Tryliktasis kūrybinės tėkmės spindulys
Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas, 2009 gegužės 10 d. per Kim Michaels.
Sen Žermenas AŠ ESU, ir aš taip pat ateinu savo naujai pasiekto Budiškumo Esybėje. Tačiau, kadangi jį pasiekiau ne taip seniai kaip Jėzus, liksiu stovėti. Nes dar nesu pasiruošęs atsisėsti, turėdamas užduotį būti Vandenio amžiaus hierarchu, mano mylimieji.
Tai nereiškia, kad kaltinu savo mylimą brolį Jėzų dykaduoniavimu sėdint. Ir vis dėlto, jaučiu galėsiantis geriau išreikšti savo Esatį pasiuntiniui stovint. Ir todėl, juokaudami galėtume sakyti, kad yra Budų, kurie sėdi, ir yra Budų, kurie stovi, ir visgi mes visi esame Budos.
O tai, žinoma, yra esminis veiksnys. Nes neįpulkite į spąstus galvodami, kad galite primesti kokį nors proto įvaizdį Budai ir Budiškumo išreiškimui, mano mylimieji.
Nes tai, žinoma, yra linijiško proto spąstai, atskirojo aš, dualistinės sąmonės ir netikrų mokytojų spąstai. Kurie, vos tik mes perduodame kažkokią koncepciją – vos tik perduodame mokymą, vos tik pasiunčiame kažką išreikšti aukštesnę sąmonę – jie visada nori tai nugramzdinti į reliatyvumo lygmenį, o tuomet ir į dualizmą – primesdami stabmeldišką įvaizdį. Ir būtent dėl to, Mozei užkopus ant kalno, pirmieji du jam duoti įsakymai buvo šie: „Neturėk kitų dievų šalia vieno tikrojo Dievo. Nesidirbink sau jokių stabų.“
Skirtumas tarp kūrybiškumo ir taisyklių
Matote, mano mylimieji, pirmieji Mozei perduoti įsakymai buvo kūrybiški įsakymai. Tačiau, kai jis nusileido ir suvokė, kad žmonės nesugebėjo išlaikyti savo sąmonės aukštesniame lygyje, kol jo nebuvo su jais fiziškai, jis suvokė, kad jie nėra pasirengę tiems įsakymams. Tad jis turėjo grįžti ir gauti naują, primityvesnių, labiau reliatyvių įsakymų rinkinį: „Daryk tą, nedaryk to.“
Mano mylimieji, ateina toks momentas dvasiniame kelyje, kuomet turite išmesti visas taisykles, visus reguliavimus, visą tą mąstymą „turėčiau ar neturėčiau,“ „daryti ar nedaryti.“ Ir tas momentas ateina, kai pakylate iki tryliktojo spindulio taško, kuris yra kūrybinės tėkmės spindulys.
Kūrybiškumas, mano mylimieji, gali būti išreikštas tik per tėkmę. Jis negali stovėti vietoje. Jis yra nuolatos save transcenduojantis judėjimas. Jis iš tiesų yra gyvenimo tėkmė.
Jeigu jis sustotų, sustotų gyvenimas. Nes kas slypi už kūrybinės tėkmės? Na, tai iš tiesų yra Kūrėjas, kreipiantis savo dėmesį į formų pasaulį. Tiek kaip Kūrėjas, bet kartu darantis tai per savimonę turinčias Kūrėjo tąsas. Visi žmonės, visos savimonę turinčios būtybės visame formų pasaulyje savimonę gali turėti tik dėl to, kad per jų esybę teka nuolatinis Kūrėjo dėmesio srautas.
Tačiau, kai to nesuvokiate, iš tiesų neturite tikros savimonės, ir todėl negalite kartu su Jėzumi sakyti: „Aš ir mano Tėvas esame viena. Mano Tėvas dirba, ir aš kartu dirbu.“
Jūs save laikote atskira būtybe. Tačiau per jus ir toliau teka nedidelis Kūrėjo dėmesio srautas, nes kitaip iš viso neturėtumėte savimonės. Ir todėl, kai pakylate virš šios miego būsenos – kurią Jėzus vadino mirtimi – ir suvokiate, kad esate gyvi, kad esate gyva būtybė, kadangi esate paties gyvenimo šaltinio išraiška, pačios gyvenimo versmės išraiška – na tai tuomet, žinoma, galite būti atviromis durimis didesnei tai tėkmės daliai. Ir tuomet galite išreikšti – net ir šioje tankioje materialioje visatoje, net ir šioje tankioje Žemės planetoje – galite išreikšti kūrybinę tėkmę. Ir todėl galite pademonstruoti, kad yra įmanoma įveikti visus apribojimus ir visas problemas, nuolatos kuriant tai, kas yra DAUGIAU.
Palikite didžiuosius išankstinius nusistatymus
Negalite, kaip daug kartų sakėme, išspręsti problemos su šią problemą sukūrusia sąmone, nes tai darydami tik dar stipriau pririšite save prie dualistinės kovos, sakydami, kad problema buvo sukurta vieno dualistinio kraštutinumo – ir todėl turėtumėte eiti į priešingą dualistinį kraštutinumą, ir juo naudodamiesi sunaikinti pirmąjį dualistinį kraštutinumą. Tačiau, žinoma, šie du dualistiniai kraštutinumai atsirado lygiai tuo pačiu metu, nes tai yra vienintelis būdas, kuriuo Absoliutas gali būti padalintas, šitaip sukuriant atskirties iliuziją.
