Tiktai moterys gali atnešti pokyčius į Amerikos visuomenę
Pakylėtoji Mokytoja Portija per Kim Michaels, 2020 metų rugsėjo 20 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2020 metų vebinare „Rinkitės Amerikos ateitį“.
Aš esu Pakylėtoji Mokytoja Portija. Kadangi ateinantį dešimtmetį paskyrėme moterų išlaisvinimui, mes, žinoma, norime jums duoti perspektyvą apie moterų situaciją Amerikoje. Su kokiais pasirinkimais susiduria moterys? Su kokiais pasirinkimais susiduria Amerika moterų situacijoje?
Na ir dabar, kad suteikčiau jums šią perspektyvą, pirmiausia turiu pakalbėti apie tam tikrą Amerikos mąstyme egzistuojantį fenomeną. Žiūrėdami į šalis Žemėje, šalis galite vertinti pagal tai, kiek puikybės turi tos šalies gyventojai, kiek stiprus yra jų troškimas, jų poreikis jausti, kad jų šalis yra kažkokiu būdu pranašesnė už kitas šalis, galbūt net už visas kitas šalis. Yra daug šalių Žemėje, kurios jau yra išaugusios iš šio nacionalinės puikybės jausmo. Dauguma jų yra mažesnės šalys. Tačiau, žinoma, Jungtinės Valstijos dar nėra iš to išaugusios.
Jungtinės Valstijos yra viena iš tų šalių pasaulyje, kurioje egzistuoja didžiausia nacionalinė puikybė, ir daugelis amerikiečių mano ir turi poreikį manyti, kad Amerika yra didingiausia šalis Žemėje, ji yra geresnė už kitas šalis ir taip toliau. Žinoma, nacionalinė puikybė per laiką patyrė tam tikrų smūgių. Ir vis dėlto, amerikiečiai turi šį tikėjimą, kad Amerika yra seniausia demokratija, Amerika yra didingiausia šalis Žemėje, ir ji tikrai yra viena pažangiausių, jeigu ne pati pažangiausia šalis Žemėje. Problema su puikybe yra ta, kad ji visada jus apakina. Tad šalyje, kurioje egzistuoja didelė nacionalinė puikybė, žmonės tampa apakinti ir realistiškai nesugeba įvertinti, kokioje pozicijoje yra jų šalis, ypač lyginant su kitomis šalimis. Daugelis amerikiečių yra įsitikinę, kad Amerika yra teisi, yra pranašesnė, Amerika iš tiesų negali klysti, kitos šalys negali būti geresnės už Ameriką, jos negali būti labiau išsivysčiusios ar toliau pažengusios už Ameriką.
Tai sukuria tam tikrą nenorą Amerikos kolektyvinėje psichikoje pažvelgti už Amerikos sienų. Amerikiečiai turi tam tikrą nepripažintą pajautimą, kad galbūt Amerika nėra jau tokia didinga lyginant su kitomis šalimis, kaip jie norėtų tuo tikėti, tačiau jie neturi noro pažvelgti ir pažiūrėti, ar tai yra tiesa. Šis mąstymas yra stipresnis Amerikoje nei daugumoje kitų šalių, ne visose kitose šalyse, bet daugumoje kitų šalių. Problema su šiuo mąstymu yra ta, kad jis skatina Amerikos ir amerikiečių nenorą mokytis iš kitų šalių, iš kitų šalių padaryto progreso. Problema čia yra ta, kad Amerika yra didelė šalis, tačiau ji nėra vienintelė šalis pasaulyje. Ji netgi nėra pati didžiausia pagal plotą ar pagal populiacijos skaičių. Tad tiesiog nėra logiška, kad visi nauji išradimai, visos naujos idėjos, visi nauji būdai, kaip kažką būtų galima geriau daryti, galėtų būti atnešti Amerikoje. Taip pat, žinoma, yra ir kitų šalių, turinčių geras idėjas, ir jos jas įgyvendina ir gali sugalvoti kažką, kas veikia geriau negu buvo daroma praeityje.
