Negalite prievarta primesti demokratijos
Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija, per Kim Michaels, 2015 lapkričio 23 d.
Aš esu Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija ir esu dėkinga už šią galimybę pakomentuoti šiuos vėliausius įvykius (teroristų atakas Paryžiuje, Prancūzijoje, 2015 metais). Mano mylimieji, aš jums perdaviau daug įrankių ir daug mokymų apie karo priežastis knygoje Padėkite Pakylėtiesiems Mokytojams sustabdyti karą. Čia negaliu, žinoma, išsamiai to aptarti, tačiau norėčiau, kad suprastumėte baimės vaidmenį.
Baimė yra pagrindinė karo priežastis, ir ji tokia buvo per visą istoriją, nes kai žmonės bijo būti nužudyti, yra suspenduojamas įprastinis instinktas nežudyti kitų žmonių. Knygoje aš išsamiai paaiškinu, kad jūs visi turite instinktą nežudyti savo rūšies narių, tačiau tai gali būti suspenduota, jeigu bijote, kad kiti žmonės jus nužudys.
Būtent tuo buvo naudojamasi nesuskaičiuojamą daugybę kartų, siekiant sukurti šį žemyn traukiantį sūkurį, kuriame baimė veda į dar didesnę baimę. Gandai ir konspiracijos teorijos, ir tas ir anas iškyla į paviršių, nėra jokių įrodymų, bet įrodymai nėra reikalingi. Kai jau žmonės peržengia šį slenkstį į baimę, jie neprašo įrodymų. Jie nenaudoja sveiko proto, jie tiesiog grimzta į vis stipresnę baimės reakciją, kol galiausiai pradeda reikalauti, kad kažkas būtų daroma.
Man tai kelia didelį susirūpinimą ir, atvirai turiu pasakyti, didelį nusivylimą, kad Prancūzijos prezidentas paskelbė, jog Prancūzija dabar skelbia karą. Esu tikra, jog Jungtinėse Valstijose žinote, kad Prancūzija dažnai nebūdavo ta šalis, kuri palaikytų Jungtines Valstijas. Tai, daugeliu atveju, buvo pagrįsta, tačiau dabar, regis, Prancūzija pakeitė savo požiūrį ir jai atrodo būtina paskelbti, kad tai yra karas.
Tai, žinoma, iš dalies yra dėl to, kad Prancūzijoje yra labai mažai pakylėtųjų mokytojų mokinių ir labai mažai žmonių kalba mūsų invokacijas ir šaukinius, kad išardytų šiuos baimės sūkurius, kurie jau kurį laiką augo. Taip pat tai yra ir dėl to, kad Prancūzija įstūmė save į poziciją, kurioje klaidingai interpretuoja laisves, kuriomis yra paremta demokratija.
Tai nereiškia, jog ginu arabų moterų papročius dėvėti tam tikrų rūšių drabužius. Aš sakau, kad kai Prancūzija teigia, jog siekiant apginti religinę laisvę, ji privalo uždrausti kai kuriems savo piliečiams patiems nuspręsti, ką jie dėvės viešoje erdvėje, su laisvės principais nuėjote per toli. Laisvoje demokratinėje šalyje moterys, visi žmonės, turėtų būti laisvi patys pasirinkti, ką jie nori dėvėti. Tai neturėtų būti valdžios rūpestis, nesvarbu, ar šis rūbas yra religinis ar ne.
Matote, kokios sudėtingos gali būti šios problemos ir kaip yra lengva paimti tikrą principą, tokį kaip laisvė ir piliečių laisvės, ir apversti jį aukštyn kojomis, panaudojant tai konfliktui sukurti. Tai, žinoma, taip pat galioja ir Jungtinėms Valstijoms. Kaip taip pat kalbu savo knygoje, negalite demokratijos primesti kitoms šalims, mano mylimieji. Jeigu ji neatsiranda kaip kolektyvinės sąmonės evoliucijos pasekmė, demokratija yra neįmanoma – kaip invazija į Iraką jau turėjo įrodyti Amerikos lyderiams ir Amerikos žmonėms.
Tačiau kol kas ši pamoka nebuvo išmokta, nes matote, kaip su vis didesne įtampa yra mėginama pateisinti Jungtinių Valstijų veiksmus, užuot ryžusis pažvelgti į veidrodį ir tarti: „Turime iš to pasimokyti ir nekartoti tų pačių klaidų.“ Kad ir ką būtume sakę apie žmones Vidurio Rytuose, kurie atsilieka, negalite priversti kitų žmonių evoliucionuoti greičiau, nei jie gali. Štai kodėl, kaip sakiau anksčiau ir kaip taip pat sakau knygoje, turite leisti žmonėms patiems spręsti ir duoti jiems laiko, tiek kiek jiems reikės, kad jie galėtų evoliucionuoti į laisvę ir demokratiją.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com