Pamatinis ir esminis žmogiškumas
Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija per Kim Michaels, 2020 metų liepos 31 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2020 metų vebinare „Būkite Dangiškąja Motina veikime per Septynių Spindulių integraciją“.
Aš esu Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija. Dar kartą ateinu parodyti jums, kad ta pati būtybė, nors įprastai esu siejama su Dangiškuoju Moteriškumu, gali būti tiek Alfa, tiek Omega, tiek į išorę einanti, tiek sutraukianti jėga. Ankstesniame savo kreipimesi parodžiau jums pavyzdį, kaip galiu būti plėtimosi jėga, perduodančia aukšto lygmens mokymą, kaip jis yra regimas iš aukštai, iš aukštesnės pakylėtosios karalijos perspektyvos. O dabar noriu jums duoti pavyzdį, kaip Motina gali būti, ne tai kad susitapatinusi, bet bent jau susiderinusi su situacija, kurioje jūs esate būdami įsikūnijime Žemėje.
Mes perdavėme daug, daug mokymų per šį pasiuntinį ir per kitus pasiuntinius, kurie yra labai dvasingi, šiek tiek abstraktūs, ir iš tiesų peržengiantys daugumos žmonių Žemėje gebėjimo juos suvokti ribas. Kokį šie mokymai turi šansą padaryti poveikį globaliu mastu? Na, kaip jau daug kartų sakėme, nesitikime, ir jūs neturėtumėte tikėtis, kad visi žmonės, ar netgi didžioji dalis žmonių, ar netgi didelės žmonių grupės artimiausioje ateityje pradės pripažinti pakylėtųjų mokytojų egzistavimą ir priims mūsų mokymus tiesiogine forma. Tai nereiškia, kad mūsų jums duodami mokymai negali padaryti poveikio globaliu mastu. Tačiau poveikį padarys ne patys mokymai, ne išorinė mokymų forma, o idėjos, kurios yra perduodamos šiais mokymais. Mes daug kartų sakėme, kad, kai klausote diktavimo, sugeriate jį į save, patiriate jį kaip įmanoma neutralesne sąmone, galime naudotis jūsų čakromis transliuodami šią žinią į kolektyvinę sąmonę.
Na ir dabar, įvairiose dvasinėse grupėse galite rasti tendenciją galvoti, kad jūs vieninteliai esate atviri pažangiam dvasiniam mokymui. Ir todėl jūs vieninteliai gelbėjate pasaulį arba atnešate aukso amžių, ar kad ir kokios būtų mintys, kurias mintijate savo protuose. Tačiau realybė yra tokia, kaip tai taip pat daug kartų sakėme, kad visame pasaulyje yra žmonių, gyvenančių skirtingose aplinkose, kurie yra brandžios būtybės, pasisiūliusios nusileisti į įsikūnijimą daugelyje skirtingų situacijų visame pasaulyje, idant atneštų kažką naujo, kad prisidėtų prie visos žmonijos progresavimo į priekį. Daugeliu atvejų, tai gali nebūti kažkoks didelis įmantrus dalykas. Ir paimkime čia tik vieną pavyzdį, pažvelkime į visą tą judėjimą, kai moterys protestavo prieš tai, kad net ir demokratinėse šalyse jos neturi teisės balsuoti. Šį judėjimą inicijavo ir jam vadovavo keletas žmonių, kurie buvo pasiekę tam tikrą susiderinimo su pakylėtaisiais mokytojais laipsnį. Tai nereiškia, kad jie visi apie mus sąmoningai žinojo, nors keletas jų iš tiesų žinojo, tačiau jie buvo susiderinę su mumis ir todėl galėjo gauti šias universalias idėjas. Bet tikroji šio judėjimo varomoji jėga buvo daugybė, daugybė tūkstančių moterų tose demokratijose, kurios dar nebuvo šiuolaikinės demokratijos, bet buvo tarp pirmųjų demokratijų, kurios nebūtinai buvo susiderinusios su dvasine karalija ir iš tenai ateinančiomis idėjomis, bet buvo susiderinusios su kažkuo kitu. Šis susiderinimas leido joms pajausti savo vidinėje esybėje, savo širdyje, intuityviai pajausti, intuityviai žinoti, kad tai tiesiog nėra teisinga, jog demokratinėje šalyje moterys neturi teisės balsuoti, ar netgi kandidatuoti į valdžios postą. Jos tiesiog tai žinojo, o kodėl jos tai žinojo? Na, jos tai žinojo dėl to, kad turėjo šį taip vadinamą Motinos Liepsnos arba Motinos pajautimą.
Kai moteris tampa motina, daugumoje atvejų jos psichologijoje įvyksta kai kas nepaprastai gilaus. Normaliame motinystės procese moters psichologijoje įvyksta kai kas labai gilaus. Kai pradedate jausti savo įsčiose augantį fizinį vaiką, suvokiate, kad jūs nebesate vien jūs. Jūs nebegyvenate savo gyvenimo vien dėl savęs, būdama viena, nebūdama atsakinga už nieką daugiau kaip tik save. Imate suvokti, kad esate atsakinga už kitą būtybę, kuri nesate jūs, ir intuityviai jaučiate, kad šis vaikas turi tam tikras teises. Na ir dabar, galėtume sakyti, kad tai ir yra varomoji mūsų taip vadinamo pamatinio žmogiškumo jėga. Galėtume sakyti, kad pamatinis žmogiškumas sudaro patį buvimo žmogumi pamatą, pamatą jausmui, kad esate žmogiška būtybė. Kuo yra paremtas jausmas, kad esate žmogus? Aš čia nekalbu apie žemiausią, žemiausią bendrą vardiklį, kalbu apie pamatą, kurio dėka pripažįstate, kad esate žmogiška būtybė. Na, šis pamatas yra pripažinimas, kad nesate vienintelė žmogiška būtybė šiame pasaulyje. Nesate vieni. Nė vienas žmogus nėra sala. Nė viena moteris nėra sala.
