Kas gali paskatinti ekonomiką augti
Pakylėtoji Mokytoja Elohima Astrėja, 2019 lapkričio 29 d., per Kim Michaels. Šis diktavimas buvo perduotas Taline, Estijoje.
Aš esu Pakylėtoji Mokytoja Elohima Astrėja. Koks buvo kognityvinis disonansas už Sovietų Sąjungos sukūrimo? Na, žvelgiant iš ketvirtojo spindulio perspektyvos, tai buvo komunistinė/marksistinė ideologija, kurios pagrindu buvo kuriama ši nauja valstybės forma. Ši ideologija teigia, jog jai yra lemta pasklisti po visą pasaulį, ir visas pasaulis taps komunistiniu, tačiau tuo pat metu yra sukuriama sistema, kurioje nėra erdvės akceleracijai. Kaip kažkas gali pasklisti ir apimti visą pasaulį, jeigu jame nėra erdvės akceleracijai?
Ir kaip pavyzdį paimkime ekonomiką. Sovietų Sąjungos kūrėjai suvokė privalantys primesti komunizmą Rusijai pilietiniu karu. Jie suvokė, kad primesti komunizmą visam likusiam pasauliui galima vieninteliu būdu – smurtine revoliucija. Kad ir ką begalvotumėte apie kapitalizmą ir pinigus, karams kariauti ir kitoms šalims užimti reikalingi pinigai. Tad jeigu planuojate paskleisti komunizmą po visą pasaulį, tam yra reikalingi didžiuliai pinigai. Tačiau kaip galėtumėte tai sukurti valstybėje, kurioje ekonomika sukasi uždaru ratu, kurioje nėra erdvės ekonomikai augti? Kodėl nebuvo erdvės ekonomikai augti? Todėl, kad nebuvo erdvės individualiai iniciatyvai, nebuvo erdvės žmonėms transcenduoti savo dabartinės būsenos. Iš esmės buvo sukurta statiška sistema, kurioje nedidelis partijai vadovaujančių žmonių elitas kontroliavo didžiąją visuomenės dalį. Nė viena iš dviejų klasių beklasėje visuomenėje neturėjo laisvės peržengti sistemos ribų. Lyderiai negalėjo peržengti komunistinės/marksistinės arba, galėtume sakyti, leninistinės ideologijos nubrėžtų ideologinių ribų. O ir patys žmonės neturėjo jokių būdų sumąstyti naujų idėjų, kaip būtų galima viską padaryti geriau, kaip būtų galima dalykus daryti kitaip nei buvo daroma sistemoje.
Tad turėjote ekonomiką, kurioje nebuvo erdvės augti, nebuvo erdvės akceleruoti. Kaip gi tokia ekonomika iš viso galėjo sukurti finansinį pamatą pasaulinei komunizmo plėtrai? Ji tiesiog negalėjo to padaryti. Jau nuo pat pradžių nebuvo nė menkiausios galimybės, kad tai galės veikti, kaip sakė Sen Žermenas, „tai buvo pasmerkta žlugti“, tai tiesiog negalėjo įvykti. Ir žmonės yra pasiruošę pradėti tai matyti, įtampa kolektyvinėje sąmonėje pasiekė tašką, kuriame žmonės yra pasirengę tai matyti. Todėl net nežinodami apie pakylėtuosius mokytojus ir apie mokymus, kuriuos mes jums perdavėme, žmonės gali pradėti suvokti, kad komunistinė sistema iš tiesų negali suteikti augimo, nes ji net pati savęs nesugeba išlaikyti. Tai reiškia, kad egzistuoja limitas materialaus turto kiekiui, materialaus pragyvenimo lygiui, kurį gali suteikti komunistinė sistema. Ir iš esmės tą ir matėte Sovietų Sąjungoje, kurioje visą laiką beveik visko stigo.
Buvo sukurta sistema, kuri tesugebėjo kurti stygiaus būseną ir niekada nebūtų galėjusi peržengti šios stygiaus būsenos, ir būtent tą žmonėms gali parodyti sveikas protas. Vėlgi, svarbu, kad visuomenė vis labiau tai įsisąmonintų, nes tuomet žmonės, ypač Rytų Europoje, galės atsiverti ir sakyti: „Na tai kaip tuomet galėtume sukurti ekonomiką, kuri skatintų augimą – geresnio materialaus pragyvenimo lygio pamatą?“ Kaip galėtume suteikti savo žmonėms tą pragyvenimo lygį, kuris jiems akivaizdžiai yra reikalingas, dėl visos tos daugelį dešimtmečių kentėtos stygiaus būsenos? Žmonėms reikia įveikti šią stygiaus būseną, nes ką padaro stygiaus būsena? Kas nutiko daugumai žmonių, gyvenusių sovietinėje sistemoje, ar jie būtų gyvenę Sovietų Sąjungoje ar Varšuvos pakto šalyse? Jie patikėjo, kad tik tiek ir tegali turėti, o ne daugiau. Jeigu užgniaužiate troškimą turėti daugiau, ką tuo būdu užgniaužiate? Užgniaužiate savo kūrybiškumą. Nes kas gi yra varomoji kūrybiškumo jėga? Jūs norite daugiau nei tai, ką turite dabar, jūs nenorite daugiau to paties, ką turite dabar, jūs norite kažko daugiau negu tai. Norite aukštesnės būsenos nei jūsų šiuo metu turima būsena, ir būtent tai yra varomoji kūrybiškumo jėga.
