Maistas ir mityba
Klausimas: Kuo svarbus maistas ir mityba, kaip tai veikia mūsų kūnus?
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels konferencijoje Olandijoje 2016 metais:
Dalykas, kurį mes vėl ir vėl, daugybę kartų matėme dvasios mokiniuose, yra tai, kad užaugate visuomenėje, kuri nėra labai sąmoninga daugelio klausimų atžvilgiu. Maistas ir mityba tėra tik vienas iš daugelio tokių dalykų. Tuomet patiriate tam tikrą nubudimą ir suvokiate, kad egzistuoja dvasinis kelias, yra kažkas daugiau, ką galima sužinoti. Ir tuomet žmonės pereina fazę, kurioje labai stipriai susitelkia į tam tikrus kelio aspektus, ir vienas iš jų, žinoma, yra tai, ką jie valgo ir kaip tai veikia jų kūną. Yra daug žmonių, kurie pereina fazę, būdami labai susikoncentravę į kūną, darydami įvairius pratimus, tobulindami savo mitybą, darydami tą ir aną. Tai yra visiškai normalus ir natūralus kelio etapas. Jeigu esate šiame etape, jums tiesiog reikia koncentruotis į tai, kas jums intuityviai atrodo patraukliausia.
Na ir dabar, vienas dalykas, kurį mes pastoviai matome, yra tai, kad daugelis dvasios mokinių nubunda dėl to, kad atranda tam tikrą mokymą. Ir dabar jie pasinaudoja šiuo išoriniu mokymu, kad nuspręstų, savo išoriniu protu, kaip toliau gyvens savo gyvenimą. Tai, pavyzdžiui, gali būti mityba. Yra daug dvasinių mokymų, kurie rekomenduoja tam tikrą mitybą, tad žmonės nusprendžia: „Aš laikysiuosi šios mitybos.“ Ir kurį laiką tai daryti yra visiškai gerai, kadangi, kai esate reliatyviai naujai atradę kelią, turite eksperimentuoti, turite išmėginti įvairius dalykus ir įgyti patirties, šitaip ugdydamiesi savo įžvalgumą.
Ankstesnėse pakylėtųjų mokytojų organizacijose mes davėme nurodymus apie mitybą. Mes to dabar nebedarome, kaip galėjote pastebėti. Priežastis ta, kad ateina toks momentas kelyje, kai jums reikia įsiklausyti į savo kūną, į savo individualų kūną. Negalite išoriniu protu nuspręsti: „Aš laikysiuosi šios mitybos ir darysiu tai visą likusį gyvenimą, nes taip pasakė mano dvasinis mokytojas“. Tai kurį laiką gali būti naudinga, tačiau taip pat ateina toks momentas, kai turite užduoti klausimą: „Bet ko mano konkrečiam kūnui reikia šiame mano augimo proceso etape?“
Praktiškai nė vienam iš jūsų nebūtų įmanoma, pavyzdžiui, būnant dvidešimtmečiu, pasirinkti mitybą, kuri jums būtų naudinga visą likusį gyvenimą. Praktiškai nėra žmonių, kurie galėtų tai padaryti, todėl, kad, kai esate dvasios mokinys, savo sąmonę keliate aukštyn taip greitai, jog ateis toks momentas, kai jūsų kūnui tiesiog reikės kitokios mitybos, kad galėtų prisitaikyti prie jūsų dvasinio augimo. Tad šiame apreiškimo etape mes duodame mokymus, kurie yra skirti padėti žmonėms dirbti su savo psichologija ir pasiekti susiderinimą. Ir tuomet galite pasinaudoti savo susiderinimu ir nuspręsti, kuri mityba yra idealiausia jums – jeigu iš viso yra tokia mityba. Kai kuriems iš jūsų nereikia jokios ypatingos mitybos.
Norėčiau pasakyti, kad mes kalbėjome apie neapykantą Motinai, kalbėjome apie tai, kiek daug dvasios mokinių nėra pilnai priėmę savo buvimo fiziniame įsikūnijime. Pilnai nesusitaikėte su tuo, kad esate fiziniame įsikūnijime, ir priežastis yra gimimo trauma, šokas, kurį patyrėte išvydę, kas vyksta šioje planetoje. Mes tai suprantame, mes suprantame, kaip tai yra sunku, tačiau, jums bedirbant su savo gimimo trauma, dirbant su savo psichologija, ateis toks momentas, kuomet turėsite susitaikyti su savo fiziniu kūnu. Turėsite iš tiesų priimti, kad esate fiziniame kūne. Turite suvokti, kad šiame kūne esate tik laikinai. Gali atrodyti, kad jame esate ilgam, tačiau galiu jus užtikrinti, kad, kai paliksite kūną ir įgysite perspektyvą už kūno ribų (net jeigu dar nebūsite pakilę), pamatysite, kad vienas įsikūnijimas yra tik trumpa akimirka besitęsiančiame jūsų egzistavimo procese.
