Fundamentalus mokymas apie (homo) seksualumą
TEMOS: Kaip mes prisiimame žmogišką lytiškumą – turime transcenduoti žmogišką lytiškumą, jei norime pakilti – gyvybės srautas paeiliui įsikūnija tai vyriškuose, tai moteriškuose kūnuose, kas gali atvesti prie susipainiojusios seksualinės orientacijos – reinkarnacija ir homoseksualumas – bet kokia problema yra pasirinkimų, dažnai padarytų praeitame gyvenime, pasekmė – neapykanta moterims – neapykanta vyrams – homoseksualumas ir nuodėmė baime paremtoje krikščioniškoje kultūroje – gėjų teisės – laisva valia ir homoseksualumas – abi pusės turi nesubalansuotą požiūrį į šią problemą – ar turėtų visuomenė pripažinti žmonių teisę būti homoseksualais? – homoseksualumas iškreipia energiją – ar homoseksualai yra dvasingesni ir labiau pažengę už daugumą žmonių? – besąlyginė meilė ir homoseksualumas
Klausimas iš Kim: Jėzau, pastaruoju metu didelis dėmesys buvo skiriamas homoseksualumui, taip pat galimybei, kad kai kurios JAV valstijos gali pripažinti gėjų santuokas. Dėmesys taip pat buvo skiriamas galimybei, kad episkopalinė bažnyčia gali išsirinkti vyskupą gėjų ir anti-sodomijos įstatymui, kurį panaikino Aukščiausiasis Teksaso Teismas. Neseniai vienas žmogus uždavė klausimą, ar Dievas galėjo sukurti jo sielą homoseksualia. Kai kurie įžymus homoseksualai pareiškė, kad Dievas juos sukūrė homoseksualais. Koks būtų tavo komentaras?
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Džiaugiuosi galimybe pakalbėti tema, sukėlusia daug sumaišties ir susiskaldymo tarp žmonių. Susiskaldymas ir priešiškumas nėra būtini, tačiau nuo jų išsivaduoti galima tik įgijus teisingą supratimą. Galiu jums jums pasakyti su absoliučiu tikrumu, kad Dievas nesukūrė nė vienos homoseksualios sielos. Priežastis ta, kad Dievas nekuria sielų.
Norint tai suprasti, žmonėms reikėtų išstudijuoti mano mokymus apie santykį tarp AŠ ESU Esaties, Sąmoningojo AŠ ir keturlypio indo, arba kitaip, sielos indo. Kai suprantate šiuos mokymus, matote, jog AŠ ESU Esatis nėra nei išskirtinai vyriška, nei išskirtinai moteriška – ji turi abiejų savybes. Taip pat ir Sąmoningasis AŠ nėra nei vyras, nei moteris, nes jis yra tyra sąmonė, tai reiškia, jog jame nėra jokių individualumo požymių – jis buvo sukurtas būti atviromis durimis, skaidriu stiklu AŠ ESU Esačiai.
Todėl visa žmogiško lytiškumo problema egzistuoja keturlypio sielos indo lygmenyje. Ir, kaip paaiškinau, šį indą sukūrė ne Dievas; jį sukūrė Sąmoningasis AŠ, kaip priemonę reikštis per fizinį kūną. Be to, sielos indą dauguma žmonių susikūrė, pasirinkę įeiti į sąmonę, kurioje jie save matė atskiromis būtybėmis. Kaip paaiškinu šioje svetainėje, atskiromis būtybėmis save matyti galite tiktai peržengę dualizmo šydą – tai reiškia, jog viską matote dviejų dualistinių priešybių arba priešingybių perspektyvoje.
Bet štai čia jūs turite būti budrūs ir sugebėti įžvelgti subtilų skirtumą. Mes paaiškinome, jog norėdamas sukurti individualių formų pasaulį, nedalomas Kūrėjas kūrimą pradėjo išreikšdamas save dviem skirtingomis priešybėmis. Šias priešybes mes pavadinome plėtimosi ir traukimosi jėgomis, tačiau norėdami palengvinti žmonėms šių sąvokų supratimą, mes taip pat jas vadiname vyriška ir moteriška jėgomis. Turite žinoti, kad ne visada įmanoma rasti tinkamų žemiškų žodžių, norint pilnai aprašyti tokias dvasines sąvokas. Tuo tiesiog noriu pasakyti, kad negalite nekritiškai perkelti žmogišką lytiškumo suvokimą esminėms Dievo priešybėms. Savaime suprantama, Dievas Tėvas ir Dievas Motina išeina už žmogiško lytiškumo ribų.
Taip pat turite žinoti, kad žmogiškų savybių perkėlimas Dievui yra esminė dualizmo sąmonės ir ego ypatybė. Ego naudojasi dualizmo sąmone, kurdamas mentalinį pasaulio įvaizdį, ir tuomet šį įvaizdį visur perkelinėja. Ego ieško galutinio patvirtinimo savo mentaliniams įvaizdžiams ir daro tai, perkelinėdamas šiuos įvaizdžius Dievui, sakydamas, kad tai Dievas sukūrė šį įvaizdį, arba sakydamas, kad tai ne įvaizdis, o Dievo realybė. Tuo yra paremtos, kaip paaiškiname savo svetainėje, dauguma religijų ir visi religiniai konfliktai.
Tad iš tiesų egzistuoja dvi dieviškos priešybės, tačiau dualizmo sąmonė niekada nesugebės matyti jų tyrame pavidale. Dualizmo sąmonė iškreipia šias dvi savybes, tad užuot viena kitą papildžiusios, jos dabar atrodo viena kitai priešingos ir nesuderinamos. Ir tuomet ego perkelia šiuos dualistinius iškraipymus ant originalo – galvodamas, kad būtent toks yra Dievas.
Esmė ta, kad iš tiesų egzistuoja dieviškos priešybės, tačiau jos išeina už žmogiško lytiškumo ribų. Tai reiškia, jog negalite iki galo suvokti žmogiško lytiškumo, pirma nesuvokę nuopolio į dualizmo sąmonę ir kaip stipriai šis nuopolis paveikė kiekvieną gyvenimo Žemėje aspektą.
Kaip paaiškinome, pirminėje būsenoje Elohimų sukurta Žemė buvo daug aukštesnėje ir tyresnėje būsenoje, nei ji yra šiandien. Materija nebuvo tokia tanki, tai reiškia, kad ir jūsų šiandien taip vadinami fiziniai kūnai nebuvo tokie tankūs. Rojaus sodo koncepcija simbolizuoja būseną, kurioje gyvybės srautai galėjo patenkinti visus savo poreikius proto galiomis.
Šioje pirminėje būsenoje, kūnai neturėjo lytinių organų. Pirminiai kūnai buvo sukurti iš aukštesnių vibracijų nei dabartiniai jūsų fiziniai kūnai, tačiau jie taip pat buvo sukurti iš energijos ir buvo materialūs. Tačiau anais laikais nebuvo būtinybės kurti kūnus tame pačiame vibracijų lygmenyje. „Materija“ arba substancija nebuvo labai tanki ir todėl nauji kūnai galėjo būti kuriami išimtinai proto galiomis. Gyvybės srautai Rojaus Sode tebeturėjo vyriškas ir moteriškas savybes, tačiau jos buvo aukščiau už žmogišką lytiškumą.
Įvykus nuopoliui į dualizmą, materija, tikrąja to žodžio prasme, sutankėjo. Tuo pačiu metu gyvybės srautai, kurie įžengė į dualizmą, prarado proto galias, kuriomis galėjo patenkinti visus savo poreikius. Tai primityviai iliustruoja Adomo ir Ievos išmetimo iš Rojaus istorija, kai, užuot laisvai valgę visus vaisius, jie turėjo maitintis „prakaitu uždirbta duona.“
Kadangi visas šis procesas yra ganėtinai sudėtingas, tai tiesiog, nenorėdamas pernelyg nutolti nuo mūsų temos, pasakysiu, kad tik po nuopolio į dualizmą gyvybės srautai turėjo prisiimti tankius kūnus, kuriuos šiandien jūs vadinate fiziniais kūnais. Šie kūnai turėjo lytinius organus, nes jie buvo evoliucinio proceso rezultatas, kaip Maitrėja paaiškina savo knygoje. Kitaip tariant, dėl sąmonės nuopolio fiziniai kūnai gali būti kuriami tiktai fizinės oktavos lygmenyje, ir todėl fizinis dauginimasis yra būtinybė.
Šis pasikeitimas turėjo labai didelį poveikį Sąmoningajam AŠ, nes jis dabar turėjo susikurti sielos indą, kad galėtų integruotis su šiais tankiais fiziniais kūnais. Prieš nuopolį nebuvo jokios būtinybės kurti sielos indo, kuris būtų paremtas vyriškos ir moteriškos lyčių skirtumais. Tačiau įvykus nuopoliui, pasiskirstymas į vyriškus ir moteriškus kūnus tapo viena pagrindinių fizinius kūnus skiriančių savybių.