Tad kai šitai sustabdote, žmonės tuomet patiki: štai kokia man yra skirta vieta gyvenime, tik toks ir tegali būti gyvenimas, tik tiek aš ir tegaliu turėti. Ir šitaip jie palieka natūralų, įgimtą polinkį augti, ir prisiima labai nenatūralią būseną savimonę turinčiai būtybei. Nesakau, kad žmogiškai būtybei, bet savimonę turinčiai būtybei, kuria būdami norite augti, norite akceleruoti, norite turėti daugiau. Vietoj to jie prisiima šią sąmonės būseną, kurią būtų galima laikyti žmogiška, ir ši sąmonė yra grįsta tuo, ką matote pasaulyje, kuriame saugumas, stabilumas yra svarbiau už viską. Būtent dėl to vis dar matote žmones buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse, besiilginčius tos saugumo būsenos, kurioje žinojo, ką turi, ir žinojo, kad tai niekada negalės būti iš jų atimta, ar bent jau jie taip manė. Tačiau realybė yra tokia, kad, kai turite sistemą, kurioje nėra augimo, nėra akceleracijos, ši sistema nėra tvari. Todėl ateis momentas, kuomet tai, ką turite, bus iš jūsų atimta. Argi ne tai matėte Sovietų Sąjungos valstybėse ir Varšuvos pakto šalyse žlugus komunizmui, argi nematote, kad tai, ką turėjote, buvo iš jūsų atimta?
Na ir dabar, yra žmonių, kurie žvelgia atgal ir sako: „Sovietiniais laikais mes turėjome kur gyventi, turėjome darbą, turėjome tam tikras pajamas, ir šios pajamos buvo saugios, mes visada žinojome, kuo galime pasikliauti.“ O tuomet atėjo kapitalizmas ir atsirado nesaugumas, daugelis mūsų prarado savo darbus, ir mes nebeturime pajamų, netgi galime prarasti savo gyvenamą vietą; ir jie jaučia tą nesaugumą. Mano mylimieji, ne kapitalizmo atėjimas privertė jus prarasti, ką turėjote; komunizmo žlugimas privertė jus prarasti, ką turėjote. Komunizmo žlugimas buvo neišvengiamas nuo pat pradžių. Jeigu Sovietų Sąjunga nebūtų sužlugusi tada, kai sužlugo, ji būtų palaipsniui pradėjusi byrėti, ir šis byrėjimas jau buvo prasidėjęs. Jos nuosmukis būtų spartėjęs, ir vis daugiau žmonių sovietinėje sistemoje būtų praradę savo darbus, būtų praradę savo gyvenamą vietą. Todėl kad sistema tiesiog nebūtų sugebėjusi žmonių aprūpinti tuo, ko jie manė niekada negalėsiantys prarasti. Jie vis tiek būtų tai praradę.
Vėlgi, tai neperžengia žmonių įprastinio suvokimo ribų, neperžengia jų įprastinių žinių apie tai, kaip veikia gyvenimas ir kaip veikia ekonomika. Yra svarbu, kad žmonės tai suprastų. Sovietų Sąjungos ekonomikos žlugimas buvo neišvengiamas, šio žlugimo pradžia buvo inicijuota Sovietų Sąjungos sukūrimu. Kodėl ji taip ilgai išgyveno? Kodėl nežlugo anksčiau? Iš dalies, mano mylimieji, todėl, kad kai kurie Vakarų finansininkai palaikė Sovietų Sąjungos gyvavimą, kadangi pelnėsi iš tarp Rytų ir Vakarų egzistuojančios įtampos, kurios dėka galėjo pardavinėti ginklus Vakarams.
Kai kurie iš šių bankininkų Jungtinėse Valstijose, kaip yra ganėtinai gerai žinoma, finansavo Lenino atėjimą į valdžią, o toliau jie ir toliau finansavo Sovietų Sąjungą, laikydami ją prijungtą (taip sakant) prie savo gyvybės palaikymo aparato. Tačiau jie neturėjo pakankamai finansų padaryti kažką daugiau nei tiesiog dirbtinai palaikyti jos gyvybę.