Ir todėl neįmanoma, naudojantis vienu dualistiniu kraštutinumu, sunaikinti kitą, mano mylimieji. Tai, kas yra priklausoma nuo kito, negali sunaikinti to kito. Ir todėl, iš dviejų neteisybių negimsta teisybė, du negatyvai negali vienas kito neutralizuoti.
Būtent dėl to vienintelis sprendimas bet kokiai problemai yra pakilti virš sąmonės, materializuotos sąlygose, kurias siekiate pakeisti, ir todėl atrasti sprendimą, perspektyvą, kuri būtų DAUGIAU – kūrybišką išraišką, kuri peržengtų senąjį pasireiškimą ir senąją sąmonės būseną.
Tad tai iš tiesų ir yra tryliktojo spindulio galia. Ir ji pranoksta septynis spindulius, nors tarp jų ir yra tam tikrų panašumų. Bet matote, tam, kad galėtumėte iš tiesų išlaikyti iniciacijas tryliktajame spindulyje, iš tiesų privalote išmesti visas taisykles, visus išankstinius nusistatymus, visas išankstines nuomones.
Vakar įkvėpiau šį pasiuntinį kai ką pasižiūrėti internete, ir jis atrado sekančią citatą: „Norėdami išspręsti dideles problemas, privalote palikti didelius išankstinius nusistatymus.“
Nes matote, mano mylimieji, problema buvo sukurta iš išankstinio nusistatymo, kuris apribojo žmonių sąmonę ir todėl apribojo jų kūrybinę raišką. Tad, jeigu nebūsite pasiryžę palikti išankstinio nusistatymo – apribojimo, dualistinio įsitikinimo, kuris sukūrė problemą – kaip galėsite tapti atviri sprendimui gauti? Visos problemos yra sukuriamos užblokuojant kūrybinę tėkmę, siekiant uždaryti tą kūrybinę tėkmę į formą – ir tuomet išsaugoti šią formą. Ar suvokiate, mano mylimieji, kad galite pažvelgti į Žemę ir galite matyti, jog joje egzistuoja tam tikri pasireiškimai, kuriuos galite įvardinti kaip blogį, tačiau taip pat egzistuoja ir kiti pasireiškimai, kuriuos galite įvardinti kaip gėrį arba galite nekvestionuoti būtinybės juos keisti.
Tačiau gyvenimas yra nuolatinės savitranscendencijos procesas. Vakarykščių pasiekimų lygmuo nėra pakankamas šiandienai. Nes, jeigu išraiška nėra transcenduojama, jūs tuomet užblokuojate kūrybinę tėkmę, kuri visada transcenduoja bet kokias išraiškas, siekdama tapti DAUGIAU. Ir todėl, kai siekiate kabintis į kažkokią formą ir ja kurį laiką mėgautis, mano mylimieji, štai tuomet sustabdote kūrybinę tėkmę. Štai tuomet paliekate kūrybinę tėkmę.
Kūrybinė tėkmė ir laikas
Na ir dabar, turite suprasti, kad jums buvo duota besąlyginė laisva valia. Jūs turite teisę, būdami bendrakūrėju, susikurti tam tikrą formą ir sakyti: „Ši forma yra tokia nuostabi; noriu ja pasimėgauti dar šiek tiek ilgėliau. Noriu ja pasimėgauti kurį laiką.“ Ir jūs turite teisę priimti šį sprendimą. Tačiau tai darydami, ne tik savo kūrinį, bet ir savo savasties jausmą atnešite į laiko karaliją. Nes kūrybinėje tėkmėje, laiko nėra.
Laikas neturi jokios prasmės kūrybinėje tėkmėje. Nes laikas, iš esmės, yra nenutrūkstamo srauto paėmimas ir jo padalinimas į atskirus segmentus. Tačiau Absoliuto neįmanoma padalinti į segmentus, mano mylimieji. Jis yra nuolatos tekantis srautas. Ir todėl laikas neturi tokios pačios prasmės, kai esate kūrybinėje tėkmėje. Nes nesiekiate stovėti vietoje. Nesiekiate išsaugoti tam tikros formos tam tikrą laiko tarpą. Akimirksniu leidžiate tai formai transcenduotis, leidžiate transcenduotis sau – idant galėtumėte atnešti aukštesnę formą, mano mylimieji.
Tai panašu į tai, lyg jūs, būdami vienuolikos metų amžiaus, staiga sugalvotumėte nenorintys, kad jūsų fizinis kūnas toliau augtų, ir todėl pradėtumėte mėginti sustabdyti savo augimą. Akivaizdu, kad to padaryti neįmanoma.
