Ar gali dialektinis materializmas arba socializmas atnešti socialinį teisingumą?

TEMOS: Visuomenė savo žmones maitino melais – atraskite gyvąją tiesą savyje – perženkite ego saugumo poreikį – neklystančios tikėjimo sistemos svajonė – bet kokio dvasingumo atmetimas – nuo vieno kraštutinumo prie kito – dialektinis materializmas yra tik dar viena žmonių sukurta tikėjimo sistema, teigianti savo neklystamumą – tezė prieš antitezę veda prie sintezės – netikra tezė ir antitezė sukūrė žmogiškas kovas dėl valdžios – tradicinė krikščionybė yra tezė, o materializmas yra antitezė – netikra sintezė, kuri sukuria tik dar daugiau problemų – antrasis termodinamikos dėsnis – aukštyn kylanti spiralė – Jėzus buvo ne socialistinis, o dvasios revoliucionierius – socialinis teisingumas gali būti atneštas tiktai dvasinėmis priemonėmis

Klausimas: Turiu du mokytojus ir užaugau JAV režime, kuriame nuo vaikystės man buvo diegiama šlovinti idealizmą ir prietarus.

Skaičiau vieną „dvasinę“ knygą po kitos per tuos daugiau kaip 40 metų, nuolatos mėgindamas tapti „nušvitusiu.“ Jos visada man atrodė kaip krūva melų ir neracionalių svaičiojimų. Bet tuomet aptikau keletą knygų apie mokslinį, dialektinį ir istorinį materializmą. Pasijaučiau taip, lyg prieš mane galiausiai būtų atsivėrusios realybės ir tiesos durys. Pykstu ant tų idealistinių, religinių ir kitų fašistinio purvo melų, kuriais buvau šeriamas.

Žinau tiesą, kai ją perskaitau. Tad koks tai buvo šviežio oro gurkšnis, galiausiai paaiškinantis, kodėl Šarlatano melai nieko daugiau nedarė, kaip tik kėlė kognityvinį disonansą!

Mokslinis, istorinis ir dialektinis materializmas gali paaiškinti visuomenę… (įskaitant ir nacių Haizenbergo idealistinius „mokslinius“ svaičiojimus, tariamai paneigiančius „žydų komunizmą“). Jėzus buvo socialistinis revoliucionierius = komunistas, jei toks iš viso gyveno.

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Galiu pilnai suprasti, kodėl tu ir daugelis kitų žmonių jaučiatės taip, lyg jūsų visuomenė, įskaitant ir tradicinę krikščionybę, būtų maitinusi jus melais. Viskas, ką kalbu šioje savo svetainėje yra mėginimas padėti žmonėms permatyti melus ir nepilnas tiesas, kurias nuo vaikystės jiems kišo visuomenė ir tradicinė krikščionybė. Sutinku, kad tradicinė krikščionybė sukėlė daug tavo taip vadinamo kognityvinio disonanso, labai apsunkindama žmonėms, tiek krikščioniams, tiek ir ne krikščioniams, atrasti tikrąją tiesą apie gyvenimą.

Tad galiu pilnai suprasti, kad daugelis žmonių apleido tradicinę krikščionybę, ir galiu suprasti, kodėl kai kurie iš šių žmonių jaučia pyktį dėl to, kad jiems buvo duotos neteisingos doktrinos. Tačiau turiu pasakyti, kad pyktis yra emocija, kuri riboja jūsų asmeninį augimą, ir todėl tai nėra geriausias įmanomas pasirinkimas, kurį galėtumėte padaryti, suvokę, kad jums nuo mažens buvo diegiamos neteisingos idėjos. Geriausias įmanomas pasirinkimas būtų nuspręsti, kad neleisite, jog kitų žmonių įsitikinimai ribotų jūsų dvasinį augimą, ir todėl pakilsite virš visų šių neteisingų idėjų, kurios jums buvo diegiamos iš išorės. Atrasite Gyvąją Tiesą, kurią galima rasti tik savyje.