Ir čia aš noriu eiti giliau, nei įprastinį sąmonės lygį turintys žmonės gali būti pasiruošę eiti. Noriu jums duoti tam tikrus mokymus, grįstus tuo, ką mes jums papasakojome pakylėtųjų mokytojų mokymuose. Mes jums sakėme, kad laisva valia yra aukščiausias visatos įstatymas. Na ir dabar, kai tai sakome, yra daug žmonių (ne pakylėtųjų mokytojų mokinių), yra daug žmonių pasaulyje, kurie, jeigu perskaitytų šį mokymą, sakytų: „Na, laisva valia reiškia, kad galite daryti, ką norite.“ Kaip paaiškinome, laisva valia nereiškia, kad galite daryti, ką norite, kadangi, kai padarote kažkokį pasirinkimą, sukuriate tam tikrą pasekmę. Nes, jeigu nesukurtumėte tam tikros pasekmės, kažką pasirinkdami, iš kur žinotumėte, jog tai pasirinkote? Tad negalite rinktis, nesusikurdami tam tikrų pasekmių, kurias paleidžiate veikti, ir tai tuomet sukuria jūsų fizines aplinkybes. Visas laisvos valios ir bendrakūrimo pamatas yra tai, kad pradedate nuo tam tikros jūsų identiteto kūne esančios matricos. Jūs ją detalizuojate, pridedate daugiau niuansų, sukonkretinate mentaliniame kūne. Suteikiate jai energiją ir postūmį emociniame kūne, ir tuomet tai materializuojasi jūsų fizinėmis aplinkybėmis.
Būtent taip viskas veikia natūralioje planetoje, tik dalykas tas, kad natūralioje planetoje nesate dualistinėje sąmonėje. Todėl nekuriate sau nemalonių aplinkybių. Kuriatės aplinkybes, kurias laikote neutraliomis – jos tiesiog reprezentuoja tam tikrą rezultatą. Jeigu sukuriate tam tikras fizines aplinkybes – tarkime, grupė žmonių nusprendžia sukurti kaimą, kuriame nori gyventi, ir kai jie tai sukuria, jie gali pasirinkti kurį laiką tai patirti. Iš principo, natūralioje planetoje, galėtumėte patirti šias aplinkybes neribotą laiką, kadangi nėra jūsų sukurtus kūrinius griaunančios jėgos, tad jeigu norite tai patirti ilgą laiką, galite tai daryti. Tačiau, kadangi natūralioje planetoje žmonės nėra dualizme, jie visada nori patirti kažką daugiau. Tad jie gali pasirinkti kurį laiką gyventi tam tikroje aplinkoje, tačiau ateis toks momentas, kai bent kai kurie iš žmonių pradės norėti kažko daugiau, kažko kito. Tad jie arba užnorins visus kitus žmones kurti kažką aukštesnio, arba persikels į kitą vietą, kurioje žmonės turės didesnį atvirumą sukurti kažką naujo. Nėra jokių nemalonumų, jokios bausmės, kadangi žinote kuriantys savo protu. Todėl žinote, jog kad ir ką besukurtumėte, galite tai panaikinti, galite pakeisti, galite akceleruoti į aukštesnį būvį.
Na, o dabar, kai įžengiate į dualizmą, iš principo darote tą patį dalyką, formuluojate matricą savo identiteto kūne, savo mentaliniame kūne, savo emociniame kūne, ir tai sukuria fizines aplinkybes. Ir nutiko taip, kad, kai didžioji Žemės gyventojų dalis nupuolė į dualistinę sąmonę, Žemė nupuolė iš savo natūralaus būvio. Kai planeta yra savo natūraliame būvyje, joje nėra stygiaus, nėra kovos. Jums nereikia kovoti, kad galėtumėte apsirūpinti pamatiniais dalykais savo materialiam išlikimui – tuo, ką jūs čia Žemėje vadinate būstu, maistu, drabužiais ir visais tais išgyvenimui būtinais dalykais. Tam, kad galėtumėte išgyventi natūralioje planetoje, jums nereikia kovoti, jums tereikia tai bendrakurti, ir jeigu pajaučiate, kad sukūrėte ne tai, ko norėjote, galite tai pakeisti arba bendrakurti kažką kitą.
