Pasistenkite nustoti stengtis

TEMOS: Kontroliavimas atimant viltį – Krikščionybė ir sovietinė valdžia – Sovietų Sąjungos kūrėjai neturėjo aukštesnių principų – Tikroji galia transformuoti pasaulį – Užburtas tyrumo ratas – Marksas apibrėžė tiek komunizmą, tiek kapitalizmą – Naujas požiūris į ekonomiką – Liaukitės galvoti, kad esate labiau pažengę už kitus – Su niekuo nesulyginama savivertė

Pakylėtasis Mokytojas Elohimas Tyrumas, 2011 rugsėjo 23 d. per Kim Michaels, Archangelske, Rusijoje.


Aukštyn į tyrumą!

Aukštyn į tyrumą!

Aukštyn į tyrumą!

Aukštyn į tyrumą!

Aukštyn į tyrumą!

Aukštyn į tyrumą!

Aukštyn į tyrumą!

Aukštyn į tyrumą!

Aukštyn į tyrumą…

… tyrumą, kuris AŠ ESU. Aš iš tiesų esu vyriškasis Astrėjos polius, ketvirtojo spindulio Elohimai esame mes. Neišskiriami esame mes. Nors Astrėja tradiciškai kalbėdavo už ketvirtojo spindulio Elohimus, aš irgi įkišiu savo trigrašį, kaip yra sakoma. O galbūt turėčiau sakyti – savo keturis grašius.

Tad kas jus įgalina susiderinti su tyrumo liepsna? Na, mano mylimieji, pažvelkite į šią vietą, į kurią susirinko šis nedidelis pulkelis, šiaurės Rusijos Archangelsko mieste, kuris yra arti eterinio Tyrumo ir Astrėjos ašramo. Pažvelkite į šį miestą, kuris yra tarsi tuščias kiautas, lyginant su tuo, kuo jis buvo Sovietų Sąjungos klestėjimo laikais, kuomet jis buvo svarbi laivyno bazė ir karinis centras. Tačiau galite grįžti netgi dar toliau į praeitį, kuomet jis buvo klestintis prekybos centras, būdamas vieninteliu Rusijos šalies uostu, bent jau vieninteliu uostu iš Europos.

Ir tuomet pažvelkite šiandien, kaip virš šios vietos kabo sunkus beviltiškumo debesis. Ir pamatysite, jeigu atidžiai pažvelgsite, kad šis debesis iš tiesų yra netyrumas, ypatinga netyrumo forma, atimanti viltį, kad žmonės galėtų akceleruoti sąlygas, kurias jie patiria materijoje, savo pačių galia.

Kontroliavimas atimant viltį

O tai, žinoma, yra viena iš pagrindinių ketvirtojo spindulio sąlygų, kaip iš tiesų galite matyti, kad ketvirtojo spindulio Archėja yra pavadinta Viltimi. Ir todėl tie, kurie siekia kontroliuoti žmoniją per ketvirtojo tyrumo spindulio iškreipimą, visada pirmiausia siekia atimti viltį, tą viltį, kad galite transcenduoti savo dabartines sąlygas savo pačių galia.

Nėra svarbu, jeigu žmonės tiki, kad yra įmanoma transcenduoti dabartines sąlygas, jeigu jie tiki, kad tai tegali įvykti per kažkokią išorinę jėgą. Nes tai toliau laikys žmones įkalintus tarp kūjo ir priekalo, materialaus pasaulio priekalo ir valdžios elito kūjo. Ir todėl matote tiek daug visuomenių – tokioje daugybėje istorinių periodų, tokioje daugybėje pasaulio dalių, – kuomet paprastas žmogus, platesnė populiacija visada jautėsi ribojami šių dviejų elementų. Ir vienas iš jų yra pats materijos pasaulis, kuris atrodo nelankstus ir nepavaldus jų galiai jį pakeisti. Nes būtent taip jiems kalbėjo valdžios elitas, valdęs jų minčių pasaulį, jų tapatumo pasaulį, tai, kaip jie į save žiūrėjo ir į savo galimybę transcenduoti savo dabartinį savasties jausmą, kartu transcenduojant ir savo dabartinę situaciją materijos pasaulyje.

