Santykiai tarp vaikų ir tėvų Korėjoje ir Azijoje
Temos: Dvasinės liepsnos saugojimas – Šeimos struktūros permąstymas – Konfliktas tarp jaunimo ir senimo – Švietimo sistemos reforma – Baimė pakeisti šeimos struktūrą – Noras, kad jūsų vaikai būtų laimingi – Geresnė komunikacija su tėvais – Korėja gali rodyti kelią kitiems – Galutinis komunizmo žlugimas
Pakylėtoji Mokytoja Laisvė per Kim Michaels, 2017 metų gegužės 4 d. Šis diktavimas buvo perduotas konferencijoje Seule, Korėjoje.
AŠ ESU Pakylėtoji Mokytoja Laisvė, taip pat dar žinoma Laisvės Deivės vardu, tačiau man mieliau yra būti žinomai tiesiog Ledi Laisvės vardu, nes „Deivės“ sąvoka Žemėje taip dažnai piktnaudžiavo tie, kurie nenori matyti laisvų žmonių. Žinoma, jūs matote, mano mylimieji, kad laisvė yra liepsna, kurią iš tiesų saugojo ir nešė daugelis žmonių Pietų Korėjoje. Jeigu jie nebūtų to darę, kas iš tiesų būtų sustabdę invaziją iš Šiaurės, kad ji neužgrobtų visos šalies? Tai nebuvo vien kareiviai; tai nebuvo vien pagalba iš Jungtinių Valstijų, nors visi šie dalykai suvaidino savo vaidmenį.
Dvasinės liepsnos saugojimas
Ar suvokiate, kad fiziniai įvykiai tėra ledkalnio viršūnė? Visada egzistuoja komponentai kitose karalijose, ir galiu jums užtikrintai pasakyti, kad jeigu nebūtų buvę to pakankamo žmonių skaičiaus Pietų Korėjoje, kurie nešė tam tikrą Laisvės Liepsnos aspektą, tuomet komunizmo nebūtų buvę įmanoma sustabdyti fizinėje oktavoje.
Matėte, kas vėliau nutiko Vietname, ir matėte, kas nutiko kitose šalyse. Pagrindinė priežastis, dėl kurios komunistai užgrobė valdžią, buvo ta, kad nebuvo pakankamai žmonių, kurie būtų nešę tą Laisvės Liepsną. O čia žmonės žinojo, kad komunizmas neatstovauja geriausių jų šalies interesų, jie žinojo, kad jis nėra teisingas, ir jie buvo pasiryžę nepaklusti jam savo protuose, visą laiką laikydami viziją, kad jų šalis galės būti laisva. Mano mylimieji, dvasinės liepsnos saugojimas, dalies tos dvasinės liepsnos įkūnijimas ir šios liepsnos nešimas su savimi, iš tiesų reiškia žinojimą, kad ši liepsna yra aukščiausia tikrovė, kad dvasinė liepsna yra daug galingesnė už bet kokias jėgas Žemėje. Todėl savo prote, savo širdyje, savo Esybėje; jūs niekada neleidžiate, kad jūsų vibracija persijungtų į tos dvasinės liepsnos iškreipimą, kuris visada, žinoma, yra nuspalvintas baimės.
Kaip kad egzistuoja Laisvės Liepsna, taip pat, žinoma, egzistuoja ir jos iškreipimas. Šis iškreipimas nėra dualistiniame poliariškume su Laisvės Liepsna, kadangi Laisvės Liepsna neturi priešingybės. Ir visgi egzistuoja iškreipimas, ir šis iškreipimas, žinoma, turi daug atspalvių, tačiau iš tiesų tai yra laisvės baimė, saugumo troškimas, absoliutaus saugumo ir nenoras priiminėti sprendimus ir pamatyti pasekmes, ir norėjimas, kad kas nors kitas priiminėtų sprendimus už jus, o tai reiškia, kad norite turėti stiprią, centralizuotą valdžią.
Karo metais buvo žmonių Šiaurės Korėjoje, kurie nešė tą liepsną, tačiau kadangi buvo daugiau žmonių Korėjoje, kurie buvo ištikimi Laisvės Liepsnai, jie negalėjo nugalėti. Mes jūsų prašome suvokti, kad jūs, kurie esate mūsų dvasios mokiniai, kad jūs, daugelis jūsų, jau nešate tam tikrą dvasinę liepsną savo širdyse, ir jūs visi gebate tai daryti, jei tik to norite. Tai reiškia, kad kreipiatės į mokytoją, kuris atstovauja šią liepsną Žemei. Tai taip pat reiškia, kad priimate sprendimą savo prote, jog niekada neleisite savo protui priimti tos dvasinės liepsnos iškreipimo, kad ir kas tai būtų, nes toks yra jūsų noras.
