Dvasinė perspektyva į eutanaziją
Klausimas: Norėčiau mokytojų perspektyvos apie eutanaziją.
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas konferencijoje Olandijoje 2017 metais.
Vėlgi, mano mylimieji, tai yra sudėtinga tema, turinti daug subtilių aspektų. Norėdami tai supaprastinti, galime sakyti, kad gyvenate planetoje, kurioje viešpatauja laisva valia. Todėl žmogus turi teisę nuspręsti, kad norėtų nutraukti savo gyvenimą nepatirdamas labai skausmingo ligos proceso. Tai sakome remdamiesi faktu, kad laisva valia yra aukščiausias įstatymas, tačiau, žinoma, visada egzistuoja klausimas, kiek laisvi yra žmonių daromi pasirinkimai; ir dabar čia prieiname subtilesnius aspektus, kuomet idealioje situacijoje žmonės žinotų tam tikrus faktus apie savo dvasinę realybę. Jie žinotų apie reinkarnaciją, žinotų apie būtinybę spręsti savo psichologines problemas, įveikti tam tikrą sąmonės lygį, ir taip pat žinotų, kad fizinė liga gali būti tam tikro sąmonės lygmens pasireiškimas. Jie žinotų, kad žmonės iš tiesų gali išgyventi tam tikrą sąmonės pokytį fiziškai sirgdami, ir todėl, žvelgiant iš jų ilgalaikio augimo perspektyvos, jiems iš tiesų gali būti vertinga išgyventi šią ligą iki galo, nes pereidami šį procesą, kuriame žino, kad jų kūnas miršta, jie gali permąstyti daug klausimų, daug minčių, daug idėjų, apie kurias niekada anksčiau savo gyvenime nemąstė.
Tad matote, žvelgiant iš paprastos perspektyvos, galime sakyti, kad žmonės turi laisvą valią nuspręsti, tačiau, vėlgi, gali būti atvejų, kai žmonės šiuo savo sprendimu – noru išvengti skausmo – iš tiesų gali sukliudyti savo augimui, susikurdami situaciją, kuomet kitame gyvenime susidurs su daug daugiau apribojimų, ir jų liga gali vėl pasikartoti, ir jiems taip pat gali tekti ateiti į kitą savo gyvenimą nepasiekus išrišimo, kurį būtų galėję pasiekti, jeigu būtų gyvenę iki pačios proceso pabaigos.
Na ir dabar, žinoma, vienas iš didžiausių sunkumų, su kuriuo susiduriate, yra tai, kad šiuolaikinė medicina sukūrė tam tikras technologijas, kurios leidžia žmonių, jų fizinių kūnų gyvastį palaikyti dirbtinai. Ir pažvelkime į situaciją, kuomet neturėjote šiuolaikinės technologijos, tarkime, prieš šimtą metų. Kažkas suserga liga. Ir tuomet vyksta, galėtume pavadinti, natūralus, nors jokia liga iš tiesų nėra natūrali, procesas, kurį šiam žmogui tenka pereiti, ir tai gali būti labai, labai individualu, ir šis procesas suteikia žmogui galimybę pakeisti savo sąmonę. Pavyzdžiui, matote, kad yra žmonių, kurie labai serga, ir jie gali pasiekti tašką, kuriame taria: „Esu ramybėje. Jau galiu eiti.“ Ir kai kuriais atvejais jie palieka kūną, nes jaučia, jog pasiekė išrišimą ir gali išeiti. O tuomet yra kiti žmonės, kurie niekada nepasiekia šio taško; tačiau liga gali suteikti žmonėms galimybę susidurti su savo vidinėmis problemomis, kurioms jie anksčiau nenorėjo pažvelgti į akis, ir todėl galėtume sakyti, kad ankstesniais laikais taip vadinamas natūralus ligos procesas suteikdavo žmogui maksimalias galimybes pakeisti savo sąmonę.
