Kaip Rytų Europa gali išsilaisvinti nuo Rusijos
Temos: Alkoholizmas ir kitos priklausomybės – Žiūrėkite į komunizmą kaip į galimybę – Kontempliacinio gyvenimo radimas – Nacionalinių demonų iš komunistinės eros surakinimas – Nacionaliniai Rusijos baimės demonai – Atleiskite Rusijai dėl savęs – Rusija nebedemonstruos tokios pačios agresijos – Vienintelis būdas išsilaisvinti nuo Rusijos – Laikykite viziją savo šaliai
Pakylėtoji Mokytoja Elohima Astrėja per Kim Michaels, 2017 metų gruodžio 3 d. Šis diktavimas buvo perduotas konferencijoje Taline, Estijoje.
AŠ ESU Pakylėtoji Mokytoja Elohima Astrėja. Visų pirma, ateinu padėkoti už jūsų pasiryžimą čia būti, kalbėti šias invokacijas ir šaukinius, kurie leido man paleisti daug šviesos į Rytų Europą. Dėl jūsų ryžto, jūsų atvirumo, jūsų širdžių savybių ir čia susirinkusių žmonių skaičiaus, nusprendžiau padauginti prašymus, kuriuos išsakėte šioje konferencijoje, dešimt tūkstančių kartų. Tai nevisiškai atitiktų dešimties tūkstančių žmonių buvimą čionai, bet būtų arti to.
Tai, žinoma, yra dispensacija. Tai taip pat yra pripažinimas, kodėl yra verta kartu susirinkti, ir būdas parodyti, kaip mes tai vertiname, kai šitai įvyksta. Tai taip pat yra būdas mums parodyti savo meilę Rytų Europos žmonėms, kuriuos mes iš tiesų trokštame išlaisvinti nuo šios naštos, kurią sukūrė toks ilgas buvimas komunistinėje priespaudoje.
Alkoholizmas ir kitos priklausomybės
Ir viena iš sričių, į kurią noriu atkreipti jūsų dėmesį ir kuri yra artima mano, Ketvirtojo Spindulio Elohimos, širdžiai, yra, žinoma, įvairiausios priklausomybės, visų pirma, priklausomybė alkoholiui. Galėjote pastebėti, mano mylimieji, kad kiti mokytojai kalbėjo apie tai, kas buvo užgniaužta komunizmo amžiuje. Dėl viso šio užgniaužimo atsirado šis jausmas, kad niekas iš tiesų nėra svarbu, gyvenimas neturi jokio tikslo. Atsirado tam tikra frustracija, tam tikras skausmas.
Žmonės turi troškimą tiesiog pabėgti, ir jie negali matyti jokio kito būdo pabėgti, kaip tik atbukinant save, kad nieko nejaustų. Tad jie įninka į alkoholį arba narkotikus, ar kad ir kas tai būtų. Na ir dabar, žinoma, egzistuoja ir kitos pabėgimo formos. Jūs galite matyti, kad per šiuos komunistinės priespaudos dešimtmečius iš tiesų įvyko taip, kad alkoholis tapo pagrindine priklausomybe. Kai Rytų Europos šalys labiau atsivėrė kitų idėjų antplūdžiui ir materialistiškesniam gyvenimo būdui, daugelis žmonių iš tiesų susikūrė naują priklausomybę, kuomet jie dabar tapo priklausomi nuo materialių gėrybių, materialių turtų, pinigų, nuosavybės, gražių dalykų, kad ir kas tai būtų. Ir nors tai nėra visiškai tas pats kaip fizinė priklausomybė, visgi tai taip pat yra būdas atbukinti save, šitaip išvengiant būtinybės pažvelgti į save.