Amerikiečių nenoras pažvelgti į kitas šalis ir iš jų pasimokyti reiškia, kad amerikiečiams kiekvieną kartą reikia vis iš naujo išradinėti dviratį, ir kartais jie nesugebės iš naujo išrasti dviračio, nes žmonės Amerikoje, dėl kolektyvinės sąmonės, dėl savo nacionalinio tapatumo, nesugebės pamatyti tam tikrų dalykų, kuriuos gali matyti žmonės kitose šalyse. Amerikiečiai gali sugebėti pamatyti, kad rezultatai yra geresni, bet jie nesugebėtų patys sugalvoti šios idėjos. Jie gali paimti šią idėją ir ją įgyvendinti, tačiau negali jos sugalvoti patys, nes kitose šalyse yra kitokia situacija. Esmė čia iš tiesų nebūtinai yra buvimas labiau ar mažiau pažengusiais, tiesiog kiekviena šalis turi tam tikrą kolektyvinį mąstymą, kuris yra atviras vieniems dalykams ir uždaras kitiems, tad negalite tikėtis, kad viena kažkuri šalis sugebės gauti visas geriausias idėjas. Tai reiškia, kad arba Amerika pažvelgs į kitas šalis ir iš jų pasimokys, arba ji nesimokys ir todėl neprogresuos. Todėl ji potencialiai gali vis labiau ir labiau atsilikti, bent jau tam tikrose srityse.
Na ir dabar, ši nacionalinė puikybė Amerikoje akivaizdžiai stipriau pasireiškia vyruose nei moteryse, ir todėl būtent moterys Amerikoje turi didžiausią potencialą ryžtis pažvelgti už Amerikos sienų, pažvelgti į kitas šalis ir pažiūrėti, kokias geras idėjas turi kitos šalys. Būtent moterys turi potencialą pažvelgti į kitas šalis ir tarti: „Kokia yra moterų situacija? Kokia yra moterų situaciją tose šalyse, ir ar šios šalys padarė didesnį progresą moterų išlaisvinime, suteikdamos didesnę lygybę moterims nei mes tai padarėme Amerikoje, ir jeigu taip ir yra, ką galime iš to išmokti? Kaip galime įgyvendinti tai Amerikoje? Kaip mes, Amerikos moterys, galėtume pakelti Ameriką iki tokio paties lygmens, kurį matome tose kitose šalyse?“
Na ir dabar, jeigu jūs, Amerikos moterys, pasižvalgytumėte pasaulyje, pažvelgtumėte į moterų situaciją kitose šalyse, iš tiesų pamatytumėte, kad yra visai nemažai kitų šalių, kuriose moterų situacija yra geresnė negu Amerikoje. Ji yra geresnė Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, daugelyje Europos šalių, ir ypač Skandinavijos šalyse, kuriose egzistuoja didesnė lygybė tarp lyčių, ne tik teisiškai ar lygesnio užmokesčio už darbą atžvilgiu, bet ir pačiame žmonių mąstyme šios šalys padarė didesnį progresą, įveikdamos vyriško pranašumo jausmą, kuris tradiciškai egzistavo daugumoje visuomenių Žemėje. Šis vyriško pranašumo jausmas vis dar tebėra labai gajus Jungtinėse Valstijose. Jis ypač gajus yra tuose žmonėse, kurie save vadina konservatoriais, tuose, kurie laikosi įsikibę tradicinių vertybių, kurie teigia esantys krikščioniai ir nenori mąstyti apie naujas idėjas, jie turi mažiausią proto atvirumą. Šis vyriško pranašumo jausmas, žinoma, savo šaknimis siekia Adomo ir Ievos istoriją ir jų nuopolį, nes būtent Ieva suvalgė tą vaisių ir sugundė Adomą padaryti tą patį. Ir nuo seniausių laikų iš čia ėjo visas tas moterų smerkimas, kaip kalbėjome savo konferencijoje apie moteris, ir jis vis dar tebėra labai stiprus Amerikoje, nes Amerikoje vis dar tebėra labai stipri krikščionybės įtaka, kai tuo tarpu daugelis kitų šalių, ypač Skandinavijos šalys, tapo labiau sekuliariomis šalimis.