Kaip paaiškinau, jūs turite keturis proto lygmenis, keturis žemesniuosius kūnus. Aukščiausias iš jų yra identiteto kūnas, kuriame jūs iš esmės apibrėžiate tai, kas esate materialiame pasaulyje. Todėl po nuopolio, išsiskyrimas į vyrišką ir moterišką lytis turėjo prasidėti jau identiteto lygmenyje. Tai atvedė prie to, kad, gyvybės srautui pirmą kartą nusileidus į fizinį įsikūnijimą, jis ėmė tapatinti save su viena lytimi. Pavyzdžiui, gyvybės srautas gali turėti daug gyvenimų, kuriuose jis dėvėtų vien vyriškus kūnus. Tai reiškia, kad pakankamai jauniems gyvybės srautams žmogiškas lytiškumas buvo taip giliai įaugusi jų tapatumo dalis, kad dažnai jie save imdavo laikyti vyriška arba moteriška siela.
Atkreipkite dėmesį į svarbią įžvalgą. Pasiskirstymas į vyriškus ir moteriškus kūnus yra kaip subtili užuomina tiems, kurie pateko į dualizmo sąmonę. Kaip sakiau, dualizmo sąmonė iškreipė pirmines dieviškas priešybes, sukurdama jose disbalansą. Šis iškreipimas atsispindi vyriškus ir moteriškus lytinius organus turinčiuose kūnuose ir fakte, kad nauja gyvybė gali būti sukurta tik vyriško ir moteriško kūnų sąjungoje. Paslėpta žinutė čia yra ta, kad, kai įžengiate į dualizmo sąmonę, tampate neišbaigta būtybe. Būdami dualizme, niekada negalėsite jausti pilnatvės, štai kodėl žmonės visada jaučiasi vieniši ir neišbaigti. Tas faktas, kad turite susijungti su priešingos lyties kūnu naujai gyvybei sukurti, yra simbolis, rodantis, kad turite atrasti dievišką pusiausvyrą tarp vyriškų ir moteriškų savybių, idant galėtumėte pasiekti pilnatvę ir pradėti naują Kristaus sąmonės gyvybę. Turite sujungti tai, ką dabar laikote priešingybėmis, ir turite išspręsti konfliktą tarp jų. Kol nesate pusiausvyroje, tol negalite transcenduoti fizinio lygmens, kuriame prakaitu turite užsidirbti duoną.
Gyvenimo tikslas yra sąmonės augimas, vedantis į vis aukštesnius Kristaus sąmonės lygmenis, kol galiausiai visam laikui pakilsite iš Žemės. Vienas iš šio augimo proceso aspektų yra tai, kad privalote transcenduoti žmogišką tapatumo jausmą, į kurį taip pat įeina ir žmogiškas lytiškumas. Žinau, kad mes paprastai prisistatydavome vyriškais arba moteriškais pakylėtaisiais mokytojais (-omis), ir mes iš tiesų pasirinkome įkūnyti pagrinde vyriškas arba moteriškas savybes. Tačiau mūsų savybės yra aukščiau žmogiško lytiškumo, o tai reiškia, kad privalote transcenduoti žmogišką, dualistinį lytiškumą, jeigu norite pakilti.
Kitaip tariant, galite būti vyriškame kūne savo paskutiniame įsikūnijime prieš pakylėjimą, tačiau nepakilsite, jeigu laikysite save vyriška siela. Pakilsite tiktai pasiekę tobulą pusiausvyrą tarp dieviškųjų vyriškų ir moteriškų savybių, kad nebebūtumėte susitapatinę su vienomis iš jų daugiau negu su kitomis. Tad ką jums reikės padaryti, norint pasiekti šią pusiausvyrą? Jums reikės transcenduoti žmogiškas, dualistines vyriškumo ir moteriškumo sampratas.
Gyvybės srautui pasiekiant brandą, jis turi stengtis įveikti savo pirminį susitapatinimą su viena kažkuria lytimi. Tai reiškia, jog prie brandos artėjantis gyvybės srautas patirs laikotarpį, per kurį pakaitomis įsikūnys į vyriškus ir moteriškus kūnus. Kai kurie gyvybės srautai keičia lytį kiekvieną įsikūnijimą, kai tuo tarpu kiti tris įsikūnijimus įsikūnija viena lytimi, o po to įsikūnija kita lytimi. Tačiau jūs jau supratote esmę, taip? Tikslas yra padėti jums įveikti savo tapatinimąsi su žmogišku lytiškumu, kad nebemėgintumėte savęs įsprausti į vyriškas ar moteriškas charakteristikas. Tiesą sakant, tikslas yra, kad nustotumėte tapatinti save su kažkuria lytimi, ir imtumėte save laikyti dvasine būtybe, kuri yra aukščiau žmogiško lytiškumo – nors ir reiškiasi per vyrišką ar moterišką kūną.
Kai kuriems gyvybės srautams yra pakankamai lengva transcenduoti savo lytiškumą, kai tuo tarpu kitiems tai padaryti yra daug sunkiau. Tiesą sakant, kai kuriems tai bus paskutinis dalykas, kurį jie transcenduos prieš savo pakylėjimą. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, tampa įmanoma kai kuriems gyvybės srautams prisiimti vyrišką kūną, nenustojus savęs tapatinti su moteriška siela. Kitaip tariant, šie žmonės yra vyriškame kūne, tačiau juose iš praeitų gyvenimų tebėra gyva seksualinė trauka vyriškam kūnui. Tai gali atvesti prie įvairių problemų, kurias žmonės turi su savo seksualumu, nuo biseksualumo iki transseksualumo ar homoseksualumo.
Šią problemą papildomai dar komplikuoja visi šie debatai apie homoseksualumą, kadangi ilgą laiką religingi žmonės homoseksualumą laikė nuodėme. Kai kuriuos gyvybės srautus tai paskatino ginti savo homoseksualumą, iš dalies todėl, kad jie suvokė, jog šį polinkį turi nuo gimimo, o iš dalies ir dėl puikybės paskatinto nenoro paleisti šią būseną. Tačiau esmė yra ta, kad, jeigu norite augti dvasiškai ir pakilti, privalote transcenduoti VISĄ žmogišką seksualumą. Tad nesvarbu, ar esate homoseksualas ar heteroseksualas, vis tiek turėsite palikti šią tendenciją tapatinti savo gyvybės srautą pagal fizinio kūno lytį. O kol sieksite apginti savo seksualumą dualistinėje kovoje prieš kitus žmones (kurie taip pat yra įstrigę dualizme), paprasčiausiai negalėsite palikti to už savęs.
Negalite transcenduoti to, ką siekiate apginti. Transcenduoti galite tik vienu būdu – paleisdami bet kokį susitapatinimą su savo būsena.
Kim: Tai yra labai gilus paaiškinimas, paaiškinantis pasimetimą, kurį matau daugelyje krikščionių. Kadangi jie mano, jog jų sielą sukūrė Dievas, jie negali suprasti, kaip tuomet, jeigu Dievas nesukūrė homoseksualų, žmogus tampa homoseksualiu? Tai taip pat paaiškina, kodėl daugelis žmonių tiki, jog galima gimti homoseksualiu žmogumi.
Jėzus: Pasimetimas kyla dėl to, kad tradicinė krikščionių bažnyčia prieš 1500 metų nusprendė uždrausti sielų preegzistencijos idėją kaip ereziją. Todėl daugiau kaip 1500 metų vakarų kultūroje dominavo tikėjimo sistema, paradigma, kurioje nebuvo vietos reinkarnacijai. Kaip paaiškinu keliose vietose šioje svetainėje, tai buvo neteisingas ir politinis sprendimas, sukėlęs daug sumaišties vakarų pasaulyje. Paprastas faktas yra tas, kad, jeigu nepriimate, jog siela egzistavo seniai dar prieš savo dabartinį įsikūnijimą, yra daugybė klausimų, į kuriuos negalite atrasti prasmingų atsakymų. Homoseksualumas tėra tik vienas iš šių klausimų.
Egzistuoja dažnas ir plačiai paplitęs klaidingas požiūris apie homoseksualumą, o iš tiesų ir apie daugelį kitų žmogiškų problemų, ir šis požiūris yra tai, kad žmonės kažkokiu būdu yra šių problemų aukos. Daugybė žmonių tiki, kad tam tikra problema yra jiems nepavaldžių aplinkybių pasekmė. Tai kažkas, kas jiems buvo primesta iš išorės, ir dabar vienintelė jiems likusi galimybė yra gyventi su tuo.
Tai yra paklydimas. Tai yra melas. Tai vienas iš pačių pavojingiausių melų, egzistuojančių Žemės planetoje. Šis melas teigia, kad žmonės yra jiems nepavaldžių aplinkybių aukos, o ne savo pačių likimo kalviai.