Nes, kaip jau daug kartų paaiškinome, būtent jūsų savasties jausmas identiteto kūne persifiltruoja iki jūsų mentalinio kūno, kuriame jūs galvojate, ką galite ir ko negalite padaryti šiame pasaulyje. O tuomet tai persifiltruoja iki emocinio kūno, kuriame pradedate jausti neviltį, kadangi manote nieko negalintys padaryti, kad pakeistumėte savo situaciją. O tai, žinoma, tuomet persifiltruoja iki jūsų veiksmų, kuomet jūs paklūstate vienam ar kitam išoriniam autoritetui.

Krikščionybė ir sovietinė valdžia

Ir todėl matote, kaip šioje vietoje randate keistą krikščionių ortodoksų bažnyčių ir šių monumentų sovietinei valdžiai mišinį. Grįžkite į laikus prieš sovietų atėjimą į valdžią ir pamatysite, kad rytų ortodoksų bažnyčia iš tiesų buvo vienas iš pagrindinių žmones ribojančių veiksnių, jų savasties jausmą ir jų pajautimą, kad jie turi galią pagerinti savo sąlygas materijoje, ribojančių veiksnių.

Ką tradicinės krikščionių bažnyčios tiek Rytuose, tiek Vakaruose, davė žmonėms? Jos davė žmonėms jausmą, kad jie negali transcenduoti savo sąlygų šiame pasaulyje. Ir todėl jie privalo paklusti šiame pasaulyje egzistuojančioms sąlygoms ir valdžios elitui, užvaldžiusiam bažnyčią, ar bent jau taikiai sugyvenusiam su bažnyčia ir jos hierarchija. Ir todėl, valdžios elitas krikščionybe naudojosi kaip efektyviu įrankiu žmonėms pavergti, priversti juos koncentruotis į anapusinį pasaulį. Galite sakyti, kad krikščionybės įtakoje buvę žmonės turėjo bent kažkokią viltį, jog jų situacija galės būti pagerinta. Tačiau ši viltis neišvengiamai buvo siejama su ateitimi, su anapusiniu egzistavimu.

Žmonės nemanė turintys galią, ir jie netgi nemanė, kad tai yra jų pareiga tobulinti sąlygas šiame pasaulyje. Ir todėl jie neprieštaravo savo valdovams šiame pasaulyje, ar tai būtų buvusi bažnyčia ar caras, karalius ar imperatorius – ar kad ir kas tuo metu buvo sudaręs sąjungą, bedievišką sąjungą su bažnyčia. Tad tuomet pažvelkite, kas nutiko, kai komunistai perėmė šios šalies valdymą. Matėte, kad daugumos žmonių tikėjimas krikščionybe iš tiesų buvo palaužtas. Tačiau taip pat matėte, kad net ir Sovietų Sąjunga leido krikščionybei dalinai egzistuoti, kadangi suvokė, jog tuos, kurie netikės komunizmu, vis dar bus įmanoma paversti avelėmis, tikinčiomis anapusiniu pasauliu ir tuo, kad jų situacija galės pagerėti aname pasaulyje, net jeigu šiame pasaulyje ji negali pagerėti.

Sovietų Sąjungos kūrėjai neturėjo aukštesnių principų

Ir čia iš tiesų matote labai paprastą suvokimą, kurio dauguma žmonių Rusijoje kol kas tiesiog dar nesuvokė. Ir tai yra faktas, kad tie, kurie stovėjo už komunistinės valdžios užgrobimo ir Sovietų Sąjungos sukūrimo, neturėjo jokių aukštesnių principų. Jie netikėjo, kad egzistuoja kažkokie aukštesni principai už Karlo Markso filosofijos, kaip net ir pats Karlas Marksas tuo netikėjo. Nors Marksas tam tikru laipsniu buvo taip įsimylėjęs savo proto produktą, kokiu jis jį manė esant, kad bent jau kai kuo iš to tikėjo. Tačiau tie, kurie suformavo Sovietų Sąjungą: Leninas, Trockis ir vėliau Stalinas bei kiti lyderiai – jie netikėjo komunizmu. Jie tiesiog naudojosi komunizmu kaip įrankiu žmonėms pavergti.

