Skelbiu Daniją Transcendencijos Amžiui

TEMOS: Danijos nesuvoktas dvasinis potencialas – Būtinybės kilti aukščiau pripažinimas – Išdrįskite papasakoti savo istorijas su visu nuoširdumu – Neleiskite netikriems mokytojams jūsų pažeminti

Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas, 2011 spalio 29 d. per Kim Michaels. Šis diktavimas buvo perduotas pasiuntiniui važiuojant automobiliu per pietų Daniją, artėjant prie sienos su Vokietija.

Tebūnie šviesa danų šalyje. Tebūnie šviesa danų protuose. Tebūnie šviesa danų širdyse. Tebūnie šviesa šios šalies čakrose. Nes aš, Sen Žermenas, atėjau paskelbti Daniją Aukso Amžiui.

Kaip man pažadinti žmones? Kaip man juos pažadinti, ne klaidoms, jų padarytoms, bet galimybėms, kurios nebuvo išnaudotos, dėl to kad jie nesiryžta išeiti į priekį ir parodyti savo talentų? Tad kaip galėsite padauginti savo talentus, siekdami paslėpti juos po indu? Tai, žinoma, yra neįmanoma.

Ir būtent dėl to matote, kad ši šalis nepadarė tokio poveikio Europos bendruomenei ar visam pasauliui, kurį būtų galėjusi padaryti, jeigu žmonės būtų labiau ryžęsi pripažinti, jog nešasi su savimi iš labai senų laikų tam tikras matricas ir minčių vaizdinius, kurie jiems suteikia unikalią galimybę suteikti impulsą, duoti naujas idėjas, kurios gali pakeisti kitų šalių, net ir pasaulio suvokimą.

Tuo, žinoma, jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad Danija viena pati gali išgelbėti pasaulį, kaip danai patys pirmieji tai pasakytų su save pajuokiančiu humoru. Ir vis dėlto, turi būti pripažinta, kad Danija gali suvaidinti savo vaidmenį, kaip, žinoma, tai padaryti gali ir daugelis kitų šalių. Nes Danija turi unikalų vaidmenį dėl senovės matricų, kurias nešasi Danijos žmonės, kurios iš tiesų buvo minčių vaizdiniai, pritraukę juos prie tos geografinės vietovės, kurią būtų galima laikyti aštuoniukės susikirtimo tašku tarp Skandinavijos ir Europos, bet taip pat susikirtimo tašku tarp Baltijos jūros ir didesnių okeanų.

Danijos nesuvoktas dvasinis potencialas

Tad matote, jog Danija yra tiek horizontalios, tiek vertikalios aštuoniukės susikirtimo taške. Ir nors danai iš tiesų puikiai išnaudojo savo gebėjimą komunikuoti ir prekiauti su kitomis šalimis, šitaip tam tikru laipsniu pateisindami savo poziciją horizontalios aštuoniukės susikirtimo taške, jie netgi nepradėjo atpažinti ar pripažinti, kad taip pat turi suvaidinti savo vaidmenį vertikalios aštuoniukės susikirtimo taške tarp Dvasios ir materijos.

Nes, žinoma, matote, kad prieš tūkstantį metų danai išpažino senąsias šiauriečių religijas. Ir vis dėlto, Danija buvo pirmoji į krikščionybę atsivertusi šalis, šitaip tapdama raktu, atvėrusiu Skandinaviją tam, kas buvo, tikrai ne tobula religija, bet iš tiesų daugeliu atžvilgiu aukštesnis laiptelis už šiauriečių religijas.

Tad šiandien jūs vėl matote, kad Danija nupuolė į bereligiškumo būseną. Ir, žinoma, jokiu būdu nesiekiu, kad danai priimtų kažkokią formalią religiją. Tačiau jie iš tiesų turi potencialą priimti universalią dvasingumo formą, kuri bus pagrindinė religijos arba dvasingumo forma ateinančiame amžiuje.

Nes iš tiesų, Vandenio Amžiuje, Sen Žermeno Aukso Amžiuje, nedominuos tik viena religija, net jei tai būtų pakylėtųjų mokytojų remiama organizacija ar mokymas. Nes bus daug mokymų. Ir būtent to ir reikia, nes kaip gi galės ateiti Aukso Amžius, jeigu žmonės neužmegs tikro vidinio ryšio su savo aukštesniąja esybe, idant turėtų tikrą vidinį įžvalgumą, grįstą vibracija, o ne išorinėmis pretenzijomis į autoritetus. Kuomet kažkas apsiskelbia guru, turinčiu tiesą, galbūt netgi vienintelę tiesą.