Na ir dabar, kaip sakėme, yra absoliučiai būtina, norint turėti funkcionuojančią demokratiją, turėti sekuliarią valdžios formą, kad tos šalies žmonės būtų mažiau apakinti tam tikro religinio mąstymo, galvodami, kad egzistuoja tik viena tikra religija ir ši religija turėtų dominuoti politiniame šalies gyvenime. Kaip jau anksčiau sakėme, daugumos krikščionių ir konservatorių Amerikoje demonstruojamas požiūris rodo, kad šie žmonės negerbia demokratijos. Jie nori labiau autoritarinės valdžios formos, grįstos Biblijos principais, kaip jie patys juos interpretuoja. Tai iš esmės reiškia, kad šie žmonės norėtų pamatyti, kad vieną dieną jų konkrečiai bažnyčiai būtų pavesta valdyti Ameriką, kad jai būtų suteiktos diktatoriškos galios. Tai, žinoma, nėra realistiškas scenarijus, bet būtent taip mąsto daugelis šių žmonių ir jie turi mažiausią proto atvirumą moterų situacijai pagerinti. Jų požiūriu, moterys yra menkesnės už vyrus. Jos buvo sukurtos menkesnėmis už vyrus arba tapo menkesnėmis, kai Ieva suvalgė uždraustąjį vaisių. Todėl moterys turėtų susirasti vaidmenį visuomenėje, kurioje būtų antroje vietoje po vyrų, ar netgi būtų vyrų tarnaitėmis. Joms, iš esmės, neturėtų būti leidžiama priiminėti svarbių sprendimų. Daugelis šių žmonių nenori prezidento poste matyti moters, ir jie mano, kad moterims neturėtų būti leidžiama turėti lemiamą balsą politiniame procese, versluose ar bažnyčiose.
Tad moterys Amerikoje gali pripažinti, kad tokia yra situacija, jos gali pripažinti, kad nėra lengva tai pakeisti ir todėl, trumpalaikėje perspektyvoje, moterims nėra lengva tai pakeisti politiniame lygmenyje. Tad ką tuomet galite daryti, jeigu negalite to pakeisti visuomenės lygmenyje? Na, jūs iš tiesų galite tai pakeisti individo lygmenyje. Galite tai pakeisti savo pačių sąmonėje, tačiau taip pat galite pakeisti tai, susiburdamos su kitomis moterimis, suformuodamos įvairias grupes, net ir įvairias politines iniciatyvas, ir tuomet palaipsniui atkreipdamos vis didesnį dėmesį į moterų situaciją, ir kaip moterys yra diskriminuojamos tokioje daugybėje Amerikos visuomenės sričių. Galite atkreipti dėmesį į faktą, kad kitos šalys pasiekė didesnę lygybę ir geresnes sąlygas moterims.
Ir dalykas, kurį ypač galite daryti ir į kurį norime atkreipti jūsų dėmesį šiame mokyme, yra tai, kad moterims Amerikoje yra būtina pažvelgti į tas taip vadinamas tradicines vertybes. Ar vadintumėte šias vertybes krikščioniškomis, konservatoriškomis, ar kad ir kaip jas vadintumėte, egzistuoja šis tradicinių vertybių rinkinys. Ir moterys gali pripažinti, kad, jeigu moteris Amerikoje ryšis gyventi pagal šias tradicines vertybes, ji bus uždaryta į dėžutę, į labai mažą dėžutę, kurioje bus apibrėžtos labai griežtos ribos, ką ji gali ir ko negali daryti Amerikos visuomenėje. Tai yra susiję, didele dalimi, su tuo, kad pagal tradicines vertybes moteris turėtų ištekėti ganėtinai jauname amžiuje ir ji turėtų pagimdyti tam tikrą skaičių vaikų, priklausomai nuo kultūros.
Tad klausimas tiesiog yra toks: ar šis vaidmuo, tradicinis moterų vaidmuo, dera su dangiškuoju planu, kurį turi tam tikras procentas Amerikos moterų, kurį jos susikūrė savo gyvenimui? Kai žvelgiate į šį tradicinį vaidmenį, matote, kad jeigu moteris turi ganėtinai anksti ištekėti ir susilaukti vaikų, šiai moteriai yra daug sunkiau įgyti išsilavinimą. Na ir dabar, kai kurios iš jų tai apėjo pirma įgydamos išsilavinimą ir tik po to susilaukdamos vaikų. Ir vis dėlto, jeigu įgyjate išsilavinimą ir po to susilaukiate vaikų, galbūt galėsite gauti darbą, tačiau kiek energijos ir dėmesio galėsite skirti šiam darbui? Ir todėl, kaip galėsite varžytis su vyrais, galinčiais skirti daug daugiau dėmesio savo darbui ir todėl galinčiais geriau žaisti šį žaidimą ir pasiekti aukštesnius postus, kurių moterys dažnai negali pasiekti? Ne dėl to, kad nesugebėtų to padaryti, o dėl to, kad jos yra atsakingos už savo vaikų priežiūrą. Matote, dėl šių taip vadinamų tradicinių vertybių, kurių, pavyzdžiui, tokiu pačiu laipsniu nerasite Skandinavijos šalyse, moterims yra nustatomas limitas, ką jos iš tiesų gali pasiekti. Aš čia nekalbu specifiškai apie karjerą versle, nors tai taip pat yra to dalis, tačiau ypač kalbu apie tai, ką moterys gali padaryti nešdamos pokyčius į Amerikos visuomenę.