Viena iš pagrindinių minčių, kurią mėginu perduoti šia svetaine, yra ta, kad žmonės susikūrė savo dabartinę situaciją savo pačių pasirinkimais. Kadangi Dievas gerbia Laisvos Valios Įstatymą, Dievas neims tiesiog ir nepanaikins šiuo metu Žemės planetoje egzistuojančių kančių. Šios kančios galės būti panaikintos tik tuomet, kai žmonės sąmoningai ir savanoriškai ims daryti geresnius pasirinkimus už tuos, kuriuos darė praeityje.
Akivaizdu, jog dauguma žmonių nesuvokia savo praeityje padarytų pasirinkimų ir todėl nesupranta, jog patys susikūrė savo dabartinę situaciją. Jaučiu didelę užuojautą žmonėms ir suprantu, kodėl žmonės jaučiasi esantys aukos. Vis dėlto, šios svetainės – kaip ir bet kurio kito tikro dvasinio mokymo – tikslas yra padėti žmonėms pakilti aukščiau savo sąmonėje. Toks yra žiaurus gyvenimo faktas – negalėsite dvasiškai augti tol, kol laikysite save auka.
Augti galėsite tik tuomet, kai pripažinsite turintys galią pakeisti savo situaciją. Tačiau šis pripažinimas gali įvykti tik tuomet, kai priimsite, jog jūsų situacija yra Sąmoningojo AŠ praeityje padarytų pasirinkimų pasekmė. Tik tuomet, kai tai priimsite, įgysite galią pakeisti savo situaciją. O pakeisti ją galėsite darydami geresnius pasirinkimus. Raktas į geresnius pasirinkimus yra išgydyti neteisingus įsitikinimus ir psichologines žaizdas, dėl kurių praeityje padarėte ribojančius pasirinkimus.
Kim: Taigi, tu sakai, kad, jeigu žmonės nepriima reinkarnacijos, jie negali paaiškinti homoseksualumo priežasties?
Jėzus: Homoseksualumas atsirado iš Sąmoningojo AŠ padaryto pasirinkimo. Šis pasirinkimas nebuvo padarytas įsčiose ir netgi nebuvo padarytas šiame gyvenime. Šis pasirinkimas buvo padarytas labai seniai, ir dauguma gyvybės srautų šį pasirinkimą padarė netrukus po to, kai suvokė nupuolę į žemesniąją sąmonės būseną.
Nuopolis į žemesniąją sąmonės būseną visada yra laipsniškas procesas. Jis vyksta taip palengva, kad dauguma žmonių nesuvokia, kas vyksta. Tiesą sakant, kai kurie gyvybės srautai dar ir iki šiol nesuvokė nupuolę į žemesniąją sąmonės būseną. Vis dėlto, dauguma gyvybės srautų jau yra patyrę tiesos akimirką, kuomet suprato praradę kažką, ką prieš tai turėjo. Jie „atsitrenkė į dugną“ ir suprato netekę malonės. Dabar kyla klausimas, kokia bus gyvybės srauto reakcija.
Kai gyvybės srautas suvokia patyręs nuopolį, jis gali reaguoti įvairiais būdais. Kai kurie gyvybės srautai pasirenka prisiimti atsakomybę už savo situaciją ir pradeda kelionę dvasiniu keliu, vedančiu juos atgal į aukštesniąją sąmonės būseną, kurioje jie atgauna sąmoningą ryšį su AŠ ESU Esatimi. Tai yra dvasinis kelias, kurį aš aprašau šioje svetainėje.
Kai kurie gyvybės srautai atsisako prisiimti atsakomybę už savo situaciją. Tai pastūmėja juos reaguoti vienu iš dviejų būdų, ir abu šie būdai gali atvesti prie homoseksualumo. Kai kurie gyvybės srautai dėl savo nuopolio kaltina moteriškąjį savo prigimties aspektą. Viena iš moteriškojo aspekto savybių yra tai, kad ji jus įgalina prisitaikyti prie skirtingų aplinkybių. Tačiau, jeigu prisitaikysite per daug, galite pastatyti į pavojų savo dievišką individualumą, kas būtent ir pastūmėjo daugelį gyvybės srautų nusiristi į dualizmą. Tuomet tai išsivysto į neapykantą moteriškajam Dievo aspektui, į neapykantą motinai. Tai dažnai pasireiškia neapykanta moterims arba pasireiškia švelnesnių pavidalų negatyviais jausmais moterims.
Ši gyvybės srauto moteriškosios prigimties aspekto neapykanta įvaro pleištą į sielos indą. Siela negali išlikti pilnatvėje ir pusiausvyroje, neturėdama teisingo poliariškumo tarp vyriškojo ir moteriškojo savo prigimties elementų.
Kai kurie gyvybės srautai išsiugdo pasibjaurėjimą moteriška lytimi, ir todėl jie dažnai pasirenka įsikūnyti homoseksualiais vyrais. Kiti gyvybės srautai išsiugdo troškimą nubausti arba pavergti moteriškąją lytį, ir jie dažnai įsikūnija heteroseksualiais vyrais, kurie tampa sekso grobuoniais arba vyrais šovinistais. Kraštutiniais atvejais tokie vyrai tampa prievartautojais arba netgi serijiniais žudikais. Mažiau kraštutiniais atvejais vyrus tai gali paskatinti tapti sekso grobuoniais, kurie moterimis naudojasi kaip vergėmis. Jie tai daro ne dėl tiesioginio seksualinio malonumo, bet siekdami nubausti moteris. Daugybę amžių tai buvo didžiulio moterų išnaudojimo priežastis.
Kai kurie gyvybės srautai suvokia, kad nuopolį patyrė moteriškasis jų prigimties aspektas, tačiau jie kaltina savo vyriškąją prigimtį. Jie mano, kad vyriškasis aspektas turėjo neleisti moteriškajam aspektui nusekti šio pasaulio keliais. Šie gyvybės srautai išsiugdo neapykantą tėvui arba vyriškajam Dievo aspektui. Šiuos gyvybės srautus stumia troškimas nubausti vyriškąjį aspektą, kuris dažnai pasireiškia troškimu nubausti vyrus arba priversti vyrus prisiimti kaltę.
Kai kurie iš šių gyvybės srautų pasirenka įsikūnyti moteriškame kūne ir tampa lesbietėmis. Jie išreiškia savo neapykantą prieš vyrus, užmegzdami seksualinius santykius su moterimis. Dar kiti gyvybės srautai pasirenka įsikūnyti heteroseksualiomis moterimis, kurios savo gyvenimą praleidžia siekdamos nubausti arba kontroliuoti vyrus. Tai darydamos, jos dažnai naudojasi savo seksualumu arba psichologinėmis priemonėmis, mėgindamos priversti vyrus pasijusti nepilnaverčiais arba mėgindamos priversti juos galvoti, kad dėl visko kalti yra jie. Istorijoje tai sukėlė didelį priešiškumą tarp lyčių ir daug prievartos, ypač psichologinės prievartos prieš vyrus.
Prašau, atkreipkite dėmesį, kad daugelis gyvybės srautų Žemės planetoje gyvena jau labai ilgą laiką. Todėl kai kurie gyvybės srautai susikūrė labai sudėtingą psichologiją, kurioje jų pirminė reakcija į gyvybės srauto nuopolį buvo palaidota po daugybe sluoksnių įsitikinimų ir psichologinių žaizdų. Todėl gali būti ir kitų faktorių, prisidedančių prie to, kad žmogus save laiko homoseksualiu. Kaip paaiškinau aukščiau, dažniausiai pasitaikantis faktorius yra pasimetimas dėl gyvybės srauto lytinio tapatumo, įtvirtinto praeituose gyvenimuose.
Tuo tiesiog noriu pasakyti, kad homoseksualumo priežastis yra daug sudėtingesnė, todėl neįmanoma čia visko išsamiai aptarti; tam reikėtų visos knygos. Mano tikslas čia yra parodyti, kad procesas, per kurį gyvybės srautas pradėjo laikyti save homoseksualiu, prasidėjo labai seniai, nuo gyvybės srauto pirminės reakcijos į žemesniąją sąmonės būseną įvykusį nuopolį.
Kim: Man tai skamba taip, lyg homoseksualumas nebuvo sukurtas Dievo, ir todėl tai nėra natūralus dalykas. Ką manai apie daugybę tradicinių krikščionių, kurie įvardija jį kaip nuodėmę, kaip išsigimimą, ir mėgina priversti homoseksualus jausti kaltę dėl to?
Jėzus: Vienas iš liūdniausių dalykų, nutikusių per šiuos praėjusius 2000 metų yra tai, kad tokia daugybė tradicinės krikščionybės bažnyčių pamiršo ir nutolo nuo vienos iš pačių esminių mano dvasinio mokymo temų – besąlyginės meilės. Argi nesakiau visiems krikščionims mylėti savo artimą kaip save patį? Argi nesakiau jiems „neteiskite?“ Tai kodėl tuomet tiek daug krikščionių teisia savo brolius ir seseris dėl to, ką jie mano esant blogesne nuodėme už visas kitas nuodėmes?