Ir jeigu Rusijos žmonės, bent jau patys dvasingiausi tarp jų, galėtų tai suvokti ir galėtų pradėti mąstyti apie tai, ką tai iš tiesų reiškia, jie bent jau galėtų pradėti šį atsiskyrimo nuo komunistinio mąstymo procesą, tapdami pionieriais, leisiančiais Rusijos žmonėms nusimesti subtilias minčių formas, kurios buvo įdėtos į kolektyvinę sąmonę per atviro komunizmo metus. Kai tuo tarpu šiandien, žinoma, jūs turite labiau paslėptą, labiau užsimaskavusią komunizmo formą.

Nes kaip daugelis žmonių žino, valdžios elitas Rusijoje niekur nedingo, ir nors bažnyčia visuomenėje dabar įgijo didesnį vaidmenį, mes iš tiesų nejudame į priekį. Mes tiesiog judame atgal į senąją erą, kurioje bažnyčia ir valdžios elitas buvo sudarę sąjungą, labai efektyviai pavergusią žmones.

Ir norėčiau jums čia paaiškinti, kad kai žvelgiate į tai iš ketvirtojo tyrumo spindulio perspektyvos, suvokiate, kad valdžios elitas visada siekia atimti viltį, kad žmonės gali pakeisti savo materialią situaciją savo pačių galia. Ir todėl jie siekia atimti žmonių tikėjimą, žmonių suvokimą, kad jie yra daugiau nei materija, kad jie yra dvasinės būtybės, galinčios būti atviromis durimis aukštesnei galiai, aukštesnei vibracijai tekėti per juos.

Tikroji galia transformuoti pasaulį

Iš tiesų, kaip tai vėl ir vėl kartojo tiek krikščionybė, tiek komunizmas, žmonės neturi galios patys iš savęs transformuoti materialių sąlygų. Kaip tai pripažino net ir pats Jėzus: Pats iš savęs aš nieko negaliu padaryti. Tačiau žmonės iš tiesų turi potencialą tapti atviromis durimis Dievo galiai, kuri iš tiesų gali transformuoti materialias aplinkybes.

Ir tuomet jie iš tiesų gali transformuoti tai, kas tapo realizuota materijoje, tačiau neįgijo amžinos realybės Dievo prote. Ir todėl, kai materijoje įsikūniję žmonės suvoks, kad jie yra daugiau nei materija, jie galės tapti atviromis durimis tikrosios materializacijos procesui, kuomet materija bus realizuota pagal Dievo minčių vaizdinius, ir todėl transcenduos puolusios sąmonės minčių vaizdinius, kurie atrodo turintys tikrovę ir amžinumą. Tačiau jie yra ne kas kita kaip miražai, kuriuos per stebėtinai trumpą laiko tarpą, kaip jūs matuojate laiką Žemėje, gali išsklaidyti Dvasios galia, šviečianti per ketvirtąjį spindulį ir kitus spindulius.

Tad jeigu pažvelgtumėte į invokaciją, kurią kalbėjote prieš šį diktavimą, ir į kai kurias joje išreikštas idėjas, ir tuomet palygintumėte tai su tuo, ką žmonės šioje vietovėje ir žmonės Rusijoje – ir, tiesą sakant, žmonės daugelyje pasaulio šalių – tiki apie save ir pasaulį, pamatytumėte, kad jiems būtų beveik neįmanoma suvokti šioje trumpoje invokacijoje išreikštų koncepcijų. Nes šios koncepcijos yra tokios revoliucinės, lyginant su materializmo ideologine sistema ir uždarų religijų ideologinėmis sistemomis, kurias čia atstovauja krikščionybė ir komunizmas, bet kurios pasaulyje turi daug ir kitų atstovų.

Ir todėl, žmonėms būtų sunku suvokti realybę, kad jie yra dvasinės būtybės, kad materija neturi jiems galios. Ir todėl, kad ir su kokiomis sąlygomis jie susiduria materijos pasaulyje – ar savo fiziniuose kūnuose, ar savo asmeninėje situacijoje, ar nacionalinėje situacijoje pasaulio mastu – kad ir su kokiomis sąlygomis susiduria, jie visada turi potencialą tapti atviromis durimis Dvasios galiai, kuri gali akceleruoti šias sąlygas į aukštesnį būvį.

