Dvasingi žmonės ir santykiai
Klausimas: Patyriau savo gyvenime, ir pažįstu kitus į dvasingumą linkusius žmones, kurie taip pat patyrė, kad neturime daug santykių savo gyvenime, jeigu apskritai jų turime. Ar galėtų mokytojai tai pakomentuoti? Apie asmeninius meilės santykius ir bendrai bet kokius santykius. (Kimas paprašė paaiškinti, ar jis turi omenyje visišką santykių nebuvimą)
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas konferencijoje Olandijoje 2018 metais.
Kaip yra sakoma, mano mylimieji, seni įpročiai miršta sunkiai. Daugelis žmonių, kurie yra dvasingi žmonės šiandien, dvasingais žmonėmis, žinoma, buvo ne vieną gyvenimą. Jeigu grįžtumėte į ankstesnius laikus, ką pamatytumėte dvasingus žmones dažniausiai darant? Na, jie pasitraukdavo iš visuomenės į kokį nors urvą Himalajuose, į kokią nors misterijų mokyklą arba kokį nors vienuolyną. Tad iš tiesų matote, kad daugelis dvasingų žmonių ištisus gyvenimus praleido gyvendami atsiskyrėlišką gyvenimą, gyvendami labai tylioje, ramioje, kontroliuojamoje aplinkoje, kurioje jiems nereikėjo susidurti su problemomis, iškylančiomis gyvenant aktyvesnį gyvenimą.
Daugelis jūsų pasirinkote ateiti į įsikūnijimą šiame gyvenime, tačiau su savimi nešatės šią seną tendenciją – tam tikra prasme, būti aplinkoje, kurioje jaučiatės patogiai. Jaučiate, kad viską kontroliuojate, jaučiate, kad jums nereikia susidurti su tam tikrais iššūkiais pasaulyje. Nešiodamiesi tai su savimi galiausiai galite pasiekti tašką, kuriame tampate vis didesniais introvertais, turėdami tendenciją izoliuotis. Nesakau, kad tame yra kažkas labai blogo ar kad neturėtumėte to daryti. Kai kuriems žmonėms tai daryti gali būti teisinga, bent jau kurį laiką, kol pasieksite kažkokį vidinį išrišimą.
Turėtumėte būti labai atsargūs ir naudotis šiais įrankiais bei mokymais, kad susiderintumėte su savo dangiškuoju planu ir pamatytumėte, ar iš tiesų nėra taip, kad patys pasirinkote turėti daugiau santykių su kitais žmonėmis. Pavojus, kuris kyla save izoliuojant, yra tai, kad jūsų protas gali tapti uždara sistema, nes nebegaunate grįžtamojo ryšio iš išorės, kuris jums galėtų suteikti tam tikrą atskaitos tašką.
Turite suvokti, kad net ir aukštą Kristaus įžvalgumo laipsnį ir susiderinimą su savo AŠ ESU Esatimi turinčiam žmogui gali būti naudinga bendrauti su kitais žmonėmis. Jeigu ne dėl kokios kitos priežasties, tai bent jau dėl to, kad išreikštų savo Kristiškumą, padėdamas kitiems žmonėms. Ir kaip galėsite tai daryti, jeigu neturėsite pajautimo, kur jie yra savo sąmonėje? Kitaip tariant, jeigu jūsų dangiškojo plano dalis (ir daugumai jūsų taip ir yra) yra pademonstruoti Kristiškumą ir atnešti idėjas, kurios galėtų padėti kitiems žmonėms pakeisti savo sąmonę, kaip galėsite tai padaryti, jeigu nebūsite susiderinę su tuo, kur kiti žmonės yra savo sąmonėje?
Štai kodėl jums reikia ryžtis pažvelgti: ar aš izoliuojuosi siekdamas kažko išvengti? Tuo atveju turite įrankius, kurie jums gali padėti pažvelgti „kas mano gimimo traumoje privertė mane nuspręsti, jog, kadangi kiti žmonės mane sužeidė, nenoriu turėti jokių reikalų su kitais žmonėmis“, ir tuomet įveikti tą traumą. Kitaip tariant, sakau, kad jums reikia pasiekti tašką, kuriame priežastis, dėl kurios neturite daug santykių, nebūtų vengimo mechanizmas, bėgimas nuo konfrontacijos, nes būtumėte įveikę žaizdas savo psichologijoje, kurios jus verčia jausti, kad turite bėgti.
Kai tai padarysite, pamatysite: ar tai yra mano dangiškojo plano dalis toliau gyventi šį ganėtinai izoliuotą gyvenimą, o gal turėčiau užmegzti daugiau santykių su kitais žmonėmis. Kitaip tariant, noriu, kad pasiektumėte tašką, kuriame asmeniškai žinotumėte, ką tai jums reiškia ir ar turėtumėte toliau gyventi vienišiaus gyvenimą, o gal atėjo laikas pradėti daugiau bendrauti su kitais.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com