Na ir dabar, Sen Žermenas perdavė savo labai gilų mokymą apie žmones Amerikoje, kurie yra atviri ir kurie nėra atviri Aukso Amžiaus idėjoms. Akivaizdu, kad kai žvelgiate į Amerikos visuomenę, galite matyti, kad, apskritai paėmus, moterys yra atviresnės naujoms idėjoms už vyrus. Šį teiginį reikėtų patikslinti, nes negalime sakyti, kad visos moterys yra atviresnės naujoms idėjoms, kadangi daugelis moterų užaugo aplinkoje, kurioje buvo indoktrinuojamos tomis tradicinėmis vertybėmis, ir todėl jos yra nė kiek ne atviresnės už toje aplinkoje esančius vyrus. Tačiau, jeigu paimtumėte bendrai visą šalį, pamatytumėte, kad yra daugiau moterų, kurios yra atviros naujoms idėjoms, negu vyrų. Ką tai reiškia?
Na, tai iš tiesų reiškia, kad jeigu pažvelgsite į tai realistiškai, kas galėtų atnešti šias naujo amžiaus idėjas, kurios įkūnys aukso amžių Amerikoje, moterys turi didesnį šansą tai padaryti negu vyrai. Arba galėtume tai pasakyti ir kitu būdu, norint, kad aukso amžius būtų atneštas tuo laiku, kurį Sen Žermenas laiko idealiu, moterys privalo būti šių naujų idėjų atnešimo dalimi. Tai nebūtinai reiškia, kad moterys ir vyrai atneš tokio paties pobūdžio idėjas, nes egzistuoja bendra tendencija, kad vyrai (ir tai nėra neišvengiamas dalykas, tačiau tokia tiesiog šiuo metu yra kultūra) labiau koncentruojasi į techninius aspektus, kai tuo tarpų moterys labiau koncentruojasi į politinius, kultūrinius ir sociologinius visuomenės aspektus. Tad, kitaip tariant, dabartinėje kultūroje egzistuoja bendra tendencija, kad vyrai yra atviresni technologinių idėjų perdavimui.
Kas liečia pokyčių atnešimą, kurių dėka galėtų būti įgyvendintos šios idėjos, būtent moterys turi būti varomąja šių pokyčių jėga. Sen Žermenas kalbėjo, kad natūraliai energijai reikalingi milžiniški pokyčiai visuose visuomenės aspektuose, ir daugelio šių pokyčių varomoji jėga turės būti moterys, kad jie galėtų būti įgyvendinti, nes vyrai tiesiog nesugeba to padaryti, jie neturi suvokimo, jų dėmesys yra nukreiptas ne ten. Tad klausimas tiesiog yra toks: „Ar gali moterys Amerikoje tapti laisvos suvaidinti vaidmenį, kurį Sen Žermenas nori matyti jas suvaidinant, ir kurį jos pačios norėjo suvaidinti kurdamos savo dangiškąjį planą?“ Ko reikės, kad moterys galėtų išpildyti savo dangiškąjį planą, kad galėtų suvaidinti tą vaidmenį, kurį Sen Žermenas yra numatęs joms suvaidinti aukso amžiaus atnešime? Ir, žinoma, yra daug pokyčių, kurie turės įvykti.
Ir turės atsirasti judėjimas link to, ką matote Skandinavijos šalyse, kuriose moterys ir vyrai dalinasi didesne atsakomybe už namus, už vaikų auginimą. Tai atsispindi ir visuomenės įstatymuose, atsispindi darbo rinkoje, kuomet, pavyzdžiui, vyrai gali gauti tėvystės atostogas ir pasirūpinti vaikais, kaip tą gali daryti ir moterys. Egzistuoja bendras sąmoningumas verslo pasaulyje, kuriame yra taikomasi prie moterų, kad jos galėtų pasirūpinti savo vaikais, bet taip tai daryti yra leidžiama ir vyrams. Taip pat, žinoma, egzistuoja absoliuti būtinybė suteikti moterims lygiavertišką užmokestį, suteikti moterims vienodą atstovavimą verslo valdybose ir kitose visuomenės srityse. Tai yra labiau ilgalaikiai tikslai, politiniai tikslai, kurių moterys turi siekti.