Užburtas tyrumo ratas

Tačiau, žinoma, kaip žmonės taps atviromis durimis? Nes tai yra dar vienas tipiško užburto rato pavyzdys. Kaip tampate atviromis durimis tyrumo srautui? Na, iš tiesų, kai esate įstrigę dualizmo ir atskirties sąmonėje – kai esate įstrigę netyroje savimonėje, galvodami kad esate materijos produktas ar esate įkalinti materijoje – negalite būti atviromis durimis tyrumo srautui. Ir kaip kada nors transcenduosite tą savimonę, nebent susidurtumėte su tyrumo energija, Tyrumo Dvasia?

Tad matote, kai jau esate praradę tyrumo patyrimą, net negalite patikėti, kad galėtumėte būti atviromis durimis tyrumo srautui. Ir jeigu netikėsite galintys būti atviromis durimis tyrumo srautui, kaip tuomet galėsite patirti tyrumą? Nes galite matyti daug dvasingų žmonių, ėjusių dvasiniu keliu daugelį metų, net ir dešimtmečius. Ir jie kalbėjo rožinius, invokacijas ir šaukinius ir atliko kitus dvasinius pratimus, ir jie mano, kad vieną dieną taps atviri šiam srautui, šiam patyrimui, aukštesnei energijos formai. Tačiau jie nesuvokia, kad šis patyrimas neateis iš kažkokio išorinio gelbėtojo ar jų guru, kuris teigia esąs kažkokios dievybės įsikūnijimas. Ne, tai niekada neateis iš išorinio šaltinio.

Galite patirti šį Dvasios tekėjimą, tik kai patiriate Dvasią tekančią per jus, kai tampate atviromis durimis. Tad, vėlgi, kaip galite perkirsti tą Gordijaus mazgą, kaip galite ištrūkti iš šio užburto rato? Na, jūs tai galite padaryti tiktai suvokę ir priėmę kažkokį mokymą, kuris parodo jums, kas jūs iš tiesų esate. Ir šį mokymą daugybėje jo variacijų pakylėtieji mokytojai perdavinėjo per daugelį metų ir tūkstantmečių. Tačiau jis visada būdavo perduodamas uždengtas šydu, nors kai kuriais atvejais šis šydas būdavo labai plonas.

Neseniai atvedėme šį pasiuntinį atrasti mokymą, kurį aštuntame šimtmetyje perdavė Padma Sambhava, kuriame jis tais laikais kalbėjo apie koncepcijas, turinčias nepaprastai stiprų panašumą su tuo, ką mes per šį pasiuntinį perduodame šiandien, ir tai yra koncepcija, kad kai nutildote savo mintis, kuriamas jūsų prote, matote, kad už šių išorinių sumaištį keliančių minčių yra tik grynoji sąmonė. Ir šį išsireiškimą mes, žinoma, neseniai panaudojome per šį pasiuntinį, o prieš tai mes netgi naudojome Sąmoningojo AŠ koncepciją, kuris taip pat tiesiog yra grynoji sąmonė – ir todėl yra atviros durys.

Tad matote tokios daugybės religijų ir dvasinių judėjimų paklydimą, jog jie mano, kad norėdami patirti Dvasios tekėjimą, turite ištobulinti išorinę savastį, turite ištobulinti savastį, kurią sukūrė protas. Tačiau, kaip sakė pats Jėzus, joks žmogus negali pakilti į dangų kaip tik tas, kuris nusileido iš dangaus. Tad atviromis durimis gali būti ne išorinė savastis, kad ir kokia pažengusia ar dvasinga ją laikytumėte, kad ir kaip gerai ji atitiktų kažkokį čia Žemėje sukurtą standartą, tą standartą, kuris neišvengiamai buvo sukurtas puolusių būtybių savo mėginimuose suklaidinti žmoniją.