Nes, vėlgi, egzistuoja grožis, kurį regite visa ko augime ir vystymesi. Tai nereiškia, kad tai, kas yra sukuriama, akimirksniu dingsta. Tai tiesiog reiškia, jog tai skleidžiasi taip, kaip skleidžiasi gėlė. Niekas nesustoja pusiaukelėje. Nėra taip, kad Saulė, kildama ryte, staiga nusprendžia sustoti, pakilusi horizonto pusiaukelėje. Viskas juda kūrybinėje tėkmėje ir tampa DAUGIAU. Ir todėl jūs plaukiate su tuo nesibaigiančiu DAUGIAU patyrimu, užuot siekę paimti tam tikrą patyrimą ir sustabdyti tėkmę, idant galėtumėte pasimėgauti ta patirtimi tam tikrą laiko tarpą – šitaip atsiskirdami nuo tėkmės. Šitaip sukurdami atskirtį, atstumą, tarp ten, kur esate sąmonėje, ir ten, kur būtumėte buvę, jeigu būtumėte toliau plaukę su Gyvenimo Upe. Ir būtent tai sukuria laiko iliuziją.
Mano mylimieji, būtent tai Motina yra prisiekusi palaikyti. Buda jums suteikia erdvę eksperimentuoti su laisva valia. O Motina leidžia jums išreikšti tam tikrą formą, tačiau Motina taip pat leidžia jums nuspręsti kurį laiką pasilaikyti šią formą. Žinoma, Motinoje yra įdiegta sutraukianti jėga, kuri galiausiai sunaikins visas formas, kurias sieksite išsaugoti. Tačiau ji iš tiesų suteikia jums laiko patirti tam tikrą formą, kol nuspręsite, kad jums jos jau gana, mano mylimieji.
Šitaip reiškiasi Laisvos Valios Įstatymas. Visa materiali visata – savo dabartiniame kosminės evoliucijos lygmenyje – leidžia tam vykti – leidžia savimonę turinčioms tąsoms palikti tėkmę ir siekti išsaugoti tam tikrą formą tam tikrą laiko tarpą, užuot nuolatos transcendavus tą formą, transcendavus savasties jausmą.
Atskirasis aš negali jūsų išvesti už septynių spindulių
Tad, vėlgi, mes esame laisvos valios gynėjai – kaip paaiškino Buda. Eidami per septynių spindulių iniciacijas, jūs vis dar galite būti išsaugoję kažkokį atskirojo aš aspektą. Ir galite tai daryti tiek ilgai, kiek tik norite. Tačiau, kai pereisite į tai, kas anksčiau buvo vadinama slaptaisiais spinduliais, negalėsite toliau siekti išsaugoti to aš, tuo pat metu išlaikydami spindulių, kurie anksčiau buvo slapti, iniciacijų. Negalite pyragu grožėtis jį suvalgę. Privalote ryžtis daryti tai, kas buvo pasakyta: „Kelkis Petrai, žudyk ir valgyk.“ Privalote nužudyti ankstesnį aš ir pasinerti į Gyvenimo Upę – tekėdami su ja, leisdami sau būti DAUGIAU kiekvieną sekundę.
Mano mylimieji, būtų galima pamanyti, kad žmonėms turėtų įgrįsti vėl ir vėl patirti tą patį dalyką. Pažvelkite į šią planetą, pažvelkite, kiek daug žmonių dirba tame pačiame darbe 30 ar 40 metų, atlikdami tą pačią kasdieninę rutiną, atsikeldami ryte, išgerdami puodelį kavos, pažiūrėdami naujienas arba perskaitydami laikraštį, eidami į darbą, dirbdami tą patį darbą, kalbėdami su tais pačiais žmonėmis, sakydami tuos pačius dalykus, sugrįždami namo, valgydami tą pačią vakarienę, sakydami tuos pačius dalykus savo antrajai pusei, pažiūrėdami televizorių, nueidami į lovą. Ir tuomet iš naujo darydami tą patį dalyką.
Jiems tai darant 40 ar 50 metų, galėtumėte pamanyti, kad žmonėms turėtų tai pabosti. Bet matote, jiems tai nepabosta, nes jų ego yra juos prigavęs būtent ten, kur nori juos laikyti. Ir šie žmonės taip pat yra ten, kur nori būti, ta prasme, kad jie nori patirti tą saugumo ir komforto pojūtį. Ir tai, žinoma, yra jų teisė – jų laisvos valios teisė.
Tačiau atėjau jums pasakyti, kad iš tiesų galite patirti daug didesnį džiaugsmą sugrįždami į Gyvenimo Upę, sugrįždami į kūrybinę tėkmę – leisdami sau tapti DAUGIAU. Ir šitaip patirdami gausingą gyvenimą, kurį galima patirti tik tuomet, kai esate toje kūrybinėje tėkmėje – kurioje viskas tampa DAUGIAU.
Nes kas yra gausa? Tai yra tai, kas yra DAUGIAU! Kai kažkas sustoja tam tikrame lygmenyje, tai nebėra gausa, tai tiesiog yra tam tikras turto kiekis – ar jo stygius.
Gausa yra tekėjimas, gausa yra judėjimas. Sustojusi, ji iš karto pradeda mirti. Kitaip tiesiog neįmanoma. Tai yra antrasis termodinamikos dėsnis, sutraukianti motinos jėga, tai yra Šivos jėga, griaunanti viską, kas stovi vietoje ir todėl yra dvasiškai mirę.
Matote, mano mylimieji, iš esmės nėra nieko blogo norėti kurį laiką patirti tam tikrą formą. Kaip sakiau, tai yra jūsų teisė, jūsų laisvos valios teisė. Tačiau problema čia yra ta, kad, norėdami kuriam laikui patirti formą, taip pat privalote priimti arba susitapatinti su tam tikru tapatumu, su tam tikra savastimi – tam pačiam laiko tarpui. O tas savasties jausmas, žinoma, privalės būti apibrėžtas atskirties karalijoje, kuri yra dviejų dualistinių priešingybių karalija.
