Apie prisirišimą prie kitų žmonių
Klausimas: Ilgą laiką mėginau atsikratyti dvasių, kurios slepiasi prie mano prisirišimo prie praeities, ypač prie žmonių, su kuriais turėjau ryšį, arba su tais, kurie paliko šį pasaulį, tačiau negaliu jų paleisti. Nuoširdžiai naudojausi rekomenduotais įrankiais ir dirbau su savo psichologija, tačiau jaučiu padaręs labai mažai progreso. Ar galėtumėte pakomentuoti, kokie įsitikinimai gali slypėti už šio nenoro paleisti žmones, su kuriais anksčiau turėjau ryšį?
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2020 m. vebinare „Būkite Dangiškąja Motina“.
Į šį klausimą yra sudėtinga atsakyti, nes tai yra labai individualu, kas jus verčia prisirišti prie žmonių. Tačiau galime pakalbėti apie tam tikras pagrindines grupes. Kitaip tariant, konkretus įsitikinimas, kurį jūs turite kaip individas, jums gali būti labai specifiškas, tačiau jis patenka į tam tikrą kategoriją.
Viena kategorija gali būti, kad turite savastį, kuri yra pasišventusi padėti šiems kitiems žmonėms. Yra avatarų, kurie įsikūnijo su puolusiomis būtybėmis, kai pirmą kartą atėjo į Žemę, ir jie susikūrė labai stiprų troškimą išgelbėti tą puolusią būtybę ir išvesti ją į šį pozityvų kelią. Tokios rūšies įsitikinimui rekomenduočiau perskaityti knygą „Mano gyvenimai“, kurioje yra aprašoma, kaip protagonistas perėjo visą šį procesą, išsilaisvindamas nuo bet kokio prisirišimo prie Liuciferio, prie to gyvybės srauto, kuris knygoje yra vadinamas Liuciferiu.
Jūs taip pat galite turėti prisirišimą padėti kitiems avatarams, padėti pirminiams gyvybės srautams Žemėje. Ir čia jums reikia pradėti atsižvelgti į laisvą valią. Turite pripažinti, kad kiti žmonės turi savo laisvą valią, ir todėl jūs nieko negalite išgelbėti. Nė vieno negalite pakeisti. Šią iniciaciją gali būti sunku išlaikyti. Šis pasiuntinys praleido ne vienerius metus su tuo dirbdamas, kol suvokė, kad turi paleisti bet kokį troškimą pakeisti kitus žmones. Nes kitaip tai jį įkalins šioje karuselėje visą likusį gyvenimą, ir galbūt netgi dar ilgiau.
Turite suvokti, kad jūs turite savo individualią laisvą valią, o kiti žmonės turi savo individualią laisvą valią. Turite išlaisvinti savo laisvą valią nuo kitų žmonių laisvos valios. Tai yra vienintelis būdas, kuriuo galite savo laisvą valią padaryti iš tiesų laisva. Privalote pripažinti, kad jeigu esate pakylėtųjų mokytojų mokinys ir nuoširdžiai stengiatės užsitarnauti savo pakylėjimą šiame gyvenime, negalite būti prisirišę prie kitų žmonių, kurie gali nepakilti po šio gyvenimo. Todėl turite su tuo dirbti, pamatyti šias savastis ir leisti joms mirti. Jeigu vis dar tebeturite prisirišimą, akivaizdu, jog tai yra savastis, kurios nepamatėte, tad turite su ja dirbti tol, kol ją pamatysite, ir turite nesiliauti naudotis įrankiais, kol ją pamatysite.
Kita kategorija yra, kad galite turėti savastį, kuri trokšta kontroliuoti kitus žmones. Ir todėl nenorite paleisti to kito žmogaus, nes jaučiate, kad turėtumėte turėti kažkokią kontrolę. Jums, vėlgi, gali atrodyti, kad tai darote dėl kažkokio kilnaus tikslo, nes norite padėti tam kitam žmogui, tačiau tai vis dar tebėra kontroliuojanti savastis, kuri nori kontroliuoti ar netgi savintis tą kitą žmogų. Nesakau, kad tai galioja daugumai dvasingų žmonių, tačiau jūs visi turite tam tikras savastis, kurios buvo sukurtos labai seniai, kurių jūs nepaleidote. Tad turite ryžtis į tai pažvelgti.
Pamatinis faktas yra toks: bet koks prisirišimas kyla iš atskirosios savasties. Jeigu vis dar turite prisirišimą, turite atskirąją savastį, kurios nepamatėte. Tad naudokitės įrankiais, kuriuos mes davėme, kontempliuokite mokymus, tirkite save, tirkite savo įsitikinimus. Kodėl esate prisirišę prie šių žmonių, ką jaučiate, jog turėtumėte daryti, kas jums atrodo, kad turėjo ar neturėjo įvykti. Ir nesiliaukite to daryti tol, kol apnuoginsite šiuos subtilius įsitikinimus, kuriuos turite ir kurie jus laiko pririštus prie kitų žmonių. Visa tai sukasi aplink faktą, kad galvojate, jog yra kažkas, ką turite padaryti čia Žemėje.
Kaip šis pasiuntinys papasakojo, kai išrišate savo gimimo traumą, savo pirmykštę savastį ir kitas atskirąsias savastis, pasiekiate tašką, kuriame suvokiate: nėra nieko, ką privalau padaryti čia Žemėje. Nėra nieko, ką esu verčiamas daryti; nėra nieko, ką privalau padaryti. Jūs vis dar galite daryti dalykus, nes esate atviros durys savo AŠ ESU Esačiai, tačiau tai neateina iš atskirosios savasties.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com