Tėra tik vienas būdas patirti Dvasios tekėjimą, ir tai yra suvokti, kad turite sugrįžti į savo pirminę formą – grynąją sąmonę. Ir tuomet galite suvokti, kad, nors susikūrėte išorinę savastį, su kuria didele dalimi susitapatinote, jūs vis dar galite bet kurią akimirką – jeigu sugebėsite atrasti būdą transcenduoti savo fiksavimąsi į išorinį protą – vis dar galėsite išeiti iš šio tapatumo ir patirti grynosios sąmonės blyksnius. Ir kai patirsite bent vieną grynosios sąmonės blyksnį, įgysite naują atskaitos tašką, ir tuomet ši sąmonė taps jūsų atskaitos tašku. Ir tai tuomet jums leis palaipsniui – ir galbūt per daugelį sudėtingų ir subtilių žingsnelių – išsilaisvinti nuo puolusių būtybių standarto, kuriame jūsų atskaitos taškas ištrūkimui iš to, ką puolusios būtybės apibrėžė kaip netyrumą, yra standartas, kurį jos apibrėžė kaip tyrumą.

Tad siekdami transcenduoti vieną netyrumo formą, jūs siekiate kitos netyrumo formos, kurią puolusios būtybės tiesiog pavadino tyrumu, nes jos užgrobė šią, pavadinkime tai privilegiją suformuluoti problemą. Ir būtent tai Karlas Marksas, Hėgelis ir daugelis ankstyvųjų komunistų filosofų suprato ir pasinaudojo.

Marksas apibrėžė tiek komunizmą, tiek kapitalizmą

Ką padarė Marksas? Jis apibrėžė komunizmą kaip ideologiją, kuri yra nuolatinėje kovoje su savo absoliučia priešingybe – kapitalizmu. Tačiau ar kas nors kalbėjo apie kapitalizmą prieš Marksą? Tai nebuvo plačiai paplitusi sąvoka, ir todėl matote, kad Marksas neapibrėžė komunizmo kai priešingybės kažkam, kas jau egzistavo. Ne, jis apibrėžė abu šiuos priešingus polius, tiek kapitalizmą, tiek komunizmą.

Ir jeigu sąžiningai į tai pažvelgsite, pamatysite, kad net ir Vakaruose yra daug žmonių, kurie prisiekinės dieną ir naktį, kad yra grynakraujai kapitalistai. Tačiau jie vis dar tebėra įstrigę dualistinėje mąstymo sistemoje, kurioje galvoja, kad kapitalizmas yra priešingybė komunizmui. Ir tai, žinoma, yra tiesa, kadangi kapitalizmas neturi jokios realybės, jokio egzistavimo Dievo prote. Jis yra išskirtinai žmogaus kūrinys, valdžios elito kūrinys. Tad matote, kai pažvelgiate į tai sąžiningai, kad valdžios elitas apibrėžė tiek kapitalizmą, tiek komunizmą, tiek jų tarpusavio kovą, savo mėginimuose paversti žmones avimis, kurios paklustų elitui.

Mano mylimieji, kodėl komunizmas žlugo? Na, tai nėra labai reikšmingas klausimas. Reikšmingesnis klausimas, kurį turėtumėte užduoti, yra toks: kodėl komunizmui buvo leista žlugti? Na, jam buvo leista žlugti, kadangi valdžios elitas, globalinis valdžios elitas suvokė, jog komunizmas nėra pats efektyviausias būdas pavergti žmones. Komunizmas buvo mėginimas pavergti žmones tiesiogine jėga, per valstybinę kontrolę, kuomet buvo akivaizdžiai matoma, kad valstybė yra kontroliuojanti agentūra. Kapitalizmas, kita vertus, buvo mėginimas pavergti žmones subtilesniu būdu, kuomet valstybė vis dar tebėra kontroliuojanti agentūra, tačiau žmonės to nemato. Jie netgi galvoja, kad valstybė čia yra tam, kad apgintų juos nuo kapitalistų. Tačiau realybė, žinoma yra tokia, kad kapitalistai kontroliuoja valstybę už dirbtinai sukurto fasado teatre, kurį puolusios būtybės sukūrė Žemėje.

