Pagalba kitiems
Klausimas: Kaip galime atpažinti, kur yra skiriamoji riba tarp pagalbos siūlymo, kitokio kelio parodymo arba buvimo šviesa kažkam ir kišimosi į jų laisvą valią, pernelyg primygtinai siūlant jiems padėti palengvinti jų pačių pasirinktas kančias.
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Jėzaus per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2019 m. konferencijoje Vašingtone, JAV.
Na, pagrindinis būdas būtų paklausti savęs, ar esate neutralūs to žmogaus atžvilgiu. Ar galite būti neutralioje proto būsenoje? O jeigu negalite būti neutralioje proto būsenoje, taip yra dėl to, kad turite atskirąją savastį. Ir kaip sakėme, tendencija yra tokia: jūs trokštate turėti tam tikrą proto būseną, tačiau atskiroji savastis tiki, jog kad pasiektumėte tą proto būseną, turite padaryti kažką išorėje, turite kažką pakeisti pasaulyje arba pakeisti kitus žmones.
Pavyzdžiui, daug, daug žmonių, kurie užsiima krikščioniška labdara, mėgina pakeisti kitus žmones, kad įgytų tam tikrą proto būseną, kurioje galėtų jausti, jog tikrai yra geri krikščionys ir todėl bus išganyti. Mes jums davėme įrankius, kuriuose sakome, kad toks jausmas ateina iš atskirosios savasties. O būdas įveikti tą jausmą nėra pakeisti kažką savo išorėje, o tiesiog leisti savasčiai mirti.
Iš esmės galėtume sakyti, kad kai neturite atskirosios savasties, kuri būtų įsitraukusi į tą situaciją, spontaniškai išlaisvinate kitą žmogų reaguoti arba nereaguoti kaip tik jie nori. O jeigu žmonės nereaguoja, jūs tiesiog judate toliau. Jūs tiesiog tariate: „Na, negaliu padėti tam žmogui. Tad geriau neskirsiu tam savo laiko ir dėmesio, ir judėsiu toliau, kol atrasiu kažką, kam galiu padėti.“ Tačiau taip pat gali ateiti kiti etapai, kuomet jūs iš tiesų pasiekiate suvokimą, kad iš tiesų niekam negalite padėti, ta prasme, kad negalite kažko dėl jų padaryti ar juos pakeisti. Jūs galite jiems kažką pasiūlyti, galite jiems parodyti pavyzdį, galite su jais pasidalinti savo įžvalgomis ir patirtimis, tačiau daugiau nieko – jūs tiesiog juos visiškai išlaisvinate. O tai reiškia, kad pasiekiate budiškojo neprisirišimo būseną, kurioje atsiejate veiksmą nuo rezultatų. Kitaip tariant, darote veiksmą, kuris turi potencialą padėti kitiems žmonėms. Tačiau kai padarote šį veiksmą, jūs jį paleidžiate.
Tad ar tai iš tiesų padės kitiems žmonėms, ar iš tiesų kažką pakeis ar pasieks kažkokį rezultatą, jūs vis tiek būsite ramybėje dėl jo, žinodami, jog dėl to, kad padarėte šį veiksmą, padarėte geriausia, ką galėjote. Ir todėl išlaisvinate veiksmą sukurti rezultatą arba jo nesukurti. Ir tai yra būdas veikti nesusikuriant jokios karmos. Tai yra proto būsena, apie kurią kartais kalba Kuan Jin, kad „niekas daryta – niekas nepadaryta“.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com