Kodėl laike visada egzistuoja pasipriešinimas
Tad visada egzistuos kažkas, kas priešinsis jūsų savasties jausmui, priešinsis formos išsaugojimui, priešinsis jūsų saugumo ir komforto jausmui, mano mylimieji. Kodėl matėte ką tik įvykusią finansų krizę? Todėl, kad pernelyg daug žmonių pradėjo jaustis pernelyg patogiai savo ekonominėje situacijoje, galvodami, kad tai galės tęstis amžinai. Ir tuomet privalo ateiti momentas, kuomet sutraukianti jėga turi pradėti griauti Babelio bokštus, kurie buvo pastatyti ekonomikoje – kol žmonės staiga ims jausti, kad galbūt jų ekonominė ateitis nėra tokia saugi, kaip jie manė, galbūt jų pensijos nėra tokios užtikrintos, kaip jie galvojo. O dabar, staiga, kas jiems lieka?
Na, jie gali žvelgti aukštyn ir tikėtis kažko iš valdžios, arba gali nuspręsti tapti kūrybiškais, materializuodami gausą, kurios trokšta. Tad matote, pasitenkinimas, komforto jausmas, kaip ir visada, yra didžiausi augimo priešai, mano mylimieji. Galite galvoti, kad didžiausias augimo priešas yra tamsos jėgos ir velnias. Tačiau realybėje, komfortas – pasitenkinimas, jausmas, kad viskas yra pakankamai gerai taip kaip yra, yra didžiausias augimo priešas.
Tie, kurie jaučiasi patenkinti, nemato jokios būtinybės transcenduoti ir todėl negali augti – ir todėl negali būti laisvi. Nes jie yra įkalinti, įkalinti troškime išsaugoti tam tikrą būseną. Ir todėl, jų dėmesys, jų gyvenimo energija, yra įsiurbiami į mėginimus išsaugoti tai, kas negali būti išsaugota. Nes tai bus sugriauta paties gyvenimo jėgos, grėsmė tam kils iš dualistinės priešingybės.
Tad matote, tai nėra laisvė, mano mylimieji. Tai gali atrodyti kaip pasitenkinimas žmonėms, kadangi jų ego juos visą laiką bombarduoja tikėjimu, kad būtent toks turėtų būti gyvenimas – ir kad jūs turėtumėte jaustis juo patenkinti. Tačiau jų beribė dvasia negali būti iš tiesų patenkinta. Ir todėl, žmonės gali, kurį laiką, vengti beribės dvasios šauksmo būti DAUGIAU. Tačiau jie negali to daryti amžinai. Ateis toks laikas, kai kažkas išpurtys juos iš jų pasitenkinimo jausmo, ir dabar jie nuspręs augti, jie nuspręs siekti kažko daugiau, kažko kūrybiško. O tai, žinoma, ir yra esminis tryliktojo spindulio tikslas.
Jo tikslas yra padėti tiems, kurie yra pasirengę – kurie yra pasirengę sugrįžti į kūrybinę tėkmę – nusimesdami paskutines grandines, skiriančias juos nuo šios tėkmės, mano mylimieji. Tam tikra prasme, jus nusimetate nuo savęs grandines, kopdami aukštyn per visus spindulius, įskaitant ir pirmuosius septynis. Tačiau iš tiesų, ateina toks momentas, kaip sakiau, kuomet visoms taisyklėms, visoms nuostatoms, visam tvarkos nusistatymui turi būti leista nukristi nuo jūsų.
Mano mylimieji, negalėsite pasiekti aukščiausio kūrybiškumo, jeigu galvosite, kad šiame pasaulyje egzistuoja kažkokios taisyklės ar sąlygos, kurios turėtų riboti jūsų kūrybinį reiškimąsi. Neįmanoma pilnai būti Gyvenimo Upės tėkmėje galvojant, kad jūsų reiškimąsi turėtų apspręsti materialiame pasaulyje egzistuojančios sąlygos. Nes, kaip sakiau, šioje visatoje egzistuojančios sąlygos yra nulemtos fakto, kad tiek daug bendrakūrėjų nusprendė palikti Gyvenimo Upę, siekdami sustabdyti Gyvenimo Upę, siekdami sukurti statišką formą, kuri galėtų būti išsaugota tam tikrą laiko tarpą.
Ir todėl, jie dabar atsidūrė už kūrybinės tėkmės ribų. Jų išraiška – dabartinės sąlygos – nėra kūrybinės tėkmės išraiška, o dualistinės sąmonės, anti-kūrybiško mąstymo išraiška. Ir todėl, jeigu galvosite, kad tikras kūrybiškumas privalo prisitaikyti prie anti-kūrybiškumo, nesugebėsite pasinerti į tikrąjį kūrybiškumą. Negalėsite būti viena toje kūrybinėje tėkmėje. Matote, mano mylimieji, tai yra neįmanoma.
Ir todėl, turite pasiekti tašką, kuriame ryžtumėtės viską išmesti, ką laikėte savo stabilia platforma, net ir savo požiūrį į dvasinį kelią, net ir požiūrį į tai, kokia yra kelio esmė, koks yra dangus ir koks yra Dievas.