Kaip paaiškinu šioje svetainėje, ankstyvoji katalikų bažnyčia nutolo nuo mano pirminės intencijos ir mokymų. Daug kas buvo išimta iš mano pirminio mokymo dėl politinių priežasčių. Dėl to bažnyčia nebegalėjo atsakyti į daugelį klausimų, kylančių žmonėms apie dvasinę gyvenimo pusę. Tradicinės, taip vadinamos neklystančios doktrinos paprasčiausiai neturėjo atsakymų į daugelį žmonių ieškomų klausimų. Todėl bažnyčia nutolo nuo mano pirminės vizijos ir nustojo būti bažnyčia, kuri galėtų žmonėms duoti tikrus ir teisingus atsakymus. Vietoj to bažnyčia žmonėms davė doktrinas ir mėgino įbauginti žmones, kad jie nedrįstų uždavinėti klausimų, kurių negalėjo paaiškinti oficialioji doktrina.
Iš to pamažu išsivystė bažnytinė kultūra, kuri buvo paremta baime ir kaltės jausmu. Akivaizdu, jog tai turi daugybę negatyvių padarinių. Šiame kontekste to pasekmė yra tai, kad krikščioniškos bažnyčios neturi jokio efektyvaus būdo padėti homoseksualams. Vietoj to, homoseksualumui jos tegali užkabinti labai didelės arba mirtinos nuodėmės etiketę ir pamėginti priversti žmones palikti išorinį homoseksualų elgesį, pasitelkdamos į pagalbą baimės ir kaltės jausmus. Akivaizdu, jog mėginimas nuslopinti polinkį į homoseksualumą niekaip nepadeda žmonėms išspręsti vidinio disbalanso, kuris sukelia homoseksualumą.
Kaip sakiau prieš tai, pagrindinė problema su homoseksualumu yra ta, kad gyvybės srautas neturi teisingos pusiausvyros, teisingo poliariškumo tarp savo vyriškojo ir moteriškojo aspektų. Todėl jis save tapatina su fizinio kūno lytimi. Tai tiesa, kad homoseksualumas yra nenatūrali būsena, kuri nebuvo sukurta Dievo. Todėl gyvybės srautui naudingiausia būtų išgydyti šią būseną. Tačiau tikras išgijimas gali įvykti tik per supratimą. Jis tegali įvykti tuomet, kai gyvybės srautas pradeda suprasti procesą, atvedusį prie dabartinės jo sąmonės būsenos, ir kai sąmoningai nusprendžia prisiimti atsakomybę už savo situaciją bei imasi daryti pasirinkimus, kurie šią situaciją pagerintų.
Priešingai mano pirminiams norams, dauguma krikščioniškų bažnyčių nesuteikia žmonėms aukštesnio supratimo apie dvasinę gyvenimo pusę. Todėl šios bažnyčios negali padėti žmonėms pasiekti išgijimo, ar tai nuo homoseksualumo ar nuo vieno iš daugelio kitų disbalansų, kurie kamuoja žmones – įskaitant ir nesubalansuotą heteroseksualumą. Vietoj to, krikščioniškos bažnyčios pateikia baimės ir kaltės jausmo kokteilį, verčiantį žmones slopinti savo psichologinius disbalansus ar netgi apskritai neigti jų egzistavimą.
Noriu aiškiai pasakyti, kaip daug kartų kartoju šioje svetainėje, vienintelis kelias į išganymą yra pasiekti aukštesnę sąmonės būseną – Kristaus sąmonę. Norėdamas pasiekti šią sąmonės būseną, gyvybės srautas turi įveikti savo psichologines žaizdas ir neteisingus įsitikinimus, kurie ir padarė šias žaizdas. Tai galima pasiekti tiktai per sąmoningą suvokimą, atvedantį gyvybės srautą prie geresnių pasirinkimų nei tie, kuriuos jis darė praeityje. Šis sąmoningas suvokimas, šis sąmoningas gydymo procesas paprasčiausiai yra neįmanomas, kol gyvybės srautas ignoruoja arba neigia savo disbalansus.
Milijonai krikščionių įsikalbėjo sau automatiškai nusipelnysiantys savo išganymą būdami tam tikros išorinės bažnyčios nariais, tikėdami jos išorinėmis doktrinomis ar atlikinėdami jos išorines praktikas. Tai klaidingas tikėjimas. Kaip daug kartų šioje svetainėje kartoju, automatiškas išganymas paprasčiausiai neegzistuoja.
Tai yra liūdnas faktas, bet milijonai krikščionių turi tokius pačius disbalansus tarp savo gyvybės srauto vyriškojo ir moteriškojo apsektų, kaip ir tie gyvybės srautai, kurie atvirai yra homoseksualūs. Daugelis šių krikščionių paprasčiausiai nuslopino šiuos disbalansus arba juos neigia. Matau daugybę krikščionių vyrų, kurie įnirtingai smerkia homoseksualumą, tačiau neatpažino savyje savo pačių neapykantos moterims, dėl kurios jie engia ar netgi išnaudoja savo pačių žmonas. Šie žmonės tiki, jog dėlto, kad išoriškai gyvena krikščionišką gyvenimą, jie nenusideda. Tačiau tiesa ta, kad jie turi tuos pačius disbalansus kaip ir daugelis tų žmonių, kuriuos jie smerkia.
Matau daug krikščionių moterų, kurios atvirai smerkia homoseksualumą, tačiau turi tuos pačius disbalansus, kurių skatinamos manipuliuoja savo vyrais per kaltės jausmą arba atstumdamos vyrus lovoje. Tai iš tiesų yra puikus pavyzdys, kaip žmonės nesugeba matyti rąsto savo pačių akyje.
Kim: O kaip dėl kitos debatų pusės, kaip pavyzdžiui judėjimo už gėjų teises ir kitų žmonių, kurie siekia, kad visuomenė pripažintų homoseksualumą kaip normalų ir teisėtą dalyką?
Jėzus: Mėginau paaiškinti, per aukštesnį supratimą ir nenaudodamas baimės ar kaltės jausmo, kad homoseksualumas nebuvo sukurtas Dievo. Todėl homoseksualumas nėra natūralus ir tai būtų žingsnis atgal, jeigu visuomenėje homoseksualumas taptų normalus arba į jį būtų imta žiūrėti kaip į normalų reiškinį.
Paprastas faktas, faktas, kurio nepakeis jokie žmogiški samprotavimai ir jokia žmogiška logika, yra tas, kad pačiam gyvybės srautui būtų naudingiausia išsigydyti disbalansą, kuris sukelia homoseksualumą (ir visus kitus disbalansus).
Siekis, kad homoseksualumas būtų pripažintas normaliu arba natūraliu gyvenimo būdu nepadės gyvybės srautams išsigydyti. Tai tik paskatins juos dar giliau įleisti šaknis į tam tikrą gyvenimo stilių, ko pasekoje jie nuslys atgal dvasiniame kelyje. Aš esu dvasinis mokytojas ir nepritariu jokioms priemonėms, stabdančioms žmonių dvasinį augimą.
Kim: O kaip dėl kai kurių krikščionių išsakomų teiginių, kad homoseksualumas yra nuodėmė ir Dievas juos už tai nubaus?
Jėzus: Jeigu pažvelgsite į Senąjį Testamentą, pamatysite ne vieną pavyzdį, kaip grupė žmonių nustojo aiškiai suvokti ir suprasti Dievo Įstatymus. Daugeliu atveju Dievas šiems žmonėms pasiuntė pranašą, bandžiusį pažadinti juos iš jų kelių kvailybės. Dėl sąmonės būsenos, kurią žmonės turėjo Senojo Testamento laikais, pranašai dažnai sakydavo, kad, jeigu žmonės nepasikeis, Dievas juos nubaus.
Kaip paaiškinau kitur, dvasinis gyvenimas šioje planetoje vystosi į priekį. Todėl žmonės šiandienos amžiuje turėtų būti įgiję racionalesnį dvasinių ir materialių įstatymų, kurių pagalba Dievas sukūrė visatą, supratimą. Pasiekę šį supratimą, žmonės suprastų, kad Dievas nebaudžia žmonių. Žmonės patys save baudžia, pažeidinėdami Dievo Įstatymus. Šiuos įstatymus žmonės pažeidinėja todėl, kad nusileido į dualistinę sąmonės būseną, kurioje aiškiai nesuvokia Dievo Įstatymų. Jie nemato, jog jiems patiems būtų geriausia, jiems patiems būtų naudingiausia laikytis šių įstatymų.
Kadangi žmonės nusileido į dualistinę sąmonės būseną, jie mano, kad viską galima apibrėžti reliatyviais terminais. Žmonės praranda ryšį su Dievo Įstatymais ir ima manyti galintys nebaudžiami pažeidinėti šiuos įstatymus. Žmonėms vis giliau grimztant į šią sąmonės būseną, jie dažnai ima kurtis paradigmą, kuri tiesiogiai prieštarauja Dievo įstatymams. Jie dažnai ima galvoti, jog jų paradigma yra pateisinama. Kraštutiniu atveju tai atveda prie žmonių mėginimo priversti visuomenę oficialiai pripažinti paradigmą, kuri nėra harmonijoje su Dievo Įstatymais.
