Į ką koncentruojate savo dėmesį?

Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda per Kim Michaels, 2020 metų gruodžio 31 d.


AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda. Kas yra Žemė? Kas – yra – Žemė? Na, ją, žinoma, galima apibūdinti įvairiai, tačiau vienas iš būdų būtų sakyti, kad tai yra spektaklis, panašus į filmą, į teatrą. Na ir dabar, daugelis žmonių šiandieniniame pasaulyje, kuriame egzistuoja internetas, televizija ir filmai, retai lankosi gyvuose teatro spektakliuose, daugelis jaunų žmonių net nėra buvę teatre. O tie iš jūsų, kurie esate jame buvę, žinote, kad kartais vaidinime gali įvykti staigus dramatiškas posūkis, scenoje gali įvykti kažkas dramatiško, ir staiga išgirstate aiktelėjimą, kolektyvinį aiktelėjimą, kuomet visi sureaguoja tuo pačiu metu.

Ir čia matote, kaip visa auditorija buvo taip stipriai įtraukta į vaidinimą, kad iš tiesų pamiršo, kaip ruošėsi tam namuose, nusiprausdami po dušu, nusiskusdami, apsirengdami, nuvažiuodami į teatrą, pastatydami automobilį, įeidami į teatrą, palikdami rūbus rūbinėje ir galiausiai įžengdami į teatro salę, atsisėsdami, apsižvalgydami, kas sėdi aplinkui, – ir jūsų prote vis dar tebesisuka visos tos mintys apie kasdienį gyvenimą. O tuomet, kai prasideda vaidinimas, nors žino, kad tai, kas vyksta scenoje tėra tik fantazija, tik kažkokia istorija, kurią scenaristas parašė galbūt prieš kelis šimtus metų, vis dėlto jų dėmesys yra palaipsniui taip įtraukiamas į patį vaidinimą, kad jie pamiršta visus tuos dalykus. Jie pamiršta, kas juos čia atginė, pamiršta savo kasdienybę, ir dabar visiškai įsitraukia į tai, kas vyksta scenoje, ir todėl, kai staiga įvyksta kažkas sukrečiančio, jie visi sureaguoja kaip vienas.

Ir tai, mano mylimieji, yra Žemė. Iš pradžių jūs visi žinojote, kur atėjote, kodėl atėjote, kad tai tėra, kaip mes pavadinome, realybės simuliatorius. Jeigu pažvelgtumėte šiandien į Žemės planetą, pamatytumėte, kad dauguma žmonių Žemėje, didžioji, absoliučiai didžioji dauguma, yra tarsi tie žmonės teatre, pamiršę, iš kur atėjo, pamiršę, kad už teatro ribų egzistuoja kitas pasaulis. Jie pamiršo, kad vyksta dar kažkas daugiau, kad tai tėra scenoje vaidinama istorija. Vaidinimas, spektaklis juos visiškai įtraukė. Užuot žiūrėję į vaidinimą kaip į kažką, kas galėtų jiems padėti gauti įžvalgas ir pakeisti savo sąmonę, jie dabar mano, kad visa tai yra tikra, kad tai yra tikras pasaulis ir kad viskas, kas vyksta scenoje, yra tikri įvykiai.

Na ir dabar, labai gerai žinau, kad šitai sakydamas, ir aš, žinoma, darau tai specialiai, daugeliui žmonių sukelsiu reakciją. Jie sakys: „Tai tu mums sakai, kad pasaulis nėra tikras, kad milijonai žmonių, pasigavusių korona virusą šias metais ir daugelis nuo jo mirusių, – kad visa tai nėra tikra?“ Na, žinoma ne! Kai esate teatre, matote sceną ir žmonės vaikšto toje scenoje. Jie yra tikri. Jie gali būti apsivilkę kostiumais ir nusigrimavę, tačiau vaidinimą atlieka tikri žmonės.

Kai sakau, kad jie pamiršo, jog tai nėra tikra, tikrasis jų pamirštas dalykas yra tai, kad jie nėra žmonės – jie yra dvasinės būtybės. Jūs čia atėjote patirti spektaklį, kuris yra vaidinamas Žemėje. Tai, kas vyksta planetoje, yra pakankamai realu, žvelgiant iš tam tikros perspektyvos, tačiau jūs nesate žmogus, jūs esate dvasinė būtybė, jūs čia esate tam, kad išgyventumėte patyrimą, kuris galėtų pakeisti jūsų sąmonę. Visko, kas vyksta Žemėje, tikslas yra pakeisti jūsų sąmonę.