Tamsioji naktis
Mano mylimieji, yra kalbančių apie tamsiąją sielos naktį, tamsiąją dvasios naktį. Tačiau tamsioji naktis kyla iš fakto, kad pasiekėte tašką, kuriame privalote kvestionuoti savo labiausiai branginamus įsitikinimus, tuos dalykus, kuriuos laikėte savaime suprantamais – tuos dalykus, kurie, jūsų manymu, yra nekvestionuojami. Jeigu laikysitės į juos įsikibę, tuomet jūsų Dvasia trauks jus juos paleisti. Tačiau jūsų išorinis protas nenorės paleisti, ir tuomet būsite plėšomi pusiau jūsų esybėje egzistuojančių priešingų jėgų.
Ir jūsų savasties jausmas, jūsų būdraujanti sąmonė jaus tai kaip traukimą dviem priešingomis kryptimis – ir visgi ji negalės pajudėti, bus suparalyžiuota. Ir jūs negalėsite pajudėti, kol manysite privalantys kažką padaryti. Nes vienintelis dalykas, kurį turite padaryti, yra atiduoti, paleisti. Tiesiog turite ryžtis atgimti, o atgimdami – ir priimdami naują savasties jausmą – priimate, kad ši savastis yra kūrybinėje tėkmėje, kad ji yra kūrybinės tėkmės išraiška – ir todėl ji čia yra tam, kad atneštų naujus sprendimus.
Jėzus kalbėjo apie savo troškimą pamatyti tuos, kurie, pasiekę tam tikrą Kristiškumo laipsnį, eitų ir mestų iššūkį dualistinei sąmonei ir netikriems mokytojams. Ir tai, iš tiesų, yra vertinga ir būtina tarnystė ir iniciacija. Tačiau taip pat yra iniciacija, kuri nebūtinai išeina už šių ribų; ji greičiau eina lygiagrečiai – ir tai yra, kad, užuot metę iššūkį egzistuojančioms iliuzijoms ir melams – pademonstruodami jų netikrovę – jūs, vietoj to, atnešate kūrybišką sprendimą, kuris taip pat meta iššūkį melui. Tačiau jūs sukuriate kažką, kas peržengia ribas – nes argi kiekvienas melas nėra apribojimas, tam tikras dalykas, kuris yra laikomas savaime suprantamu ir nėra kvestionuojamas, tam tikras mąstymo ir kūrybiškumo apribojimas.
Tad, kai leidžiate sau būti tėkmėje, galite atrasti naujas perspektyvas, naujus sprendimus, naujus išradimus, kurie mes iššūkį įprastiniams požiūriams, mes iššūkį tam, kaip viskas yra daroma.
Mano mylimieji, tai nebūtinai turi būti koks nors grandiozinis išradimas. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į faktą, kad maždaug prieš šimtą metų, du broliai – nelabai toli nuo čia – sėdėjo savo primityvioje medinėje trobelėje ir eksperimentavo su savo susikurtu vėjo tuneliu, su skirtingomis sparnų formomis, norėdami pamatyti, kas galėtų suteikti tinkamą pakėlimą, kuris leistų jiems sukurti skraidantį aparatą.
Mano mylimieji, broliai Raitai nebuvo žmonės, kuriuos paprastai vadinate didvyriais ar didžiais žmonėmis. Jie tokiais nebuvo laikomi, kol nebuvo pakilę į orą; jie buvo laikomi ganėtinai paprastais žmonėmis, gyvenusiais ganėtinai primityviomis sąlygomis. Tačiau jie turėjo deginantį troškimą nugriauti vieną iš seniausių žmonijos apribojimų ir pradėti visiškai naują varikliais varomų aparatų skraidymo amžių, mano mylimieji. Jūs, kurie užaugote lėktuvus priimdami kaip savaime suprantamą dalyką, negalite iš tiesų net įsivaizduoti, koks didelis pokytis įvyko kolektyvinėje sąmonėje, pasklidus žinojimui, kad kažkas sukūrė skraidantį aparatą. Per kolektyvinę sąmonę nuvilnyjo šoko banga, mano mylimieji.
Tai sukūrė seisminį pokytį toje kolektyvinėje sąmonėje. Nes staiga žmonės turėjo pradėti žiūrėti į save kitokiu būdu, vien todėl, kad kažkas įrodė tai, ką daugelis teigė esant neįmanoma. Pamąstykite apie pasakymą: „Jeigu Dievas būtų norėjęs, kad skraidytume, jis mums būtų davęs sparnus.“ Ne, mano mylimieji, jis jums davė protą, galintį prisiliesti prie kūrybinės tėkmės. Na ir dabar, jeigu naudositės šiuo protu, beveik nėra jokių apribojimų tam, kas gali įvykti. Varikliais varomų skraidančių aparatų amžius galbūt ir reiškė didelius pokyčius, tačiau šiuo metu skraidymams naudojama technologija tebėra labai, labai primityvi, lyginant su tuo, ką jau esu sukūręs eterinėje karalijoje egzistuojančiose laboratorijose. Ši technologija yra daug labiau pažengusi, ji yra paruošta perduoti žmonijai. Ir kai kurios jos dalys jau buvo perduotos, tačiau ji iki galo dar nėra įsitvirtinusi.