Ir dabar jau galite įgyti dalį šios perspektyvos, tardami: „Priimu, kad esu šiame kūne ir esu jame tik laikinai. Tačiau, kol čia esu, naudosiu jį geriausiai kaip tik galiu, pilnai išnaudosiu tą kūną, kurį šiuo metu turiu, nes noriu padaryti maksimalų dvasinį progresą šiame gyvenime, ir taip pat noriu įkūnyti savo Dangiškąjį planą.“ Pasiekti tą tašką, kuriame pilnai priimtumėte savo kūną, yra labai svarbu. Tačiau taip pat yra svarbu pakilti dar aukščiau ir pasiekti tašką, kuriame iš tiesų pradėtumėte mylėti savo kūną. Ar galite mylėti kiekvieną savo kūno dalį? Ar galite mylėti kiekvieną savo kūno ląstelę?
Kodėl auga vėžys, mano mylimieji? Todėl, kad ląstelės save žudo, tačiau taip yra dėl to, kad ląstelės nejaučia žmogaus, kūne gyvenančios būtybės, meilės. Tad turite mylėti savo kūną, bet noriu jus perspėti, mano mylimieji, kad mylėti kūną reikia ne tik tuomet, kai jis yra tobulai sveikas ir jums netrukdo. Tikrasis iššūkis yra tuomet, kai sergate, kai sergate kažkokia chroniška liga. Vis tiek mylėkite savo kūną! Mylėkite ląsteles, mylėkite organus, mylėkite tą kūną. Tai, tiesą sakant, yra žymiai svarbiau už fizinę mitybą. Kai pasiekiate tašką, kuriame sugebate priimti savo kūną ir jį mylėti, įgyjate daug geresnį gebėjimą susiderinti su kūnu. Kai nepriimate kūno, kūnas tampa beveik kažkuo, kam priešinatės, ir negalite susiderinti su tuo, kam priešinatės. Priešinimasis ir susiderinimas yra priešingybės, tad kai pasiekiate tą savo kūno priėmimo ir mylėjimo tašką, galite su juo susiderinti ir paklausti: „Ko reikia mano kūnui?“
Taip pat norėčiau jus paraginti siekti taško, kuriame suvoktumėte, jog, žinoma, egzistuoja daug dalykų pasaulyje, kurie gali pakenkti jūsų kūnui, yra daug įvairaus maisto ir chemikalų bei teršalų, kurie gali pakenkti jūsų kūnui, ir turite kažkiek to saugotis. Neturėtumėte vartoti tam tikrų substancijų ir tam tikrų teršalų, jei tik galite to išvengti. Noriu jums pasakyti, kad, kai kūnas funkcionuoja savo normaliuose gebėjimuose, jūsų fizinis kūnas iš tiesų yra alcheminis instrumentas. Yra įmanoma suvalgyti tam tikras substancijas, ir jos nepaveiks jūsų kūno, nes jūsų kūnas gali jas transformuoti.
Tuo nenoriu pasakyti, kad neturėtumėte saugotis. Nesakau jums valgyti kas pakliūva, nors tam tikrų pasiekimų jogai gali valgyti kas pakliūva, nepakenkdami kūnui. Bet aš kalbu ne apie tai. Aš sakau: „Iš tiesų būkite atsargūs, bet nenueikite į kraštutinumą. Netapkite mitybos fanatikais.“ Štai apie ką noriu, kad pamąstytumėte pirmiausia: „Ar gyvenate priešiškoje visatoje ar draugiškoje visatoje?“ Galite pažvelgti į Žemės planetą, galite pažvelgti į visus netobulumus, galite pažvelgti į tą problemą, į aną užterštumą ir į sekantį toksišką dalyką; ir galite įeiti į proto būseną, kurioje galvojate, kad materijos karalija, Motinos karalija yra jūsų priešas. Ji nori jus pribaigti, nori pakenkti jūsų kūnui arba jums patiems.