Mano mylimieji, esmė čia yra žinoti, kad dvasinė liepsna yra aukščiausia tikrovė, ir nėra svarbu, kaip sąlygos atrodo fizinėje oktavoje. Žinote, kad kai esate tvirti ir nešate tą liepsną, ir spinduliuojate tą liepsną, kad ir kokie būtų rezultatai fizinėje plotmėje, galiausiai ši liepsna nugalės. Gali būti atvejų, kai atrodys, kad patyrėte nesėkmę, kadangi tam tikrų fizinių sąlygų buvo neįmanoma išvengti, tačiau esmė čia nėra visada išvengti laikinų fizinių sąlygų. Esmė yra labiau ilgalaikis nubudimas žmonių protuose. Jūs, pavyzdžiui, matėte, kad buvo žmonių, kurie, kadangi jie nešiojosi tą anti-laisvės liepsną Šiaurės Korėjoje, turėjo patirti gyvenimą centralizuotoje diktatūroje tiek ilgai, kol nusprendė, kad jiems jau gana įkūnyti tą anti-liepsną, ir dabar jie galbūt jau pradeda atsiverti Laisvės Liepsnos nešimui, kuri gali išlaisvinti jų šalį.
Jeigu norite saugoti bet kokią dvasinę liepsną, turite būti tvirti savo prote ir širdyje, kad nenusileisite žemiau, neįžengsite į baime paremtą vibraciją. Liksite ištikimi liepsnai, kurią pažįstate kaip aukščiausią tikrovę. Matote, mano mylimieji, tai yra potencialas, kuris yra žingsneliu aukščiau už invokacijų ir šaukinių kalbėjimą, ir atėjo laikas daugeliui žmonių pasaulyje suvokti, kad jeigu jau kurį laiką sekėte pakylėtųjų mokytojų mokymais, jeigu ištikimai naudojotės įrankiais, kuriuos mes perdavėme invokacijų ir šaukinių pavidalu, jūs turite potencialą pasirinkti tam tikrą dvasinę liepsną ir pradėti nešti šią liepsną. Jūs galite palaipsniui įkūnyti ją vis aukštesniu ir aukštesniu laipsniu, kol tapsite atviromis durimis mokytojui, kuris atstovaują tą liepsną, kad spinduliuotumėte tą energiją į savo aplinką.
Tai iš tiesų yra žingsnis aukštyn, kuris reikalauja tam tikro Kristiškumo laipsnio, ir tie, kurie yra tam pasiruošę, žinos tai. Daugelis jūsų jau turite pasišventimą tam tikrai liepsnai, kurią jūs saugojote, tačiau labiau tai įsisąmonindami galite būti atviromis durimis jai didesniu laipsniu.
Šeimos struktūros permąstymas
Aš taip pat norėčiau jums duoti tam tikrus mokymus apie potencialą, kurį mes matome čia, Pietų Korėjoje. Turite suvokti, kaip anksčiau buvo pasakyta, kad priežastis, dėl kurios mes, labiau moteriškos mokytojos išeiname į priekį šioje konferencijoje, yra ta, kad jūs turėjote šias dvi konferencijas taip arti viena kitos, jog jos suformavo Alfa ir Omega polių. Vyriški mokytojai jums davė visuotinę viziją ir perdavė jums tam tikras bendras koncepcijas apie visuomenę mūsų paskutinėje konferencijoje. Mes, kurios esame labiau moteriškos mokytojos, norėtume jums duoti praktiškesnę, labiau kasdienišką perspektyvą. Taip yra ne dėl to, kad manytume, jog egzistuoja kažkokia konkreti problema ar krizė Pietų Korėjoje šiose srityse. Taip yra dėl to, kad matome galimybę, jog šioje šalyje gali įvykti lūžis.
Turėtumėte suvokti, mano mylimieji, kad kai mes atkreipiame jūsų dėmesį į problemą, tai nebūtinai (ir tiesą sakant, retai) yra dėl to, kad jūs turite tą konkrečią problemą kritiniu laipsniu. Dažnai taip yra dėl to, kad matome, jog turite galimybę transcenduoti tą problemą. Todėl visada turėtumėte suprasti, kad mūsų mokymai niekada nėra jūsų kritikavimas, jie visada yra galimybė.
Norėčiau pakalbėti apie situaciją Pietų Korėjoje, kuri buvo apnuoginta dideliu laipsniu per procesą, atvedusį prie prezidentės apkaltos. Matėte tendenciją, kad būtent jaunesni žmonės ryžosi išeiti į priekį, būtent jie ryžosi išeiti į demonstracijas gatvėse, jie ryžosi garsiai kalbėti ir reikalauti pokyčių, kai tuo tarpu vyresnė karta, taip sakant, turėjo tendenciją laikytis įsikibusi senųjų įpročių ir nenorėjo keistis, nenorėjo siūbuoti valties arba nuversti status quo. Turite čia suprasti, kad egzistuoja būtinybė įvykti tam tikram šeimos struktūros išardymui ir požiūrio į šeimą, kurį jūs tradiciškai turėjote tiek Pietų Korėjoje, tiek visoje Azijoje.