Tad matote, kad ištisus dešimtmečius buvo atviras klausimas, kas galiausiai užvaldys visą pasaulį. Ar komunizmui pavyks jėga užvaldyti didžiąją pasaulio dalį, o gal jis galiausiai susinaikins? Po taip vadinamo komunizmo žlugimo, buvo tikima, kad komunizmas susikirto. Ir daugelis Vakaruose tikėjo, kad šitaip buvo įrodytas kapitalizmo pranašumas. Tačiau pradedant nuo 2008 metų finansų krizės, argi nebūtų pagrįsta sakyti, kad kapitalizmas taip pat yra žlugimo fazėje? Ir todėl, argi iš tiesų galime sakyti, kad kapitalizmas įrodė savo pranašumą prieš komunizmą, o gal turėtume akceleruoti visus šiuos debatus ir suvokti, kad tiek kapitalizmas, tiek komunizmas yra netyri pasireiškimai; jie yra Alfos ir Omegos iškraipymai, plėtimosi ir traukimosi jėgų iškraipymai.

Naujas požiūris į ekonomiką

Yra būtina atsitraukti nuo šios fiksacijos į poliarizuotus dualistinius debatus ir suvokti, kad esate grynoji sąmonė. Ir todėl tie iš jūsų, kurie šiek tiek išmanote ekonomiką, galite, užmegzdami ryšį su šia grynąja sąmone, esančia jūsų šerdyje, tapti atviromis durimis idėjų atnešimui, kurios akceleruos ekonomiką virš kapitalizmo ir komunizmo – šitaip suteikdamos galimybę pagaliau išlaisvinti žmones nuo elito dominavimo per pinigus ir per visą finansų sistemą bei visuomenės gamybinį aparatą.

Ir tuomet tai taip pat būtų didi dovaną tiems, nors jie galbūt niekada neišgirs šio diktavimo, kurie turi žinias ir patirtį finansų pasaulyje, ir kurie taip pat turi gebėjimą ir pasiryžimą susiderinti su savo pačių grynąja sąmone, kad ir kaip jie tai bevadintų, nesvarbu, ar jie turi kažkokį dvasinį supratimą ar rėmus savo išoriniame prote. Tad jūs, kurie turite savo dvasinės prigimties ir pakylėtųjų mokytojų suvokimą, galite pasisiūlyti laikyti tyrą viziją, laikyti viziją, kad tie žmonės, kurie turi potencialą atnešti šiuos naujus finansinius suvokimus, iš tiesų sugebės su tuo susiderinti ir iš tiesų išdrįs pradėti apie tai kalbėti.

Ir juos iš tiesų išgirs tie, kurie turi potencialą paskleisti šias idėjas mokslo, ekonomikos, žiniasklaidos ir politikos srityse – ir net tarp žmonių. Kuriems galiausiai bus gana ir jie atsistoję pareikalaus daugiau, naudodamiesi savo prigimtine galia žinoti, kad jeigu jie yra grynoji sąmonė, jie nėra varžomi materialių sąlygų, su kuriomis susiduria, jie nėra varžomi valdžios elito valdovų, nes turi potencialą būti atviromis durimis. Ir ar jie būtų kažkokios išorinės srities ekspertai, jie galėtų būti atviromis durimis šviesai, ir šviesai augant, visuomenėje įvyktų transcendencija – kitaip tiesiog negali būti. Ir todėl, aš, Tyrumas, paleidžiu galingą impulsą iš Astrėjos ir Tyrumo ašramo. Mes paleidžiame jį per pasaulį; paleidžiame jį visiems tiems, kurie yra atviri ketvirtajam spinduliui. Ir yra daug milijonų žmonių Žemėje, kurie yra atviri ketvirtajam spinduliui.

Liaukitės galvoti, kad esate labiau pažengę už kitus

Tad leiskite man jums perduoti vieną paskutinę mintį, kuri leis tiems iš jūsų, kurie to norėsite, transcenduoti savo dabartinį įvaizdį, kuomet galėsite būti atviromis durimis tyrumo srautui. Nes galite pažvelgti į žmones pasaulyje, kurie nėra dvasingi ir niekada nebūtų atviri dvasiniam mokymui – ar bent jau jūs taip manote. Galite pažvelgti į tuos, kaip sakiau, kuriems būtų nepaprastai sunku netgi iš viso suvokti šiame rožinyje perduotas koncepcijas, nes jos yra taip toli nutolusios nuo jų įprastinių įsitikinimų apie gyvenimą. Ir galite galvoti, kad šie žmonės yra žemesnėje sąmonės būsenoje už jus. Galite galvoti, kad jie yra ne taip toli pažengę, kadangi neturi jūsų dvasinio supratimo.