Na, o artimesni pokyčiai, link kurių daugelis moterų gali judėti, yra keisti savo pačių požiūrį į moterų vaidmenį, ypač kas yra susiję su tradicinėmis vertybėmis, ir jos gali padėti ir kitoms moterims daryti tą patį. Iš esmės, jeigu pažvelgsite į tai realistiškai, galėsite matyti, kad Sen Žermenas turi grafiką, kaip jis norėtų įkūnyti aukso amžių Amerikoje. Tam, kad šis grafikas galėtų būti išpildytas laiku, yra absoliučiai būtina, kad reikšmingas moterų skaičius imtų dalyvauti verslo pasaulyje, politiniame gyvenime, kitose visuomenės srityse, ir galėtų paskirti didžiąją savo laiko ir resursų dalį nešti šiuos pokyčius į visuomenę. Didelei šiai moterų daliai tai reiškia, kad jos neturės vaikų. Kitaip tariant, šiandien egzistuoja nemažai šių, sakykime, atviro proto ir progresyvių moterų Jungtinėse Valstijose, kurios savo dangiškajame plane nėra numačiusios turėti vaikų. Tačiau, žinoma, daugelis šių moterų vis tiek augo būdamos veikiamos šių tradicinių vertybių ir bendro požiūrio visuomenėje, kuris netgi peržengia krikščioniškojo konservatizmo ribas, kad moterys privalo turėti vaikų. Jeigu esate moteris, jūsų karjera gyvenime yra susituokti ir turėti vaikų, tad egzistuoja tam tikras moterų segmentas, kurioms reikia iš to išsilaisvinti.
Nesakau, kad turėtų būti kuriama bendra kultūra, jog visos moterys turėtų tai daryti. Tačiau turi būti pripažinta, kad šiuo metu situacija yra tokia, kad vyrai turi daugiau laisvės užsiimti verslu arba dalyvauti visuomeninėje veikloje ir paskirti tam didžiąją savo laiko ir energijos dalį. O tai, iš esmės, reiškia, kad tokioje visuomenėje, kokia ji šiuo metu yra, šios moterys negali turėti vaikų. Šioms moterims tai nėra joks praradimas, nes jos rūpestingai apmąstė šią situaciją prieš ateidamos į įsikūnijimą ir nuspręsdamos, kad tai nėra tai, ką norėčiau daryti. O tiksliau, jos nusprendė, kad „štai ką aš noriu daryti“. Noriu susitelkti į vaidmenį, kurį galiu vaidinti visuomenės keitime, ir tai yra mano pagrindinis tikslas gyvenime. Todėl visi kiti dalykai nueina į antrą planą, tarp jų ir vaikų turėjimas. Kai kurios iš šių moterų vaikų galės turėti vėliau gyvenime, kai kurios iš jų galės įsivaikinti vaikus, kai kurios iš jų galės susituokti su vyru, turinčiu vaikų iš ankstesnės santuokos. Nėra taip, kad jos visiškai negalės turėti ryšio su vaikais. Tačiau kai kurios iš jų savo dangiškajame plane yra numačiusios nugyventi visą savo gyvenimą neturėdamos vaikų.
Vėlgi, yra svarbu suprasti, kad tai nėra visų moterų idealas. Tačiau egzistuoja tam tikras procentas moterų Jungtinėse Valstijose, kai kurios iš jų pačios dar tebėra vaikai, kurios savo dangiškajame plane yra numačiusios neturėti vaikų, bet pašvęsti savo gyvenimą visuomenei keisti. Jeigu kalbėtume atvirai, šios moterys yra pažengę, aukštą evoliucijos lygmenį pasiekę gyvybės srautai, jos turi milžinišką patirtį iš ankstesnių gyvenimų ir turi puikius gebėjimus sukurti šiuos pokyčius, daug didesnius gebėjimus už daugumą vyrų. Jos turi nepaprastai stiprų pasitikėjimą savimi. Jos yra nepaprastai kompetentingos ir puikiai sugebančios būti varomąja šių pokyčių jėga. Kai kurios iš jų, žinoma, jau yra įsikūnijime ir, kai kuriais atvejais, jau yra pasiekusios brandos amžių, ir sugebėjo padaryti tam tikrą poveikį. Kai kurios iš jų turi vaikų, ir tai joms, kai kuriais atvejais, sutrukdė padaryti didesnį poveikį, tačiau daugelis jų dar nėra pasiekusios to amžiaus, tad jos turi daugiau laiko atlikti šį pokytį, kuomet suvoktų, kas yra jų dangiškajame plane, ir priimtų, kad tai yra jų dangiškojo plano dalis, ir todėl tai yra kažkas, ką jos yra pasiryžusios daryti. Jos yra pasiryžusios tai įgyvendinti ir yra pasiryžusios atlaikyti nemažą ir labai agresyvų smerkimą, su kuriuo joms teks susidurti Amerikos visuomenėje.