Kūrybiškumas neturi pabaigos
Tad, vėlgi, kūrybinė tėkmė egzistuoja kaip visame kame slypinti galimybė. Nėra pabaigos sprendimams, kuriuos galima atnešti. Sprendimams, kurie ne tik kad išnaikins konkrečią problemą, bet taip pat leis žmonijai transcenduoti esminį lygmenį, kuriame egzistavo problema.
Lygiai taip pat, mano mylimieji, egzistuoja tam tikros technologijos, kurios gali padaryti perversmą gydymo srityje. Tačiau šios technologijos negalės būti perduotos, kol kritinė masė žmonių nepasiryš pažvelgti į realybę, kad fizinė liga yra tam tikros sąmonės būsenos išraiška, ir todėl gydymas negalės būti išbaigtas – pasveikimas negalės įvykti – kol neįvyks pokytis sąmonėje. O šis pokytis sąmonėje negali būti sukurtas ir niekada negalės būti sukurtas mechaniniais įrengimais. Jokios technologijos, jokios mechaninės technologijos niekada negalės sukelti pokyčio sąmonėje – kadangi tai yra kūrybiškas procesas, mano mylimieji.
Tačiau egzistuoja tam tikros technologijos, kurios gali būti perduotos – ir kurios netgi buvo perduotos ankstesniuose Aukso Amžiuose – kurių pagalba taps įmanoma sukurti teisingą vibraciją daugelio ligų sukėlėjams, bent jau fiziniams sukėlėjams išnaikinti. Tačiau, jeigu žmogus nepakeis savo sąmonės, na tai tuomet fizinis kūnas materializuos tai kitos ligos pavidalu, mano mylimieji – net jeigu pasinaudosite mechaniniu prietaisu vienos ligos simptomams išnaikinti. Nes simptomų išnaikinimas mechaniniu instrumentu tegali atnešti laikiną palengvėjimą ir išgijimą, tačiau, jeigu šiuo palengvėjimu nebus naudojamasi sąmonei pakeisti, na tai tuomet nebūsite iš tiesų pašalinę ligos priežasties – kuri egzistuoja sąmonėje.
Ir todėl matote, kol neatsiras kritinės masės žmonių ir kritinio suvokimo, kad gydyti reikia ne tik kūną, bet ir protą, tol negalėsime perduoti technologijos, kuri galėtų pakylėti gydymą ir medicinos profesiją į nepalyginamai aukštesnį lygmenį. Tas pats galioja ir daugeliui kitų technologijos formų: pirma privalo įvykti augimas sąmonėje, augimas, kurio dėka suvoktumėte – kurio dėka visa žmonija pradėtų suvokti – kad pasaulis, kuriame gyvenate, nėra mechaniškas.
Tai nėra mechaniškas prietaisas, nėra įmantri mašina – tai yra sąmonės išraiška, net ir jūsų pačių sąmonės išraiška. Nes tik tuomet žmonija galės pasirinkti, ar nori toliau egzistuoti savo dabartinėje kančių būsenoje, ar priešingai – nori nuspręsti atsiverti jų viduje egzistuojančiam kūrybiškumo fontanui – šitaip akceleruodami Žemę virš dabartinio skurdo ir nelygybės, kančių ir kovos būsenos.
Tryliktojo spindulio iniciacijos
Aš, Sen Žermenas, perduodu šį mokymą, remiu šio mokymo apie tryliktąjį kūrybiškos tėkmės spindulį perdavimą, mano mylimieji. Galite kreiptis į mane, norėdami išmokti tai, ką jums reikia išmokti, kad galėtumėte išlaikyti tryliktojo spindulio iniciacijas.
Pamąstykite apie tai, kad buvau žinomas kaip Laisvės Mokytojas. Pamąstykite, ką sakiau apie tai, kad turite paleisti savo taisykles ir nuostatas, savo išankstinius nusistatymus. Ryžkitės viską kvestionuoti.
Nes aš esu užimtas mokytojas, būdamas Vandenio Amžiaus hierarchu, nešdamas Aukso Amžių ir taip pat dirbdamas su dvasios mokiniais. Ir todėl neturiu laiko dirbti su mokiniais, kurie turi įvairias proto dėžutes savo protuose, ir kurie nenori jų palikti, kurie nėra pasiryžę visko kvestionuoti. Egzistuoja kiti mokytojai, kurie yra pasiruošę su jumis dirbti, jeigu vis dar tebesate tame lygmenyje, turėdami proto dėžutę, kurios nenorite kvestionuoti.
Tačiau aš, Sen Žermenas, sakau jums, kad neturiu jokio troškimo, jokio noro – nes naudojuosi savo pasirinkimo laisve nuspręsti, kad nenoriu dirbti su mokiniais, kurie nėra pasiruošę visko kvestionuoti. Nedirbsiu su mokiniais, kurie, man pas juos atėjus ir tarus: „Štai, pamąstyk apie tai,“ jų reakcija į tai bus: „O ne, kodėl turėčiau tai daryti? Nenoriu šitaip mąstyti! Nes buvo pasakyta ankstesnėje dispensacijoje, kad man nereikia kvestionuoti šio įsitikinimo!“
Turėdami tokį požiūrį, mano mylimieji, neatitiksite reikalavimų, taikomų tiems, kurie nori įstoti į mano mokinių gretas. Nesmerkiu jūsų už šį požiūrį, tiesiog sakau susirasti kitą mokytoją, kuris norėtų su jumis dirbti – nes aš to nenoriu. Tai yra mano laisvos valios pasirinkimas. Ir čia dabar išsakau, kas aš esu ir ką renkuosi. Ateikite pas mane, jeigu esate pasiryžę viską kvestionuoti, o jeigu nesate, tuomet ieškokite kito mokytojo. Yra mokytojų, kurie turės noro su jumis dirbti, nors jų gebėjimą su jumis dirbti ribos būtent tie dalykai, kurių nenorite kvestionuoti.