Na ir dabar, žinoma, taip pat ir vyrai gali tai jausti, tačiau moterys, kai tampa motinomis, jos paprastai ima tai suvokti daug aiškiau už daugelį vyrų, už tai, ką yra pasiekę dauguma vyrų. Taip pat, žinoma, yra ir vyrų, kurie yra pasiekę šį pamatinio žmogiškumo jausmą, ir dažnai taip yra dėl to, kad jie buvo moterimis kažkuriuose ankstesniuose gyvenimuose, kur jie taip pat buvo tapę motinomis. Iš tiesų nėra taip, kad tapimas motina yra vienintelis būdas tai pasiekti, tačiau tai yra dažniausiai pasitaikantis būdas. Ir dabar matėte, kad judėjime už moterų teisę balsuoti buvo daug moterų, kuriose, dėl jų motinystės, buvo nubudęs šis pamatinio žmogiškumo jausmas.
Na ir dabar, jeigu norėtume jums duoti labai koncentruotą pamatinio žmogiškumo aprašymą, kuris nebus pilnas aprašymas, bet koncentruotas aprašymas, galėtume sakyti, kad tai yra Jėzaus duoto priesako įkūnijimas: „Darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų.“ Tai galite atrasti daugelyje religijų ir tai yra pamatinis žmogiškumas. Kai esate dermėje su savo pamatiniu žmogiškumu, iš vidaus žinote, kad egzistuoja tam tikri dalykai, kurių kiti žmonės neturėtų jums daryti ir jūs savo noru nenorėtumėte, kad jie jums tai darytų. Galite patirti kažką ne savo noru, pavyzdžiui, karo situacijoje, kurioje kažkas ateina jūsų nužudyti, bet savo noru tam neatsiduotumėte. Žinote, kad tai nėra teisinga, kaip tai suvokia dauguma žmonių, vis dar tebemąstančių teisingumo ir klaidingumo sampratomis. Ir vis dėlto, žinote, kad tai neturėtų vykti. Kai suvokiate, kad egzistuoja tam tikri dalykai, kurie neturėtų jums būti daromi, tuomet Omega aspektas yra tai, kad taip pat suvokiate, jog egzistuoja tam tikri dalykai, kurių jūs neturėtumėte daryti kitiems. Galėtume sakyti, kad pamatinis žmogiškumas tiesiog yra vidinis žinojimas, vidinis suvokimas, vidinis priėmimas, kad egzistuoja tam tikri dalykai, kurių tiesiog nedarote kitiems žmonėms. Tai yra pamatinis žmogiškumas.
Tai, iš esmės, neturi jokių sąsajų su jokiais dvasiniais mokymais. Čia netgi nekalbame apie tai, ar gyvenimas turi tikslą, ar egzistuoja kažkoks kelias, kuriuo einate, ar visuomenė turi tikslą, ar istorija turi tikslą, ir visi panašūs dalykai. Mes tiesiog sakome, kad tai yra vidinis pajautimas, vidinis žinojimas. Egzistuoja tam tikri dalykai, kurių žmonėms nedarote. Motinoje tai pažadina faktas, jog ji suvokia, kad yra tam tikri dalykai, kurių negaliu daryti savo vaikui, bet tai taip pat pereina į suvokimą, kad to taip pat negalite daryti ir kitiems žmonėms.
Ir mes numatome, ir norime, kad tai matytumėte ir jūs ir išsakytumėte šiam tikslui prašymus per šį ateinantį dešimtmetį, kad įvyks šis pamatinio žmogiškumo nubudimas, pirmiausia moteryse, o tuomet ir vyruose. Kuomet atsiras šis platesnis pripažinimas ir įsisąmoninimas, kad egzistuoja tam tikri dalykai, kurių nedarome kitiems žmonėms. Tai nėra vien individualus dalykas. Galite išsakyti tam prašymus ir vizualizuoti, kad apie tai taip pat būtų pradedama kalbėti ir visuomenės mastu.
Koks yra kitas žingsnis šioms šiuolaikinėms demokratijoms, apie kurį kalbėjome? Kodėl jos, tam tikra prasme, yra įstrigusios tam tikrame lygmenyje? Kodėl egzistuoja tam tikros problemos, kurių jos nesugeba išspręsti? Na, taip yra dėl to, kad nėra pripažinusios, jog jeigu gyvenate šiuolaikinėje demokratijoje, gali būti, kad turite konstituciją, kuri yra paremta tam tikrų teisių žmonėms suteikimu, tačiau jūs vis dar nepakilote į tą lygmenį, kuriame pradėtumėte diskutuoti, kodėl šitai turite, kodėl žmonės turėtų turėti teises, kodėl egzistuoja tam tikri dalykai, kurių visuomenė negali daryti savo piliečiams. Taip yra dėl pamatinio žmogiškumo. Ar vadintumėte tai pamatiniu žmogiškumu ar kažkuo kitu, turi atsirasti atvira diskusija šiose šiuolaikinėse demokratijose, kodėl mes iš viso turime šią žmogaus teisių koncepciją. Taip yra dėl to, kad turime pripažinti, jog žmogus nėra tiesiog žmogiška būtybė, žmogus nėra tiesiog išsivystęs gyvūnas, žmogus nėra tiesiog biologinė mašina.