Norint pradėti šį procesą, yra naudinga suvokti, kad žmonės, kurie jums davė klaidingas idėjas, taip darė tiesiog todėl, kad patys nežinojo nieko geresnio. Žinau, kad daugelis tų, kurie apleido religiją, ginčys šį mano teiginį. Ir suprantu, kad daugelis krikščionių gyvena veidmainystėje su savo religiniais įsitikinimais ir praktikomis. Tačiau, jeigu nusileistumėte giliai į šių žmonių psichiką, pamatytumėte, kad jie tiesiog turi poreikį turėti tikėjimo sistemą, kuri jiems siūlo saugumą nesaugiame pasaulyje. Todėl jie priėmė išorinę tikėjimo sistemą, kuri teigia duodanti jiems neklystamus atsakymus, ir tam, kad išsaugotų iliuziją, jog jų tikėjimo sistema yra išbaigta ir neklystanti, jie privalo ignoruoti visus jų tikėjime egzistuojančius nenuoseklumus. Kai kurie žmonės tiesiog dar nepasiekė tokio brandos lygio, kuris jiems leistų paleisti šį saugumo poreikį, kaip paaiškinu kitur.

O kokia yra alternatyva? Alternatyva yra pakilti virš žmogiško saugumo poreikio, priimant faktą, kad nė viena tikėjimo sistema šiame pasaulyje negali jums suteikti išbaigto ir neklystančio tiesos aprašymo. Tiesa tiesiog yra pernelyg didelė, kad galėtų būti sutalpinta – ir uždaryta – į kokią nors tikėjimo sistemą, kurią kada nors galėtų suformuluoti žmogaus protas. Todėl, jeigu iš tiesų norite tiesos, turite transcenduoti išorinio saugumo poreikį ir pasiekti aukštesnę sąmonės būseną. Visa ši svetainė yra skirta padėti žmonėms įkūnyti šią aukštesnę sąmonės būseną. Aš ją vadinu Kristaus sąmone, bet galite ją vadinti ir kitais vardais, jeigu norite atsitolinti nuo krikščionybės.

Jeigu pasistengtum atsitraukti nuo savo asmeninės situacijos ir savo asmeninių jausmų, manau pamatytum, kad dauguma žmonių šioje planetoje turi tendenciją ieškoti neklystančios tikėjimo sistemos – ir tu čia nesi jokia išimtis. Jeigu pažvelgtum į savo situaciją objektyviai, tikriausiai pamatytum, kad ėjai klasikiniu keliu. Nuo vaikystės buvai auklėjamas tam tikroje tikėjimo sistemoje, kuri teigė turinti neklystančius atsakymus. Kurį laiką kaip tik sugebėjai stengeisi sekti šia tikėjimo sistema, tačiau galiausiai padarei išvadą, kad ši tikėjimo sistema neturi neklystamų atsakymų į tavo klausimus apie gyvenimą. Padarei išvadą, kad, kai krikščioniai teigia, jog tradicinė krikščionybė turi absoliučius atsakymus, jie nėra teisūs. Taip pat padarei išvadą, kad jų nenoras pažvelgti į daugelį neatsakytų klausimų ir prieštaravimų, kurie egzistuoja tradicinėje krikščionybėje, rodo tai, ką tu vadini veidmainiškumu, bet ką aš laikau brandumo stoka.

Ir nors tavo išvados iš esmės yra teisingos, naudojiesi šiomis išvadomis, kad visiškai atmestum krikščionybę. Tuo būdu atmeti bet kokią religiją ir bet kokį dvasingumą, o aš tai laikau kūdikio išmetimu (savo gebėjimo atpažinti tiesą) kartu su purvinu organizuotos religijos vandeniu. Ir nors galiu suprasti, kodėl daugelis žmonių tai padarė, taip pat matau, kad šie žmonės netapo laimingesni, atstumdami religiją ir dauguma jų nė kiek nepriartėjo prie tiesos.