Žiūrėkite į komunizmą kaip į galimybę
Matote, mano mylimieji, galėtume sakyti, kad bet kuri situacija, su kuria susiduriate Žemėje, yra galimybė. Nors dauguma jūsų, kurie užaugote Rytų Europoje, nesate įpratę apie tai taip galvoti, galėtų būti vertinga pamąstyti: „Kokia galimybė mums buvo pristatyta komunistiniais laikais?“
Kai atsitraukiate žingsnelį atgal, galite pripažinti, kad buvo laikai, kai Žemė buvo arti įžengimo į savidestrukcinį sūkurį, ir todėl pakylėtieji mokytojai nusprendė leisti puolusioms būtybėms įsikūnyti šioje planetoje. Kokį turėjome tikslą tai padarydami? Na, tikslas tiesiog buvo išjudinti situaciją ir priversti pirminius Žemės gyventojus pažvelgti į tam tikras problemas, į kurias jie nenorėjo žiūrėti. Mes jau anksčiau sakėme, kad pirminiai gyventojai sukūrė civilizacijas, kurios savo pagrindiniu tikslu išsikėlė harmoniją ir konfliktų vengimą. Tai juos paskatino sukurti civilizacijas, kuriose visi žmonės nuo vaikystės buvo auginami, galėtume sakyti, jiems buvo plaunamos smegenys, jie buvo programuojami būti vienodi.
Tačiau atkreipkite dėmesį, kad tai nebuvo tokios civilizacijos, kurias matėte komunizme, kadangi žmonės nejautė priespaudos iš savo lyderių, iš savo valdžios, iš sistemos. Dauguma jų jautėsi labai patenkinti tuo labai patogiu, o taip pat materialiai visiškai aprūpintu gyvenimu, kurį turėjo. Tačiau šis labai patogus gyvenimo būdas leido žmonėms vengti pažvelgti į save, jis leido žmonėms netirti savo psichologijos. Būtent dėl to jie neaugo individualiai, o visuomenės neaugo kolektyviškai. Vienas iš tikslų, leidžiant puolusioms būtybėms čia ateiti, buvo tai, kad jos yra tokios agresyvios, jog yra pasiruošusios padaryti tam tikrus dalykus, kurių žmonės tiesiog negali ignoruoti.
Vėlgi, kokia galimybė buvo pristatyta komunistiniais laikais? Na, tai buvo šis toks stiprus represinis režimas, kad tiesiog negalėjote jo ignoruoti. Negalėjote ignoruoti, kad gyvenate priespaudoje ir visi žmonės, tam tikra prasme, jautėsi pavergti. Žinoma, egzistuoja platus sąmonės spektras, bet jeigu pažvelgtume į aukštesnę evoliucijos pakopą pasiekusius žmones, kurie gyveno šiame represiniame režime, kokia buvo jų galimybė? Tai buvo, kad jie negalėjo ignoruoti, jog yra pavergti, jie negalėjo ignoruoti, kad jaučia įtampą. Tuo pat metu, jie neturėjo būdo fiziškai išsilieti, nebuvo nieko, ką jie galėjo padaryti situacijai pakeisti, tad kokia jiems liko galimybė? Jeigu neturite kur eiti išorėje, jeigu negalite nieko pakeisti savo išorėje, na, galite pažvelgti į vidų ir galite pakeisti save.
Kontempliacinio gyvenimo radimas
Ir iš tiesų buvo žmonių, kurie tai padarė. Buvo žmonių, kurie iš tiesų padarė progresą komunistinėje eroje, dirbdami su savimi, su savo psichologija. Kai kurie iš jūsų, kurie čia esate, esate tarp jų. Kai kurie iš jūsų esate tokie jauni, kad jūsų tai taip stipriai nepaveikė, tačiau jūs vis tiek atėjote į įsikūnijimą su šiuo noru tirti save, progresuoti ir ryžtis dirbti su savimi. Galite matyti, kad net ir didžiausio represinio režimo priespaudoje režimas gali sugebėti kažkiek kontroliuoti jūsų veiksmus (jūsų išorinę situaciją), tačiau jam yra labai sunku kontroliuoti jūsų protą – jeigu nepatikite režimo skleidžiama ir propaguojama propaganda.
Net ir į kalėjimą patekę žmonės sugebėjo įžengti į vidinio augimo būseną. Žinoma, galite pažvelgti į kai kuriuos vienuolynus, kuriuos matėte praeityje, tiek Europoje, tiek Rytuose, ir galite matyti, kad tenai gyvenantys vienuoliai ir vienuolės tam tikra prasme gyvena kaip žmonės kalėjime; jie netgi gyvena vienutėje. Matote, kad jeigu galite gyventi kontempliacinį gyvenimą vienuolyne, taip pat galite gyventi kontempliacinį gyvenimą kalėjime, ir galite gyventi kontempliacinį gyvenimą komunistinėje šalyje.