Kai Šekspyras sėdėjo ir rašė savo pjeses, jis neturėjo tikslo sukurti pramogą. Jis siekė pakeisti auditorijos sąmonę. Jis nemėgino žmonių įtikinti, kad Danijoje iš tiesų egzistavo princas, vardu Hamletas, nes žinojo, kad tokio princo niekada nebuvo. Jis mėgino vesti žmones per pasakojimą, kuris pakeistų jų sąmonę, ir būtent tai ir yra Žemė. Na ir dabar, tai gali skambėti nejautriai, žinant, kad tiek daug žmonių šiuos 2020 metus laiko labai, labai sunkiais metais.

Ir, žinoma, daugeliui žmonių tai iš tiesų buvo sunkūs metai, mes nesame tam akli. Tačiau kas žmonėms gali suteikti palengvėjimą? Kas žmonėms leistų lengviau ištverti tokius sunkius metus? Ar jiems palengvėtų, jeigu jie būtų guodžiami ir jiems būtų sakoma, kaip viskas buvo blogai? O gal jiems taptų lengviau, jeigu jie gautų kitokią perspektyvą? Na, kadangi mes esame Pakylėtieji Mokytojai, koks yra mūsų vaidmuo? Mūsų vaidmuo yra suteikti žmonėms kitokią perspektyvą, tai yra vienintelė mūsų buvimo šioje planetoje priežastis. Mes čia esame tam, kad primintume žmonėms, kad, nors gyvenate Žemės planetoje ir nors turite fizinį kūną, kuris yra labai stipriai veikiamas to, kas vyksta šioje planetoje, jūs nesate iš Žemės, Žemė jūsų neapibrėžia, jūsų neapibrėžia fizinė oktava, jūsų fiziniai kūnai ir jūsų išoriniai protai. Jūs esate daugiau nei visa tai.

Ir ką tai, iš esmės, reiškia? Na, iš esmės, tai reiškia, kad turite mūsų taip vadinamą esminį žmogiškumą, potencialą pakilti virš savo išorinių patyrimų. Kokia yra šio potencialo šerdis? Tai yra, kad egzistuoja jūsų proto dalis, kurią mes pavadinome Sąmoninguoju AŠ, bet galite ją vadinti kaip tiktai norite, tad egzistuoja jūsų proto dalis, kuri jums leidžia, kuri jus įgalina sustoti, pasakyti “stop„ visoms nerimstančioms mintims.

Aš atsitrauksiu nuo išorinės situacijos Žemėje.

Atsitrauksiu nuo savo asmeninės situacijos.

Atsitrauksiu nuo savo fizinio kūno ir visų jį kankinančių negalių.

Atsitrauksiu nuo savo emocinio kūno ir bet kokios jame egzistuojančios sumaišties.

Atsitrauksiu nuo savo mentalinio kūno ir bet kokių minčių apie tai, ką privalau mąstyti, suprasti ir žinoti.

Atsitrauksiu nuo savo identiteto kūno ir bet kokios tendencijos laikyti save nuo išorinių aplinkybių priklausančiu žmogumi.

Atsitrauksiu atgal, kol patirsiu – susisiesiu su ta savo esybės dalimi, su AŠ ESU Esatimi, su dvasiniu aš, kuris žino ir niekada nebuvo pamiršęs, kad jo niekas Žemėje nevaržo.

Tai yra jūsų esminis žmogiškumas, žmogiškumo esmė, kad galite atsitraukti atgal, užmegzti ryšį ir patirti:

Aš esu daugiau negu tai.

Aš esu daugiau negu tai, kas vyksta šioje Žemėje.

Aš esu daugiau negu tai, kas vyksta mano fiziniame kūne.

Aš esu daugiau už sumaištį mano emociniame kūne.

Aš esu daugiau už šias mano mentaliniame kūne besisukančias mintis.

Aš esu daugiau už savo išorinį, žmogišką tapatumo jausmą.

„Aš esu“ ir jums nieko daugiau nereikia pridurti po žodžių „aš esu“. Jūs galite patirti AŠ ESU. Aš esu buvimas. Aš esu sąmonė. Aš esu savimonė.

Ką reiškia savimonė? Daugybei žmonių tai reiškia, jog suvokiu, kad egzistuoju kaip šis tapatumas, kad turiu šias mintis, kurios sukasi mano prote, šiuos jausmus, kurie man kyla, šį savo kūną, šią savo išorinę situaciją. Tai yra mano savimonė, aš esu Žemėje kenčiantis žmogus, tai yra mano savimonė. Tačiau tikroji savimonė, savimonės šerdis yra tiesiog, kad „aš esu“, aš esu sąmoningas, aš esu suvokiantis.