Žmogus turi savimonę. Vienas iš savimonės aspektų yra tai, kad galite kentėti. Egzistuoja tam tikros priežastys, kodėl galite kentėti, bet iš tiesų nėra būtina diskutuoti apie šias priežastis. Tiesiog yra būtina, kad šiuolaikinės demokratijos pripažintų, jog žmonės turi gebėjimą kentėti, nes jie turi savimonę. Jie suvokia, kad yra gyvi, kad yra sąmoningi, jie suvokia savo išorines sąlygas, jie suvokia savo reakcijas į šias išorines sąlygas. Jie sugeba žinoti, nuspręsti, kad yra tam tikri dalykai, kuriuos nėra žmogiška daryti kitiems. Jūs to nedarote kitiems. Tai galėtų atvesti prie pripažinimo, kad žmonės negali būti vien materialios būtybės, nes jeigu būtumėte evoliucinio proceso produktas, grindžiamo pasakymais, kad „gamta yra raudonais dantimis ir iltimis“ ir „išlieka tik stipriausi“, tuomet neturėtumėte šio gebėjimo pripažinti, kad egzistuoja tam tikri dalykai, kurių nedarome kitiems žmonėms. To tiesiog nebūtų. Darytumėte viską, kas jums atrodytų būtina savo išgyvenimui užsitikrinti. Viskas iš tiesų yra taip paprasta.
Tačiau tai netgi nėra pagrindinis mūsų tikslas kažkaip paveikti materializmą. Pagrindinis mūsų tikslas yra, kad žmonės pripažintų, jog egzistuoja tam tikras pamatinis žmogiškumas. Kai šitai pripažįstate, suvokiate: kas leido šioms šiuolaikinėms demokratijoms pasiekti tą lygmenį, kurį jos pasiekė? Jį pasiekti leido tai, kad įgijome tam tikrą šio pamatinio žmogiškumo pripažinimą. Aiškiai dar nesuvokėme, kas tai yra, tačiau turėjome šį vidinį pajautimą, kad egzistuoja tam tikri dalykai, kurių valstybė negali daryti savo piliečiams, ir viena žmonių grupė negali daryti kitai žmonių grupei. Tai yra pamatas, ką reiškia būti žmogumi. Ir tuomet jūs galite sąmoningai ir viešai pripažinti, kad šiose šalyse didžioji populiacijos dalis yra išsiugdžiusi šį vidinį pajautimą, ką mes darome ir ko nedarome. Žinome, kad egzistuoja tam tikri dalykai, kurie neturėtų būti mums daromi. Mes, pavyzdžiui, žinome, kad, jeigu valdžia pradeda areštuoti ir mesti į kalėjimą atsitiktinius žmones, kurie dalyvauja demonstracijose prieš policijos smurtą, tuomet tai nėra, ką turėtų daryti demokratiška valstybė.
Kai pradedame suvokti, kad egzistuoja tam tikri dalykai, kurie, kaip žinome, neturėtų būti daromi žmonėms, neturėtų būti daromi mums ir neturėtų būti daromi kitiems mūsų šalyje gyvenantiems piliečiams, galime žengti kitą žingsnį. Ir štai čia jūs pakylate aukščiau nuo tos individualios motiniškumo liepsnos, ir susiderinate su tuo, ką galėtume pavadinti Dangiškąja Motina, Kosmine Motina, Planetine Motina. Ir čia jūs suvokiate, kad jeigu kažkas neturėtų būti daroma man, ar mano artimiausiai šeimai, ar mano šalyje gyvenantiems žmonėms, tuomet tai neturėtų būti daroma nė vienam žmogui Žemėje. Ir štai tuomet šiuolaikinės demokratijos galėtų, šiek tiek ilgesnėje perspektyvoje, pradėti sąmoningiau pripažinti faktą, kad šiuolaikinės demokratijos šūkis turėtų būti ne „gyvenk ir leisk kitiems gyventi“, nes tai dabar iš tiesų reiškia „gyvenk ir leisk kitiems kentėti“. Gyvenate savo gyvenimą šiuolaikinėse demokratijose ir leidžiate žmonėms kitose šalyse kentėti. Vietoj to, jūsų šūkis turėtų būti: „Gyvenkime ir padėkime kitiems žmonėms gyventi. Padėkime kitiems žmonėms įveikti savo kančias, kaip mes įveikėme savąsias.“
Ir tai, bent jau šiek tiek per ilgesnį laiką, gali įvykti bent jau kai kuriose šiuolaikinėse demokratijose. Pirmiausia tai įvyks tarp moterų, kaip kalbėjome savo ankstesnėje konferencijoje, kad moterys gali susikurti šį solidarumą su moterimis kitose šalyse, kurioms mažiau pasisekė negu joms, ir todėl gali sakyti: „Šitie dalykai, kuriuos daryti savo vaikams mums niekada net mintis į galvą neateitų, neturėtų būti daromi nė vienam vaikui, kad ir kur jis gyventų. Šitie dalykai, kurių daryti viena kitai mums, moterims, niekada net į galvą neateitų, jie neturėtų būti daromi nė vienai moteriai pasaulyje. Šitie dalykai, kurių niekada neleistume vyrams ar visuomenei daryti moterims, neturėtų būti daromi niekur pasaulyje.“ Tai yra pamatinis žmogiškumas, ir ši koncepcija, visa ši filosofija yra paruošta, ji buvo nuleista per identiteto, mentalinį ir emocinį lygmenis, tad yra pasiruošusi prasilaužti į fizinę plotmę ir plačiai pasklisti. Jūs galite prie to labai prisidėti, išsakydami prašymus ir tuo būdu padėdami įvykti šiam persilaužimui į fizinę plotmę.