Daugelis žmonių sugebėjo tai daryti, bent jau tam tikras procentas, tačiau dar daugiau nesugebėjo to daryti, nenorėjo to daryti. Tačiau tie, kurie buvo aukštesnę evoliuciją pasiekę žmonės, jautė vidinę įtampą, ir siekdami išvengti vidinės įtampos, jie bukino save alkoholiu ir kitais dalykais. Šiandien, kai išorinė priespauda nebėra tokia didelė, vis dar yra šių žmonių, kurie yra įstrigę alkoholyje arba narkotikuose. Kai kurie iš jų atbukino save materialistiniu siekimu įgyti vis daugiau ir daugiau materialių daiktų. Tai yra žmonės, kurie turi potencialą pastūmėti visuomenę į priekį. Dėka jūsų šioje konferencijoje išsakytų prašymų, nusprendžiau paleisti tam tikrą šviesos porciją iš savo ašramo, kad išlaisvinčiau žmones, kurie, mano vertinimu, turi didžiausią potencialą pakilti virš savo atbukimo ir atrasti konstruktyvesnį vaidmenį, kurį galėtų vaidinti šį jiems likusį gyvenimą.
Tai yra didelė tarnystė individui, tačiau tai taip pat gali būti didelė tarnystė visuomenei, kadangi vis daugiau ir daugiau žmonių galės atrasti būdą kūrybiškai save išreikšti ir tuo būdu prisidėti prie visuomenės progreso.
Nacionalinių demonų iš komunistinės eros surakinimas
Kitas veiksmas, kurį nusprendžiau čia atlikti dėka jūsų prašymų, yra tai, kad naudodamasi savo ratu ir kardu surakinu daugelį nacionalinių demonų, kurie buvo sukurti komunistinėje eroje. Aš jau perėjau per visas Rytų Europos šalis, ir nacionaliniai demonai kiekvienoje šalyje šiek tiek skiriasi. Nusprendžiau surakinti tuos demonus, kurie labiausiai slėgė šalį šiuo metu. Kai kurie demonai prarado didžiąją dalį savo galios, kurią turėjo žmonėms, kadangi žmonės patys kažkiek išsilaisvino iš komunistinio mąstymo. Kaip mes jums parodėme, vis dar tebėra dalykų, į kuriuos žmonės nepažvelgė, kurių neišsprendė. Todėl tie dalykai, kurie buvo paminėti diktavimuose kitų mokytojų, yra būtent tie demonai, kuriuos aš pagrinde surakinu, tam kad, žinoma, suteikčiau šių šalių žmonėms galimybę augti, nebūnant prislėgtiems šių demonų, kurie nuolatos juos traukia priešinga kryptimi.
Tačiau yra dar vienas nacionalinis demonas, kuris egzistuoja visose Rytų Europos šalyse, kurio mes kol kas nebuvome minėję, ir jį aš taip pat surakinau kiekvienoje šalyje. Na ir dabar, jūs, žinoma, suprantate, kad kai sakau, jog surakinau tam tikrą demoną, tai reiškia, kad demonas, kuris čia šiuo metu yra, buvo surakintas, sudegintas ir paimtas. Žmonės, žinoma, vis dar gali, per savo laisvą valią, pradėti kurti naują kolektyvinį padarą, kuris galiausiai savo intensyvumu gali išaugti į mūsų taip vadinamą demoną. Tai nereiškia, jog tai buvo surakinta amžiams, ir būtent dėl to kai kuriems iš jūsų yra svarbu nuolatos išsakyti su tuo susijusius prašymus.
Nacionaliniai Rusijos baimės demonai
Ir demonas, į kurį noriu atkreipti jūsų dėmesį, yra, žinoma, tai, kad kiekviena šalis, kuri buvo pavergta komunistinės Rusijos, stalinistinės Rusijos, turi nacionalinį demoną – baimę, ką Rusija gali padaryti. Galite labai aiškiai tai matyti, kad kai Rusija įžengė į Ukrainą ir į Krymo pusiasalį, daugelis šalių Rytų Europoje iš karto reagavo su šia baime. Dešimtmečius jos jautėsi reliatyviai saugios, kadangi atrodė, jog Rusijos lokys miega, bet staiga dabar ėmė atrodyti, kad Rusijos lokys vėl ima siautėti. Jos iš karto pasidavė baime paremtai reakcijai, kuri, kaip mes sakėme, iš tiesų nėra racionali, kadangi, šiaip ar taip, daugelis šių šalių yra NATO narės, kurio principas yra, kad jeigu yra užpuolama viena šalis, ją gina visos kitos šalys.