Tačiau, mano mylimieji, galiu jus užtikrinti, jog jeigu norime, kad šis pasaulis būtų akceleruotas į Aukso Amžių, to vieni patys nepadarys šią svetainę žinantys žmonės. To nepadarys vieni patys žmonės, kurie žino apie pakylėtuosius mokytojus. To vieni patys nepadarys žmonės, kurie išpažįsta kažkokį dvasinį mokymą. Nėra pakankamai žmonių, turinčių išorines dvasinių mokymų žinias, kad jie vieni patys galėtų akceleruoti visuomenę.

To neleistų Laisvos Valios Įstatymas, kadangi turi atsirasti kritinė masė žmonių tarp 80% plačiosios visuomenės, kurie taip pat būtų akceleruoti. Ir todėl vizija, kurios galite laikytis, yra tokia: kad ir kokiais pažengusiais save belaikytumėte, kad ir kokios gilios, jūsų manymu, būtų jūsų žinios ir pakylėtųjų mokytojų koncepcijų supratimas, jūs nesate toliau pažengę nei bet kuris kitas žmogus šioje planetoje.

Kodėl taip yra? Ką būtų galima laikyti labiau pažengusiu už ką nors kitą? Mano mylimieji, tai tegali būti jūsų išorinis aš, išorinė savastis, kurią susikūrėte šiame pasaulyje – ir kuriai kurti dauguma jūsų netgi naudojotės dvasiniais ar netgi pakylėtųjų mokytojų mokymais, manydami, kad esate tokie pažengę dėl to, kad sugebate paaiškinti tą ar aną koncepciją. Tačiau koks, kaip sakiau, yra raktas į transformaciją? Tai yra Dvasios srautas. Koks yra raktas būti atviromis durimis Dvasios srautui? Tai yra grįžti į grynąją sąmonę, su kuria nusileidote.

Ir galiu jus užtikrinti, kad grynoji sąmonė, su kuria jūs nusileidote, yra nė kiek labiau ir nė kiek mažiau pažengusi nei bet kurio kito žmogaus grynoji sąmonė. Ar suvokiate: grynojoje sąmonėje palyginimai yra neįmanomi? Tad kaip iš viso būtų įmanoma kalbėti apie tai, kad vieno žmogaus Sąmoningasis AŠ yra labiau pažengęs, labiau išsivystęs, labiau dvasingas nei kito žmogaus Sąmoningasis AŠ? Tai neįmanoma; apie tai kalbėti nėra net prasmės tiems, kurie pradėjo matyti už dualizmo šydo.

Ir todėl, būdami dvasingais žmonėmis, jūs galite laikyti tyrą viziją, kad visi žmonės Žemėje turi grynąją sąmonę savo šerdyje. Ir galite laikytis vizijos, kad palaipsniui jie suvoks, o galbūt spontaniškai užmegs ryšį, spontaniškai patirs šią grynąją sąmonę. Ir šitaip jie galės, net jeigu sąmoningai to nesupras, būti atviromis durimis šviesai tekėti į fizinę oktavą. Ir būtent tai atneš pokyčius.

Nes matote, ką turite potencialą padaryti – tie iš jūsų, kurie turite dvasinį supratimą – jūs galite laikytis vizijos, kaip šviesa turėtų būti nukreipta į specifines sąlygas Žemėje. Tačiau nors jūs taip pat galite būti atviromis durimis šviesai, Laisvos Valios Įstatymas neleidžia jums perduoti pilno šviesos impulso, kuris akceleruotų visuomenę. Ir tiktai tuomet, kai populiacijoje atsiras kritinė masė, kuri taip pat taps atviromis durimis, visuomenė bus iš tiesų akceleruota. Ir, žinoma, nesakau, kad tai jau tam tikru laipsniu neįvyko, nes būtent dėl to matėte pozityvius pokyčius visuomenėje.