Mano mylimieji, ekstremaliausiu pavidalu jūs tai matote įkūnyta tuose, kurie iš tiesų garbina savo protėvius kaip kažkokias dangiškas būtybes arba kaip dangiškų būtybių pakaitalą. Tačiau jūs tai matote visose kultūrose, ta prasme, kad egzistuoja šis jausmas, jog privalote būti ištikimi šeimai. Ši ištikimybė turi labai labai gilias šaknis žmonių psichologijoje, kaip mes jau apie tai kalbėjome, kuomet jūs taip stipriai bijote nuvilti savo šeimos narius, kad beveik yra taip, tarsi jūsų šeimos nariai sėdi jūsų galvoje ir vertina viską, ką jūs darote. Jūs visą laiką vertinate, ką jūsų šeima pagalvos apie tai, prieš išdrįsdami veikti arba praverti burną.
Konfliktas tarp jaunimo ir senimo
Mano mylimieji, matysite, kad yra daug žmonių tarp jaunesnės kartos, kurie neturi šio stipraus lojalumo šeimai, kurią kai kurie iš jūsų, kurie galbūt esate šiek tiek vyresni, turite. Galite matyti, kad čia egzistuoja potencialas konfliktui tarp amžiaus grupių Korėjos visuomenėje. Mes, žinoma, nenorime matyti atviro konflikto, kaip tai matėme kitose šalyse, pavyzdžiui, XX-ojo amžiaus septintajame dešimtmetyje Vakarų šalyse per taip vadinamą jaunimo maištą. Mes netrokštame matyti jaunimo maišto, kuris taip lengvai gali peraugti į smurtą. Vietoj to norėtume, kad Korėjos visuomenė transcenduotų visą šią problemą, transcenduotų šią sąmonę. Būtent dėl to norime, kad išsakytumėte prašymus, idant tiek jauni žmonės, tiek seni žmonės patirtų nubudimą, kurio dėka jie natūraliai pradėtų matyti šeimą kitokioje šviesoje.
Kaip mes dabar jau keletą kartų apie tai kalbėjome, egzistuoja žmonės, kurie yra pionieriai, jie yra nuomonių formuotojai. Jie staiga nubunda ir pamato problemą kitokiu būdu, ir jie mato, kad šios naujos idėjos tiesiog yra akivaizdžios, kad yra būtina, jog tai įvyktų. Ir viena iš problemų, dėl kurios galite išsakyti prašymus, žinoma, yra tai, kad jauni žmonės ryžtųsi pripažinti, jog jie yra kitokie gyvybės srautai, jie yra kitokių gyvybės srautų banga nei jų tėvai ir jų tėvų karta. Jie ryžtųsi pripažinti, kad jie yra dvasingi žmonės, kad daugelis jų turi aukštesnį dvasinį suvokimą už savo tėvus.
Na ir dabar, mano mylimieji, noriu, kad čia suvoktumėte, jog stiprus susitelkimas į šeimą, kurį jūs turite daugelyje Azijos šalių, daugeliu atvejų buvo vienas iš pamatinių veiksnių, sukūrusių šias stagnuojančias visuomenes, apie kurias vyriški mokytojai kalbėjo paskutinėje konferencijoje. Visuomenė pradeda stagnuoti ir nesugeba ištrūkti iš šablono, į kurį pateko, nesugeba atsinaujinti, nesugeba išrasti savęs iš naujo, ji nesugeba tekėti su laikų dvasia. Ir tai prasideda nuo šeimos, kurioje vaikai yra auklėjami nekvestionuoti už juos vyresnių šeimoje, nekvestionuoti savo mokytojų mokykloje, nekvestionuoti savo viršininkų darbe, nekvestionuoti valdžios ir aukščiausio lyderio, dažnai diktatoriško tos visuomenės lyderio.
Būtent tai šiuo metu matote Šiaurės Korėjoje, tačiau sakau jums, kad net ir Šiaurės Korėjoje egzistuoja labai drąsių jaunų sielų grupė, o tiksliau, sielų, kurios įsikūnijo jaunais žmonėmis. Jie yra pasiruošę atnešti tenai pokyčius, tačiau čia norėčiau susikoncentruoti į Pietų Korėją, nors, žinoma, galite išsakyti prašymus dėl jaunų žmonių Šiaurės Korėjoje, kad jie būtų išlaisvinti išpildyti savo misijas.
Pirmiausia noriu, kad suvoktumėte, jog egzistuoja būtinybė jauniems žmonėms Pietų Korėjoje pripažinti, kad jie turi dvasingesnį požiūrį už savo tėvus universaliu būdu, kadangi jie žino iš vidaus, kas yra teisinga, ir jiems nereikia, kad jiems tai pasakytų išorinis autoritetas. Tiesą sakant, jie nenori, kad išorinis autoritetas jiems kažką nurodinėtų, nes jie nenori daryti kompromisų su savo vidiniu žinojimu, kaip tai dažnai darė jų tėvai. Jūs galite išsakyti prašymus, kad šie jauni žmonės įgytų drąsos išeiti į priekį ir pripažinti, kas jie yra, ir kad jie, mano mylimieji, nenuslystų į nesubalansuotą reakciją, kurioje staiga pradeda manyti, jog tai, kad jie turi aukštesnį sąmoningumą, staiga juos padaro pranašesniais už jų tėvus.