Prašau, atkreipkite dėmesį, kad tai gali nutikti su bet kuria grupe žmonių. Pavyzdžiui, vienas iš Dievo Įstatymų yra meilės įstatymas. Kaip paaiškinau aukščiau, daugelis krikščionių pamiršo šį įstatymą ir nuo jo nuklydo, ir todėl jie išvystė baime, kaltės jausmu ir kitų žmonių teisimu paremtą kultūrą. Kitoje monetos pusėje atrasite žmones, kurie turi tam tikrą meilės įstatymo supratimą, tačiau jiems trūksta kai kurių kitų įstatymų aiškaus suvokimo. Todėl šie žmonės ima tikėti, jog reikia toleruoti beveik bet kokį elgesį vardan meilės.
Esmė ta, kad homoseksualumas nėra natūralus ir todėl jis nėra harmonijoje su Dievo Įstatymais. Akivaizdu, kad visuomenė gali taip toli nutolti nuo Dievo Įstatymų, jog gali išleisti civilinius įstatymus, kurie tiesiogiai pažeidinėtų Dievo Įstatymus. Tai iš tiesų nutiko daugybei visuomenių praeityje, ir turiu jums pasakyti, kad visos šios visuomenės susinaikino. Negalite sukurti stabilios ir ilgaamžiškos visuomenės, jeigu ta visuomenė nėra harmonijoje su Dievo Įstatymais. Jei mėginsite tai padaryti, neišvengiamai patirsite kartų nusivylimą ir jūsų visuomenė ims save naikinti, arba iš vidaus arba ją užpuls išorinis priešas. Būtent dėl šios priežasties daugelis visuomenių, tokių kaip Romos Imperija, sugriuvo nuo savo pačių svorio, kurį susikūrė pažeidinėdamos Dievo Įstatymus ir piktnaudžiaudamos Dievo Energija.
Tačiau atkreipkite dėmesį, kad pats pagrindinis Dievo įstatymas yra laisvos valios įstatymas. Visi gyvybės srautai yra kelyje atgal pas Dievą. Jie eina šiuo keliu naudodamiesi savo laisva valia, ir dalis gyvybės srautų pasuko keliu, kuriame ėmė save laikyti homoseksualais. Kaip paaiškinau, tai yra nesubalansuota būsena, tačiau ir dauguma kitų žmonių yra nesubalansuotoje būsenoje. Todėl homoseksualumo aš neapibrėžčiau kaip nuodėmės, ir jau tikrai nelaikyčiau jo mirtina nuodėme, kaip jį laiko daugelis krikščionių.
Vėlgi, visi žmonės turi teisę praeiti kelią, kurį jiems būtina praeiti, idant galėtų transcenduoti tam tikrą sąmonės būseną. Jeigu gyvybės srautui reikia laikyti save homoseksualiu vieną ar keletą gyvenimų, tai tuomet tai nėra geriau ar blogiau už daugelį kitų žmogiškų disbalansų. Ego visada sako, kad tie, kurie skiriasi nuo jo paties, yra blogi, ir kol žmonės nesuvoks ir netranscenduos šitos tendencijos, jie negalės pasiekti Kristiškumo. Štai kodėl sakiau žmonėms neteisti pagal išorę. Homoseksualumas yra tik išorė, kurią Sąmoningasis AŠ pasirinko prisiimti, ir dauguma gyvybės srautų galiausiai pasirinks tai nusimesti.
Kim: Tad ar aš teisingai supratau: tu sakai, kad nė viena iš pusių neturi pilnos tiesos apie šią problemą?
Jėzus: Kaip paaiškinau savo mokyme apie bažnyčios ir valstybės atskyrimą, beveik visi debatai pasidalija į dvi kraštutinumų stovyklas. Daugeliu atveju šiuos kraštutinumus apibrėžusios jėgos siekia manipuliuoti visuomene. Tačiau daugelis iš tiesų gerų žmonių įstringa viename iš šių kraštutinumų, ir yra svarbu suprasti kodėl.
Noriu aiškiai pasakyti, jog nesmerkiu ir neteisiu nė vieno žmogaus, kad ir koks būtų jo išorinis elgesys ar įsitikinimai. Todėl aš nesmerkiu ir neteisiu šiuose debatuose dalyvaujančių žmonių, kad ir kurioje pusėje jie būtų. Tačiau taip pat aiškiai matau, jog abi pusės turi nesubalansuotą požiūrį į šią problemą. Taip yra dėl to, kad daugelis žmonių neturi teisingos pusiausvyros tarp trijų pagrindinių Dievo savybių – jėgos, išminties ir meilės.
Kalbėjau apie daugelį krikščionių, nuklydusių nuo meilės įstatymo. Su dauguma šių žmonių nutiko taip, kad jie išvystė savyje supratimą ir pasišventimą Dievo jėgai. Todėl jie yra pasišventę Dievo Įstatymams ir nori, kad visuomenė laikytųsi šių įstatymų, kaip jie juos supranta per savo dabartinę krikščionišką doktriną. Deja, šie žmonės nesuvokia, kad jų dabartinė doktrina yra nepilna ir daugeliu atžvilgiu nėra harmonijoje su Dievo Įstatymais, o svarbiausia, nėra harmonijoje su Dievo meile. Šie krikščionys aiškiai mato, kad homoseksualumas pažeidžia Dievo Įstatymus. Šis požiūris yra teisingas, tačiau, kadangi šiems žmonėms trūksta atsidavimo Dievo meilei, jie tai paverčia teisiančiu požiūriu į tuos, kurie atvirai skelbia apie savo homoseksualinius polinkius.
Kitoje problemos pusėje atrasite daug gerų žmonių, pasiekusių gilesnį Dievo meilės supratimą ir pasišventimą jai. Šie žmonės iš tiesų supranta būtinybę mylėti savo artimą kaip save patį. Tačiau, kadangi neturi pakankamo supratimo apie Dievo jėgos aspektą, jie įstrigo idėjoje, kad besąlyginė meilė reiškia, jog turite nesirinkdami priimti bet kokį elgesį. Jie mano, jog turite toleruoti žmones net ir tuomet, kai jie aiškiai pažeidinėja Dievo Įstatymus.
Vienintelis dalykas, kuris potencialiai galėtų ištraukti šiuos debatus iš kraštutinumų ir sugrąžinti juos į pusiausvyrą, yra tai, kad žmonės išsiugdytų savyje pasišventimą Dievo išminties aspektui. Tiktai per šį aspektą žmonės gali pasiekti supratimą, kuris jiems leistų nenugrimzti į vieną iš kraštutinumų. Štai kodėl žodžiai „už visą savo turtą įsigyk supratimą“ yra tokie svarbūs.
Subalansuotas požiūris į šią problemą būtų pripažinti, kad homoseksualumas nėra natūralus. Šią būseną gyvybės sraute sukėlė disbalansas. Nė vienas gyvybės srautas negali pasiekti aukščiausios laimės ir dvasinės pilnatvės, kol įsikibęs laikosi šio disbalanso. Todėl gyvybės srautas, kuris nuoširdžiai siekia dvasiškai augti, turėtų pripažinti būtinybę išsigydyti disbalansą tarp gyvybės srauto vyriškojo ir moteriškojo aspektų. Kai tai pripažinsite ir priimsite, taip pat suvoksite, kad daugelis gyvybės srautų turi šį disbalansą, ne tik tie, kurie atvirai yra homoseksualūs. Tiesą sakant, daugelis gyvybės srautų neturi homoseksualinių polinkių, tačiau vis tiek turi disbalansą tarp vyriškojo ir moteriškojo aspektų.
Kai išsiugdote šį supratimą, suvokiate, jog nėra teisinga sukurti visuomenę, kuri atvirai pripažintų arba legalizuotų homoseksualumą. Tačiau taip pat suvokiate, kad nėra teisinga turėti visuomenę, kurioje žmonės būtų teisiami, smerkiami arba diskriminuojami dėl savo seksualinės orientacijos. Kitaip tariant, ideali visuomenė būtų tokia, kuri homoseksualumo nelegalizuotų, tačiau kartu homoseksualų ir nediskriminuotų.
Puikiai suprantu, kad gali atrodyti sunku sukurti tokią visuomenę. Tačiau sunku tai yra tik dėl to, kad tiek daug žmonių dar tebėra įstrigę dualistinės sąmonės reliatyvume. Todėl kaip dvasinis mokytojas turiu jums pasakyti, kad vienintelis tikras sprendimas problemoms, su kuriomis šiuo metu susiduria žmonija, yra išsiugdyti gilesnį dvasinės gyvenimo pusės supratimą ir gilesnį kiekvieno žmogaus dvasinės prigimties supratimą. Šis aukštesnis supratimas yra vienintelė viltis sukurti geresnį amžių ir užkirsti kelią žmonijos susinaikinimui.