Su niekuo nesulyginama savivertė

Ir vis dėlto, raginu jus mąstyti apie šias idėjas, nes sakau jums, pernelyg daug dvasingų žmonių, pernelyg daug pakylėtųjų mokytojų mokinių tebėra įstrigę pranašumo žaidime, kuriame siekia įtvirtinti kažkokią savivertę, jausdamiesi toliau pažengusiais už kitus dvasiškai. Tačiau, kai pradedate save patirti kaip grynąją sąmonę, įtvirtinate natūralią savivertę. Kadangi suvokiate, jog jums nereikia išpildyti jokių sąlygų Žemėje, nereikia atitikti jokio puolusių angelų nustatyto standarto, kad galėtumėte turėti savivertę Dievo akyse. Dievas jums laiko tyrą viziją, matydamas, kad turite begalinę, su niekuo nesulyginamą savivertę.

Ir vienintelis būdas turėti tikrą savivertę, yra priimti save kaip Sąmoningąjį AŠ, kuris tiesiog yra grynoji sąmonė – ir todėl negali būti apibrėžiamas jokiomis sąlygomis, jokiais žodžiais, jokiais įvaizdžiais, jokiais standartais. Gali būti galvojančių, kad jie galės pritaikyti kažkokį standartą Sąmoningajam AŠ, grynajai sąmonei. Tačiau taip yra tik dėl to, kad jie to nesuprato, ir jie to nesuprato dėl to, kad negalite to suprasti.

Jūs arba tai patiriate, arba to nepatiriate. Jeigu to nepatiriate, manote galintys tai suprasti, projektuodami ant to savo standartą. Tačiau tai tik įrodo, kad jūs to nepatyrėte. O tie, kurie nėra to patyrę, iš tiesų nesupranta – nors mano suprantantys. Tačiau jie supranta tik pagal savo standartą, ar pagal tą standartą, kurį perėmė iš puolusių būtybių.

Kai pradedate patirti grynąją sąmonę, įgyjate aukščiausią atskaitos tašką. Ir dabar pradedate matyti, koks netikras, koks netyras iš tiesų yra puolusių būtybių standartas. Nes tai, žinoma, yra tyrumo esmė, kad nėra jokio standarto, kuris galėtų tyrumą padalinti į dvi sferas: į tai, kas tyra, ir į tai, kas netyra. Jau daugelį šimtmečių yra sakoma, kad tyram viskas yra tyra, ir taip yra dėl to, kad visa ko esmė yra suvokimas.

Kai matote, kai suvokiate pasaulį per atskirąją savastį – kuri yra įkalinta, apibrėžta dualistinėmis priešingybėmis – tuomet matote pasaulį užterštu suvokimu. Ir kaip prieš tiek daug šimtmečių sakė Buda, tą kančios iš tiesų lydės. Tiktai tie, kurie mato tyru suvokimu, nekęs kančių. Tačiau ką tai reiškia matyti tyru suvokimu? Tai reiškia, kad matote per buvimo atviromis durimis tyrumą, kuomet matote, kad visos sąlygos šiame pasaulyje neturi aukščiausios tikrovės ir amžinumo. Ir todėl jos neturi jums jokios galios.

Esmė čia nėra išvengti to, kas netyra, ir siekti įkūnyti tai, kas tyra. Esmė čia yra išmesti visą tą puolusių būtybių sumaigytą vaško gabalą. Ir būtent apie tai kalbėjo Buda prieš 2500 metų, ir būtent tai paaiškino Padma Sambhava mano anksčiau minėtame traktate. Tiems, kurie turi akis matyti, ši tiesa fizinėje formoje egzistavo tūkstančius metų.

Tad pasistenkite nustoti stengtis tapti pažengusia dvasine būtybe. Vietoj to, atsitraukite nuo visų savo troškimų stengtis ir suvokite, kad reikalingas tik jokių pastangų nereikalaujantis išorinio proto sustabdymas, kuris visada nori, kad stengtumėtės pasiekti kažkokį tikslą. Ir todėl leiskite sau tiesiog būti atviromis durimis, ir tuomet tekėkite su Dvasia, jai tekant per jus. Nes tai iš tiesų yra aukščiausia tyrumo forma, kurią galite išreikšti šiame pasaulyje.


Pastaba: Padma Sambhavos traktatas vadinasi „Savasties išlaisvinimas per regėjimą nuoga sąmone“.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2011 Kim Michaels