Liuciferis – tryliktasis arkangelas
Taigi, mano mylimieji, norėčiau dabar šią kalbą nukreipti šiek tiek kita kryptimi ir norėčiau pakalbėti apie tą faktą, kad Liuciferis buvo vadinamas tryliktuoju arkangelu. Ir Liuciferis iš tiesų atstovavo tryliktąjį spindulį aukštesnėje sferoje. Jis nupuolė, iškreipęs tryliktąjį kūrybinės laisvės, kūrybinės tėkmės spindulį.
Tai gali įgyti keletą subtilių – labai subtilių – iškreipimų. Tačiau viena iš jų yra mintis, kad, jeigu aš turiu visišką kūrybinę laisvę, tai kodėl tuomet negalėčiau sukurti formą ir ją išsaugoti? Ir, kaip sakėme, jūs turite teisę siekti išsaugoti savo formą, tačiau negalite to daryti kūrybinėje tėkmėje. Nes, kai sustabdote tam tikrą formą, nustojate tekėti, ir todėl privalote nuo jos atsiskirti.
Kitas iškreipimas, žinoma, yra idėja, kad Dievo sprendimas suteikti žmonėms laisvę niekada negalės atvesti prie galutinio rezultato – Dievo karalystės įkūnijimo. Nes žmonės pradės piktnaudžiauti šia laisve, išsisklaidydami į visas puses ir kenkdami vienas kitam. Ir todėl laisvė turi būti apribota, laisvė turi būti primetama. Ir žmonės turi būti suvaryti į gardą, į kurį juos suvaręs velnias galvoja galėsiantis užtikrinti jų išganymą, jei tik šie eis keliu, kurį jis laiko vieninteliu tikru keliu į išganymą. Tačiau tai yra atskirties kelias, mano mylimieji.
Tikrasis kelias į išganymą, tikrasis kelias į Dievo karalystės žemesnėje sferoje įkūnijimą, iš tiesų yra kūrybiška tėkmė, atnešanti aukštesnius sprendimus.
Matote, mano mylimieji, nesvarbu, kokia žema, kokia tanki yra sfera savo sukūrimo momentu. Jeigu toje sferoje esančios savimonę turinčios būtybės turės pasiryžimo nuolatos save transcenduoti, jos galiausiai iškels šią sferą aukštyn. Kitaip tiesiog negali būti.
Savitranscendencija atves į Dievo karalystės įkūnijimą. Visada taip buvo; visada taip bus. Tai yra vienintelis būdas įkūnyti Dievo karalystę – kuomet suvokiate, kad Dievas yra Gyvasis Dievas ir kad Dievas transcenduoja save.
Ateina toks momentas, mano mylimieji, kuomet jums reikia įžengti į tą kūrybinę tėkmę, tariant: „Aš būsiu tuo, kuo būsiu!“ Tai reiškia, kad jūs, bet kuriuo laiko momentu, būsite daugiau nei buvote anksčiau. O iškreipiate tai sakydami: „Aš būsiu tuo, kuo esu, liksiu ten, kur esu šiuo metu. Liksiu čia kurį laiką.“ Ir štai tuomet jūs nuo to atsiskiriate.
Ir tai siejasi su tuo, apie ką kalbėjo Buda, nes vėlgi, ir paties Liuciferio buvo paprašyta išlaikyti iniciaciją, apie kurią kalbėjo Gautama, iniciaciją aukštesnėje sferoje, per kurią jis turėjo atiduoti savo gyvybę ir savo pasiekimus tiems, kurie buvo sekančioje sferoje. Tačiau jis nenorėjo to daryti, nes tarė: „Noriu pasilikti šioje pranašesnėje pozicijoje, nes manimi pasikliauna tie, kurie stovi žemiau už mane. Nenoriu eiti žemyn ir atiduoti savo gyvybės už tuos, kurie dar net nėra pasiekę lygmens, kuriame gebėtų pripažinti mano pasiekimus.“
Ir šitaip matote troškimą sustabdyti kūrybinę tėkmę, ją palikti, išsaugoti tam tikrą poziciją. Nes vėlgi, negalite išsaugoti pozicijos tėkmėje, mano mylimieji.
Nėra stovėjimo vietoje gyvenimo tėkmėje
Pats Kūrėjas buvo pasiruošęs leisti savo Esybei būti „įkalintai“ formų pasaulyje, idant savimonę turinčios būtybės galėtų daryti su ja ką tiktai nori. Tad tai yra pati kūrybinės tėkmės esmė – ir jūs privalote ryžtis padaryti tą patį.
Nėra jokios pozicijos, jokio fiksuoto savasties jausmo, kuris turėtų kažkokią galutinę vertę ar kuris netgi galėtų išgyventi, mano mylimieji. Jūs esate tai, kuo save laikote bet kurią akimirką – ir bet kurią akimirką galite pakeisti tai, kuo save laikote.