Tie, kurie tiki, kad tiesą yra įmanoma išreikšti žodžiais ir sudėti į dogmą arba doktriną, net ir į mokymą, nebus sėkmingi ateinančiame amžiuje. Sėkmę pasieks tie, kurie tiesiog išdėstys mokymus ir tuomet leis žmonėms daryti su jais, ką jie nori, nenustatydami jiems jokių suvaržymų ar sąlygų, išskyrus tai, kas yra pagrįsta dėl autorinių teisių ir panašių dalykų.

Ir vis dėlto, ateinančiame amžiuje žmonės valgys nuo daugelio stalų, ir tik keletas ryšis apsiriboti vos vienu stalu. Ir būtent tai matote įkūnyta Danijos žmonėse ir jų nenorėjime priimti formalios religijos ir jų nenorėjime priimti lygiai tokios pačios formalios materializmo religijos.

Bet tuomet taip pat matote dilemą, kad jeigu atstumiate abu kraštutinumus, kas jums lieka? Ar tai bus drumzlina vieta viduryje, dengiama tiršto rūko, per kurį negalite matyti? O gal ryšitės prasklaidyti rūką, pakilsite virš rūko ir atrasite kažką aukštesnio, aukštesnį įžvalgumą, kuris jums tuomet suteiks viziją, kuri jus galės išvesti iš rūko tarp dviejų kraštutinumų.

Nes iš tiesų, kai kopiate į kalvas, kurias reprezentuoja du kraštutinumai, jūs galite užkopti virš rūko, bet kadangi apribojate savo regėjimą viena sistema, jūs tematote rūką iš aukštai, užuot matę gyvenimą iš rūko vidaus. O tai iš tiesų nėra geresnė vizija, nes jums reikia pakilti net ir virš to lygmens, kuriame egzistuoja rūkas ir kalvos, kurios teigia iškylančios virš rūko, nors iš tiesų taip nėra.

Būtinybės kilti aukščiau pripažinimas

Taigi, mes matome, kad žmonėms yra būtina pradėti suvokti, jog tarp dangaus ir žemės yra kai kas daugiau nei susvajota jūsų filosofijose, kaip šiuos žodžius įdėjau į Hamleto herojaus lūpas prieš tokią daugybę metų, kuriuos jis pasakė tariamai stovėdamas šioje žemėje. Tačiau kol kas danai nelabai norėjo pripažinti, kad yra kažkas daugiau tarp dangaus ir žemės už jų patogų gyvenimo būdą, kurį jie mėgino sau susikurti.

Jie nenorėjo kvestionuoti, kas eina po socialinės gerovės visuomenės, kas gi ateina po ak tokio patogaus gyvenimo būdo, kuriame manome, kad esame tokie malonūs ir taip gerai vieni kitais rūpinamės. O jei tik visuomenėje iškyla problema, galime į ją mesti pinigus ir socialines tarnybas – ir tuomet galime tai ignoruoti, maloniai leisdami laiką savo mažuose jaukiuose nameliuose prie židinio.

Tai nėra aukščiausias šios šalies potencialas. Tad duodu šviesos impulsą, kad ji galėtų, taip sakant, sudrumsti puodą, ir sudaužytų šį patogumo jausmą, kad tai, ką mes pasiekėme, yra pakankamai gerai. Matote, kai žvelgiate į pasaulio šalis, matote daug šalių, kuriose yra aiškiai pripažįstama, kad mums kažko stinga.

Jūs tai netgi matote prie Baltijos jūros, kur matote kai kurias šalis, kurios daugelį metų nešė komunistinį jungą, ir jos žino, kad turi daug kur pasivyti. Jos žino, kad nėra ten, kur norėtų būti, tad jos yra pasiryžusios stengtis. Nes matote kai kurias iš senesnių šalių, kurioms pavyko išvengti komunistinio jungo, matote, kad jos taip nugrimzdo į komfortą savo socialinės gerovės visuomenėse, jog nepripažįsta būtinybės transcenduoti.

Nes matote, kai aiškiai suvokiate, jog jums kažko stinga, yra lengva pripažinti būtinybę transcenduoti. Tačiau kai jaučiatės ak taip patogiai ir šiltai įsitaisę, jums yra daug sunkiau pripažinti, kad jums reikia transcenduoti. Tačiau tai taip pat yra potencialas, kurį Danijos žmonės nešasi su savimi iš senovės laikų. Tad jokiu būdu nekalbu apie tai, ko negalėtų pasiekti tie, kurie tam ryšis. Nes, žinoma, Danijos visuomenėje atsiranda augantis suvokimas, kad tai, ką mes pasiekėme, yra gerai, bet yra ir daugiau, ir laikas mums pradėti siekti to daugiau.