Vietoj to, daugelis šių žmonių papuolė į klasikinius spąstus, peršokdami nuo vieno kraštutinumo į kitą. Atstumiate tikėjimo sistemą, kuri teigia, kad jos doktrinos apie Dievą yra neklystančios, ir imate ieškoti tikėjimo sistemos, kuri visiškai neigia Dievo egzistavimą. Atrandate mokslinį ir dialektinį materializmą, kuris neigia religijos neklystamumą. Tačiau dalykas, kurį pražiūrėjote, yra tai, kad materializmas yra tik dar viena žmonių sukurta tikėjimo sistema, teigianti, jog turi neklystančius atsakymus. Išsakydamas šį teiginį, materializmas sukuria dėžutę aplink jūsų protą, apibrėždamas ribas, už kurių negalite ieškoti tiesos. Tad materializmas iš esmės padarė tą patį, ką padarė ir tradicinė krikščionybė. Krikščionybė sako, kad negalite ieškoti tiesos už jos oficialiųjų doktrinų ribų, o materializmas sako, kad negalite ieškoti tiesos už materialios visatos ribų.

Kad ir kurią iš šių sistemų bepriimtumėte, užsibrėžiate sau ribas, kur galite ieškoti tiesos. Kadangi aš ne tik radau tiesą, bet ir tapau viena su tiesa, galiu jus užtikrinti, kad, kol savo prote nusistatinėsite apribojimus savo tiesos paieškoms, nerasite tiesos. Tiesą galite atrasti, tiktai ieškodami už VISŲ žmogaus proto sukurtų tikėjimo sistemų, proto dėžučių, įvaizdžių ir stabų!

Esmė ta, kad, nepaisant visų materialistinių filosofų išsakytų teiginių, materializmas taip pat išsivystė į ribojančią tikėjimo sistemą, kuri teigia turinti neklystančius atsakymus. Išsakę tokį teiginį, būsite priversti varžyti savo ir savo pasekėjų tiesos paieškas. Turėsite tai daryti, kad išsaugotumėte neklystamumo iliuziją. Ir tipiškas pavyzdys yra tavo laiško tonas, kuris akivaizdžiai atskleidžia, kad tapai iliuzijos, jog tavo tikėjimo sistema yra neklystanti, auka. Atrodai absoliučiai tikras, kad materializmas yra vienintelė teisinga tikėjimo sistema, ir kad ji turi galutinius atsakymus į tavo klausimus apie gyvenimą. Atrodai absoliučiai įsitikinęs, kad materializmas įrodė, jog religija yra visiškai netikra ir negali duoti visiškai jokių vertingų atsakymų.

Tikiuosi, jog sugebėsi pamatyti, kad egzistuoja aukštesnis kelias. Tavo reakcija yra klasikinė tendencija, kurią vėl ir vėl galite matyti kartojantis per visą žmonijos istoriją. Dialektiniame ir istoriniame materializme yra keletas teisingų pastebėjimų ir idėjų. Vienas teisingas pastebėjimas yra tai, kad egzistuoja dvi varomosios istorijos jėgos – tezė, kuri egzistuoja priešingybėje antitezei. Tarp šių dviejų priešingų jėgų egzistuojanti įtampa sukuria sintezę, kuri tariamai atveda prie visuomenės progreso.

Problema čia yra ta, ir ši problema paprastai yra praleidžiama pro akis, kad įtampa tarp tezės ir antitezės nebūtinai atves prie progreso. Ji, tiesą sakant, gali sukurti konfliktą, kuris privers visuomenę eiti atgal. Pavyzdžiui, įtampa tarp kapitalistinės sistemos ir komunistinės sistemos atvedė prie konfrontacijos, kuri galėjo baigtis visuotiniu atominiu karu. Jeigu toks karas iš tiesų būtų įvykęs, jo rezultatas nebūtų sintezė, kurianti progresą, bet anti-sintezė, kuri būtų privertusi visuomenę prarasti bet kokį pasiektą progresą.

Problema čia yra paprasta. Kol šios dvi priešingos jėgos – tezė ir antitezė – yra apibrėžiamos žmogaus proto, nėra įmanomas joks tikras progresas. Žmogiškame, arba dualistiniame, prote dominuoja, kaip paaiškinu šioje svetainėje, reliatyvios priešingybės, tokios kaip gėris ir blogis. Šios reliatyvios priešingybės visada viena kitai priešinsis, ir todėl jos viena kitą neutralizuos. Tai neišvengiamai atves prie kovų dėl valdžios, kurioje viena jėga turi laimėti, sunaikindama kitą jėgą. Tai sukūrė nuolatinę, regimai niekada nesibaigiančią, žmogišką kovą dėl valdžios, kurioje priešingos frakcijos kovoja dėl dominavimo.

