Pamokos išmokimas iš sunkios fizinės ligos
Klausimas: Jeigu savo gyvenime mes kenčiame nuo ligos, kuri nėra mirtina, ir visgi stipriai veikia mūsų gyvenimo kokybę, tai reiškia, kad mes tiesiog egzistuojame, o ne gyvename. Yra labai menkos galimybės arba iš viso nėra galimybių išgyti arba atrasti vaistą, ir taip galime nugyventi 20 ar 30 metų. Ar tokiu atveju yra teisėta nutraukti savo gyvenimą? Ar mokytojai mano, kad turėtume kentėti iki paskutinės karčios minutės?
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2019 m. konferencijoje Vašingtone, JAV.
Na, jeigu esate pakankamai sąmoningi ir rišlūs užduoti tokį klausimą ir priimti atsakymą, tuomet taip pat esate pakankamai sąmoningi ir rišlūs pozityviai panaudoti patyrimą, siekdami įveikti tam tikras sąlygas savo sąmonėje, kai kurias atskirąsias savastis, kurios yra susijusios su jūsų būkle. Tad iš esmės galėtume sakyti, kad jeigu esate pakankamai sąmoningi mąstyti apie savo gyvenimo nutraukimą, tuomet taip pat esate pakankamai sąmoningi pamąstyti, ar išmokote ir įveikėte, ir išrišote viską, ką potencialiai galėjote gauti iš šio patyrimo.
Todėl norėčiau labai stipriai rekomenduoti jums pasistengti iš tiesų išmokti, ir iš tiesų išrišti tiek, kiek tiktai galite. Žinoma, yra žmonių, kurie yra tokioje būsenoje, kad negali priimti to sprendimo, jie netgi negalėtų priimti sprendimo nutraukti savo gyvenimą, ir tai yra žymiai sudėtingesnė problema, į kurią iš tiesų nėra bendro atsakymo, kadangi kiekviena situacija yra individuali, ir jeigu šalia būtų kažkas su Kristaus įžvalgumu, tai būtų galima lengvai išspręsti, tačiau kai kuriais atvejais būtent šeimos nariams tenka priimti sprendimą, ir jie tai privalo padaryti pagal savo sąmonės lygį.
Yra buvę atvejų, kai žmogus, pavyzdžiui, buvo komoje, ir tas žmogus buvo pasiekęs budišką sąmonės lygį ir todėl jis laikė dvasinę pusiausvyrą būdamas fizinėje aplinkoje. Tad jeigu šeima būtų nusprendusi nutraukti žmogaus gyvenimą, tai iš tiesų būtų pakenkę planetai ir pačiam žmogui. Tačiau kitais kartais tiesiog yra taip, kad siela yra įkalinta kūne ir bereikalingai kenčia, jos progresas yra stabdomas, ir sielai būtų geriau, jeigu ji pereitų į aukštesnes karalijas ir į kitus patyrimus. Jeigu šeima sugebėtų su tuo susiderinti, tai padėtų sielai progresuoti.
Mes jau komentavome, ar turėtumėte atimti sau gyvybę arba, kai kuriais atvejais, sustabdyti gydymą, kuris tiesiog palaiko kūno gyvastį už natūralios ligos eigos. Tad dabar čia to nekomentuosiu.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com