Būtent tai sužlugdė jaunimo maištą Vakaruose. Daugelis šių jaunų žmonių atsinešė su savimi iš ankstesnių gyvenimų tam tikrą aroganciją, ir todėl jie tapo pažeidžiami nusekti tam tikrais lyderiais, kurie juos skatino jausti, kad jie žino geriau už savo tėvus, kaip turėtų būti tvarkoma visuomenė.
Esmė čia nėra, mano mylimieji, pasiekti, kad jauni žmonės perimtų visuomenės valdymą ir darytų dalykus kitaip nei darė jų tėvų karta. Nėra taip, kad mes iš pakylėtojo lygmens manytume, kad vyresni žmonės Pietų Korėjoje atgyveno savo naudingumą ir dabar jie tiesiog turėtų pasitraukti jauniems žmonėms iš kelio. Tai visiškai nėra mūsų vizija. Mes norime matyti subalansuotą visuomenę, kurioje jaunesni žmonės galėtų dirbti kartu su vyresniais, labiau patyrusiais žmonėmis. Vyresnė karta turi vertingos patirties, kuri netampa atgyvenusi vien dėl to, kad atėjo jaunų žmonių karta, kuri yra atvira naujoms idėjoms.
Jums, visų pirma, reikia išsakyti prašymus dėl šio nubudimo, kad jauni žmonės išvengtų maištavimo ir atvirai neprovokuotų savo tėvų kartos ar netgi dar vyresnės kartos nei jų tėvai. Vietoj to, jie atrastų vidurio kelią, diplomatiškesnį kelią išreikšti savo naujas idėjas. Jie atrastų būdą, kaip jas pristatyti, kad vyresnei kartai būtų lengviau pamatyti, jog šios idėjos yra būtinos dėl visuomenės progreso.
Švietimo sistemos reforma
Na ir dabar, sritis, kurioje šiam lūžiui įvykti būtų lengviausia, yra verslo sritis. Iš pradžių, ne tiek didžiausiose korporacijose, kiek mažesniuose, labiau nepriklausomuose versluose, kuriuose egzistuoja didesnis atvirumas inovacijoms ir naujiems būdams daryti verslą. Tai gali būti jūsų prašymų fokusas, idant jauni žmonės eitų į šias sritis ir atneštų tenai savo idėjas, ir kad atsirastų tie, kurie sugebės pamatyti, kad tai yra būdas sukurti naujo tipo verslą ir iš tiesų užsidirbti gerą pelną, tarnaujant savo klientams kitokiu būdu. Kai šis judėjimas taps pakankamai didelis, jis tuomet patrauks didesnių korporacijų dėmesį, ir jūs tuomet, žinoma, taip pat galėsite išsakyti prašymus, kad įvyktų laipsniškas vadovybės pasikeitimas ir atsirastų didesnis šansas pasireikšti jaunesniems žmonėms.
Taip pat, žinoma, yra būtina išsakyti prašymus dėl pokyčių švietimo sistemoje, kad atsirastų daugiau erdvės šiems jauniems žmonėms išreikšti savo naujas idėjas net ir švietimo lygmenyje. Atsirastų didesnės galimybės, kad jeigu to reikėtų, jie galėtų išeiti už savo mokytojų įtakos sferos ir susiorganizuotų tarpusavyje, atrasdami būdą vienas kitą palaikyti, atnešdami naujus metodus ir naujas idėjas. Tačiau, vėlgi, tai savo aukščiausiame potenciale gali būti padaryta nekonfrontaciniu būdu, kuomet net ir mokytojai švietimo sistemoje suvoktų, kad jeigu jie nori neatsilikti švietime nuo Vakarų pasaulio, turi atsiverti kai kurioms šioms naujoms idėjoms.
Taip pat, žinoma, yra daug jaunų žmonių ir kitose pasaulio dalyse, kurie, per ateinantį dešimtmetį ar šiek tiek ilgiau, pradės reformuoti tenai egzistuojantį švietimą, ir todėl jūs nebūsite vieni čia Korėjoje. Matysite, kad atsiras kitos šalys, kuriose jauni žmonės išsakys naujus reikalavimus dėl švietimo ir to, kaip jie nori būti mokomi. Jie nori, kad švietimas būtų labiau susijęs su tikra darbo situacija, užuot tiesiog buvęs teorišku, abstrakčiu švietimu, ir tuomet, kai jie jau tenai stovi su diplomu, niekas nenori jų samdyti, nes jie neturi nei žinių, nei įgūdžių, kurie yra reikalingi verslo pasaulyje.