Nes nors galima apgailestauti dėl padarytų klaidų, galiu jums pasakyti, kad kai žmonės nueina nuo gyvenimo scenos ir žvelgia atgal į savo gyvenimą, jie labiausiai apgailestauja ne dėl klaidų; jie apgailestauja dėl neišnaudotų galimybių. Dėl to potencialo, kuris nebuvo išpildytas, nes žmonės įsipatogino tam tikrame lygmenyje, kuriame manė, jog tai yra viskas, ką jiems reikia pasiekti šiame gyvenime.

Argi šito nematote, sąžiningai į tai pažvelgę, mano mylimieji, dvasinguose žmonėse ir dvasiniuose judėjimuose? Kuriuose egzistuoja akivaizdi tendencija, kad žmonės pasinaudoja mokymu susikurti kažkokį fantazijų paveikslą. Ir jie mano, kad jei tik nesiliaus sekti šiuo mokymu ir praktikuoti jo praktikų, garantuotai pakils arba pasieks nušvitimą, ar kad ir koks būtų apibrėžtas tikslas.

Tačiau sakau jums, tol, kol esate fiziniame įsikūnijime, būtų išmintinga niekada nemanyti, kad jums nereikia transcenduoti savo dabartinės būsenos. Ir tai galioja tiek tiems, kurie save laiko mokiniais, tiek ir tiems, kurie save laiko mokytojais.

Išdrįskite papasakoti savo istorijas su visu nuoširdumu

Tad ryžkitės pasimokyti iš tų, kurie pripažino poreikį visada transcenduoti, nesustoti ten, kur jums patogu, kaip šis pasiuntinys aprašo šioje savo vėliausiai išėjusioje knygoje, su visišku sąžiningumu, kuris net ir tiems iš mūsų, kurie pakilome, negali nekelti susižavėjimo. Nes kai buvome įsikūnijime, kai kurie iš mūsų neturėjome tokio paties noro ir pasiryžimo apnuoginti savo klaidas ir savo mintis. Nes mes vis dar tebegyvenome amžiuje, kuriame manėme, jog įvaizdis yra nepaprastai svarbus. Tad nors nemelavome, buvo dalykų, kurių nesakėme.

Ir tai iš tiesų buvo Žuvų dispensacija, kuomet dvasiniuose judėjimuose, pradedant nuo Jėzaus ir toliau, buvo daug dalykų, kurie nebuvo pasakomi, daug dalykų, kurie nebuvo paaiškinami. Bet matote, šiame ateinančiame Transcendencijos Amžiuje to daugiau nebegali būti.

Nes tai yra Šventosios Dvasios amžius, o Šventoji Dvasia nemėgsta būti uždaroma į šias proto dėžutes, į šias juodąsias dėžes, kur žmonės nenori, kad kas nors pamatytų, kas yra jų viduje. Ir todėl, tiktai tie, kurie ryžtasi būti sąžiningi, tiesūs ir apnuogina save pajuokai ir pasaulio pykčiui, bus tikrieji mokytojai, o tiksliau, tikrieji pavyzdžiai. Nes argi iš tiesų kam nors reikalingi mokytojai Transcendencijos Amžiuje, tie mokytojai, kurie kalba ir kalba, bet dažnai nedaro to, apie ką kalba? Ne, reikalingi tie, kurie darytų tai, apie ką kalba, ir todėl jų kalba atspindėtų tai, ką jie patys patyrė, ką jie ryžosi pamatyti savyje.

Iš tiesų, niekas negali matyti visko, kol tebėra įsikūnijime. Ir iš tiesų, vienas iš dalykų, kuris privalo būti įveiktas iš Žuvų amžiaus, yra šis stabmeldiškas tobulo guru garbinimas. Nes yra būtina pripažinti, kad niekas nėra aukščiau kitų, nes tas pats Dievas yra visuose. Ir kuo labiau imate pripažinti Dievą savyje, tuo mažiau jums ima rūpėti iškelti save virš kitų.

Nes jūs taip pat pradedate atpažinti Dievą kituose, ir matote, kad tai yra tas pats Dievas, kuris nori būti išreikštas per daugelį skirtingų gyvenimo deimanto briaunų, ir nenori apsiriboti tik viena išraiška. Kitaip tariant, nors Dievas gali turėti gebėjimą perduoti išbaigtą mokymą per vieną asmenį, kodėl Dievas turėtų tai daryti, nes juk tuomet tai apsunkintų kitiems žmonėms pakilti aukščiau ir pripažinti, kad jie taip pat gali būti atviromis durimis kažkam iš už rūko, ar iš už juodai baltų kraštutinumų?