Na, o kai įžengiate į dualizmą, kai didžioji planetos gyventojų dalis įžengia į dualizmą, labai greitai susikuriate būseną, kurioje turite kovoti dėl savo išgyvenimo. O priežastis tam yra paprasta: įžengę į dualizmą, aktyvuojate saugumo mechanizmą, kuris yra įdiegtas į laisvos valios įstatymą. Iš principo, laisvos valios įstatymas jums duoda visiškai laisvą valią. Galite daryti ką tiktai norite. Kūrėjas jūsų laisvai valiai nenustatė jokių apribojimų. Tačiau, kaip sakėme: „Patirsite viską, ką bendrakursite“, ir tai, iš esmės, ir yra saugumo mechanizmas. Kadangi tai reiškia, kad, kai bendrakuriate kažką iš dualistinės sąmonės, bendrakuriate fizines, materialias aplinkybes – darote lygiai tą patį ką ir natūralioje planetoje. Tad kur slypi skirtumas? Na, skirtumas yra toks, kad natūralioje planetoje sąmoningai suvokiate bendrakuriantys šias aplinkybes. Tad norėdami, kad šios aplinkybės pasikeistų, privalote pakeisti save, privalote pakeisti savo sąmonės būseną.
Kai įžengiate į dualizmą, jūs tai prarandate. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad grupė žmonių kolektyviškai susikūrė tam tikrą aplinkybę. Tačiau jie sąmoningai nesuvokia, kad patys tai susikūrė, kad tai yra jų sąmonės būsenos atvaizdas. Ką tai reiškia, kad jie to nesuvokia, kad jie neprisiima atsakomybės už tai, ką sukūrė? Na, kaip išvengiate atsakomybės prisiėmimo už tai, ką sukūrėte? Projektuojate savo prote, kad tai sukūrė kažkokia išorinė jėga. Ar tai būtų visagalis Dievas danguje, ar kažkoks gamtos dėsnis – tai sukūrė kažkokia jūsų išorėje esanti jėga. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jūs negalite to pakeisti, todėl, kad nemanote, jog galėtumėte tai pakeisti. Nemanote, kad šios aplinkybės buvo sukurtos jūsų proto galiomis, ir todėl, kaip galite galvoti, kad jūsų proto galios galėtų tai pakeisti? Jeigu tai sukūrė kažkokia už jus galingesnė jėga, kaip galėtumėte patikėti, jog galite tai pakeisti? Na ir tam tikra prasme, iš tiesų būtų galima sakyti, kad tai sukūrė jėga, kuri iš tiesų yra galingesnė už jus kaip už individą, kadangi tai sukūrė kolektyvinė sąmonė, ir ji yra galingesnė už daugumą individų, ypač jeigu jie yra dualizme.
Tad tai yra į laisvos valios įstatymą įdiegtas saugumo mechanizmas. Kuomet, kai žmonės nemano sukūrę savo aplinkybių, jie negali jų pakeisti. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jie toliau ant jų stato, jie kartoja tai, ką darė praeityje. Tarsi jų bendrakūrybinės pastangos būtų įstatytos į tam tikrus bėgius, ir kaip jie gali nuvažiuoti nuo šių bėgių? Jie visi patiria, kad tai yra kažkas nemalonaus, ir jie privalo su tuo kovoti. Tai iš tiesų nėra, ko jie nori, tačiau, kadangi galvoja, jog ne jie tai sukūrė, kaip jie galės iš to ištrūkti? Jie iš to ištrūkti galės tik per mūsų taip vadinamą skaudžių smūgių mokyklą, kuomet žmonės pasieks tą tašką, kuriame jiems taip stipriai įgris kažkokia aplinkybė, kad jie galiausiai ryšis savęs paklausti: „O gal yra kažkas, ką galiu padaryti, kad tai pakeisčiau? Galbūt galėčiau pakeisti save, galbūt galėčiau pakeisti, kaip į tai žiūriu, galbūt galėčiau pakeisti savo požiūrį – ar yra kažkas, ką galiu pakeisti?“
Ir dabar kyla klausimas, ko žmonėms reikės tam taškui pasiekti, kuriame juose gali įvykti šis pokytis? Kai jie yra skaudžių smūgių mokykloje ir nėra prisiėmę atsakomybės už save, kai jie neklauso jokio aukštesnio vedimo, jie tuomet nesiliauja kurti sau vis daugiau ir daugiau tų pačių dalykų, kol jų kūriniai pradeda griūti. Kodėl jų kūriniai pradeda griūti? Vėlgi, tai yra į laisvos valios įstatymą įdiegtas dalykas. Koks yra pamatinis laisvos valios įstatymo tikslas? Tikslas yra paimti savimonę turinčią būtybę, kuri buvo sukurta su viename taške sukoncentruotu tapatumo jausmu, ir leisti šiai savimonę turinčiai būtybei išplėsti savo tapatumą tiek, kad ji iš tiesų galėtų pakilti. Tad esminis laisvos valios suteikimo tikslas yra augimas, akceleracija, savitranscendencija.