Kim: Suprantu tavo rūpestį dėl daugybės žmonių, įstrigusių viename iš kraštutinumų. Tačiau man atrodo, kad šiuose debatuose trūksta ne tik supratimo. Man atrodo, kad žmonės abiejose pusėse neturi noro įgyti aukštesnį supratimą.
Jėzus: Tai tiesa. Iš tiesų yra žmonių, nenorinčių keisti savo požiūrio ir savo įpročių. Tam tikri religingi žmonės nenori keisti savo troškimo visus teisti pagal savo pačių susikurtą standartą. Šie žmonės yra absoliučiai įsitikinę, kad jų standartas yra Dievo standartas, ir todėl yra visiškai pateisinama, kad jie teistų žmones pagal šį standartą. Būtent tokie žmonės nukryžiavo mane prieš 2000 metų. Tokie buvo įstatymo aiškintojai, kurie nenorėjo įžengti į Kristaus sąmonės vidurio kelią ir norėjo sukliudyti ir visiems kitiems įžengti.
Galiu jums pasakyti, kad yra tam tikrų gyvybės srautų, kurie turėjo valdžios postus žydų religijoje prieš 2000 metų ir pasinaudojo savo valdžia, kad mane nukryžiuotų. Kai kurie iš šių gyvybės srautų šiandien užima valdžios postus krikščioniškose bažnyčiose ir naudojasi savo susikurtomis mano mokymų interpretacijomis, kad pateisintų savo teisiantį požiūrį.
Kitoje problemos pusėje atrasite žmones, kurie aiškiai suvokia, jog homoseksualumas pažeidžia Dievo įstatymą. Tačiau jie visiškai netrokšta pakeisti savo įpročių ir įgyti aukštesnį supratimą. Priešingai, homoseksualumą jie praktikuoja kaip sąmoningo pasipriešinimo Dievui aktą. Jie nori ir toliau praktikuoti savo homoseksualumą. Jie nori užverbuoti ir kitus žmones, kuriais galėtų patenkinti savo seksualinį grobuoniškumą. Ir jie nori, kad visuomenė pripažintų jų teisę atvirai praktikuoti ir demonstruoti savo seksualinį iškrypimą.
Puikiai žinau, kad šie žmonės egzistuoja. Aiškiai suvokiu jų psichologiją ir veikimo būdus. Taip pat žinau, kad yra labai mažai šansų pasiekti šiuos žmones per šią svetainę. Todėl pagrindinis mano rūpestis yra pasiekti su šia svetaine tuos gyvybės srautus, kuriuos įmanoma pasiekti; tuos, kurie yra pasirengę ieškoti aukštesnio supratimo.
Kim: Kaip su tuo siejasi Laisvos Valios Įstatymas? Turiu omenyje, ar siela turi Dievo duotą teisę pasirinkti homoseksualumo praktikavimą?
Jėzus: Kaip nuolat kartoju šioje svetainėje, Laisvos Valios Įstatymas yra aukščiausias materialios visatos įstatymas. Dievas davė žmonėms laisvą valią ir todėl jie turi teisę daryti ką nori, tol kol tai nepažeidžia kitų žmonių laisvos valios.
Laisva valia iš tiesų laisva yra tik tuomet, jeigu galite daryti absoliučiai bet kokį pasirinkimą, kokį tik pajėgtumėte sugalvoti. Tačiau Laisvos Valios Įstatymas neegzistuoja pavieniui. Laisvos Valios Įstatymas yra sukurtas poliariškume su kitu įstatymu – Priežasties ir Pasekmės Įstatymu. Apie šį įstatymą Biblijoje sakoma žodžiais: „ką pasėsi, tą ir pjausi.“ Šį įstatymą rytų religijos vadina karmos įstatymu.
Pagal Laisvos Valios Įstatymą, žmogus gali daryti ką tik nori. Pagal Priežasties ir Pasekmės Įstatymą, joks žmogus negali išvengti savo veiksmų pasekmių. Kaip mėginu paaiškinti šioje svetainėje, viskas, ką darote, yra daroma su Dievo energija. Mąstydami, jausdami ir veikdami modifikuojate tyrą Dievo energiją; keičiate šios energijos vibracijas.
Knygoje „Kelionė mistiniu Jėzaus keliu“ duodu gilesnį mokymą, ką iš tiesų reiškia nuodėmė. Noriu paraginti žmones pastudijuoti tą mokymą. Trumpai tiesiog pasakysiu, kad pirminė žodžio „nuodėmė“ prasmė buvo „nepataikyti į taikinį.“ Tai reiškia, kad, jeigu išreiškiate Dievo energiją žemiau tam tikro vibracinio slenksčio, energija nepataiko į taikinį ir negali pakilti atgal pas Dievą. Bet kuri energija, kuri nukrenta žemiau kritinio vibracijų lygmens yra nuodėmė, nesvarbu, ar ši energija buvo sukurta homoseksualumu ar kokiu nors kitu žmogišku elgesiu.
Tad gyvybės srautas iš tiesų turi Dievo suteiktą teisę praktikuoti homoseksualumą. Tačiau jis neišvengiamai iškreips Dievo energiją, ir gyvybės srautas skins savo veiksmų pasekmes, skins karmą. Prašau atkreipti dėmesį, jog aš nesakau, kad homoseksualumas yra teisingas ar priimtinas dalykas. Jis pažeidžia Dievo įstatymą, tačiau dėl laisvos valios, gyvybės srautas turi teisę pažeisti Dievo įstatymą ir patirti savo pasirinkimo pasekmes.
Kim: Ar visuomenė turėtų pripažinti žmonių teisę praktikuoti homoseksualumą?
Jėzus: Tai sudėtingas klausimas. Idealioje visuomenėje būtų pripažįstama, kad homoseksualumas yra iškreipta būsena. Tačiau tokioje visuomenėje egzistuotų kultūra, kurioje žmonės galėtų atvirai pripažinti savo polinkį į homoseksualumą, nebūdami už tai pasmerkti. Vietoj to, šiems žmonėms būtų pasiūlyta pagalba suprasti ir išspręsti šį polinkį, kad jie galėtų judėti pirmyn savo asmeniniame dvasinio augimo kelyje. Jiems taip pat būtų pagelbėta suprasti pasekmes – karmą ir psichologines bei dvasines pasekmes, kurios kyla iš pasirinkimo užsiiminėti homoseksualiais santykiais. Jeigu jie šios pagalbos atsisakytų, jiems būtų leista užsiiminėti homoseksualumu privačioje savo namų erdvėje, kol tai nepažeidžia kitų žmonių laisvos valios.
Ideali visuomenė teisiškai nepripažintų žmogaus teisės užsiiminėti homoseksualumu. Tai tiesiog būtų kažkas, kas būtų daroma privačioje žmonių namų erdvėje, ir visuomenė nesikištų į šį privatumą (kol tai vyktų tarp abiejų su tuo sutinkančių suaugusių žmonių). Kol ši praktika nepaliktų žmonių privačios namų erdvės, visuomenė leistų žmonėms tai daryti, teisiškai šios praktikos nei pripažindama nei pasmerkdama.
Žinoma, šiuo metu jokia šalis Žemėje neturi idealios visuomenės. Todėl nėra jokio aiškiai apibrėžto atsakymo į tai, kaip tam tikra visuomenė, tam tikru laikmečiu, turėtų tvarkytis su homoseksualumo problema. Tai apspręs kiekvienos visuomenės kultūra, nes nė viena visuomenė negali matyti toliau savo dabartinės kultūros ribų.
Pagrindinis mano rūpestis nėra apibrėžti tai, kaip visuomenė turėtų tvarkytis su homoseksualumu. Pagrindinis mano rūpestis yra padėti bet kuriai visuomenei pasiekti dvasingesnę kultūrą, kuri tuomet visuomenei palengvintų bet kokių problemų sprendimą, nes jos būtų sprendžiamos harmonijoje su Dievo įstatymais. Aš norėčiau, kad visos visuomenės judėtų link gilesnio dvasinės gyvenimo pusės supratimo ir kad jos pasinaudotų šiuo supratimu spręsdamos bet kokias visuomenės problemas.
Kim: Ar gali paaiškinti, kaip homoseksualumas iškreipia energiją?
Jėzus: Dievas sukūrė dvi fundamentalias priešybes – plėtimosi ir traukimosi, vyrišką ir moterišką, jang ir jin elementus. Viskas visoje visatoje yra kuriama per harmoningą vyriškų ir moteriškų Dievo priešybių sąveiką, per harmoningą jų susiliejimą. Kai šios dvi jėgos susilieja į harmoningą vienybę, yra sukuriama nauja gyvybė.
Viskas šioje visatoje yra šių dviejų Dievo aspektų išraiška. Žinote, kad, kai vyriškas ir moteriškas kūnai susilieja seksualinėje vienovėje, gali būti sukuriama nauja gyvybė. Tačiau, jeigu du tos pačios lyties kūnai bando susilieti į seksualinę vienybę, jie negali sukurti naujos gyvybės. Tai, ką matote materialioje visatoje tiesiog atvaizduoja dvasinį principą.