Alternatyva tam yra kūrybinis procesas, kuris būtų paremtas tikraisiais poliariškumais. Kaip Motina Marija paaiškina savo mokyme, visa visata gimė iš kūrybinės įtampos tarp plėtimosi jėgos ir sutraukiančios jėgos. Tai taip pat yra vaizduojama Daoizmo simbolyje Tai-Či. Šios dvi jėgos nėra priešiškos, ir todėl nėra tarpusavyje nesuderinamos. Susitikusios, jos viena kitos nepanaikina, bet sukuria tikrąją sintezę, kuri yra sudaryta iš geriausių šių dviejų jėgų aspektų, ir todėl tai sukuria tikrą progresą.

Ir kaip klasikinį žmonių sukurto konflikto pavyzdį galime paimti karą tarp tradicinės krikščionybės ir materializmo. Kaip paaiškinu šioje svetainėje, tradicinė krikščionybė yra žmonių sukurta tikėjimo sistema – priešingai, nei teigia tam tikri akli krikščionybės vadai – ir ji remiasi dualistinio proto tendencija apibrėžti neklystantį tiesos įvaizdį, užuot ieškojus tikrosios tiesos už žmonių sukurtų stabų. Todėl tradicinė krikščionybė tapo teze, ir po šimtmečius trukusio dominavimo, jos tiesos slopinimas sukūrė antitezę, kuri įgavo mokslinio materializmo pavidalą. Tačiau materializmas atsirado kaip priešingybė tradicinei krikščionybei, ir jis tėra tik dar viena žmonių sukurta tikėjimo sistema, kuri neigia Gyvąją Tiesą.

Tad ištisus šimtmečius vakarų pasaulis buvo šių dviejų jėgų kovos vieta, kaip paaiškinau knygoje Aš esu mąstantis krikščionis. Problema čia yra ta, kad šis konfliktas negali duoti jokio tikro progreso, kadangi šios dvi tikėjimo sistemos yra viena su kita nesuderinamos. Viena iš jų turi laimėti, sunaikindama kitą, tačiau kad ir kuri iš jų laimėtų, mes vis dar tebeturėsime problemą, kad visuomenėje toliau dominuos tikėjimo sistema, kuri nori užgniaužti tiesą.

Jeigu skaitysite nuostabų Motinos Marijos mokymą tarp eilučių, pamatysite, kad visos problemos šioje planetoje prasidėjo tuomet, kai Liuciferis ir tam tikros kitos būtybės sukilo prieš Dievą. Sukildamos prieš Dievą, šios būtybės nupuolė į žemesnę sąmonės būseną, o pati šio proto būsenos esmė yra ta, kad jos save mato atskirtyje nuo Dievo ir laiko save Dievo priešais. Tad atskirtis ir priešprieša yra pagrindiniai elementai, ir būtent dėl to žmogiškoji sąmonė niekada nesugebės išspręsti šio konflikto. Niekada nebus „taikos Žemėje tarp geros valios žmonių,“ kol šiai sąmonės būsenai bus leidžiama dominuoti visuomenėje. Vietoj to, visuomenė bus žemyn grimztančiame sūkuryje, kuriame vienas konfliktas ves prie dar didesnio konflikto, ir visi mėginimai išspręsti problemą sukurs tik dar daugiau problemų. Žmonės tiesiog nepaliaus kurti priešingas frakcijas, kol patys save susinaikins arba pavargs nuo šio niekada nesibaigiančio konflikto.

Kaip paaiškina Motina Marija, kai sukylate prieš fundamentaliuosius kūrimo principus, tampate pavaldūs antrajam termodinamikos dėsniui. Viskas, ką darote, tampa teze, kuri sukuria sau priešingą antitezę. Iš to gimusi sintezė yra netgi dar toliau nutolusi nuo esminių kūrimo principų. Todėl ji tampa nauja teze, kuri sukuria sekančią antitezę ir dar stipresnį konfliktą. Būtent tą ir matėte vykstant žmonių visuomenėje nuo Žmogaus Nuopolio pradžios, ir šis procesas gali tęstis labai ilgai, iki kol pabus kritinė masė žmonių, suvoks, kas vyksta, ir nuspręs pakilti virš šios sąmonės būsenos, kuri tesugeba kurti konfliktus.