Kai žmonėms yra suteikiama laisva valia, jiems taip pat yra suteikiama galimybė įžengti į dualizmą, tačiau dualizme jie savęs netranscenduoja. Todėl jie neauga, tad kaip jie gali sukurti visuomenę, kuri augtų? Kaip jie gali sukurti išorines aplinkybes, kurios augtų, kurios save transcenduotų? Tai neįmanoma. Štai kodėl jie palaipsniui kuriasi sau vis daugiau ir daugiau tų pačių dalykų. Jie generuoja vis daugiau ir daugiau baime grįstos energijos emocinėje karalijoje, vis daugiau ir daugiau į save sukoncentruotos mentalinės energijos mentalinėje karalijoje, ir vis didesnį atskirumą turintį tapatumo jausmą, ir su tuo asocijuotą energiją identiteto karalijoje, viską sutankindami. Jūs visą laiką kuriate daugiau, tačiau kuriate daugiau tų pačių dalykų – ir kas tuomet privalo įvykti? Jūs tankėjate. Energijai tankėjant, ji peržengia ribą ir tampa jūsų taip vadinama materija, fizine materija. Fizinė materija yra sutankinta energija. Kuo daugiau energijos sukuriate trijuose aukštesniuose kūnuose, tuo tankesnė privalo tapti fizinė plotmė. Kuo tankesni tampa visi dalykai, tuo labiau viskas lėtėja, viską daryti darosi sunkiau, viskas ima panašėti į kovą.
Štai kodėl galiausiai yra pasiekiamas momentas, kurį galite pamatyti važiuojant traukiniui, kuomet matote, kad, traukiniui lėtėjant, ateina momentas, kai traukinio momentumo nebepakanka įveikti tarp ratų ir bėgių egzistuojančios trinties, ir todėl ratai nustoja suktis. Tiesiog atsiranda tokia didelė trintis, kad sistemoje nėra pakankamai galios įveikti trintį, trintis vis didėja ir didėja, kol galiausiai ratai sustoja – kaip Sovietų Sąjungos ekonomikos traukinio ratai pradėjo vis labiau ir labiau stoti. Ir būtent tai iš tiesų suvokė Gorbačiovas, jis suvokė, kad Sovietų Sąjungos ekonomika nėra tvari. Ir tik laiko klausimas, kada viskas sustos, arba Sovietų Sąjunga savo kariniame išsivystyme, technologiniame išsivystyme taip toli atsiliks nuo Vakarų, kad nesugebės atremti puolimo, ir todėl jis baiminosi, kad šis puolimas gali įvykti. Nes būtent taip būtų pasielgusi Sovietų Sąjunga, jeigu būtų turėjusi pranašumą, ir todėl Sovietų Sąjungos žlugimas bet kokiu atveju buvo neišvengiamas. Tad jis manė, kad bus įmanoma įvykdyti ekonomines reformas ir jomis išsaugoti sovietinę sistemą. Tačiau to, kaip jums ką tik paaiškinau, paprasčiausiai nebuvo įmanoma padaryti.
Jėzus apie tai kalbėjo savo palyginime apie talentus. Talentus padauginusiems tarnams buvo duota daugiau, o iš tarno, kuris talentų nepadaugino, buvo paimta ir tai, ką jis turėjo. Tai nėra, kaip vaizduoja Biblija, kažkoks Dievas aukštai danguje, kuris nusprendžia: „Atlyginsiu tiems dviem, bet ne šitam.“ Toks tiesiog yra įstatymas. Kai dauginate tai, ką turite, akceleruojate. Ir todėl esate visos sferos aukštyn keliančios traukos dalimi, kuri traukia net ir Žemę. Esate akceleruojančio judėjimo dalis, ir todėl augate, auga ekonomika. Kodėl ji auga? Todėl, kad gebate gauti ir nuleisti į fizinę plotmę iš dvasinės karalijos ateinančią energiją.