Tai yra susiję su tuo, kad visi jūsų veiksmai modifikuoja Dievo energijas. Kai vyras ir moteris susilieja seksualinėje vienovėje, yra įmanoma, kad ši vienovė išreikštų Dievo energijas tyru, galėtume netgi sakyti Šventu būdu. Todėl šios seksualinės vienovės sugeneruotos energijos gali pakilti atgal į dvasinę karaliją. Kai tai įvyksta, abu šioje seksualinėje vienovėje dalyvavę partneriai patirs gilią vienybę, ne tik vienas su kitu, bet taip pat ir su kažkuo, išeinančiu už jų gyvybės srauto ribų. Jie iš tiesų gali patirti dvasinę vienovę su savo aukštesniuoju aš.
Tačiau turiu jus perspėti, kad nėra jokių garantijų, jog heteroseksualus seksas visada sukurs tokios vienovės jausmą ir išreikš energijas tyru būdu. Priešingai, didžioji dauguma lytinių santykių nukrenta žemiau kritinės ribos ir iškreipia Dievo energijas. Tai neišvengiamai nutinka tuomet, kai žmonės seksu užsiima vien tam, kad patenkintų fizinius kūno poreikius. Jeigu nėra tikros ir tyros meilės, bei tyro troškimo patirti dvasinę vienovę, tikėtina, kad lytinis aktas iškreips energijas.
Kai sąveikauja du tos pačios lyties kūnai, tarp jų nėra vyriško ir moteriško poliariškumo. Todėl nėra net galimybės, kad jų sąveika sukurtų tikrą vienybę tarp vyriškojo ir moteriškojo aspektų. Žinau, kad, kai kurios homoseksualios poros mano pasiekusios tokią vienybę. Žinau, kad kai kurie homoseksualūs partneriai jaučia tyrą meilę vienas kitam. Tačiau turiu jums pasakyti, kad homoseksualus seksas niekada negalės sukurti tikros dvasinės vienovės. Todėl homoseksualus seksas neišvengiamai iškreipia Dievo energijas.
Žinoma, jeigu partneriai užsiima homoseksualiu seksu su tyra meile, energijų iškreipimas nėra toks didelis kaip tuo atveju, jeigu tai daroma iš žemesnių paskatų. Vis dėlto, jeigu du homoseksualūs žmonės iš tiesų myli tyra meile, ar jiems iš tiesų būtina užsiiminėti fiziniu seksu, norint išreikšti šią meilę? Heteroseksualus seksas turi potencialą tinkamai išreikšti Dievo energijas. Homoseksualus seksas šio potencialo paprasčiausiai neturi, kaip ir du tos pačios lyties kūnai negali sukurti vaiko. Kūrimas vyksta tiktai esant harmoningai vyriškų ir moteriškų priešybių sąjungai. Tai taip pat paaiškina, kodėl gyvybės srautas negali pasiekti maksimalaus dvasinio augimo, kol nesubalansuoja savyje vyriškų ir moteriškų elementų.
Kim: Kai kurie žmonės teigia, kad homoseksualai yra dvasingesni už kitus žmones. Kai kurie teigia, kad tik pripažinę savo homoseksualumą, jie iš tiesų ėmė daryti dvasinį progresą. Dar kiti teigia, kad visų laikų didžiausi mistikai buvo homoseksualai. Net ir kai kurie dvasiniai mokytojai teigia, kad homoseksualumas yra aukštesnė seksualumo forma, ir kad tai yra būtinas etapas sielos dvasiniame kelyje. Kokie būtų tavo komentarai?
Jėzus: Kai suvokiate tai, ką paaiškinau šio atsakymo pradžioje, tampa akivaizdu, jog homoseksualumas nėra būtina gyvybės srauto dvasinio augimo dalis. Žinau, kad kai kurie dvasiniai mokymai siekia išaukštinti arba pateisinti homoseksualumą. Tačiau tai tiesiog yra arba netyčinis paklydimas, arba tai gali būti sąmoningas bandymas apgauti žmones.
Kaip paaiškinau prieš tai, naujas gyvybės srautas dažnai įsikūnija tos pačios lyties kūnuose daugelį gyvenimų, o tai reiškia, jog jis pradeda save tapatinti su vyrišku arba moterišku gyvybės srautu. Gyvybės srautui artėjant prie brandos, jis turi įveikti šį susitapatinimą, o tai reiškia, jog jis dabar pradeda reinkarnuotis tiek į vyriškus, tiek ir į moteriškus kūnus. Tad, atsižvelgiant grynai į šią aplinkybę, tai iš tikrųjų yra tiesa, kad daugelis homoseksualų yra brandesni gyvybės srautai už vidutinį žmogų.
Tačiau taip pat tiesa yra tai, kad gyvybės srautui nėra būtina tapti homoseksualiu, kad galėtų transcenduoti savo susitapatinimą su žmogišku seksualumu. Tiesą sakant, dauguma gyvybės srautų tai gali padaryti netapdami homoseksualais. Žinau, jog kai kurie dvasiniai mokytojai teigė, kad homoseksualumas yra natūralus ar būtinas gyvybės srauto augimo etapas, tačiau tai tiesiog yra klaidingas mokymas.
O tai reiškia, kad, nors ir tiesa, jog homoseksualai yra brandesni už žmones, kurie smerkia homoseksualumą, jie iš tiesų nėra iki galo subrendę ta prasme, kad jie tebeturi savyje vyriškojo ir moteriškojo aspektų disbalansą. Iš tiesų, jeigu homoseksualas yra iš tikrųjų dvasiškai brandus, jis arba ji sieks transcenduoti bet kokį seksualumą, užuot siekęs apginti savo homoseksualumą. Atkreipkite dėmesį, jog aš nesakau, kad žmonės neturėtų bandyti padėti visuomenei įveikti homofobijos. Tačiau brandus gyvybės srautas sieks auginti toleranciją homoseksualiems žmonėms, neišaukštindamas homoseksualumo, kaip turinčio kažkokį ypatingą statusą.
Knygoje „Kelionė mistiniu Jėzaus keliu“ mes labai išsamiai paaiškiname, kodėl gyvybės srautas dažnai pasirenka įsikūnyti labai sunkiose aplinkybėse. Pagrindinė priežastis yra ta, kad tam tikros aplinkybės gali priversti gyvybės srautą susidurti su savo psichologiniais defektais. Tiktai išspręsdamas šiuos psichologinius blokus, gyvybės srautas gali daryti dvasinį progresą. Paaiškinau, kad homoseksualumas yra sukeliamas disbalanso tarp gyvybės srauto vyriškojo ir moteriškojo aspektų. Kai kurie gyvybės srautai pasiekė tašką, už kurio toliau jie negali progresuoti, kol neišsprendė šio disbalanso. Todėl kai kurie gyvybės srautai iš tiesų gali pasirinkti įsikūnyti homoseksualais tam, kad priverstų save susidurti su lytiškumo problema ir disbalansu tarp savo vyriškojo ir moteriškojo aspektų. Tačiau tai yra padaroma ne dėl to, kad gyvybės srautas tikėtų, jog homoseksualumas yra dvasingesnė ar aukštesnė seksualumo forma. Tai tiesiog yra kaip įrankis, skirtas padėti gyvybės srautui panaikinti disbalansą ir pakilti virš bet kokio žmogiško seksualumo.
Galiu labai aiškiai pasakyti, jog danguje nėra homoseksualių būtybių – kad ir kuo tikėtų tam tikri žmonės. Negalite įžengti į dangų, kol jumyse tebeegzistuoja disbalansas tarp vyriškojo ir moteriškojo jūsų gyvybės srauto aspektų. Kai pasiekiate teisingą pusiausvyrą tarp vyriškojo ir moteriškojo aspektų, transcenduojate bet kokį žmogišką seksualumą.
Tad iš tiesų tiesa yra tai, kad tam tikri homoseksualūs žmonės yra dvasingesni už vidutinį žmogų. Tačiau jie nėra dvasingi todėl, kad yra homoseksualūs. Jie pasirinko įsikūnyti homoseksualais, nes savyje turi didelį troškimą judėti pirmyn dvasiniame kelyje ir suvokė, kad jų progresą kelyje stabdo disbalansas, egzistuojantis tarp vyriškojo ir moteriškojo gyvybės srauto aspektų.
Tai taip pat galioja mistikams, kurie savo gyvenimą pradėjo būdami homoseksualais. Išstudijavę jų gyvenimus, pamatysite, kad dauguma šių mistikų galiausiai pakilo aukščiau bet kokio seksualumo. Poreikis išreikšti fizinį seksualumą paprasčiausiai pranyko, ir visą savo dėmesį jie nukreipė į dvasinę gyvenimo pusę.