Vienintelė priežastis, dėl kurios žmonija padarė tokį didelį progresą per keletą pastarųjų tūkstantmečių, yra ta, kad vis didėjantis žmonių skaičius ima praregėti iš dualistinio proto ir pradeda priimti sąmonės būseną, kuri yra aukščiau dualizmo. Tai sukūrė aukštyn kylančią spiralę, kuri veda visuomenę ir individus arčiau tiesos. Jeigu tezė remiasi vien atskirtimi ir dualizmu, jos sukurta antitezė taip pat bus paremta vien dualizmu ir iš to gimusi sintezė bus dualistinė. Tačiau, jeigu tezėje egzistuoja kažkoks aukštesnės tiesos elementas, tuomet ji sukurs antitezę, kurioje taip pat bus tiesos, ir sintezė turės aukštesnę tiesą nei jos abi. Ši sintezė tuomet sukurs naują antitezę su aukštesne tiesa, o sekanti sintezė turės dar daugiau tiesos.

Ir kaip pavyzdį galime paimti konfliktą tarp mokslo ir religijos. Užuos siekę, kad viena pusė laimėtų ir sunaikintų kitą tikėjimo sistemą, geriausia išeitis būtų kritinei masei žmonių transcenduoti dualistines abiejų pusių skleidžiamas doktrinas. Pakildami virš dualizmo, žmonės gali pamatyti akivaizdžius tradicinės krikščionybės trūkumus ir nenuoseklumus, nepereidami į priešingą kraštutinumą, kuriame atmestų bet kokį dvasingumą – tuo būdu atmesdami savo pačių dvasinę prigimtį. Jie galėtų pripažinti teisingus mokslo atradimus, nesinaudodami jais religijai griauti. Tai pamažu galėtų padėti suderinti geriausias idėjas iš mokslo ir religijos sričių, kas padėtų žmonijai išvystyti naują religiją, kuri pripažintų dvasinės gyvenimo pusės realybę ir aprašytų šią realybę, naudodamasi nepaprastai naudinga mokslo išvystyta koncepcine kalba.

Esmė ta, kad, kol būsite įstrigę dualistinėje proto būsenoje, jūsų gyvenime dominuos konfliktas tarp dviejų priešingų ir viena su kita nesuderinamų tikėjimo sistemų, ir niekada nesugebėsite iki galo šio konflikto išspręsti. Visada jausitės taip, lyg turėtumėte du besivaržančius šeimininkus. O kaip sakiau prieš 2000 metų, negalite tarnauti dviem šeimininkams, tad jeigu prisieksite ištikimybę žmonių sukurtam šeimininkui – nesvarbu, ar tai būtų tradicinė religija ar materializmas – negalėsite tuo pat metu pakilti virš dualizmo.

Vienintelė tikra alternatyva šiai besitęsiančiai žmogiškai kovai dėl valdžios yra pakilti virš dualizmo ir atrasti vienijančią Kristaus proto perspektyvą. Šis protas mato, kad tiesa niekada negalėtų įtilpti į kokią nors šiame pasaulyje egzistuojančią tikėjimo sistemą, ir todėl jis negali įpulti į spąstus, kuriuose mėgintų apibrėžti tikėjimo sistemą kaip išbaigtą ir neklystančią. Jis pripažįsta, kad bet kuri tikėjimo sistema tiesiog yra vienas iš būdų aprašyti realybę, ir ji visada yra dabartinio šioje planetoje egzistuojančio sąmonės lygio atspindys.