Kai bendrakuriate pozityviu būdu, atnešate daugiau energijos į sistemą. Kai bendrakuriate iš dualizmo, nors iš tiesų tai nėra bendrakūrimas, tai yra griovimas iš dualizmo būsenos, galite dirbti tik su sistemoje jau esančia energija. Tačiau, kadangi viską sutankinate, ateina toks momentas, kai sistemoje nebėra pakankamai energijos, kad galėtų palaikyti jūsų mašinos judėjimą. Jeigu pažvelgtume į Sovietų Sąjungą, galėtume sakyti, kad nuo Sovietų Sąjungos sukūrimo momento, Rusija ir kitos valstybės, kurios tapo pirminės Sovietų Sąjungos dalimi, turėjo tik tam tikrą energijos kiekį savo identiteto kūnuose, turėjo tam tikrą jos kiekį mentaliniame kūne, tam tikrą kiekį emociniame kūne ir tam tikrą kiekį fizinėje plotmėje. Sovietų Sąjungai toliau gyvuojant, tam, kad išsaugotų fizinėje plotmėje egzistavusią valstybę, jie privalėjo energiją imti iš trijų aukštesnių karalijų, jie ją turėjo nutraukti iki fizinio lygmens. Tai reiškia, kad energija identiteto, mentalinėje ir emocinėje karalijose pamažu seko. Ir kokia buvo viso to pasekmė? Na, visų pirma, buvo užblokuotas kūrybiškumas, kadangi, kuo mažiau energijos turite identiteto karalijoje, tuo mažiau energijos galite gauti iš dvasinės karalijos. Tai taip pat užgniaužė žmonių gebėjimą aiškiai mąstyti. Vėlgi, mentalinėje karalijoje žmonės patyrė tokį didelį badą, kad nesugebėjo sugalvoti naujų veikimo metodų. Jie tesugebėjo kartoti senuosius šablonus, jų mintys buvo įstatytos į tam tikras vėžes, jų emocijos buvo įstatytos į tam tikras vėžes. Žmonės net neturėjo pakankamai energijos sukaupti ryžtą ir tarti: „Tai neveikia, kodėl mes tai darome, mes daugiau nebenorime to daryti.“ Jie robotiškai vėl ir vėl darė tą patį dalyką. Keletas žmonių šen ir ten mąstė aiškiau, mėgino daryti reformas, bet ar galėjo jie jas padaryti? Galėtume sakyti, kad Gorbačiovas mąstė aiškiau, tačiau, kai mėgino atlikti reformas, susidūrė su didžiuliu pasipriešinimu, kadangi nebuvo pakankamai energijos identiteto, mentalinėje ir emocinėje karalijose, ir žmonės net nesugebėjo suvokti, ką jis mėgina padaryti. Tad matote, buvo neišvengiama, kad ši mašina sustos.
Tad čia, vėlgi, matote tai, apie ką kalbėjo kiti mokytojai: „Kaip galite sukurti šį naują žmogų, kurį norite sukurti tam, kad jūsų sistema veiktų?“ Tai galite padaryti, tik naudodami jėgą, tegalite pažeminti sąmonę, ir pažeminate kūrybinį žmonių potencialą. Įvarote juos į pasyvumo būseną, kurioje jie nebėra atviri jokiai kūrybinei tėkmei. Kas yra kūrybiškumas? Kaip sakėme, tai yra tėkmė. Iš jūsų AŠ ESU Esaties per jūsų tris aukštesniuosius kūnus į fizinę plotmę teka energija ir idėjos. O kai netgi iš viso nesugebate užmegzti ryšio su savo AŠ ESU Esatimi, kadangi jūsų identiteto kūnas badauja, iš kur tuomet galėsite turėti šią tėkmę? Ir tai yra supratę mažai žmonių, tačiau tai iš tiesų gali suprasti tam tikri ekonomistai, tai yra, kai žvelgiate į funkcionuojančią ekonomiką (ir aš čia nekalbu apie kapitalistinę ekonomiką kaip į komunistinės ekonomikos priešingybę), šioje funkcionuojančioje ekonomikoje plačioji visuomenė turi tam tikrą laisvę. Ir tuomet matote, kaip į keturis žemesniuosius Žemės kūnus ir į keturis žemesniuosius žmonių kūnus iš tiesų yra atnešama daugiau energijos. Tai reiškia, kad atsiranda daugiau energijos ekonominiam augimui, turtui kurti.
Kas gali paskatinti ekonomiką augti? Tai, vėlgi, yra principas, kurį Jėzus paaiškino palyginime apie talentus, kuomet tie, kurie padaugino talentus, gavo netgi dar daugiau. Iš kur jie tai gavo? Na, jie tiesiog gavo energiją iš dvasinės karalijos. Vėlgi, tai nebuvo kažkoks Dievas, pasirinktinai pažvelgęs į žmones ir nusprendęs: „Aš šiuos žmones apdovanosiu.“ Jie tiesiog aktyvavo natūralų dėsnį. Nes, kai atsiveriate tėkmei, energija ima tekėti. Energija yra nuolatos perduodama iš dvasinės karalijos, ir klausimas yra vienas: ar yra atvirumo ją gauti? O atvirumas ją gauti atsiranda, kai dauginate talentus. Ką reiškia dauginti talentus? Tai reiškia, kad darote kažką, kas nėra sukoncentruota vien į jus. Jūs vis dar galite turėti troškimą pagerinti savo situaciją gyvenime, tačiau tai darydami atsižvelgiate, kokias pasekmes tai turės kitiems. Nesiekiate kažko gauti, imdami iš kitų. Siekiate gauti daugiau, kurdami daugiau. Darote kažką, kas taip pat neša naudą ir kitiems žmonėms, neša naudą visumai.