Tad egzistavo tam tikras neracionalumas, tačiau baimė, mano mylimieji, niekada nėra racionali. Žinoma, tai yra suprantama reakcija. Aš nusprendžiau surakinti šiuos baimės demonus, kad Rytų Europos šalys galėtų gauti tarsi naują startą, atversti naują puslapį. Žinoma, žmonės individualiai vis dar gali turėti baimę savo aurose, jie vis dar gali turėti tam tikrus įsitikinimus savo mentaliniuose kūnuose. Jie netgi gali turėti tam tikrą tapatumo jausmą identiteto kūne, kuriame tapatinasi su žmonėmis, kurie turi kažkaip reaguoti arba atsitolinti nuo Rusijos. Jie gali atkurti šiuos nacionalinius baimės demonus, ir būtent dėl to jūsų prašymai gali padaryti didelį poveikį, užkirsdami tam kelią. Jums, žinoma, yra daug lengviau išsakyti prašymus labai silpnam baimės momentumui, nei kai ši baimė yra išaugusi į galingą demoną, kuris yra užvaldęs žmonių emocinius kūnus.
Tai yra didelis pasiekimas šiai konferencijai, dėka jūsų prašymų, dėka to, kad akceleravau ir padauginau jūsų prašymus. Tai iš tiesų gali būti naujas startas Rytų Europos šalims, kuomet jos galėtų iš tiesų pradėti priimti pozityvesnį požiūrį į ateitį. Jos galėtų pasiekti suvokimą, kad iš tiesų nori išsilaisvinti nuo Rusijos ir senosios komunistų įtakos, ir todėl joms reikia išsilaisvinti nuo savo Rusijos baimės. Tai, žinoma, reiškia, kad joms taip pat reikia atleisti Rusijai ir Rusijos žmonėms, kaip yra sakoma invokacijoje, ir tai yra tema, apie kurią norėčiau truputį pakalbėti.
Atleiskite Rusijai dėl savęs
Tai, žinoma, yra labai tipiška reakcija žmonėms Žemėje, kai jiems kažkas pakenkia, kad jie jaučia, jog negalės tam kažkam atleisti, kol nebus išpildyta kažkokia sąlyga, kol žmonės, kurie juos sužeidė, neišpildys kažkokios sąlygos. Galite matyti, kad dauguma šalių Vakarų Europoje, kurios buvo užpultos nacistinės Vokietijos, didžiąja dalimi atleido Vokietijai. Kitaip tariant, jos nebesieja šiuolaikinės Vokietijos su nacistine Vokietija. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad Vokietija ryžosi pripažinti nacistinės eros klaidas, holokaustą ir karą, ir ryžosi prisiimti dalį atsakomybės, perdirbdama tai viduje. Todėl ji, tam tikra prasme, įvykdė žmonių keliamas sąlygas. Jie jautė, jog kadangi Vokietija tai pripažino, jie gali jai atleisti ir todėl gali atsieti nacistinę Vokietiją nuo šiuolaikinės Vokietijos.
Jie nebelaikė šiuolaikinės Vokietijos atsakingos už nacių erą. Prie to, tam tikru laipsniu, prisidėjo Hitlerio demonizavimas. Būtent jisai sugundė Vokietiją pasiduoti visam šiam blogiui ir taip toliau. Visai tai nėra visiškai konstruktyvu ir teisinga, ir vis dėlto, tai padėjo įvykti šiam atleidimo procesui.