Šioms moterims reikalinga tam tikra stiprybė, kurios daugelis jų neturėjo, ir jūs, kurie esate pakylėtųjų mokytojų mokiniai, galite išsakyti prašymus dėl šių moterų, kad jos būtų apsaugotos, kad nebūtų sugniuždytos šios negatyvios reakcijos. Matysite, kad kai šios moterys pradės atvirai pripažinti, jog vaikai – tai ne man, neturiu laiko šiame gyvenime turėti vaikų, jos susidurs su milžinišku smerkimu. Ir vis dėlto, kai kurios iš jų gali atsilaikyti ir iš tiesų atsilaikys, ir jos sukurs tokią aplinką, kurioje šios moterys palaikys viena kitą ir palaikys tą vaidmenį, kurį jos žino galinčios suvaidinti Amerikos visuomenėje. Tai, žinoma, nėra pilnas moterų situacijos Amerikoje įvertinimas, tačiau galite matyti, kaip kalbėjome savo konferencijoje apie moteris, kad iš tiesų negalėsite išlaisvinti moterų, kol neįveiksite šitos biblijinės priemaišos, kad moterys yra atsakingos už žmonių nuopolį. Ir galite matyti, jeigu pažvelgsite į taip vadinamas šiuolaikines demokratijas, kad praktiškai nė viena iš šių demokratijų neturi tokio stipraus moterų smerkimo, Biblija paremto moterų smerkimo, kaip Jungtinės Valstijos.
Šiuo atžvilgiu Jungtinės Valstijos labai atsilieka nuo, pavyzdžiui, Skandinavijos šalių, bet taip pat ir nuo daugelio kitų pasaulio šalių. Mus iš tiesų stebina, kad Amerikos moterys iki šiol tam neprieštaravo, garsiai apie tai nepasisakė. Kai kurios iš jų pasisakė, tačiau daugelis nepasisakė. Daugelis kitų moterų, kurios su tuo susidūrė, galėjo apie tai prabilti, galėjo pasakyti, kad atėjo laikas pakeisti požiūrį į moteris, atėjo laikas išmesti šią idėją, kad moterys yra atsakingos už žmonijos nuopolį ir todėl joms neturėtų būti leidžiama priiminėti svarbių sprendimų. Jūs, kurie esate pakylėtųjų mokytojų mokiniai, galite išsakyti prašymus šiam tikslui, ypač Jungtinėse Valstijose, ypač dėl bažnyčių, kultūros sferos ar sričių, kuriose žinote, jog šis požiūris yra plačiausiai paplitęs. Į tai, pavyzdžiui, įeina respublikonų partija, ir, mažesniu laipsniu, demokratų partija, tačiau net ir joje galite rasti šį mąstymą.
Galite rasti vyrų Amerikoje, kurie iš tiesų nėra krikščioniai, tačiau jie vis tiek turi šį požiūrį, šį nepasitikėjimą moterimis, manydami, kad joms neturėtų būti leidžiama priiminėti sprendimų visuomenėje. Ypač tai galite atrasti verslo pasaulyje, kuriame daugelis vidurinės grandies arba aukščiausios grandies vadybininkų yra vyrai, ir nors jie nėra labai religingi, jie vis tiek turi nepasitikėjimą moterimis verslo pasaulyje. Tai iš tiesų yra dalykas, dėl kurio galite išsakyti prašymus. Tai taip pat reikia pakeisti, tačiau tai bus pakeista tik tuomet, kai moterys įžengs į verslo pasaulį ir pakeis tai iš vidaus, iš dalies pademonstruodamos, kad jos viską sugeba, bet taip pat mesdamos iššūkį šiam mąstymui ir jį apnuogindamos.