Tad galėtume sakyti, kad be šiuolaikinės medicinos įsikišimo žmogui būtų natūralu mirti tam tikru laiku. O dabar šiuolaikinėje medicinoje turite mąstymą, kad pats svarbiausias dalykas yra išsaugoti fizinę gyvybę; tad sukūrėte visas šias procedūras ir technologiją, kurių pagalba galite kuo ilgiau pratęsti fizinį gyvenimą, o tai reiškia, kad kartais pratęsiate žmogaus gyvenimą už tos ribos, kuri jam būtų buvusi natūrali. Kitaip tariant, žvelgiant iš dvasinės perspektyvos, šiam žmogui būtų buvę idealu mirti anksčiau, tačiau dabar ši dirbtinė medicina pratęsė fizinio kūno gyvavimą, pririšdama žmogų prie kūno. Tai reiškia, kad kai kuriais atvejais žmogus yra laikomas didesnio skausmo būsenoje ilgiau nei įprastai, ir tuo atveju būtų konstruktyvu šiam žmogui, jeigu jis turi intuityvų susiderinimą, tarti: „Jaučiu, kad atėjo mano valanda išeiti, nenoriu, kad mano kūnas toliau būtų laikomas gyvas, nejaučiu, kad turėčiau toliau patirti šį skausmą, ir nenoriu būti šeriamas nuskausminamaisiais, tad tiesiog leiskite kūnui mirti.“ Tai gali būti pagrįstas būdas tai daryti, nes žmogus tuomet nesiekia pabėgti nuo skausmo ar pabėgti nuo pažvelgimo savo vidinėms problemoms į akis. Tad, vėlgi, idealioje situacijoje žmogus žinotų apie dvasinę gyvenimo pusę, būtų išsprendęs daugelį problemų savo gyvenime, būtų dirbęs su savo intuicija ir todėl galėtų žinoti: atėjo mano laikas išeiti, tad tiesiog leiskite tam įvykti.
Tačiau, jeigu žmonės neturi šio susiderinimo, tuomet atsiranda daugiau veiksnių ir tampa daug sunkiau sakyti: „Ar visuomenė turėtų įteisinti eutanaziją?“ Ir šį klausimą kiekviena šalis turėtų spręsti individualiai, nes tai priklauso nuo nacionalinės psichikos, ir nacionalinei psichikai yra iššūkis spręsti šį klausimą, nes tai visada yra iššūkis, kai visuomenei tenka susidurti su šiais gyvenimo ir mirties klausimais. Idealiu atveju, kiekviena visuomenė turėtų susidurti su daug klausimų, tačiau visada egzistuoja tendencija, kad žmonės nori rinktis lengviausią kelią ir ignoruoti šiuos klausimus, tačiau egzistuoja tam tikri gyvenimo ir mirties klausimai, kurių dauguma žmonių jaučia negalintys ignoruoti, ir tai dažnai būna didžiausias augimo šaltinis; ne dėl to, kad taip turi būti, tačiau dėl vengimo. Tad šiuo laiku yra svarbu, kad kiekviena šalis diskutuotų, kas turėtų būti leidžiama.
Na ir dabar, esame Olandijoje, kurioje šiuo klausimu egzistuoja tikriausiai liberaliausi įstatymai visoje planetoje, ir galiu jums pasakyti, kad šiuo atveju Olandija daugeliu atžvilgiu yra pernelyg liberali, turi pernelyg mažai pagarbos gyvybei, nes nėra dvasinio supratimo; ir Olandijoje išsivystė tam tikra sąmonė, kuomet žmonės save laiko žygiuojančiais avangarde, laiko save labai pažengusiais. Tačiau nesate tokie pažengę, kaip galvojate, nes neįtraukiate dvasinės perspektyvos; tad egzistuoja tendencija žaisti Dievą, ir tai ypač stipriai matote įkūnyta medicinos isteblišmente Olandijoje, kuomet daugelis gydytojų mano, kad jiems turėtų būti leidžiama nuspręsti, kada tam tikras žmogus turėtų mirti, ir jie mano gebantys tai nuspręsti.
Tačiau, mano mylimieji, jeigu turite materialistinį požiūrį į gyvenimą, toli gražu neturite gebėjimo nuspręsti, kada kitas žmogus turėtų mirti. Patikėkite manimi, mano mylimieji, šitaip galima susikurti didžiulę karmą, ir mes, žinoma, nenorime kad kas nors bereikalingai kurtųsi tokią karmą. Tad šiuo klausimu mums iš tiesų nėra įmanoma perduoti tiesaus atsakymo, ką turėtų daryti konkreti šalis, ir taip yra dėl to, kad net jeigu įstatymų leidėjai šalyje ryžtųsi paklausyti pakylėtųjų mokytojų, mes nenorėtume duoti atsakymo, kadangi norime, jog šalis pereitų procesą, per kurį diskutuotų šia tema ir pasidarytų savo išvadas. Tad net jeigu šalis norėtų mūsų klausyti, vis tiek leistume jiems vesti diskusijas šiuo klausimu, o tuomet kažkuriuo metu įsikištume ir perduotume nurodymus, jeigu matytume, kad žmonės įstrigo ir turi potencialą pakilti aukščiau. Tad tokius pastebėjimus norėjau šiuo metu išsakyti, nors tai, žinoma, nėra galutinis žodis šia tema.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com