Na ir dabar, paprastas faktas yra toks, kad vienas iš aspektų, kurį mes, vėlgi, galėtume pavadinti Motinos Liepsna, yra tai, kad jūs užjaučiate. Jaučiate, ką jaučia kiti žmonės. Patiriate, ką patiria jie. Jeigu jūsų vaikas kenčia, kenčiate ir jūs. Kai šitai praplečiate, suvokiate, kad jeigu kažkur kenčia vaikai, kenčiate jūs, jeigu kažkur kenčia moterys, jūs kenčiate, jeigu žmonės kažkur kenčia, jūs kenčiate. Nesakau, kad tai yra aukščiausia materializacija, kad kentėtumėte kitiems žmonėms kenčiant. Mes, žinoma, jums, dvasios mokiniams, perdavėme daug, daug mokymų apie tai. Bet aš čia kalbu, kas gali įvykti plačiojoje visuomenėje, didžiojoje moterų dalyje. Jos gali pradėti pripažinti, kad vienas Motinos Liepsnos, pamatinio žmogiškumo aspektas yra, kad tiesiog negalite ignoruoti to, kas vyksta žmonėms kitose šalyse, vaikams ir moterims kitose šalyse. Negalite to tiesiog ignoruoti, jeigu esate šiuolaikiška, sąmoninga moteris. Tuo nenoriu pasakyti, jog noriu, kad moterys kentėtų, tačiau noriu, kad moterys pripažintų, jog: „Kitiems žmonėms pasisekė mažiau negu man, ir galiu pasinaudoti savo laisve ir savo turtais, savo galimybėmis, kad padėčiau kitiems, užuot visą savo dėmesį sutelkusi į mėgavimąsi geru materialiu gyvenimu“, kuris iš tiesų yra visiškai tuščias ir betikslis.
Tikslo pajautimas, kurį daugelis moterų yra pasirengusios pripažinti, ateina iš šios pagalbos kitiems. Jis ateina iš visuomenės pastūmėjimo pripažinti šį pamatinį žmogiškumą. O taip pat iš šiuolaikinių demokratijų pastūmėjimo pripažinti, kad turime atsakomybę padėti kitiems žmonėms kitose šalyse, kuriems pasisekė mažiau negu mums. Aš čia nekalbu apie kariuomenės sukūrimą ir jos pasiuntimą nuversti diktatorių, po to leidžiant ateiti tarptautinėms korporacijoms ir monopolizuoti rinką sauskelnėms ir kūdikių maisteliui, kaip iš tiesų matėte tai įvykstant kai kuriose šalyse. Aš kalbu ne apie tai. Aš kalbu apie tai, kad demokratijos gali pasinaudoti demokratinėmis priemonėmis pakelti gyvenimo sąlygas kitose šalyse gyvenantiems žmonėms. Tai yra daugiabriaunė, labai sudėtinga užduotis, kuriai įvykdyti reikės daug, daug žmonių. Daugelis šių žmonių jau yra į tai įsitraukę ir dirba šį darbą. Tiesiog reikia, kad jie gautų vis didesnį palaikymą, kad visa tai įgytų vis didesnį momentumą. Tai gali prasidėti nuo jūsų, pakylėtųjų mokytojų mokinių, išsakomų prašymų, vizijos laikymo, savo idėjų dalinimosi universaliu būdu, ir tai tuomet gali sklisti tarsi ratilai vandenyje.
Na ir dabar, kitas dalykas, kurį norėčiau čia aptarti, ir apie kurį mes taip pat kalbėjome, yra esminis žmogiškumas. Ir čia duosiu supratimą, kuo pamatinis žmogiškumas skiriasi nuo esminio žmogiškumo. Esminį žmogiškumą galima, žinoma, aprašyti daugeliu būdų. Jums, dvasios mokiniams, tai yra suvokimas, kad esate daugiau nei fizinės būtybės, esate dvasinės būtybės, įsikūnijime esančios tam, kad plėstumėte savo sąmonę, augtumėte savo sąmonėje, eitumėte dvasiniu keliu. Tačiau tai nėra tos idėjos, kurias dauguma moterų būtų pasirengusios pripažinti ar priimti. Jos yra pasirengusios pripažinti mokymus, kuriuos anksčiau perdavėme apie Abrahamo Maslou poreikių lygmenis, kad ateina toks momentas, kai esate patenkinę žemesniuosius poreikius ir atėjo laikas priimti aukštesnius poreikius, saviraiškos poreikius.
Daugelis moterų šiuolaikinėse demokratijose yra pasiruošusios pripažinti, kad šiose šalyse dauguma žmonių jau yra patenkinę žemesniuosius poreikius, deficito poreikius, baime grįstus poreikius, ir todėl dabar yra pasiruošę priimti šiuos aukštesnius poreikius. Tai nereiškia, kad šios moterys būtinai turi atrasti atvirai dvasinį mokymą ir pradėti juo sekti. Tai nereiškia, kad šalys turi pripažinti dvasinį mokymą. Ir tai ypač nereiškia, kad šios šalys ar jų žmonės turi pripažinti vieną konkretų dvasinį mokymą. Būtent toks buvo dvasinių judėjimų, visų iki šiol egzistavusių dvasinių judėjimų, tarp jų ir pakylėtųjų mokytojų judėjimų, ribotumas. Jie visada mėgino skleisti vieną konkretų mokymą, užuot skleidę universalias idėjas. Tai paprasčiausiai nėra realistiškas požiūris, ypač Vandenio Amžiuje, bet tai nebuvo realistiška net ir Žuvų Amžiuje.
Tad didžioji dalis moterų (vėlgi, galite tai vizualizuoti ir išsakyti šiam tikslui prašymus) turi pasiekti suvokimą, jog patogaus gyvenimo būdo turėjimas, karjeros siekimas, šeimos turėjimas, didelio gražaus namo įsigijimas, viso to joms nėra gana. Jos nori kažko daugiau, joms net ir reikia kažko daugiau, nes joms reikia išreikšti save. Maslou nebuvo susijęs su jokiu konkrečiu išoriniu judėjimu ar organizacija, tai tiesiog yra universalus mokymas. Daugelis žmonių yra pasirengę pripažinti, kad tai yra jūsų esminio žmogiškumo dalis, kad turite šį aukštesnį poreikį turėti tikslą, jausti, kad jūsų gyvenimas turi tikslą, turi kryptį, jausti, kad iš tiesų galite sąmoningai tobulinti save. Esmė čia nebėra gerinti vien savo išorinę situaciją, savo materialią gyvenimo situaciją, savo darbą, kaip su jumis yra elgiamasi visuomenėje ar jūsų darbe. Esmė yra, kaip jūs patys su savimi elgiatės, kaip jūs žiūrite į save, kokie yra jūsų santykiai su savimi, ką apie save jaučiate, ką apie save tikite – visa tai yra jūsų esminis žmogiškumas.