O aš norėčiau paraginti jus paimti Sen Žermeno mokymą apie alcheminio pokyčio sąmonėje atlikimą ir Aukso Amžiaus priėmimą, priimant, kaip Aukso Amžius gali būti įkūnytas. Paklauskite savęs štai ko: „Ar gali Aukso Amžius būti įkūnytas priešiškoje visatoje?“ Ne, jam reikalinga draugiška visata. Ir tuomet galite atlikti alcheminį pokytį sąmonėje: „Aš gyvenu draugiškoje visatoje. Gyvenu Motinos karalijoje, o Motinos karalija man nekenks, jei tik būsiu atsargus. Visai gali būti, kad tam tikri dalykai, kuriuos valgau, gali būti kenksmingi kai kuriems žmonėms, tačiau neturiu dėl to pernelyg jaudintis, kadangi mano kūnas gali tai transformuoti.“
Matote, įžengiate į proto būseną, kuri nėra paremta baime, nėra paremta abejone, įžengiate į proto būseną, kurioje gyvenate draugiškoje visatoje. Plaukiate su Gyvenimo Upe ir leidžiate sau mėgautis gyvenimu. Netgi galite įžengti į būseną, kurioje pradedate įvertinti – kai susiduriate su tam tikra mityba arba tam tikra idėja apie tai, ką turėtumėte ar ko neturėtumėte valgyti – jūs iš tiesų galite susitelkti į savo širdį, galite susiderinti su mano Esybe ir labai paprastai manęs paklausti: „Motina Marija, ar tai turės skirtumą, ar ne?“ Jeigu būsite susiderinę, žinosite, kad, jeigu tai padarys skirtumą, pajusite aukštyn keliantį jausmą savo širdies čakroje. Jeigu ne, pajausite grimztantį jausmą savo širdies čakroje. Jeigu kažko įgyvendinimas nepadaro jums jokio skirtumo, kam dėl to jaudintis?
Taip pat galite pasiekti tašką, kuriame būtumėte taip stipriai susiderinę su savo kūnu, kad jums nereikėtų turėti savo išoriniame prote sustabarėjusios schemos, ką turėtumėte ir ko neturėtumėte valgyti. Tiesiog susiderinate: „Ko nori mano kūnas?“ Žinote, kad daugelis moterų besilaukdamos trokšta valgyti tam tikrą maistą. Na ir kai kuriais atvejais tai gali būti žemesnis troškimas, tačiau daugumoje atvejų taip yra dėl to, kad moteris iš tiesų yra susiderinusi su ateinančia siela. Sielai, kad galėtų geriau integruotis į fizinę oktavą, reikalinga tam tikros maisto rūšies vibracija, ir tas pats dalykas vyksta visą laiką. Gali būti laikotarpis, kai dėl kažkokios priežasties, apie kurią nebūtinai galite žinoti savo sąmoningu protu, jums reikia valgyti tam tikrą maistą, nes jūsų kūnui to reikia tam tikrai pakopai pasiekti.
Suprantate, mano mylimieji, kad senėjimą iš tiesų sukelia tai, jog kūnas neseka natūraliu procesu. Sakėme, kad idealiu atveju, natūralus procesas jūsų protui, jūsų sielai, turėtų būti tai, kad viso savo gyvenimo metu keliate aukštyn savo sąmonę. Natūrali jūsų proto būsena yra būti nuolatos transformuojamam į vis aukštesnę ir aukštesnę būseną. Idealiame pasaulyje, nuo kurio jūs dabartiniu metu esate pernelyg toli, kad galėtumėte tai materializuoti, tačiau idealiame pasaulyje jūsų kūnas visiškai nesentų. Tai nereiškia, kad jis darytųsi jaunesnis, tačiau jis transformuotųsi pozityviu būdu, per visą jūsų gyvenimą, pagal jūsų aukštyn kylančią sąmonę.
Vietoj to, jūs visi patikėjote puolusių būtybių sukurta iliuzija, kad jūsų kūnas privalo senti ir mirti nuo ligų ir seno amžiaus. Taip dažnai jūs iš tiesų nesuvokiate, kad jūsų kūnas nėra fiksuotas darinys, tesugebantis tik irti, jūsų kūnas iš tiesų yra procesas, kuris gali visą laiką augti. Jis pereina tam tikrus etapus, ir tam tikruose etapuose jums gali būti reikalingas tam tikras maistas arba tam tikra mityba. Tad duodate tai savo kūnui, užuot protu užgniaužę savo kūno polinkius. Taip pat galite pasiekti tašką, kuriame suvoktumėte, kad kartais jūs, dėl kažkokios priežasties, kurios jums nėra būtina analizuoti, jaučiate norintys suvalgyti tam tikrą maistą, ir tuomet jį suvalgote. Jis jums suteikia pasitenkinimą. Kažkas, kas jums suteikia pasitenkinimą, labai retai gali pakenkti jūsų kūnui, nebent jame būtų kažkokia toksiška medžiaga, apie kurią nežinojote. Mes jus raginame turėti mažiau sustabarėjusį ir intuityvesnį požiūrį į mitybą. Tiek daug žmonių turi intelektualinį, analitinį požiūrį į mitybą. Keldami savo sąmoningumą, galite įgyti intuityvų požiūrį į mitybą, ir mes žinome, kad jūs tai sugebate, jeigu naudojatės mūsų duotais įrankiais ir mokymais.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com