdžiai buvo politinis tikslas, o ne mokslinis tikslas.

Kodėl taip sakau? Nes evoliucijos teorija neįrodo, kad neegzistuoja protingas kūrėjas. Ji įrodo, kad tam tikros katalikiškos doktrinos ir fundamentalistinis krikščionių požiūris į sukūrimą yra neteisingi. Tačiau, žvelgiant iš grynai mokslinio požiūrio taško, evoliucijos teorija negali atsakyti į visus logiškus klausimus apie gyvybės kilmę. Kol į šiuos klausimus nebus atsakyta, negalima objektyviai sakyti, kad ši teorija negalėtų būti išplėsta už savo pirminės formos ribų. Tad nereikėtų naudotis neišbaigta teorija, darant tokius suabsoliutintus apibendrinimus, teigiant, kad protingas Kūrėjas neegzistuoja ir kad visi klausimai turi materialistinius paaiškinimus. Tokie teiginiai savo prigimtimi yra ne moksliniai, o politiniai. Tad norint iš tiesų atrasti atsakymus į gyvybės kilmę, yra būtina objektyviai mąstyti apie sąmonės įtaką, įskaitant – bet neapsiribojant – ir protingu Kūrėju.

Tačiau nepasimeskime šiuose argumentuose. Esminė mintis, kurią norėjau pasakyti, atsakydamas į tavo klausimą, yra ta, kad Protingo Sukūrimo teorija neturėtų būti dėstoma biologijos pamokose mokyklose, kaip jose neturėtų būti dėstoma ir evoliucijos teorija savo dabartinėje formoje. Biologija yra mokslinė disciplina ir todėl nereikėtų mėginti daryti jai įtaką politinėmis teorijomis. Ji turėtų mokyti to, ką atskleidžia moksliniai stebėjimai ir ji turėtų leisti mokiniams atsakymus į filosofinius klausimus gauti kitur. Kitaip tariant, gyvybės kilmės tema išeina už biologijos pamokų mokyklose ribų – bent jau pagal šiuo metu egzistuojantį mokslo apibrėžimą.

Evoliucijos teorija iš tiesų paaiškina tam tikrus mechanizmus gamtoje, kurie yra paremti stebėjimais. Šių stebėjimų būtent ir turėtų būti mokoma biologijos pamokose, bet be „politinių“ priedų, teigiančių, kad evoliucijos teorija duoda neklystamus atsakymus į gyvybės kilmės klausimą. Nesakau, kad šios idėjos neturėtų būti dėstomos, tačiau jos neturėtų būti dėstomos biologijos pamokose. Šios idėjos galėtų būti dėstomos filosofijos arba religijos pamokose, kuriose taip pat galėtų būti dėstoma ir Protingo Sukūrimo teorija.

Viena pozityvi Protingo Sukūrimo debatų išdava būtų tokia, jeigu iš biologijos kurso mokyklose būtų išmestos visos politinės potekstės ir biologijos pamokose būtų mokoma tiktai to, kas yra grįsta gryniausiais stebėjimais, nenuklystant į filosofinius klausimus.

O dabar norėčiau sugrįžti prie to, apie ką kalbėjau iš pradžių, tai yra, kad laikau debatus apie Protingą Sukūrimą labai svarbiais. Džiaugiuosi, kad šie debatai vyksta, nes tai sukuria potencialą progresui. Tačiau šiuo metu šiuose debatuose taip stipriai dominuoja politiniai žaidimai dėl valdžios, kad egzistuoja ganėtinai didelė rizika, jog jie taps tik dar vienu skyreliu, įgulsiančiu į nesibaigiančios dualistinės kovos knygą, užuot pakylėję visuomenę į aukštesnį lygį. Vis dar egzistuoja potencialas atsirasti naujam supratimui, tačiau tai negalės įvykti tol, kol iš tiesų altruistiški žmonės nesugebės pasukti šių debatų nauju keliu, grįstu aukštesne vizija ir tyresniais motyvais.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2008 Kim Michaels