Kodėl? Todėl, kad būdami žmonėmis turite gebėjimą jausti šį poreikį. Šis poreikis yra nustelbiamas žemesnių poreikių, kai esate tam tikrame sąmonės lygyje. Tačiau daugelis žmonių šiuolaikinėse demokratijose dabar yra tokiame lygmenyje, kuriame to nebenustelbia žemesni poreikiai. Tai dabar yra tapę dominuojančiu jų poreikiu, jie sąmoningai to nesuvokia, negalėtų sąmoningai išreikšti to žodžiais, bet tai yra centrinis šių žmonių turimas poreikis. Yra daug, daug žmonių plačiojoje visuomenėje, kurie yra pasirengę tai pripažinti, bet ypač tai pripažinti yra pasirengusios moterys. Kiek moterų matote dvasiniuose judėjimuose? Kiek iš jų matote užsiiminėjant joga, sąmoningumo meditacija, meditacija, mokymais, įvairiomis psichologinėmis terapijomis?
Argi ne joms labiau rūpi pagerinti savo sveikatą, pagerinti savo kūną, pagerinti savo mitybą ir visi tie dalykai. Matote, būtent moterys yra toje pozicijoje, kurioje gali atnešti pokyčius, bent jau šiuolaikinėse demokratijose, nes jos išsilaisvino tiek, kad yra pasirengusios tai priimti. Jos yra pasirengusios išeiti į priekį ir tarti: „Atėjo laikas mūsų visuomenėms pakilti į aukštesnį lygmenį, kuriame siektume ne tiek materialinės gerovės, kiek psichologinės gerovės.“ Tai yra visiškai universalu, tai neturi jokių sąsajų su jokia konkrečia religija ar organizacija, ar dvasiniu mokymu. Tai nėra kažkas, kam mes, pakylėtieji mokytojai, turėtume išsiėmę patentą, tai nėra apsaugota autorystės teisėmis, mes neturime monopolio šioms idėjoms, laisvai jomis dalinamės su visais ir jūs galite daryti tą patį.
Neįženkite į šią proto būseną, apie kurią kalbėjome, kuomet pakylėtųjų mokytojų mokiniai ima manyti, kad tikslas yra priversti visus žmones ateiti į jų pakylėtųjų mokytojų organizaciją. Tiesiog skleiskite idėjas, nereikalaudami iš žmonių tikėti pakylėtaisiais mokytojais ar konkrečiu pasiuntiniu, organizacija ar mokymu. Nekabinkite etikečių šioms idėjoms, kad jos ateina iš tenai ar priklauso tam, tiesiog skleiskite idėjas ir leiskite idėjoms savarankiškai augti.
Matote, tai gali būti dar vienas esminio žmogiškumo aspektas, kad gamta neturi išankstinio nusistatymo. Galite matyti, kad net ir teiginys Biblijoje, jog „lietus lyja ant teisiųjų ir neteisiųjų“, saulė šviečia visiems ir gamta iš esmės neatsižvelgia į žmogiškus išankstinius nusistatymus. Yra žmonių, jeigu į juos pažvelgtumėte, ir kaip pavyzdį paimkime krikščionis fundamentalistus Jungtinėse Valstijose. Jeigu paimtumėte jų tikėjimo logiškas išdavas, turėtumėte manyti, kad ūkininkui, kuris yra krikščionis fundamentalistas, ir šalia jo gyvenančiam ūkininkui, kuris yra ateistas, gamta neturėtų leisti lyti ant ateisto ūkio. Gamta turėtų sulaikyti lietų, kad jo javai neužderėtų ir jis būtų priverstas pripažinti krikščioniškos tikėjimo sistemos pranašumą. Būtent toks, iš esmės, yra jų mąstymas. Jūs, žinoma, žinote, kad gamta veikia ne taip. Gamta daro tai, ką daro gamta. Ji lyja teisiesiems ir neteisiesiems, saulė kyla ir šviečia visiems. Žinoma, egzistuoja gamtos kataklizmai, kurie kai kurias grupes ištinka dažniau nei kitas, bet vis dėlto suvokiate, ką sakau. Gamta neatsižvelgia į žmogiškus nusistatymus. Tai kodėl tuomet žmonės turėtų atsižvelgti į žmogiškus nusistatymus?
Kas yra šiuolaikinė demokratija? Argi tai nėra šalis, transcendavusi bent kai kurias išankstinio žmogiško nusistatymo formas? Argi demokratijoje nėra sakoma, kad mūsų elgesys su žmonėmis neturėtų priklausyti nuo to, ar jie yra vyrai ar moterys, ar jų oda yra tos ar anos spalvos, ar jie priklauso tai etninei grupei, ar anai etninei grupei? Visi žmonės mūsų šalyje turėtų turėti lygias teises. Argi tuo nėra pripažįstamas faktas, kad gyvenate pasaulyje, kuriame yra daug žmogiško išankstinio nusistatymo pavyzdžių? Tačiau šis žmogiškas nusistatymas neturi jokios realybės, jokio egzistavimo už žmonių protų ribų. Jis nėra įkūnytas gamtoje, nors kai kurie žmonės naudosis tiek religiniais šventraščiais, tiek moksliniu materializmu teigdami, jog yra būtent taip, kai kurie yra labiau mylimi už kitus.