Baimė pakeisti šeimos struktūrą
Tad tokios tiesiog yra logiškos idėjos, dėl kurių galite išsakyti prašymus. Jums išsakant šiuos prašymus, vis daugiau ir daugiau žmonių ims matyti, kad šie pokyčiai yra akivaizdūs ir jie turi būti įgyvendinti. Na ir dabar, gilesniame lygmenyje, jūs galite išsakyti prašymus dėl požiūrio į šeimą, kuris yra taip įsišaknijęs Pietų Korėjoje ir apskritai Azijoje, pakeitimo. Vyresnė karta turi didelę baimę, ir jūs galite išsakyti prašymus dėl vyresnės kartos žmonių, kad jie būtų išlaisvinti nuo šios baimės. Sakau jums, kad ši tamsos jėga, apie kurią kalbėjo Parvati, yra sudaryta iš tam tikrų demonų, kurie siekia išsaugoti savo gniaužtuose vyresniąją kartą, kuomet jie labai stipriai bijo dramatiškų pokyčių visuomenėje ir ypač dramatiškų pokyčių šeimos struktūroje.
Na ir dabar, mano mylimieji, jūs suvokiate, kad vienas iš didelių pranašumų, kurį turi aukštą išsivystymo laipsnį pasiekusi visuomenė, yra tai, kad jūs įveikiate šią labai seną dinamiką, kurioje vyresni žmonės žino, kad kai jie tampa per seni dirbti, vienintelis jų būdas išgyventi yra gauti materialią paramą iš savo vaikų. Kai turite labiau išsivysčiusią šalį, kurioje vyresni žmonės gauna pensiją ir todėl jie nėra finansiškai priklausomi nuo savo vaikų, tuomet egzistuoja potencialas, kad vyresnė karta galės įveikti savo baimę dėl pokyčių šeimos struktūroje. Matote, kad senoje šeimos struktūroje tėvai iš tiesų turi tam tikrą pasąmoningą troškimą riboti savo vaikus. Jie nori, kad jų vaikai gyventų materialiai aprūpintą gyvenimą, kas jiems leistų išlaikyti savo tėvus, tačiau jie nenori, kad jų vaikai peržengtų jų turimą viziją apie tai, kaip, jų manymu, jų vaikai turėtų gyventi savo gyvenimą. Šitai, žinoma, yra jėga visuomenėje, kuri yra nukreipta prieš progresą ir pokyčius.
Žinoma, vyresnė karta vis dar tebėra taip stipriai apakinta tamsos jėgų, kad jaučia grėsmę iš pokyčių šeimos struktūroje, net jeigu jie finansiškai nėra taip stipriai priklausomi nuo savo vaikų. Jie jaučia, kad tai sugriaus visuomenės stabilumą, kaip daugelis žmonių jautė, kad būtent lojalumas šeimai buvo stabilios visuomenės garantas. Kaip mes daug kartų sakėme, mūsų tikslas nėra stabilios visuomenės, mano mylimieji, kadangi mes nenorime laukti šimtus metų, kol galėsime pamatyti Sen Žermeno Aukso Amžiaus įkūnijimą. Mes norime, kad tai įvyktų daug greičiau, ir todėl mums yra būtina įveikti visas jėgas, kurios priešinasi progresui, nes bijo pokyčių.
Galite išsakyti prašymus, kad vyresnė karta būtų išlaisvinta nuo šios pokyčių baimės, idant galėtų suvokti, kad jeigu jie nori, jog jų šalis pakiltų į aukštesnį lygmenį, tuomet tai gali įvykti tik vienu būdu, tai yra, jeigu jauniems žmonėms bus leista išpildyti savo pilną kūrybinį potencialą. Norint, kad jauni žmonės būtų laisvi išpildyti savo kūrybinį potencialą, jų tėvams reikia įveikti šį troškimą, kuriame jie nori, kad jų vaikai gyventų pagal jų viziją. Ar suvokiate, mano mylimieji: jauni žmonės turi viziją, kaip sukurti Aukso Amžiaus visuomenę. Vyresnė karta, dauguma jų, neturi šios vizijos. Jeigu vyresnė karta taip desperatiškai sieks priversti jaunesnę kartą paklusti jų vizijai, tuomet Aukso Amžiaus idėjos negalės ateiti, nes tam, kad jaunesnė karta galėtų išpildyti savo kūrybinį potencialą, jie turi būti laisvi peržengti jų tėvų vizijos nustatytas ribas. Jie turi būti laisvi gyventi kitokiu būdu, netgi daugeliui jų (kaip buvo kalbėta paskutinėje konferencijoje) neturint tradicinio darbo, bet gilinantis į savo dvasinius interesus. Kai kurie šie jaunesni žmonės, kurie ateina, jie nenorės kurti šeimų, ir tai bus didelis šokas jų tėvams, kurie norės, kad jie susituoktų ir patys sukurtų savo šeimą.
Noras, kad jūsų vaikai būtų laimingi
Mano mylimieji, matysite būtinybę įvykti daugeliui pokyčių požiūryje į vaikus, kuomet tėvai jiems suteiks didesnę laisvę. Kaip šis pasiuntinys žino iš asmeninio pavyzdžio, apie kurį jam buvo papasakota, daugelis korėjiečių tėvų nenori, kad jų vaikai tuoktųsi su užsieniečiais, tačiau sakau jums, jog visuomenei mišrios santuokos yra labai naudingos. Tai sukuria energijų ir idėjų mainus su kitomis šalimis, ir išardo aklavietę bei atveria duris naujų idėjų atėjimui.