Tad štai kokia yra būtinybė: kad daugelis ateinančiame amžiuje pradėtų pasakoti savo istoriją, kaip jie pakilo virš įprastinio gyvenimo būdo Vakaruose, ar kad ir kur jie gyventų, kad jie pamatė kažką daugiau kad ir kokia forma, ir jie aprašytų savo kelionę, idant kiti galėtų būti įkvėpti, ne tik pradėti savo asmeninę kelionę, bet taip pat būtų įkvėpti apie ją papasakoti. Nes visada yra taip, kad kai nauja idėja pradeda skintis kelią visuomenėje, taip yra ne dėl to, kad vienas, ar keletas žmonių ima kalbėti apie šią idėją, taip yra dėl to, kad daugelis žmonių pradeda kalbėti apie šią idėją. Ir štai tuomet įvyksta pokytis kolektyvinėje sąmonėje. Ir todėl iš tiesų yra būtina, kad daugelis žmonių išdrįstų papasakoti savo istoriją, sąžiningai ir atvirai, užuot galvoję, kad privalo būti tobuli, nes tik tuomet galės leisti sau kažką pasakyti.

Neleiskite netikriems mokytojams jūsų pažeminti

Argi nematote, kad Žuvų amžiuje žmonijos iššūkis iš tiesų buvo nesileisti žeminamiems netikrų mokytojų, tų, kurie buvo taip stipriai įsimylėję valdžią, kad manė esantys išmintingesni ir galintys sakyti kitiems žmonėms, kaip šie turėtų gyventi, kuo jie turėtų tikėti, kaip turėtų eiti savo keliu. Ne, šio ciklo nebėra. Dabar atėjo ciklas, kuriame visi atranda vidinį mokytoją, ir jame išorinis mokytojas yra tik pavyzdys, rodantis, kaip atrasti mokytoją viduje.

Tad valdžios žmonės, puolusios būtybės, valdžios elitas Žuvų amžiuje gąsdino žmones tobulumo standartu – kaip šis pasiuntinys su dideliu aiškumu aprašo naujoje knygoje – kuomet žmonės manė, kad jei jie nebus tobuli, negalės įnešti jokio indėlio į visuomenę, ir ypač negalės pasisakyti prieš elitą.

Ir šitaip daugybė žmonių praleido savo galimybę papasakoti savo istoriją, nes leidosi įbauginami fakto, jog dėl to, kad padarė tą ar aną klaidą, ar kad turėjo tą ar aną netobulumą, jie negali praverti burnos. Nes žinojo, kad iš jų išsijuoks ir juos pažemins tie, kurie buvo taip stipriai sužeisti savo psichologijoje, kad neturi gebėjimo užjausti kitų žmonių. Ir todėl tesugeba kritikuoti tai, ko nesupranta, arba supranta, bet suvokia nenorintys daryti. Ir todėl, kai jie pamato ką nors, kas transcendavo tai, ko jie nenorėjo transcenduoti, jie privalo juos pažeminti.

Šis mentalitetas yra labai paplitęs daugelyje šalių, ir šį mentalitetą taip pat galite rasti ir šioje Danijos šalyje, kurioje egzistuoja tendencija norėti pažeminti kiekvieną, kuris išeina į priekį ir ima demonstruoti savo talentus. Ir būtent tam mes iššūkį mano paleidžiama šviesa, idant Danijos žmonės galėtų suvokti, jog Danijos šalis ir Danijos žmonės neprivalo būti tobuli, kad galėtų įnešti indėlį į pasaulį. Jiems tiesiog reikia išdrįsti išeiti į priekį ir tarti: „Galbūt galėtume tai daryti šitaip, nes atradome, kad mums tai gerai suveikė?“

Tad baigiant šią kalbą, jeigu save laikote dvasingu žmogumi, ryžkitės papasakoti savo istoriją. Papasakokite istoriją, ne kažkaip įmantriai, kaip aš tai dariau Šekspyro pjesėse. Bet darykite tai atviru, sąžiningu būdu, nes tai bus pagrindinis išraiškos būdas Transcendencijos Amžiuje. Papasakokite savo transcendencijos istoriją, idant kiti galėtų pamatyti, jog yra įmanoma transcenduoti, yra verta transcenduoti. Nes kai ryžtatės perdirbti viską, kas jus stabdo, ar tai būtų pajuokos baimė, ar dar kažkas, įgyjate naują laisvę.

Nes, šiaip ar taip, tik tuomet, kai patiriate puolusių būtybių puolimą ir jį ištveriate, suvokiate, jog tai, kas netikra, neturi galios tam, kas tikra.

O aš, Sen Žermenas, ESU tikras, ir mano Aukso Amžius yra tikras. Tad skelbiu šią Danijos šalį Aukso Amžiaus pioniere. Tai atlikta!