Kažkada žymus filosofas Renė Dekartas pasakė: „Mąstau, vadinasi esu.“ Daugelis žmonių klaidingai suprato šį jo pastebėjimą. Jis tiesiog mėgino parodyti, kad viskas, apie ką jis mąsto, gali būti netiesa, viską yra įmanoma kvestionuoti. Tačiau vienintelis dalykas, kurio jis negali kvestionuoti, yra tai, kad jis mąsto, tačiau tai iš tiesų nėra ta mentaliniame kūne vykstanti mąstymo veikla. Jis suvokė, kad vienintelis dalykas, kurio jis negali kvestionuoti, yra tai, kad yra sąmoningas, kad yra suvokiantis. Tai buvo vienintelis dalykas, kurio jis negalėjo kvestionuoti. Tai taip pat yra tas dalykas, su kuriuo jūs galite susisieti, suvokdami, kad nesate vien išoriniai dalykai. Kai atsitraukiate nuo išorinių dalykų ir patiriate, kad aš esu jausmas, buvimas, patyrimas, sąmonė, nustojate jaustis traukiami į scenoje, pasaulinėje scenoje vykstantį spektaklį. Liaujatės su juo tapatintis. Daugiau tai jūsų nebevaldo.

Kas yra žmogus? Iš esmės, jis yra štai kas. Aš esu, aš esu sąmoningas, aš esu suvokiantis save kaip esybę. Na ir dabar, šio suvokimo šerdyje nėra nieko, ką reikėtų pridėti, bent jau nieko Žemėje, nes jūs nesate visi tie išoriniai dalykai Žemėje. Dauguma žmonių, žinoma, nepastebi, jie mano esantys tie išoriniai dalykai. Tačiau esminis žmogiškumas yra tai, kad galite nuo viso to atsisieti ir todėl galite patirti, kad esate daugiau už išorinius dalykus, jūsų jie neapibrėžia. Kai šitai patiriate, jūsų patyrimas yra tikras. Todėl žinote, kad scenoje vykstantis vaidinimas neturi tokio paties realumo.

Na ir dabar, vos tik atsitraukiate nuo šio aš esu patyrimo ir įžengiate į savo išorinį tapatumą, į savo mentalinį kūną, į savo emocinį kūną, į savo fizinį kūną, tai, ką patirsite per šiuos keturis žemesniuosius kūnus, jums atrodys tikra. Būtent jie viskam suteikia realybės pojūtį. Bet į ką jus veda visi mūsų mokymai? Jie jus veda į suvokimą, kad egzistuoja realybė už to realybės pojūčio, kurį gaunu per savo keturis žemesniuosius kūnus. Egzistuoja realybės pajautimas, kuris yra didesnis už tą realybės pojūtį, kurį gaunu per savo keturis žemesniuosius kūnus. Todėl manęs iš tiesų neapibrėžia tai, ką patiriu per savo keturis žemesniuosius kūnus. Aš save apsibrėžiu būdamas tuo, kuo aš esu ir susisiedamas su tuo pajautimu, kas aš esu.

Būtent tai man leido išlaikyti testą, per kurį turėjau susidurti su Maros demonais. Tikriausiai žinote istoriją iš budizmo, kad kai jau buvau pasiruošęs įžengti į Nirvaną, sėdėjau medituodamas po medžiu, po figmedžiu. Visi Maros demonai demonstravosi prieš mane ir visaip mėgino mane įtraukti. Jie surengė spektaklį ir norėjo, kad įsitraukčiau į šį spektaklį ir manyčiau, jog jis turi kažkokį realumą. Jis turi man kažkokią galią. Kažkokią galią pasauliui. Kažkokią galią kitiems žmonėms.

Ir kaip išlaikiau šį testą? Susisiedamas su tuo patyrimu – AŠ ESU. Kai nėra nieko po AŠ ESU, nėra nieko, kuo Maros demonai galėtų pasinaudoti, kad jus įtrauktų. Kaip sakė Jėzus: „Nėra nieko, ką šio pasaulio princas galėtų jumyse rasti.“ Tad tai yra mūsų mokymų esmė. Viskas, ką jums davėme, turi tik tą vieną tikslą – atvesti jus iki to taško, kai jums tai liautųsi būti vien teorija, kurią girdite. Dauguma jūsų esate tai patyrę, kai kurie neturėdami apie tai sąmoningo suvokimo, tačiau daugelis jūsų esate tai patyrę.