Tame konkrečiame pavyzdyje, moteriai nebuvo leista ištekėti už užsieniečio, kol po daugybės metų, per kuriuos ji liko netekėjusi, jos tėvai jautė didesnę gėdą dėl to, kad ji yra netekėjusi, nei kad galiausiai būtų ištekėjusi už užsieniečio. Matote, mano mylimieji, štai dėl ko turite išsakyti prašymus, kad šis požiūris, šis noras išsaugoti tradicinę šeimos struktūrą, pradėtų byrėti ir tėvai iš tiesų pradėtų įveikti savo baime paremtą požiūrį į šeimą ir savo baime paremtą požiūrį į savo vaikus. Būtent baimė slypi už šio požiūrio, ir tėvai turi įgyti gebėjimą pasakyti: „Bet kas gi iš tiesų yra svarbiausia mūsų vaikams, argi ne tai, kad vaikai būtų laimingi? Tuomet negalime sau leisti galvoti, kad mūsų vaikai galės būti laimingi tik tuomet, jeigu jie gyvens taip, kaip mes galvojame, kad jie turėtų gyventi. Turime suvokti, kad mūsų vaikai galės būti laimingi tik tuomet, jeigu mes leisime jiems gyventi taip, kaip jie mano turintys gyventi, ir mylėsime bei palaikysime juos. Mes netgi galime patirti didelį džiaugsmą matydami, kaip mūsų vaikai atskleidžia savo kūrybinį potencialą tokiais būdais, kokių mes net negalėjome įsivaizduoti.“
Aš, žinoma, žinau, kad egzistuoja tam tikras vyresnės kartos procentas, kurie nenorės atlikti šio pokyčio, tačiau su jūsų prašymais daugelis sugebės atlikti šį pokytį, kaip kai kurie jau tai padarė. Ir taip pat yra kiti, kurie jau yra arti to, ir jiems tiesiog reikalingas impulsas, kuris juos išlaisvintų nuo šių tamsos jėgų, kurios yra įleidusios šiuos baimės kablius į žmonių emocinius kūnus.
Na ir dabar, mano mylimieji, galite matyti, kad tarp jaunesnės kartos daug yra tokių, kurie tiesiog nėra pažeidžiami šios baimės, ir tai yra didžiausias potencialas pokyčiams. Turite visus šiuos jaunus žmones, kurie nėra veikiami vyresnės kartos baimių. Jūs, žinoma, galite išsakyti prašymus, kad jie dar labiau išdrąsėtų, išeitų į priekį, vėlgi, ne maištaujančiu būdu, bet kad vaikai išsaugotų pagarbą savo tėvams. Jie suprastų, kad jų tėvai užaugo kitokiais laikais, kai veikė jėgos, kurios nepaveikė jų, jaunesnių žmonių.
Tad, užuot maištavę prieš savo tėvus ar žiūrėję į savo tėvus iš aukšto, laikydami savo tėvus senamadiškais ar primityviais, jie galėtų gerbti savo tėvus. Jie galėtų palaipsniui padėti savo tėvams suvokti, kad tai tiesiog yra jų būdas žiūrėti į gyvenimą, ir kad jiems reikia gyventi savo gyvenimą, pagal savo pačių viziją, ir būtent tai juos padarys iš tiesų laimingais. Nėra nieko blogo, kad jauni žmonės paaiškintų tai savo tėvams, užuot konfrontavę su savo tėvais, mesdami jiems klausimą: „Bet argi jūs nenorite, kad būčiau laimingas? Ir kaip galite tikėtis, kad būsiu laimingas, jeigu gyvensiu savo gyvenimą ne taip, kaip aš noriu jį gyventi?“
Geresnė komunikacija su tėvais
Yra daug žmonių tarp vyresnės kartos, kurie gali pasikeisti, jeigu jų vaikai pradės su jais atvirai kalbėtis tokiu būdu. Ne maištauti, o labiau ryžtis, kaip anksčiau apie tai kalbėjome, atvirai išsakyti, ką jūs jaučiate apie tai, ką tėvai jums darė. Viena vertus, jūs galite išreikšti savo meilę ir savo dėkingumą savo tėvams už tai, ką jie jums davė, ką jie jums suteikė jums augant. Jūs taip pat galite jiems paaiškinti, kad egzistuoja tam tikri jų turimo požiūrio aspektai, kurie jus verčia jausti tam tikrus jausmus. Jūs jaučiate, kad tai jus riboja ir todėl prašote savo tėvų suprasti, kad jums reikia gyventi savo gyvenimą savo būdu, o ne jų būdu. Nėra taip, kad jų būdas jiems būtų buvęs netinkamas, kadangi jų laikai buvo kitokie. „Tais laikais, kuriais gyvename šiandien, turiu gyventi savo gyvenimą savo būdu, nes tai yra vienintelis būdas, kuriuo galėsiu būti iš tiesų laimingas ir išpildyti savo potencialą.“