Jeigu naudositės tikėjimo sistema teisingai, ji jums padės įgyti gilesnį realybės supratimą, ir galėsite suvokti gilesnę tiesą nei anksčiau. Todėl nė viena tikėjimo sistema, ar ji būtų religinė, politinė ar mokslinė, niekada nebus išbaigta ar neklystanti. Žmogui, kuris yra pasiekęs tam tikrą Kristaus sąmonės laipsnį, tikėjimo sistema tėra tik tiltas į aukštesnį supratimą. Žmogui, kuris yra įstrigęs žmogiškoje sąmonėje, tikėjimo sistema yra išorinio saugumo garantas, tačiau, kadangi niekas šiame pasaulyje negali garantuoti amžino saugumo, tampa būtina apibrėžti neklystančią doktriną. Tai neišvengiamai apriboja jūsų gebėjimą atrasti aukštesnį supratimą.

Norėdami atsiverti nedualistinei Kristaus proto perspektyvai, turite paleisti bet kokį išorinio saugumo poreikį. Turite atrasti vidinį saugumą, kurį tegalima rasti, kai į gyvenimą žiūrite, stovėdami ant Kristaus sąmonės uolos, užuot stovėję ant lakaus žmogiškos sąmonės smėlio. Visa ši svetainė yra skirta padėti žmonėms atrasti šį vidinį saugumą.

Ir galiausiai, leiskite man pasakyti, kad aš niekada nebuvau socialistinis revoliucionierius, bet buvau dvasios revoliucionierius. Visada suvokiau esminę tiesą, kad, jeigu pirmiausia ieškosite Dievo karalystės – Kristaus sąmonės – visa kita – įskaitant ir socialinį teisingumą – bus jums pridėta.

Paprasčiausiai neegzistuoja tokia politinė sistema – ar ji būtų kapitalistinė, socialistinė ar komunistinė – kuri galėtų užtikrinti socialinį teisingumą, o priežastis tam yra paprasta. Socialinis neteisingumas kyla iš dualistinės sąmonės būsenos, kuri verčia žmones laikyti save atskirtais nuo savo brolių ir seserų, arba laikyti juos savo priešais. Vienintelis sprendimas yra Kristaus sąmonė, kuri skatina žmones matyti savo vienovę su savo dvasiniu šaltiniu, suvokiant, kad visi kiti žmonės taip pat gimė iš šio šaltinio. Ir tuomet žmonės pradės matyti realybę mano teiginyje, kad tai, ką padarėte vienam iš šių mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.

Kai žmonės save mato vienovėje su Dievu, jie leidžia Dievui per juos veikti, ir todėl nebelieka būtinybės turėti kokias nors žmonių sukurtas sistemas gyvenimui kontroliuoti. Ir tuomet galite leisti viešpatauti Dievui, užuot leidę žmonių elitui kontroliuoti plačiąją visuomenę, naudojantis viena iš savo sukurtų „neklystančių“ tikėjimo sistemų, ar ji būtų savo prigimtimi religinė, politinė ar ekonominė.

Tiktai tuomet, kai žmonės praregės iš dualistinio atskirties ir susipriešinimo požiūrio, jie išvys realybę, kad visa gyvybė kilo iš to paties šaltinio. Todėl, jeigu žeidžiate kitą, iš tiesų žeidžiate save. Ir tiktai šis dvasinės vienovės jausmas gali atnešti tikrą socialinį teisingumą į visuomenę. Socialinis teisingumas negali būti primestas per prievartą per kažkokią sistemą, kadangi šią sistemą apibrėžęs ir palaikantis elitas visada save laikys aukščiau už plačiąją visuomenę, ir todėl tokioje sistemoje jau nuo pat pradžių yra užkoduotas dualizmas. Dualizmas yra amžinas teisingumo ir lygybės priešas!

Socialinis neteisingumas yra sukeltas tamsuoliško savanaudiškumo. Vienintelis būdas pasiekti socialinį teisingumą yra padėti žmonėms pasiekti nušvitusį savanaudiškumą, kuris būtų paremtas visos gyvybės vienove.

O kas liečia teiginį, kad aš buvau komunistas, tai kaip galėčiau palaikyti tikėjimo sistemą, kuri yra paremta Dievo neigimu ir mėginimu išaukštinti valstybę, o kartu ir tą valstybę kontroliuojantį elitą – į tą patį absoliučios valdžios statusą kaip Dievas?

Aš nuolatos patvirtindavau savo vienovę su Dievu. Kai komunistai ims daryti tą patį, galbūt dar kartą užmesiu akį į jų filosofiją.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2008 Kim Michaels