Na ir dabar, kaip sakėme, komunistinė sistema arba bendruomeninė nuosavybė gali veikti tik tuomet, kai žmonės nesavanaudiškai dirba dėl visumos pagerinimo. Komunistinė sistema niekada nebūtų sugebėjusi pasiekti tokio nesavanaudiško veikimo, kadangi ji nužemino kolektyvinę sąmonę ir individualią sąmonę daug žemiau 48 lygmens, paversdama žmones vis didesniais savanaudžiais – tai kaip jie tokiais būdami būtų galėję dirbti dėl visumos? Tačiau, kai pradedate kilti aukštyn ir pradedate darytis mažiau savanaudiški, mažiau susikoncentravę į save, atnešate daugiau energijos į fizinę karaliją, ir būtent tai sukuria augimą ekonomikoje fiziniame lygmenyje. Tiesiog nėra jokio kito būdo auginti ekonomiką, ir būtent dėl to, kaip jau anksčiau sakėme, jeigu turite šalį, panašią į Skandinavijos šalis, kurios tam tikru momentu nusprendė: nenorime, kad žmonės skurstų, kad jie badautų, kad neturėtų kur gyventi; norime, kad visi žmonės turėtų padorų pragyvenimo lygį. Kai buvo nuspręsta to siekti, įvyko pokytis, ir staiga ekonomika išaugo iki tokio lygmens, kuriame pajamos iš mokesčių valstybei galėjo išlaikyti socialinės gerovės valstybę.
Šiuo metu Jungtinės Valstijos negalėtų išlaikyti socialinės gerovės valstybės kaip yra Skandinavijoje. Tai buvo pastarųjų kelių prezidentinių debatų tema. Atsiras sakančių: „Jungtinės Valstijos negalėtų to išlaikyti, ekonomika negalėtų pavežti tokios socialinės gerovės valstybės.“ Ir tam tikra prasme, jie būtų teisūs. Dabartiniame kolektyvinės sąmonės lygmenyje, dabartiniame žmogiškumo lygmenyje, dabartiniame pasiryžimo dirbti dėl visumos, užuot dirbus vien dėl savęs, lygmenyje, Amerikos ekonomika negalėtų išlaikyti skandinaviško stiliaus socialinės gerovės sistemos. Tačiau, jeigu kolektyvinėje sąmonėje įvyktų pokytis, kaip jį matėte įvykstant Skandinavijoje, tuomet Amerikos ekonomika labai greitai įgytų gebėjimą palaikyti lygiai tokią pačią socialinės gerovės sistemą su nemokama visuotine sveikatos apsauga, kadangi ekonomika išaugtų iki tokio lygmens, kuriame ji galėtų tai pavežti. Tas pats, žinoma, galioja ir Rytų Europos šalims, toms šalims, kurios nešė komunizmo jungą.
Komunistinė sistema palaikė tam tikrą labai žemą pragyvenimo lygį. Kaip sakiau, žmonės per vieną arba pora dešimtmečių būtų to netekę, ir būtumėte pamatę komunistinę sistemą pradedant griūti. Kai kurie žmonės būtų praradę savo darbus ir būstus, ir ką tuomet jie būtų darę? Jie nebūtų turėję kur eiti. Ką tuomet būtų dariusi Sovietų Sąjungos valdžia? Ji būtų nusprendusi, kad dėl ideologinių priežasčių negalime to leisti, tad privalome atsikratyti šiais žmonėmis, ir kaip jie būtų tai padarę? Na, spėkite, kaip jie atsikratė visais sistemos nepriėmusiais disidentais? Komunistinei sistemai visiškai negaila paaukoti individą, kadangi tik valstybė yra svarbi. Tiktai visuma, tiktai ideologija, tiktai komunistinės utopijos sukūrimas yra svarbus. Individas nėra svarbus.
Kapitalistinėje sistemoje individas taip pat nėra svarbus. Štai kodėl egzistuoja būtinybė sukurti kitokią sistemą, kurioje būtų taikomas kitoks požiūris, kuris nebūtų grynai kapitalistinis, ar grynai komunistinis, kadangi jis būtų paremtas aukštesniu žmogiškumo lygmeniu, kuriame užmezgate ryšį su tuo žmogiškumu savyje. Tai jums leidžia gerbti save kaip individą. O kai įgyjate pagarbą sau kaip individui, taip pat gerbiate ir kitus žmones kaip individus.