Mano mylimieji, galite išsakyti prašymus, kad jauni žmonės, nes būtent jie yra tie, kurie turi gebėjimą atnešti pokyčius, kad jie atrastų kitokį būdą kalbėtis su savo tėvų karta ir netgi su vyresne karta. Užuot darę tai konfrontaciniu būdu, jie galėtų siekti tiesiog kalbėtis su jais iš širdies ir paaiškinti, kaip jie jaučiasi, netgi nemėgindami įtikinti savo tėvų. Jie tiesiog paaiškintų, kaip jie jaučiasi, ir suteiktų savo tėvams laisvę, palaipsniui, laikui bėgant, suvokti, kad: „O taip, aš iš tiesų noriu, kad mano vaikas būtų laimingas, ir jeigu tai yra vienintelis būdas, kuriuo mano vaikas gali būti laimingas, tuomet, nors gal man ir nėra priimtina, kaip mano vaikas gyvena, tačiau aš priimu, kad tai yra vienintelis būdas, kuriuo mano vaikas gali būti laimingas.“
Korėja gali rodyti kelią kitiems
Vėlgi, mes čia nemėginame sakyti, kad egzistuoja kažkokia didelė krizė Pietų Korėjoje. Mes sakome, kad egzistuoja didelė galimybė, kadangi sakau jums, jog mes, pakylėtieji mokytojai, jau dešimtmečius matėme potencialą, kurį dabar rodome jums. Mes atnešėme žmones į įsikūnijimą, ir daugelis jūsų, kurie čionai sėdite, daugelis jūsų, kurie studijavote mūsų mokymus ir kalbėjote mūsų invokacijas, buvote atnešti į įsikūnijimą būtent tam, kad išpildytumėte šį vaidmenį, pastūmėdami savo visuomenę į priekį. Egzistuoja dar dešimtys tūkstančių jaunų žmonių, kurie yra atnešami į įsikūnijimą būtent dėl to, kad mes matėme potencialą, jog Pietų Korėja gali būti atviromis durimis naujoms idėjoms, kurios gali pasklisti ne tik į Šiaurės Korėją, bet be jos net ir į dar platesnę Azijos erdvę, mano mylimieji.
Manau, kad galite suvokti, jog jūs, būdami korėjiečiais, turite tam tikrą polinkį į kuklumą ir nuolankumą. Galite nesuvokti, kad yra didelis dėmesys nukreiptas į Pietų Korėją šioje Pietryčių Azijos dalyje, tačiau net ir dar toliau. Egzistuoja kitos šalys, kurios suvokia, kad jūs jas daugeliu atžvilgių aplenkėte, ir joms yra šiek tiek smalsu sužinoti, kaip tai nutiko. Todėl, kai sugebėsite įgyvendinti šiuos pokyčius, egzistuoja potencialas, kad tai gali pasklisti ir po kitas šalis.
Kai jūs, pakylėtųjų mokytojų mokiniai, pradėsite matyti ateinančiais metais šiuos pokyčius, jūs taip pat galėsite pradėti išsakyti prašymus ir dėl kitų šalių, ir mes, žinoma, nukreipsime jus šiame procese. Jūs taip pat galite matyti potencialą, kad atsiras grupės kitose šalyse, kurios pradės sekti mokymais ir naudosis mokymais, ir jūs tuomet galėsite sukurti pakylėtųjų mokytojų mokinių grupių tinklą, kurie palaikys vieni kitus, net kaip apie tai girdėjote iš Kazachstano šalies. Pradėsite dirbti kartu ir sukoncentruosite savo invokacijas ir šaukinius į konkrečią šalį, nes matysite būtinybę padėti šiai šaliai įveikti tam tikrą kliūtį kelyje link Aukso Amžiaus.
Galutinis komunizmo žlugimas
Čia egzistuoja didelis potencialas, tačiau nenorime, kad jūs nubėgtumėte pernelyg į ateitį, geriau yra žingsniuoti po vieną mažą žingsnelį. Ir šiuo metu, tie iš jūsų, kurie esate įsikūniję Pietų Korėjoje, turėtumėte koncentruotis į savo šalį ir į šį didelį iššūkį pasiekti Korėjos susivienijimą. Galiu jus užtikrinti, mano mylimieji, kad Korėjos susivienijimas turi labai didelę reikšmę net ir visos planetos mastu. Tai iš tiesų yra paskutinė šalis, kuri buvo padalinta konflikte tarp komunizmo ir kapitalizmo. Kai įveiksite šį padalijimą, įkalsite, taip sakant, paskutinę vinį į tamsos jėgų karstą, jų mėginimuose pasinaudoti kapitalizmo-komunizmo dualizmu, sukuriant susiskaldymą šioje planetoje.