Na ir dabar, vienas iš dalykų, apie kurį dažnai kalbėjome, yra tai, kad bet kurioje visuomenėje progresą stabdo laisvo ir atviro dialogo nebuvimas. Nėra gebėjimo atvirai ir ganėtinai neutraliai kalbėti apie tam tikrus klausimus ir problemas. Akivaizdu, kad kai žvelgiate į Ameriką, ne tik dėl poliarizacijos ir kultūrinių karų, bet ir dėl viešojo diskurso tono, egzistuoja šios laisvos ir atviros komunikacijos stygius. Tai turi pasikeisti, ir tai iš tiesų pasikeis aukso amžiuje. Ir kas tai pakeis? Vėlgi, tiktai moterys. Tiktai moterys turi gebėjimą pakeisti tai dideliu mastu. Vyrai, žinoma, gali dalyvauti ir iš tiesų dalyvaus šiame procese, tačiau yra daug daugiau moterų, kurios yra tam atviros, nes moterys ir šiaip yra labiau atviros kalbėti apie savo problemas, kalbėti apie joms kylančius klausimus. Ir tai yra dalykas, kurį moterims reikia labiau įsisąmoninti. Jos turi palaikyti viena kitą tai darydamos. Jos, visų pirma, turi pakeisti savo mąstymą, kad pripažintų, kad tą daryti visuomenėje yra ne tik verta, bet absoliučiai būtina ir gyvybiškai svarbu.
Su kokiu pasirinkimu, sakėme, susiduria Amerika? Ar ji bus užjaučianti ar konfrontuojanti šalis? Na, jeigu Amerika ir toliau palaikys tokį viešo diskurso ir dialogo lygmenį, koks yra dabar, tuomet ateitis tegali būti konfrontacinė. Pavirsti užjaučiančia šalimi ji gali tik atsiradus atviram ir laisvam dialogui, užjaučiančiam dialogui, ir kas gali jį atnešti? Na, pagrinde tai gali padaryti moterys, tad tai yra visiškai aiškus dalykas, kuris turi įvykti, ir moterys turi tai suvokti. Sen Žermenas kalbėjo, kaip žmonės po 200 metų žiūrės į jūsų dabartinius laikus. Na, net ne po 200 metų ateityje, bet vos po kelių dešimtmečių ateityje žmonės žiūrės į dabartinę Ameriką ir bus absoliučiai šokiruoti požiūrio į moteris, diskriminacijos prieš moteris, ir kaip moterys buvo žeminamos Amerikos visuomenėje. Jie nesugebės suprasti, kaip Amerika galėjo save laikyti viena pažangiausių šalių pasaulyje ir būti taip toli atsilikusi nuo kitų šalių moterų situacijoje.
Tad tai yra dalis perspektyvų, kuriomis norėjau su jumis pasidalinti. Mes, žinoma, per šį ateinantį dešimtmetį dar daugiau kalbėsime apie moterų situaciją ne tik Amerikoje, bet ir kitur. Tačiau kol kas tai yra viskas, kuo norėjau su jumis pasidalinti. Ir, žinoma, galime jausti padrąsinimą, kad vienas iš kandidatų į prezidentus savo viceprezidentu, savo rinkimų porininku nominavo moterį. Yra absoliučiai būtina, kad kažkuriuo metu prezidentu taptų moteris, ir taip pat yra būtina, kad jūsų taip vadinamos mažumos įgytų atstovavimą, didesnį atstovavimą politiniame procese. Akivaizdu, kad šiuo metu Amerikos visuomenėje vyksta kultūrinis karas, kuriame tie, kurie teigia atstovaujantys tradicines vertybes, labai stipriai yra susirūpinę dėl Amerikos visuomenės atsivėrimo tokiems dalykams kaip gėjų santuokų ir alternatyvių gyvenimo būdų, alternatyvių požiūrių toleravimui, ir jie mano, kad potencialiai tai gali atvesti prie civilizacijos griūties. Tačiau, kai į tai žvelgiate iš platesnės perspektyvos, iš labiau ilgalaikės perspektyvos, matote, kaip mes sakėme, kad demokratija iš tiesų negali funkcionuoti, jeigu joje neegzistuoja tolerancija skirtumams.