Na ir dabar, kaip jau anksčiau sakėme, nors Sovietų Sąjunga žlugo, niekada nebuvo taip, kad Rusija būtų buvusi nugalėta kokiame nors kare ir Rusija niekada nepriėmė pralaimėjimo, tad čia nėra tokios pačios dinamikos. Todėl yra daug žmonių Rytų Europoje, kurie kažkaip jaučia, kad Rusija arba Rusijos žmonės turėtų būti priversti pamatyti, ką jie mums padarė, jie turėtų jaustis atsakingi už tai, ką jie visi mums padarė, jie turėtų pasakyti, kad gailisi, turėtų paprašyti mūsų atleidimo, ir tuomet – jeigu jie ryšis tai padaryti – tuomet mes jiems atleisime.
Na ir dabar, mano mylimieji, žinant visus tuos žiaurumus, kurie buvo įvykdyti per penkiasdešimt sovietinės okupacijos ir priespaudos metų, tai yra suprantama reakcija. Vėlgi, mes nesiekiame nieko kaltinti, mes nekaltiname Rusijos žmonių ar Rusijos už tai, kas įvyko per komunistinę erą. Mes nieko nekaltiname Rytų Europoje, kad jie reaguoja taip, kaip reaguoja. Tiesą sakant, jums yra būtina (kad galėtumėte palikti sunkią praeitį) pripažinti savo prote, kas jums nutiko. Jeigu kažkas prieš jus smurtavo arba laikė jus priespaudoje, jums yra būtina pripažinti, kad tai buvo blogai, kad jie neturėjo šito daryti, jiems nebuvo leidžiama to daryti pagal šį bendrą humaniškumo standartą, kaip turėtumėte elgtis su kitais žmonėmis.
Rytų Europos šalims yra būtina atvirai pripažinti (ir kai kurios iš jų nepadarė to iki reikiamo laipsnio), kad stalinistinė Rusija pasielgė neteisingai okupuodama ir pavergdama jų šalį. Buvo neteisinga, kad šie stalinistinio režimo ir komunistų partijos pakalikai, net ir žmonės jų pačių šalyse, ėjo ir suiminėjo žmones, žudė juos, kankino juos, siuntė juos į koncentracijos stovyklas ir taip toliau. Tai buvo neteisinga. Tai buvo nežmoniška, tai buvo nežmoniškumo aktas. Dėl to negali būti jokių klausimų. Jums yra būtina pasiekti šį tašką, kuriame tai pripažįstate, kadangi jūsų prote tai iš tiesų yra vienintelis būdas, kaip galėsite judėti toliau ir atsiskirti, ne tiek nuo paties veiksmo, kiek nuo savo reakcijos į jį.
Galite pripažinti, kad veiksmas neturėjo vykti. Kai pripažįstate, jog šis smurtas neturėjo vykti, jūs galite (bent jau patys sąmoningiausi žmonės) žengti sekantį žingsnį. Galite sakyti: „Šis veiksmas sukėlė reakciją manyje, mūsų šalyje, mūsų nacionalinėje psichikoje. Na ir dabar, jeigu veiksmas nebūtų įvykęs, tuomet, idealiame pasaulyje, reakcija taip pat nebūtų įvykusi. Kitaip tariant, kai pripažįstame, kad veiksmas neturėjo įvykti, taip pat matome, kad mūsų reakcija taip pat – idealiai – neturėjo įvykti. Reakcija yra suprantama, tačiau idealiame scenarijuje, mūsų reakcija neturėjo įvykti, ir to pasekoje, mes neturėtume su savimi vis dar nešiotis šią reakciją.“
Rusija nebedemonstruos tokios pačios agresijos
Kadangi, mano mylimieji, komunizmas žlugo ir jūsų šalis Rytų Europoje nebėra pavergta sovietinio komunizmo, ji turi didesnę laisvės būseną. Kai kurie iš jūsų esate NATO ir ES nariai. Jūs, fiziniu būdu, atsitolinote nuo stalinistinės Rusijos. Stalinistinė Rusija nebeegzistuoja. Jūs fiziškai nesate šiuo metu pavergti. Veiksmo nebėra, tačiau reakcija individualioje ir kolektyvinėje psichikoje vis dar tebėra, o tai reiškia, kad jūs nebesate veikiami veiksmo, tačiau vis dar tebesate veikiami reakcijos.
