Dvasinė perspektyva į vėluojančią kalbos raidą
Klausimas: Esu iš Rusijos, mano sūnui yra dveji metai ir aštuoneri mėnesiai ir jo kalbos raida vėluoja. Gydytojai sako, kad tai yra bendra tendencija ir tokį sutrikimą turinčių vaikų skaičius auga. Kokia yra šio reiškinio priežastis?
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2019 m. konferencijoje Ukrainoje.
Na, kaip ir su bet kuriais kitais tokiais reiškiniais, tai gali būti labai individualu individualaus vaiko atveju, tačiau egzistuoja dvi pagrindinės tendencijos. Pirmoji yra, kad yra į įsikūnijimą ateinančių vaikų, kurie buvo labai stipriai sužeisti ankstesniuose gyvenimuose, dažnai dėl to, kad patyrė karą ar panašius dalykus. Tai gali būti didelio vaiko nenoro kalbėti priežastis, nenoro save išreikšti, kadangi jis yra prislėgtas savo emocijų, nes dabar ir vėl yra atsidūręs fiziniame įsikūnijime. Jis tai jaučia kaip grėsmę, kadangi nežino, kas gali nutikti. „Ar galiu būti sužeistas taip pat stipriai kaip buvau sužeistas savo paskutiniame gyvenime?“ – sakytų toks vaikas, jeigu sugebėtų tai išreikšti žodžiais.
Taip pat matote, kad kai kurie vaikai, kurie užaugo tokioje visuomenėje kaip Sovietų Sąjunga, nebuvo laisvi kalbėti. Jie nebuvo laisvi sakyti ką nori. Yra nemažai vaikų, vėl atėjusių į įsikūnijimą, kurie paskutiniame savo gyvenime buvo įsikūniję Sovietų Sąjungoje, ir jie joje buvo persekiojami, galbūt netgi buvo nužudyti dėl to, kad kažką pasakė. Tai taip pat gali būti jų didelio nenoro kalbėti šiame gyvenime priežastis. Tai būtų vienas aspektas – vaikai, kurie patyrė traumą ankstesniame gyvenime.
Tačiau taip pat yra vaikų, kurie iš tiesų yra labiau išsivysčiusios sielos, ateinančios į įsikūnijimą. Šie vaikai tiesiog yra labiau susitelkę vidun. Jie nėra linkę taip greitai bičiuliuotis su kitais kaip „normalūs vaikai“, kadangi yra dvasiškai brandesni, jie yra labiau susikoncentravę į savo vidinį gyvenimą. Šie vaikai, kai vėl ateina į įsikūnijimą, jaučia kontrastą tarp savo vidinio dvasinio gyvenimo ir savo išorinės situacijos, kurioje energijos yra tokios tankios fizinėje oktavoje, kad jie nori išsaugoti savo vidinį susiderinimą ir suvokimą kiek įmanoma ilgiau. Tad jie dažnai būna labiau susitelkę vidun, jie būna mažiau bendraujantys. Netgi yra tokių vaikų, jų nėra daug, tačiau yra vaikų, kuriems buvo diagnozuotas autizmas, ir jie patenka į šią kategoriją, kuomet jie visiškai atsitveria nuo fizinės oktavos dėl egzistuojančio energijų skirtumo. Dėl šių vaikų jums iš tiesų nieko nereikia daryti, kadangi jie palaipsniui iš to išaugs, kai taps vyresni ir suvoks, jog jiems reikia pradėti dirbti su savo dangiškuoju planu, kuris juos būtent ir atnešė į įsikūnijimą.
Tačiau, žinoma, iš kur jums žinoti, ar jūsų vaikas priklauso vienai ar kitai kategorijai? Na, galite tai žinoti intuityviai, jeigu turite gerą intuiciją, tačiau kitu atveju jūs, žinoma, turėtumėte naudotis tuo, kas jums yra prieinama, kas yra praktiška jūsų gyvenime, idant padėtumėte vaikui. Tačiau nesiekite versti vaiko, nes ar vaikas priklausytų sutraumuotųjų kategorijai, ar jis priklausytų labiau išsivysčiusių individų kategorijai, nėra gerai versti vaiką. Galite siekti palaikyti vaiką, tačiau būkite kantrūs, duokite vaikui šiek tiek laiko paaugti, kol jis taps pasiruošęs kalbėti. Kitaip tariant, nežiūrėkite į vaiką kaip į atsilikusį dėl to, kad jis nepradeda kalbėti įprastu laiku. O svarbiausia, nelaikykite savęs netinkamais tėvais dėl to, kad jūsų vaikas nekalba. Ypač būtų nekonstruktyvu, jeigu pagimdėte vieną iš šių labiau pažengusių vaikų, o tuomet dėl šio jų sutrikimo imate jaustis neadekvačiais tėvais, nors iš tiesų yra priešingai.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com