Todėl yra neišvengiama, kad, demokratijoms vystantis, atsiras didesnė tolerancija. Moterys, žinoma, čia gali vaidinti svarbų vaidmenį, stumdamos šį judėjimą link didesnės tolerancijos, nes jos pačios sudaro didžiausią persekiojamą ir diskriminuojamą grupę visuomenėje, tad būtent jos turi potencialą tapti šio judėjimo link tolerancijos varomąja jėga. Ir, žinoma, kaip galėsite išlaisvinti moteris, jeigu visuomenėje neatsiras didesnė tolerancija? O kai visuomenėje atsiras didesnė tolerancija, na tai tuomet toleruojami turi būti ir tie, kurie turi visiškai kitokį gyvenimo būdą, visiškai kitokį požiūrį į gyvenimą. Tai tiesiog yra demokratinio proceso dalis. Kitaip tiesiog neįmanoma. Tai nereiškia, kad negali vykti debatai apie alternatyvius gyvenimo būdus ar alternatyvius požiūrius į gyvenimą, tačiau tai negali būti primetama jėga demokratinėje visuomenėje. Negalite jėga užgniaužti ir diskriminuoti kitų žmonių vien todėl, kad jie turi kitokį požiūrį į gyvenimą nei jūsiškis, nes šitaip jūs negerbiate demokratinio proceso.
Galėtume sakyti, kaip jau anksčiau kalbėjome, kad yra žmonių, kurie galbūt nėra dermėje su aukščiausiais idealais, tačiau jie iš tiesų jaučia, kad visuomenėje privalo vykti pokyčiai, ir pokyčiai privalo vykti ir Amerikos visuomenėje, atnešant didesnę toleranciją skirtumams. Net ir tie žmonės, kurie priklauso kažkokiai alternatyviai grupei ir reikalauja lygių teisių, jie yra šių būtinų pokyčių dalis, šio judėjimo link didesnės tolerancijos visuomenėje dalis, ir moterys, žinoma, turi būti šių pokyčių dalimi. Todėl ir pačios moterys turi turėti tam tikrą toleranciją kitokiems gyvenimo būdams, kitokiems požiūriams į gyvenimą. Mes, pakylėtieji mokytojai, žvelgiame į tai iš labiau ilgalaikės perspektyvos. Žvelgiame į daugelį tų klausimų, kurie šiandien kuria tiek daug konfliktų Amerikos visuomenėje, ir matome, kad ilgalaikėje perspektyvoje visa tai tiesiog išsisklaidys. Galiu jus užtikrinti, kad po šimto metų Amerikos visuomenėje vis dar bus gėjų ir lesbiečių, kaip jų bus ir kitose visuomenėse, tačiau niekas iš to nebedarys tokios didelės problemos. Atsiras visiškai kitoks požiūris, ir tai tiesiog nebebus taip svarbu žmonėms ir visuomenei.
Tad iš to galite matyti, kad mes nepasisakome už vieną konkretų požiūrį. Mes tiesiog sakome, kad, visuomenėms judant į priekį, daugelis šių klausimų, kurie šiandien taip stipriai skaldo žmones, tiesiog nunyks, žmonės žiūrės atgal į praeitį ir nesugebės suprasti, kaip žmonės galėjo ginčytis tokiu konfrontuojančiu būdu dėl šių klausimų, kurie dabar yra tapę visiškai nebesvarbūs žmonėms, nes jie išplėtė savo sąmonę, jų kolektyvinė sąmonė buvo pakelta aukštyn, ir žmonės gali žiūrėti į šiuos klausimus, nežvelgdami į juos per šį juodai balto mąstymo filtrą. Tad matote, kad šis didesnis atvirumas, ši didesnė tolerancija skirtumams yra dalis pokyčių, kurie privalo įvykti, kad kritinė masė amerikiečių sugebėtų priimti kai kurias iš šių aukso amžiaus idėjų, kurias Sen Žermenas yra pasiruošęs perduoti, tarp jų ir natūralios energijos technologiją.
Daug, daug pokyčių turi įvykti, kad žmonės galėtų tai priimti. Tačiau, vėlgi, moterys gali vaidinti svarbų vaidmenį šių pokyčių atnešime, ir tai yra pagrindinė žinia, kurią norime perduoti. Ir, žinoma, jeigu pažvelgsite į šiuos artėjančius prezidento rinkimus, moterys taip pat gali suvaidinti svarbų vaidmenį, išrinkdamos prezidentą, kuris būtų labiau užjaučiantis, o ne konfrontuojantis. Tad jeigu pakankamai moterų pasistengs balsuoti, tai galės padaryti lemiamą poveikį rinkimams ir taip pat lemiamą poveikį tam, ar Amerika išsirinks prezidentą, kuris galėtų paversti Ameriką labiau užjaučiančia visuomene, ar priešingai – išsirinks prezidentą, kuris pavers ją dar labiau konfrontuojančia visuomene nei ji šiuo metu yra.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com