Tai tiesa, kad, jeigu gyvybės srautas įsikūnijo homoseksualu, turėdamas specifinį tikslą – pasiekti išgijimą, tuomet jis negalės šio išgijimo pasiekti, ignoruodamas arba neigdamas savo polinkį į homoseksualumą. Tiktai sąmoningai pripažindami problemą turite šansų išspręsti šią problemą. Tačiau turiu jus dėl kai ko perspėti.
Šiandienos pasaulyje galite atrasti tam tikras vietas arba kultūras, kuriose homoseksualizmas yra laikomas normaliu arba natūraliu reiškiniu. Egzistuoja stiprios jėgos, kurios mėgina priversti visuomenę pripažinti homoseksualumą normaliu dalyku, ir joms jau pavyko padaryti didelį progresą žiniasklaidoje. Problema su šiuo požiūriu yra ta, kad gyvybės srautas, kuris įsikūnijo homoseksualu, turėdamas specifinį tikslą pasiekti išgijimą, gali įklimpti į šią kultūrą. Gyvybės srautas gali pradėti manyti, kad polinkis į homoseksualumą yra normalu ir todėl jį reikėtų praktikuoti, užuot jį gydžius.
Kitaip tariant, kultūra, kuri yra paremta nekritišku homoseksualumo priėmimu ir kuri nesuvokia dvasinių homoseksualumo priežasčių, iš tiesų gali sunaikinti galimybę gyvybės srautui pasiekti savo dvasinio augimo tikslą. Gyvybės srautas gali pradėti save laikyti homoseksualia siela ir atsisakyti gydyti savo disbalansą. Kitaip tariant, užuot dvasiškai progresavęs, gyvybės srautas tik dar labiau įklimpsta savo disbalanso būsenoje. Žvelgiant iš dvasinio mokytojo perspektyvos, yra labai gaila, kai taip nutinka.
Ir nors tiesa, kad kai kurie gyvybės srautai dvasinį progresą padarys tiktai sąmoningai pripažinę savo polinkį į homoseksualumą, netiesa, jog tai būtinai turi reikšti, kad žmogus turi praktikuoti šį polinkį. Galite kuo puikiausiai išsigydyti disbalansą, skatinantį polinkį į homoseksualumą, netapdami praktikuojančiu homoseksualu.
Tiesą sakant, jeigu iš tiesų rimtai norite pasiekti maksimalų dvasinį augimą, būtų labai išmintinga vengti užmegzti homoseksualinius santykius. Įsitraukę į tokius santykius, iškreipsite Dievo energiją, o tai sukurs magnetinę trauką, kuri, tikrąja to žodžio prasme, atitrauks jus nuo dvasinio augimo. Homoseksualinių santykių užmezgimas taip pat padidina tikimybę, kad jausite poreikį pateisinti savo veiksmus ir tuo būdu tik dar giliau įklimpsite į nesubalansuotą sąmonės būseną.
Mano patarimas žmogui, turinčiam polinkį į homoseksualumą, būtų pripažinti šį polinkį. Tačiau, užuot siekus šį polinkį pateisinti ir užuot ieškojus homoseksualinių santykių, žmogus turėtų siekti išsigydyti šį polinkį dvasinėmis ir psichologinėmis priemonėmis.
Yra daug psichologinių technikų, kurios gali padėti jums išsigydyti disbalansus sielos inde. Per keletą pastarųjų dešimtmečių buvo perduota daug technikų, kurių dar nėra pripažinusi tradicinė, vyraujanti psichologijos mokslo kryptis. Tačiau bet kuris atviro proto žmogus gali atrasti vertingas technikas, kurios gali iš tiesų padėti išsigydyti šiuos disbalansus. Tiesą sakant, vidinio susiderinimo su savuoju Kristaus AŠ technika gali būti neįkainojama pagalba šiame procese.
Tai yra universalus principas, kuris teigia, kad, jeigu norite pasiekti maksimalų dvasinį progresą, turite transcenduoti žemesniojo proto polinkį pateisinti netobulumą ir vietoj to turite atsiverti savo aukštesniajam aš, kuris jus kelia aukštyn į pilnatvę.
Kim: Esu tikras, jog kai kurie žmonės klaus, kaip tu gali kalbėti apie besąlyginę meilę ir tuo pačiu metu turėti tokį bekompromisinį požiūrį į homoseksualumą. Jie sakys, kad, jeigu tu myli homoseksualus besąlygiškai, turėtum rodyti toleranciją jų homoseksualumui.
Jėzus: Žinoma, kad jie taip sakys, ir jie tai sakys dėl to, kad yra įstrigę dualistinės sąmonės būsenos reliatyvume ir sąlygiškume. Būtent dėl to jie negali suvokti besąlyginės meilės.
Besąlyginė meilė nereiškia nekritiško bet kokios būsenos priėmimo. Aš myliu kiekvieną gyvybės srautą Žemėje besąlygine meile. Kadangi mano meilė yra besąlyginė, noriu pamatyti kiekvieną gyvybės srautą sugrįžtant namo pas Dievą. Tačiau, kadangi nesu įstrigęs dualistinio proto reliatyvume, aiškiai matau miriadus sąlygų, kurios trukdo gyvybės srautams sugrįžti namo pas Dievą ir kurios, tiesą sakant, netgi graso mirtimi daugeliui gyvybės srautų Žemėje.
Argi tai būtų besąlyginė meilė žiūrėti, kaip gyvybės srautas keliauja link susinaikinimo, nebandant šio gyvybės srauto perspėti? Manau, kad ne! Kaip kitaip galėčiau perspėti gyvybės srautą, jeigu ne aiškiai pasakydamas jam, kad tam tikros sąlygos atves prie jo paties susinaikinimo? Tad kaip gi galėčiau jausti besąlyginę meilę gyvybės srautui ir tuo pačiu metu toleruoti sąlygas, naikinančias gyvybės srautą?
Besąlyginė meilė nepripažįsta kompromisų savo pasišventime gyvybės srauto augimui ir išgelbėjimui. Sąlyginė meilė nueina į vieną iš dviejų kraštutinumų. Vienas kraštutinumas apibrėžia išorinių taisyklių rinkinį ir sako, kad, jeigu žmogus pažeidžia šias taisykles, jis nėra vertas meilės. Kitas kraštutinumas toleruoja sąlygas, kurios naikina gyvybės srautą, ir vadina šį kompromisą tikra meile. Tačiau abu šie kraštutinumai yra sąlyginė meilė, kylanti iš žemesniosios sąmonės būsenos reliatyvumo. Tiktai meile paremtas Kristaus sąmonės įžvalgumas gali būti iš tiesų besąlygiškas.
Besąlyginė meilė reiškia, kad aš myliu gyvybės srautą, nesvarbu, ką šis gyvybės srautas būtų padaręs, ar kokioje sąmonės būsenoje jis šiuo metu būtų. Tačiau mano meilė neleidžia man palikti gyvybės srauto įstrigusio jo dabartinėje sąmonės būsenoje. Noriu matyti gyvybės srautą judant pirmyn link Kristaus sąmonės, kuri yra vienintelis kelias į gyvybės srauto išganymą.
Kadangi gyvybės srautą myliu besąlygine meile, esu bekompromisiškai atsidavęs gyvybės srauto augimui. Todėl turiu bekompromisinį požiūrį į bet kokias sąlygas, stabdančias gyvybės srauto augimą.
Dievas nesmerkia nė vieno gyvybės srauto. Aš nesmerkiu nė vieno gyvybės srauto. Mes netrokštame, kad nors vienas gyvybės srautas laikytų save nusidėjėliu ar jaustųsi kaltas dėl tam tikrų savo pasirinkimų, padarytų praeityje. Mes tik trokštame, kad gyvybės srautas paliktų savo dabartinę sąmonės būseną ir pamažu imtų judėti link pusiausvyros būsenos ir pilnatvės.
Mes nesmerkiame homoseksualų. Tačiau tai nereiškia, kad priimame homoseksualumą kaip normalią ar natūralią būseną. Mes į jį žiūrime kaip į vieną iš disbalansų, trukdančių gyvybės srautams sugrįžti namo. Mes norime, kad visi gyvybės srautai išsigydytų disbalansus, trukdančius jiems sugrįžti į mylinčio Tėvo/Motinos Dievo glėbį.
Kadangi myliu besąlygiškai, aiškiai skiriu gyvybės srautą nuo jo dabartinio – laikino – seksualumo. Todėl niekada nedarau klaidos ir netapatinu gyvybės srauto su jo seksualumu – nesvarbu, ar tai būtų homo- ar heteroseksualumas. Gyvybės srautus tapatintis su savo seksualumu verčia tai, kad jie prarado besąlyginę meilę. Ir savo sąlyginėje meilėje jie dažnai sako, kad tai mano meilė yra sąlygiška, nes ji neatitinka jų dualistinio meilės įvaizdžio. Tačiau kaip dvasinis mokytojas negaliu padėti žmonėms išsilaisvinti, paklusdamas jų proto įvaizdžiams – galiu tai padaryti tiktai mesdamas iššūkį šiems įvaizdžiams.
Susijęs mokymas apie tai, kaip sublimuoti seksualinę energiją.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com