Galite matyti, kad tai iš tiesų nėra tas tikėjimas, kuriuo yra grindžiama šiuolaikinė demokratija. Jeigu taip būtų, neturėtumėte teisių, kurios galioja visiems žmonėms. Turėtumėte selektyvias teises ir būtumėte mėginę sukurti visuomenes, kaip matėte praeityje ir kaip matote daugelyje vietų Žemėje, kuriose egzistuotų privilegijuotas elitas. Kaip jau anksčiau sakėme, demokratija yra fundamentaliai anti-elitistinė filosofija ir sistema, kurioje idealiu atveju turėtumėte neleisti elitui pavergti populiacijos daugumos. Taip yra dėl to, kad demokratija pripažįsta, jog teisės privalo būti taikomos visiems žmonėms, o ne vien tam tikroms grupėms. Egzistuoja tam tikri dalykai, kurių nedarote kitiems žmonėms, o kodėl to nedarote? Nes visi žmonės turi savimonę, visi gali kentėti, visi turi potencialą keistis, tobulinti save, kelti save aukštyn.
Tad kokia yra dar viena išdava, kurios laukiame, kaip Dangiškosios Motinos pasireiškimo, kaip galite būti Dangiškąja Motina veikime? Na, ko Dangiškoji Motina idealiu atveju norėtų visiems žmonėms? Galite pažvelgti į tam tikrą situaciją. Paimkime pavyzdį, moteris arabiškose, musulmoniškose šalyse, kurios yra verčiamos slėpti savo kūną, kurios negali gauti vairuotojo pažymėjimo, negali vienos keliauti, privalėdamos turėti jas lydintį asmenį, ir visi tie suvaržymai, kurie yra primetami moterims.
Ir iš tiesų, Dangiškoji Motina norėtų, kad šios moterys taptų laisvos nuo šių išorinių suvaržymų. Tačiau kaip Dangiškoji Motina įsivaizduoja, kad tai būtų galima pasiekti? Yra žmonių (pavyzdžiui, Amerikoje), kurie, vėlgi, yra fundamentalistai krikščioniai ir tiki, kad krikščionybė yra vienintelė tikra religija. Islamas yra velnio religija ir todėl privalo būti sunaikintas. Nors jie galbūt nėra labai feministiški savo mąstyme, jie gali sakyti: „Moterys arabų šalyse turėtų būti išlaisvintos nuo šių suvaržymų, kuriuos joms primetė islamas. Jungtinės Valstijos ir Vakarų šalys turėtų suburti armiją, tenai nuvykti ir nuversti šias islamiškas vyriausybes, sukurdamos laisvą demokratinį valdymą tose šalyse.“
Bet Dangiškoji Motina į tai žiūri ne taip. Tai yra Dangiškojo Tėvo ir puolusių būtybių iškreipimas. Dangiškoji Motina siekia ne šiaip politinių pokyčių, teisinių pokyčių, kuomet šios moterys būtų išlaisvintos iš tų išorinių sąlygų. Dangiškoji Motina nori pamatyti pakylant aukštyn kolektyvinę šių šalių sąmonę ir žmonėse atsirandantį suvokimą: „Aš esu daugiau už šį vaidmenį, kuris man buvo diegiamas nuo vaikystės ir kurį buvau verčiama priimti kaip moteris. Aš esu daugiau negu tai. Aš turiu pamatinį žmogiškumą, kuris sako, kad su manimi neturėtų būti šitaip elgiamasi.“ Aš taip pat turiu esminį žmogiškumą, kuris sako: „Aš esu daugiau nei šis vaidmuo, kuris man buvo apibrėžtas mano tėvų, mano šeimos, mano visuomenės, mano visuomenės lyderių, mano religijos vadų. Aš esu daugiau negu tai ir turiu teisę savo prote išsilaisvinti nuo šio savivaizdžio. Turiu teisę leisti jam mirti ir pakilti į aukštesnį savivaizdį.“
Mano mylimieji, kaip moterys šiuolaikinėse demokratijose įgijo teisę balsuoti? Šiandien neturite supratimo, koks tai buvo procesas. Nes nebepamenate ar netgi neįsivaizduojate, kaip tai buvo. Tačiau jeigu grįžtumėte į 19-ojo amžiaus pabaigą, nebuvo jokių garantijų, kad moterys gaus teisę balsuoti. Nes buvo daug, daug vyrų, ypač šalyse, kurios dabar yra tapusios šiuolaikinėmis demokratijomis, kurioms vadovavo elitas, turėjęs vienokį ar kitokį įsitikinimą, kad moterys yra menkesnės ir joms neturėtų būti leidžiama balsuoti, nes tai atvestų prie chaoso ir civilizacijos žlugimo. Tad mąstysena, kurią matėte šiuose vyruose vos kiek daugiau nei prieš 100 metų Vakarų pasaulyje, ne taip jau labai skyrėsi nuo tos mąstysenos, kurią matote šiandieninių islamiškų šalių lyderiuose. Egzistavo tam tikri neesminiai skirtumai, tačiau pati mąstysena iš esmės buvo tokia pati. Jie turėjo fiksuotą požiūrį į moteris, kurio, jų įsitikinimu, nėra jokio reikalo keisti, o tai reiškia, kad jie buvo fanatiškoje proto būsenoje, kurioje buvo visiškai uždari bet kokioms šiai mąstysenai iššūkį metančioms idėjoms.
O kaip šiai mąstysenai buvo mestas iššūkis? Ar moterys sukilo, subūrė armiją ir išėjo kariauti su vyrais? Ne, jos pakėlė savo pačių savimonę. Jos, sąmoningai ar nesąmoningai, pradėjo suvokti: „Aš nesu tokia būtybė, kuria buvau auginama tikėti, kad esu, kaip šioje visuomenėje gyvenanti moteris, aš esu daugiau negu tai. Todėl gebu žinoti, kas vyksta visuomenėje. Sugebu suprasti politiką, sugebu atsakingai balsuoti. Man yra svarbu tai daryti ir mano visuomenei yra svarbu, kad tai daryčiau.“ Būtent pačių moterų savimonės pakilimas palaipsniui atnešė šiuos pokyčius.