Ir šitaip staiga atsiranda visuomenė, kuri yra grįsta pagarba individui, ir todėl valstybė negali nustumti į šalį arba pažeisti individo teisių. Tai tiesiog tampa akivaizdu.
Tad būtent tam egzistuoja potencialas įvykti visose Sovietų Sąjungai ir Varšuvos paktui priklausiusiose šalyse. Tai galės įvykti, kai jūs pasikeisite. Kad galėtumėte pasikeisti, jums reikia nustoti koncentruotis į save ir pradėti labiau koncentruotis į žmogiškumą. Komunistinėje sistemoje nebuvo erdvės žmogiškumui, kadangi niekas nieko nedarė iš humaniškų paskatų, nes visų motyvas buvo tik jie patys, jų pačių interesai, jų pačių siauri interesai. Atviresnėje sistemoje, laisvesnėje sistemoje, žmonės gali pradėti veikti, skatinami nušvitusio intereso. Iš pradžių, tai vis dar tebėra savanaudiškas interesas, tačiau ateina momentas, kai tai pradeda keistis, ir vis daugiau ir daugiau žmonių pakyla virš šio savanaudiško intereso. Arba, galėtume sakyti, jie išplečia savo savasties jausmą iki tokio lygmens, kuomet jis apima kitus žmones, net ir visumą, net ir kažkokį principą, tačiau tai nėra jiems primestas dalykas, kaip buvo sovietinėje sistemoje. Tai ateina iš vidaus, ir todėl tai yra kūrybiška, ir tai jiems suteikia kūrybinį postūmį.
Ir būtent tai matote pasiekus kai kurias šalis; jos tai pasiekė nesąmoningai, ir būtent dėl to jose vis dar tebeegzistuoja tam tikri apribojimai ekonomikos funkcionavimui. Tačiau, jeigu šalys pradėtų sąmoningiau tai suvokti, galėtumėte greitai pakeisti viso pasaulio ekonomiką, kuomet būtų galima sukurti vis daugiau ir daugiau turto. Kuomet, vietoj turtingų ir vargingų šalių, visos šalys galėtų pakilti į aukštesnį pragyvenimo lygį. Tai yra visiškai įmanoma, todėl, kad to reikalauja laisvos valios įstatymas. Iš kur jums žinoti, kad tai yra įmanoma? Na, kai pradedate suprasti, kad žmonės susikūrė savo dabartines sąlygas per savo sąmonės lygį, taip pat galite suvokti, kad yra įmanoma sukurti aukštesnę būseną per savo sąmonės lygį, kai pakeliate šį sąmonės lygį. Tai jau vien iš šio fakto, kad sugebėjote susikurti savo matomas kančias, galite matyti, kad taip pat galite susikurti daug geresnę būseną. Galbūt netgi žymiai geresnę būseną, nei dauguma žmonių šiandien sugebėtų priimti.
Tai, žinoma, yra vienas iš didžiausių komunizmo ribotumų. Žmonės nesugeba matyti būsenos, kuri būtų daug aukštesnė nei tai, ką jie patyrė savo gyvenime. Apie tai leisiu daugiau pakalbėti kitiems mokytojams, ir dabar tiesiog dėkoju už šią galimybę pateikti jums Ketvirtojo Spindulio Elohimo perspektyvą.
Ir noriu jums suteikti galimybę, noriu jums duoti tokią kaip ir dispensaciją, kuomet tie iš jūsų, kurie skaitysite arba klausysite šio diktavimo – turėsite galimybę išsakyti paprastą prašymą man išlaisvinti jus individualiai nuo šių komunizmo iliuzijų. Jums nereikia išsamiai jų apibūdinti, bet tiesiog galite paminėti specifines iliuzijas, nuo kurių norite būti išlaisvinti. Ir tuomet padarysiu tai kiekvienam iš jūsų individualiai. Jeigu paprašysite to ir dėl savo šalies, aš taip pat tai padarysiu ir dėl kitų žmonių, padarysiu tai tiems, kurie, mano vertinimu, yra arčiausiai persilaužimo į naują viziją. Tai nebūtinai turi būti jums pažįstami žmonės, todėl prašau išsaugoti savo prašymų universalumą, paliekant man nuspręsti, kas galėtų labiausiai prisidėti prie jūsų šalies progreso. Tai yra didelė dispensacija, kurią siūlau visiems komunistinėje sistemoje gyvenusiems žmonėms, ir net ir tiems, kurie vis dar tebegyvena kažkokioje komunistinėje versijoje, išlikusioje iki šių dienų, bent jau savo pavadinimu. Ir su tuo, užsklendžiu jus akceleruojančioje ketvirtojo spindulio liepsnoje.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com