Tad klausimas, kurį čia reikėtų užduoti, yra toks: „Ar mes norime toliau būti veikiami reakcijos į komunistinę erą? O gal pakilsime į nacionalinį suvokimą ir dėsime sąmoningas pastangas paleisti reakciją, pakilti virš reakcijos, pašalinti ją?“ Mes jums davėme kai kurias kitas mintis apie tai, kaip tai būtų galima padaryti pakeičiant visuomenę, tačiau čia norėčiau jūsų dėmesį atkreipti į dar vieną dalyką. Vėlgi, yra suprantama, kad daugelis žmonių Rytų Europoje jaučia tam tikrą nuoskaudą arba pyktį Rusijos šaliai. Nebūtinai šiandieniniams Rusijos žmonėms, tačiau kadangi jie vis dar tebejaučia baimę, kad Rusija galėtų ir vėl padaryti kažką panašaus, jie jaučia negalintys atleisti Rusijai, kol nebus tikri, kad Rusija jų dar kartą neužpuls ir jų vėl nepavergs.
Jūs, žinoma, matote, kad Vakarų Europoje dauguma šalių jaučiasi reliatyviai užtikrintos, kad Vokietija daugiau niekada negalės sukurti tokios situacijos, kuri įvyko nacistinėje eroje. Jeigu pažvelgsite į Rytų Europą, čia yra daug, daug žmonių, kurie turi, dažnai garsiai neišsakomą, baimę, kad Rusija gali dar kartą pakartoti tai, ką ji padarė stalinistinėje eroje. Taip iš dalies yra dėl to, kad Rusijos žmonės nepripažino, jog tai buvo neteisinga, jog to niekada neturėjo įvykti, ir jie visiškai neprašė už tai atleisti. Tad niekada nesate tikri, kaip Rusijos žmonės reaguos.
Tad aš sakau, kad paėmiau baimės demonus. Jūs esate NATO nariai, esate Europos Sąjungoje. Fizinė situacija yra kitokia. Ir štai ką dar pasakysiu: situacija Rusijoje yra kitokia. Nebūtinai galiu jums pažadėti, kad Rusija daugiau niekada nesiims agresyvių veiksmų, tačiau galiu jus užtikrinti, su absoliučiu tikrumu, kad stalinistinė Rusija niekada nebus atkurta. Rusija niekada nepasieks tokio agresyvumo lygmens, kurį matėte praeityje. To neįvyks, kadangi planeta tiesiog perėjo tą tašką, kuriame tai galėjo įvykti. Kolektyvinė sąmonė Rusijoje perėjo tą tašką, kuriame tai galėtų įvykti. Kai kurie gali tuo abejoti, ir visgi tai yra tiesa. Didele dalimi už tai yra atsakingi daugelis dvasingų žmonių Rusijoje, kurie pakėlė savo sąmonę, tarp jų, žinoma, ir mūsų mokiniai, kurie naudojosi mūsų invokacijomis ir šaukiniais, ir jie sukūrė šį pokytį, kad negalėsite grįžti atgal.
Vienintelis būdas išsilaisvinti nuo Rusijos
Na ir dabar, mes žiūrime į situaciją, kurioje pripažįstate, kad turite tam tikrą baimę, ką gali padaryti Rusija. Pripažįstate, kad turite reakciją iš komunistinių laikų, ir nešatės šią emocinę, mentalinę, identiteto lygmens reakciją su savimi ir ji jus slegia. Klausimas tiesiog yra toks: „Ar norite pereiti į naują erą, kurioje nebūtumėte slegiami komunistinės praeities, kurią su savimi nešatės, bet galėtumėte priimti naują pozityvų požiūrį į gyvenimą, jausdami, kad jūsų šalis yra laisva vystytis be jokios priespaudos iš Rusijos?“
Jeigu to norite, privalote suvokti, kad vienintelis būdas tai padaryti, yra paleisti savo reakciją į praeitį. Vienintelis būdas paleisti reakciją iš praeities, yra atleisti Rusijai ir Rusijos žmonėms besąlygiškai. Privalote įveikti šią tendenciją laukti, kol jie pasikeis, kad jiems atleistumėte. Kodėl taip yra, mano mylimieji? Nes jeigu laukiate, kol rusai pasikeis, jūs jiems leidžiate ir toliau laikyti jus pavergtus, leidžiate jiems jus stabdyti. Neišsilaisvinote nuo Rusijos įtakos.