Na ir dabar, mano mylimieji, kas gali atnešti pokyčius į islamo šalis ir į daugelį kitų šalių pasaulyje, kuriose moterys yra pavergtos, ir padaryti tai be smurto, be jėgos naudojimo? Na, tai yra lygiai toks pat procesas, moterys musulmoniškose šalyse privalo pakelti savo savimonę, pripažinti, kad jos yra daugiau negu tai, jos turi atrasti būdą susiburti drauge, kalbėti su jas supančiais vyrais ir priversti vyrus jų klausyti. Yra daug vyrų arabiškose šalyse, kuriems nuo vaikystės buvo diegiama vaidinti vyrų vaidmenį. Tačiau jie jaučiasi lygiai taip pat suvaržyti šio vaidmens, kaip ir moterys jaučiasi suvaržytos moterų vaidmens. Yra daug vyrų, kurie pripažįsta, jog juos varžo tai, kad jų žmonos yra tokios suvaržytos, ir jie yra pasirengę paleisti šiuos suvaržymus. Jie nori išsilaisvinti, tačiau vyrai nesugeba suprasti, kaip būtų galima tai padaryti. Moterys palaipsniui gali atnešti tą aukštesnį suvokimą, kurį tuomet palaikys daugelis vyrų ir palaipsniui tai įgis momentumą. Palaipsniui, kai kurioms moterims pradėjus pasisakyti, kaip tą jau padarė kai kurios moterys, rašydamos knygas apie tai, kaip jos vairavo automobilį ir buvo pasodintos į kalėjimą už automobilio vairavimą, nors tai nėra griežtai uždrausta įstatymais Saudo Arabijoje. Ir nors tai atvedė prie didelio persekiojimo, tai taip pat labai prisidėjo prie sąmonės pokyčio, ne tik Saudo Arabijoje, bet ir bendrai musulmoniškose šalyse, Vakaruose ir žmonių požiūryje į musulmoniškas šalis.
Viena iš didžiausių galimybių sukurti pokytį, ne tik musulmoniškose šalyse, bet ir kitose pasaulio šalyse, yra moterims šiuolaikinėse demokratijose išsiugdyti tą solidarumą su savo seserimis kitose šalyse ir sakyti: „Jeigu mes nepriimame savo šalyse tokio elgesio su moterimis, kaip galime priimti, kad su moterimis būtų šitaip elgiamasi kitose šalyse? Ką mes, kaip demokratinės šalys, galėtume padaryti moterų situacijai kitose šalyse pagerinti? Kaip galėtume pasinaudoti savo demokratinėmis priemonėmis moterims tose šalyse išlaisvinti? Kokį dialogą galėtume užvesti? Kaip galėtume padėti joms atlikti perėjimą, kuris, kaip matome, yra neišvengiamas, ir daugelis žmonių tose šalyse taip pat mato, kad tai yra neišvengiama, tačiau daugelis lyderių dar nepripažino, jog tai yra neišvengiama?“
Ir jeigu įvyks šis persilaužimas, pamatysite, kad yra daug vyrų, pavyzdžiui, musulmoniškose šalyse, kurie yra pasiruošę pakeisti dalykus, nes mato, kad pasaulis vystosi tam tikra kryptimi ir tam tikri dalykai privalo būti palikti, atlaisvindami vietą augimui. Net ir kai kurie šių musulmoniškų šalių lyderiai norėtų matyti pokyčius, tačiau jie nemato, kaip būtų galima atnešti šiuos pokyčius, kadangi religiniai autoritetai yra taip stipriai nusistatę prieš šiuos pokyčius. Žmonės yra taip stipriai užhipnotizuoti šių religinių vadų, kad sekuliarūs lyderiai nesugeba matyti, kaip galėtų pakeisti visą šią situaciją, nesukurdami kažkokios revoliucijos, sukilimo ar kad ir kas tai bebūtų. Tačiau jeigu jie pamatytų, kad žmonės tai remia, tuomet ryžtųsi imtis veiksmų. Ir tai yra kai kurie iš tų būdų, kuomet galite matyti, jog esmė čia nėra skleisti kažkokį konkretų dvasinį mokymą. Tačiau egzistuoja tam tikros universalios idėjos, kurios pasklidusios gali kažką pakeisti kolektyvinėje sąmonėje.
Na ir dabar, kai kurie iš jūsų domėjotės pakylėtųjų mokytojų mokymų ir organizacijų šiuolaikinėje eroje istorija, kuomet mes gavome galimybę išeiti į viešumą ir viešai duoti mokymus bei atskleisti savo egzistavimą. Kai kurie iš jūsų galėjote perskaityti, kad 19-ajame amžiuje mes, pakylėtieji mokytojai, suteikėme tam tikrą paramą spiritistų judėjimui. Tai buvo judėjimas, kuriame žmonės susirinkdavo drauge, atsisėsdavo tamsiame kambaryje, paprastai už apvalaus stalo ir atlikdavo įvairius ritualus. Ir šitaip jie mėgindavo komunikuoti su kai kurių kambaryje esančių žmonių mirusiais protėviais. Tad, pavyzdžiui, kažkas turėjo neseniai išėjusį tėvą arba mylimąjį, ir jie mėgindavo gauti žinią iš šio mylimojo. Na ir dabar, labai gerai žinote, kad šiandien mes to nepalaikome ir neremiame. Nenorime, kad jūs, pakylėtųjų mokytojų mokiniai, dalyvautumėte tokiose veiklose. Tačiau tikriausiai nesuvokiate, kad 19-ajame amžiuje Vakarų pasaulis balansavo ant bedugnės krašto ir jam grėsė nugrimzti į visišką materializmą, į bet kokios religijos neigimą, visa tai laikant prietarais ir visiškai persimetant į materialistinę paradigmą.