Galėtume sakyti, kad šio dualistinio poliariškumo išardymas jau yra gerai įsibėgėjęs, ir prasidėjo jis su Sovietų Sąjungos žlugimu ir Geležinės Uždangos griūtimi, ir Vokietijos susivienijimu, o taip pat visų tų šalių, kurios priklausė Varšuvos paktui ir kurios buvo okupuotos Sovietų Sąjungos, išlaisvinimu. Sakau jums, dar liko padaryti reikšmingą išvalymo darbą, kad ši planeta galėtų būti išvalyta nuo tai sukėlusių tamsos jėgų. Šiuo metu šios jėgos yra sukoncentruotos būtent čia, kadangi jos desperatiškai nori išsaugoti savo atramą Šiaurės Korėjoje ir nori išsaugoti tą savo tvirtovę, kurią įsivaizduoja esant Šiaurės Korėją, nors mes, pakylėtieji mokytojai, Šiaurės Korėjos nelaikome jokia tvirtove.
Mes matome, kad tai yra milžinas molio kojomis, kuris yra pasiruošęs subyrėti ir sugriūti nuo savo paties svorio, jam tereikia nedidelio postūmio ir energijos stumtelėjimo iš pakylėtosios karalijos, kaip mes jums nurodėme ją iškviesti. Tad, mano mylimieji, mes jums duodame optimistinę ateities viziją. Jums yra svarbu laikytis tos vizijos, tuo atveju, jeigu ateinančiais metais įvyktų tam tikri krestelėjimai kelyje. Nesakau, kad šie krestelėjimai bus, bet nesakau, kad nebus sunkumų. Situacija yra nenuspėjama net ir pakylėtiesiems mokytojams, kadangi mes niekada negalėjome nuspėti laisvos valios šimtu procentų, galėjome ją nuspėti tik tikimybiškai.
Tad egzistuoja didelė tikimybė, jog perėjimas galės įvykti taikiai ir reliatyviai sklandžiai, nors, kaip Kuan Jin aną dieną sakė, Pietų Korėja susidurtų su dideliais iššūkiais, jeigu staiga susijungtų su Šiaure ir jai tektų atsakomybė pakelti disfunkcinę Šiaurės Korėjos ekonomiką iki šiuolaikinio standarto. Ir vis dėlto, net ir šis procesas gali įvykti reliatyviai sklandžiai ir jis netgi gali būti labai naudingas Pietų Korėjai, kadangi šitai, taip sakant, priverstų jus peržengti įsigalėjusią valdžios struktūrą Pietų Korėjoje ir priverstų jus mąstyti naujoviškai ir atnešti naujas idėjas. Ir čia, vėlgi, jaunesnė karta galėtų išeiti į priekį ir tarti: „Bet čia mes turime situaciją, kurioje vyresnės kartos patirties nepakanka, tačiau mes turime idėjas ir norime, kad mums būtų leista jas įgyvendinti.“
Mano mylimieji, aš, vėlgi, daviau jums daug. Suprantu, kad jūsų čakros pasiekė savo maksimalią ribą, tačiau dėkoju jums, kad ir vėl buvote atviromis durimis, leisdami man nukreipti labai galingą įtaką į šios šalies kolektyvinę sąmonę, ir ypač į šią sostinę Seulą, kurią aš apgaubiau Laisvės Liepsna koncentruota forma, kuri niekada anksčiau dar nebuvo matyta šioje šalyje. Aš šiuo metu matau, leidžiu, vizualizuoju, koncentruoju šią Laisvės Liepsną, kuri buvo nutiesta aplink šio miesto perimetrą, ir traukiu ją vis tampriau ir tampriau link miesto centro, tiek finansinio, tiek verslo rajono, tiek valdžios rajono. Ir dabar, visas miestas yra apgaubiamas šia Laisvės Liepsna, ir galiu jus užtikrinti, mano mylimieji, kad prieš Laisvės Liepsną negali atsilaikyti jokie Laisvės iškraipymai, ir todėl AŠ ESU Laisvės Liepsna!
AŠ ESU Ledi Laisvė! Ir ši Seulo sostinė dabar yra išlaisvinta nuo tam tikros tamsos dalies, kurią laisvos valios įstatymas ir jūsų prašymai, bei jūsų pasiryžimas būti atviromis durimis, leido man šią dieną sudeginti, idant suteikčiau naują galimybę šiai šaliai, o ypač jaunesnei kartai, kuri laukia, kada galės išeiti į priekį ir kada jai bus leista atnešti savo kūrybinį potencialą. Nes mes matome didelį kūrybinį visos šios šalies potencialą ir norime pamatyti jį įkūnytą. Tikimės, kad kai kurie iš jūsų nuspręsite įkūnyti Laisvės Liepsną ar kitą dvasinę liepsną, idant galėtumėte būti inkaru fizinėje plotmėje tam, ką mes trokštame atnešti.
Tad, mano didžiausias dėkingumas už jūsų dėmesį, už jūsų sąmoningumą, už jūsų buvimą; dėkoju jums, mano mylimieji.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com