Todėl klausimas yra labai paprastas: „Ar norite, kad jūsų šalies progresas būtų priklausomas nuo rusų?“ O gal norite būti laisvi judėti pirmyn kaip nepriklausoma, laisva šalis, priešais save turinti šviesią ateitį? Jeigu norite judėti pirmyn, jums tiesiog reikia į tai pažvelgti ir tarti: „Negalime laukti, kada rusai pasikeis. Galbūt net neturime teisės reikalauti, kad rusai pasikeistų. Galbūt jie nesugeba, galbūt jie nenori. Tačiau kad ir kas tai būtų, mes nelauksime, kol kažkas kitas pasikeis. Mes pakeisime save, mes judėsime į priekį, priimsime, kad galime atversti naują baltą lapą ir pradėti naują erą. Mūsų šalies aukso amžius prasideda čia ir dabar.“
Žinoma, tai būtų įmanoma pasiekti viešomis diskusijomis apie tai, ir yra įmanoma atsirasti žmonėms daugelyje šalių, kurie galėtų būti šių idėjų atnešimo pionieriais. Net jeigu tam tikras žmonių skaičius individualiai prieitų šios išvados, tai padarytų didelį poveikį šaliai. Mano mylimieji, jeigu kažko nebijosite, tuomet bus labai menka tikimybė, kad jums teks susidurti su ta sąlyga fizinėje plotmėje.
Laikykite viziją savo šaliai
Yra dalykų, dėl kurių galite laikyti viziją, galite išsakyti prašymus. Mano mylimieji, tiesiog čia būdami, įtvirtindami šią sąmonę, tai suvokdami, jūs galite padaryti didžiulį poveikį savo šaliai ir kitoms Rytų Europos šalims, jeigu ryšitės išsakyti dėl jų prašymus. Tai gali atnešti labai laipsnišką pokytį, kuomet jos pradės išeiti iš šios aklavietės, kurioje daugelis jų yra atsidūrusios. Jos padarė tam tikrą progresą, tačiau negali suprasti, kodėl nedaro didesnio progreso. Jos negali, kaip matote kai kuriose šalyse, tokiose kaip Lenkija, suprasti, kodėl neprilygsta Vakarams, kodėl jos neturi tokio turto, kurį mato Vakaruose, kodėl jos neturi pagarbos. Jos negali suprasti, kodėl dar neįveikė komunistinės eros nuosmukio ir nepasivijo tos vietos, kurioje turėjo būti.
Priežastis tam yra paprasta: jos vis dar tebesineša reakciją nacionalinėje psichikoje ir individualioje psichikoje, tad jos dar neišsilaisvino nuo sovietinės praeities, komunistinės praeities. Kaip tuomet galite tikėtis, kad jūsų fizinė situacija bus tame pačiame lygmenyje, tarsi niekada nebūtumėte buvę prislėgti tos praeities? Tol, kol tempiate su savimi tą reakciją, kaip jūsų fizinė situacija galės pasivyti tą vietą, kurioje idealiai galėtų būti buvusi?
Buvo labai svarbu įtvirtinti šias idėjas kolektyvinėje sąmonėje, paskleisti jas, kad jautresni, turintys aiškesnį suvokimą žmonės galėtų susiderinti su kai kuriais iš šių dalykų. Egzistuoja bent jau galimybė, kad ateinančiais metais ir dešimtmečiais daugelis šalių Rytų Europoje pradės labiau tai suvokti, pradės labiau diskutuoti apie tai, kaip galėtume judėti pirmyn. Tai gali būti didelė, didelė tarnystė šioms šalims, nes mes natūraliai norime pamatyti Rytų Europos žmones išsilaisvinant nuo bet kokios naštos iš praeities, kaip trokštame to visur esantiems žmonėms, taip pat ir Rusijoje, išsilaisvinti nuo bet kokių naštų iš savo praeities.
Tiesiog noriu išreikšti savo giliausią padėką ir visų pakylėtųjų mokytojų giliausią padėką už šią konferenciją, už jūsų tarnystę, už jūsų prašymus, už jūsų atviras širdis ir už jūsų pasiryžimą būti transliacinėmis stotimis šioms žinioms ir šiam šviesos perdavimui, kurį atlikome. Tad jūs turite mano dėkingumą ir mano meilę.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com