Ir vienas iš šią situaciją pakeitusių veiksnių, sutrukdžiusių visuomenėms tapti visiškai materialistiškomis, buvo spiritistų judėjimas. Kadangi buvo tam tikras skaičius žmonių, net ir tarp (galėtume sakyti) intelektualinio visuomenės elito, kurie dalyvavo šiuose spiritizmo seansuose ir patyrė kažką, ko jų racionalus protas nesugebėjo iki galo paaiškinti. Ir per šį tiesioginį patyrimą jie įgijo atskaitos tašką, kuris jiems neleido tapti visiškai užhipnotizuotais materialistinio judėjimo. Tad matote, ką čia sakau. Nėra taip, kad rėmėme spiritistų judėjimą norėdami padaryti spiritistų judėjimą dominuojančiu judėjimu visuomenėje ar priversti žmones jausti kažkokį išorinį lojalumą šiam judėjimui. Tačiau spiritistų judėjimas pasitarnavo tuo, kad į kolektyvinę sąmonę paskleidė tam tikras universalias idėjas. Ir tai tuomet sutrukdė Vakarų pasauliui tapti visiškai materialistiniu.
Nesakau, kad tai buvo ideali situacija, akivaizdu, kad ji tokia nebuvo. Tai, taip sakant, buvo krizės sustabdymo priemonė. Ir vis dėlto, šiuo pasakojimu tiesiog noriu jums parodyti, kad mes neturime tikslo padaryti vieną kažkurį mokymą, pasiuntinį, guru ar judėjimą dominuojančiu judėjimu Vandenio Amžiuje. Mes visiškai netrokštame, kad pakylėtųjų mokytojų organizacija įgytų tokį patį dominuojantį vaidmenį Vandenio amžiuje, kokį Žuvų amžiuje turėjo, pavyzdžiui, krikščionybė. Nes jeigu taip įvyktų, galite būti beveik absoliučiai tikri, kad į šį judėjimą būtų infiltruotos puolusios būtybės, jis būtų paveiktas kolektyvinės sąmonės ir todėl taip toli nutoltų nuo tikrųjų pakylėtųjų mokytojų mokymų, kaip katalikų bažnyčia nutolo nuo tikrųjų Jėzaus mokymų. Nes kitaip šis judėjimas neįgytų tokio populiarumo.
Na ir dabar, gali įvykti taip, kad tam tikras universalias idėjas priims daugelis žmonių. Mums judant vis toliau į Sen Žermeno Aukso Amžių, gali atsirasti tam tikras platesnis pakylėtųjų mokytojų ir mūsų gebėjimo perduoti idėjas ir išradimus pripažinimas. Tačiau tai, vėlgi, nebus sukoncentruota į vieną konkretų judėjimą, į vieną konkretų pasiuntinį. Tiesiog yra nerealistiška tuo tikėti, turėti šį įvaizdį savo prote. Kaip jau anksčiau sakėme, leidome ankstesnėje organizacijoje buvusiems mokiniams tuo tikėti, nes jiems to reikėjo Žuvų amžiaus pabaigoje, jiems buvo reikalinga ši iniciacija. Kai kurie iš jų ją išlaikė, kiti neišlaikė. Akivaizdu, kad šis pasiuntinys išlaikė šią iniciaciją, nes kitaip nebūtų turėjęs noro daryti tai, ką daro. Daugelis žmonių neišlaikė iniciacijos, ir jie vis dar tebeturi lūkestį, kad vieną dieną jų organizacija bus pripažinta kaip pagrindinis Vandenio Amžiaus dvasinis judėjimas.
Na, mano mylimieji, kaip yra populiariai sakoma, nepuoselėkite tokių vilčių. Ir dabar, aš sulaikysiu kvapą, o tiksliau, leisiu pasiuntiniui sulaikyti savąjį, nes daviau jums tai, ką norėjau perduoti šiame mokyme. Vėlgi, mano dėkingumas jums už jūsų pasiryžimą transliuoti tai į kolektyvinę sąmonę, kurioje tai iš tiesų inicijuoja spiralę, kuri palaipsniui įgis momentumą, kurią stiprins jūsų prašymai ir jūsų šių mokymų studijavimas, o taip pat, reikia tikėtis, daugelio moterų šių idėjų priėmimas, kalbėjimas apie jas, jų skleidimas. Suvokiate, kad turite milžinišką galią išsakydami mums šiuos prašymus. Tačiau visos moterys, kurios vien kalbės apie šias idėjas, kurios į tai sukoncentruos savo protą, taip pat prisidės prie šios kylančios spiralės kūrimo ir stiprinimo, prie to aukštyn kylančio momentumo, kuris galiausiai atneš pokytį. Galiu jums garantuoti, mano mylimieji, kad pokytis tikrai įvyks, net ir ne vienas pokytis per šį ateinantį du tūkstantųjų metų trečiąjį dešimtmetį. Įvyks keletas pokyčių pasaulyje požiūryje į moteris, elgesyje su moterimis, ir matysite konkrečius, fizinius, išmatuojamus pagerėjimus moterų situacijoje per šiuos ateinančius 10 metų. Tai yra pranašystė, kurią jums duodu. Ir jeigu JŪS ją priimsite ir JŪS išsakysite su tuo susijusius prašymus, ir tvirtai jos laikysitės savo protuose ir širdyse, kad tai tampa realybe, tuomet tai ir taps realybe. Nes jūs ištarėte čia apačioje, o aš ištariau viršuje. Kartu mes esame Viena, ir todėl su Vienio galia pergalė pasiekta yra.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com