Ir tai yra melas, kad tai, kuo esate šią akimirką, privalo priklausyti nuo to, kuo buvote praeityje. Tai yra melas, kurį iš pradžių paskleidė Liuciferis, ir kurį po to skleidė daug netikrų mokytojų. Tai yra ego melas. Tai yra melas, kurį Petras išsakė Jėzui ir kuris Jėzų paskatino sušukti: „Pasitrauk nuo manęs, Šėtone!“ Vėlgi, sakydamas, kad Kristus turėtų prisitaikyti prie esamų lūkesčių, taisyklių ir sąlygų šiame pasaulyje, užuot pademonstravęs transcendenciją. Tad tai yra kūrybinės tėkmės iškreipimas.
Kūrybinė tėkmė teka, teka. Ji teka. Ji teka. Kiek kartų tai sakiau? Kiek kartų reikės man tai pasakyti, kol jūsų prote įvyks sujungimas? Ir suvoksite, kad pati atskirties sąmonės esmė yra mėginimas sustabdyti tėkmę – kad galėtumėte laikytis įsikibę tam tikro patyrimo, tam tikros sąmonės būsenos, tam tikros materialios sąlygos. Tai yra mirtis!
Gyvenimas yra tėkmė. Gyvenimas yra judėjimas. Gyvenimas yra progresavimas. Gyvenimas yra transcendencija. Jeigu būsite sąžiningi – jeigu giliai į save pažvelgsite ir apie tai medituosite – atrasite, mano mylimieji, labai gilius ir subtilius savo pačių ego sluoksnius, kuris nori kažką išsaugoti, nori į kažką kabintis, ką jaučiasi pasiekęs ar padaręs.
Netgi galite jausti, kad tai, ką patyrėte ir ką perėjote dvasiniame kelyje suteikia jums kažkokį statusą. Ir kad, kai pasieksite pakankamai aukštą statusą, staiga pasirodys angelai su trimitais ir prieš jus atsivers perliniai vartai, ir būsite pasveikinti dangaus karalystėje dėl savo pasiekto statuso. Tačiau argi Jėzus nesakė, kad, jeigu netapsite kaip maži vaikai, negalėsite įžengti į karalystę. O kuo yra ypatingi maži vaikai?
Jie ypatingi tuo, kad jiems viskas yra nauja. Ar suvokiate? Kūrybinėje tėkmėje, kiekviena diena yra nauja diena – visiškai nauja pradžia. Tai nėra vakarykštės dienos pratęsimas. Tai yra nauja diena.
Ji gali turėti vakarykštės dienos elementų, tačiau ji yra nauja. Ji yra šviežia. Ji yra gyva. Ir jeigu nesiryšite su tuo tekėti, negalėsite įžengti į karalystę. Pasmerksite save likti išorėje, kurioje sieksite ginti kažkokią poziciją, galvodami, kad, jei tik jums pavyktų pasiekti kažkokią aukščiausią poziciją šiame pasaulyje, tai garantuotų jūsų įžengimą į anapusinį pasaulį.
Tačiau negalėsite įžengti į anapusinį pasaulį, kol laikysitės įsikibę sąmonės būsenos, kuri yra šis pasaulis, atskirties pasaulis. Tai neįmanoma!
Mes tai sakėme tiek daug kartų, mano mylimieji. Bet nepaliaujame to sakyti, kadangi žinome, kad, kiekvieną kartą mums tai pasakius, kai kurie tai supras. Tačiau kiti vis dar tebeturės blokus savo prote, kurie neleis jiems to matyti, neleis to iš tiesų patirti. Tad mes mėginame ir vėl. Mėginame dar kartą, kadangi, transcenduodami save, amžinai siekiame vis naujų būdų tai išreikšti – tą patį dalyką skirtinguose kontekstuose skirtingiems žmonėms, skirtingiems sąmonės lygmenims.
Tad, vėlgi, labai atidžiai pamąstykite apie tai, kad gyvenimas yra nuolatinė tėkmė. Jis nėra galutinis rezultatas. Išganymas nėra galutinis rezultatas. Pakylėjimas nėra galutinis rezultatas. Kristiškumas nėra galutinis rezultatas. Budiškumas nėra galutinis rezultatas. Ir jums pasiekus tą galutinį rezultatą – viskas stovi vietoje – taip nėra.
Nes Kūrėjas nestovi vietoje. Ir todėl, vienovė su Gyvenimo Upe reiškia, kad jūs nestovite vietoje. Štai kodėl esate pasiryžę tapti DAUGIAU, kvestionuodami tai, ką manėte esant aukščiausia kūrybinės išraiškos galimybe. Nes, jeigu neišdrįsite kvestionuoti to, kas yra, kaip galėsite tapti atviri tam, kas yra DAUGIAU? Kaip galėsite būti atviri tam, kas nauja, jeigu neturėsite pasiryžimo kvestionuoti to, kas sena?
Augimas prasideda nuo klausimo. Aš esu laisvės mokytojas. Ir todėl, vėlgi, dar kartą sakau, sveikinu visus mokinius, kurie yra pasiryžę viską kvestionuoti!
Versta iš www.ascendedmasterlight.com