Ir kai jau esate tai patyrę, galite tuo naudotis, galite toliau ant to statyti, galite naudotis mūsų įrankiais šioms gilioms traumoms gydyti, sugrįždami prie savo pirmosios traumos ir netgi dar anksčiau, kaip avatarai. Idant galėtumėte pasiekti tą tašką, kuriame kad ir kas bevyktų Žemėje, kad ir kur būtumėte įsitraukę, jumyse egzistuotų tas pastovus suvokimas, kad esate daugiau, kad jūs (tarsi) stebite tai, kas vyksta, užuot buvę to sūkurio viduje. Ar bent jau turėtumėte pilną suvokimą, kad bet kurią akimirką galite pereiti į AŠ ESU suvokimą, kuriame nebesate pilnai į tai susikoncentravę.

Kas yra žmogus? Anksčiau sakiau: na, tam tikra prasme, žmogus yra tas dėmesys, suvokimas, kurį jūs renkatės į kažką sutelkti. Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad už visų šitų išorinių dalykų, kurie aplink jus vyksta, jūs esate sąmonė. Kai kurių žmonių sąmonė yra labai siaura. Kai kurie žmonės turi platesnę sąmonę. Kai kurie yra labai susitelkę į save. Kai kurie turi globalesnę sąmonę. Kad ir kokio ji būtų platumo, jūs esate sąmonė. Esminis pasirinkimas, tam tikra prasme, vienintelis pasirinkimas, kurį nuolatos darote, yra „kur sukoncentruosiu savo dėmesį.“ Sen Žermenas jau prieš daugelį metų sakė, „kad vyras yra savo dėmesio vergas“ ir tai taip pat, žinoma, galioja ir moterims.

Tad kyla klausimas, į ką koncentruojate savo dėmesį? Vėlgi, neturime intencijos šiame amžiuje sakyti, į ką turėtumėte koncentruoti savo dėmesį. Daugelyje praėjusių amžių, ir net ir šiandien tarp pakylėtųjų mokytojų mokinių egzistuoja ši tendencija galvoti, kad pasaulis nėra dvasingas ir todėl neturėtumėte savo dėmesio nukreipti į pasaulietiškus dalykus. Turėtumėte mėginti atitraukti savo dėmesį nuo pasaulietiškų dalykų ir susitelkti į dvasinius dalykus. Daugelis žmonių amžių bėgyje tai darė, jie pasitraukė iš pasaulio, apsigyvendami kokiame nors vienuolyne, kokiame nors budistų ašrame, krikščioniškame vienuolyne, ar kad ir kas tai būtų, visi tie skirtingi dalykai ir vietos, kurias žmonės kūrė, kad galėtų pabėgti nuo pasaulio, ir kur galėtų koncentruotis į kažkokius šventraščius, maldas, ritualus ir mantras, ir jie manė: „O, aš esu toks dvasingas, nes į tai koncentruojuosi.“

Bet matote, mano mylimieji, daugelis šių žmonių niekuo nesiskyrė nuo pasaulietiškai gyvenančių žmonių. Žmonės pasaulyje turėjo idėją savo protuose apie tai, kas yra gyvenimas ir ką jie turėtų daryti ar neturėtų daryti. Ir jie gyveno pagal tą proto įvaizdį. Dvasingi žmonės, kurie pasitraukė iš pasaulio, tiesiog turėjo kitokį proto įvaizdį, tačiau jie taip pat gyveno savo gyvenimą pagal proto įvaizdį. Ir štai yra didžioji dalis žmonių, kurie gyvena pagal pasaulietišką proto įvaizdį, ir tuomet yra nedidelė grupelė žmonių, kurie tariamai gyvena pagal dvasingą proto įvaizdį. Tačiau tai vis dar tebėra proto įvaizdis ir jie šiame proto įvaizdyje yra lygiai taip pat giliai įstrigę kaip ir pasaulietiški žmonės.

Daugeliu atveju jie nepadarė ir, daugeliu atveju, ir šiandien nedaro jokio progreso, persijungdami į kitokį proto įvaizdį, nes tai vis dar tebėra tik proto įvaizdis. Jeigu jūsų dėmesys bus sukoncentruotas į jį taip stipriai, kad manysite: „Štai kas aš esu, aš esu toks dvasingas žmogus, nes darau visus tuos išorinius dalykus“, tai ką tuomet darote? Stiprinate proto įvaizdį. O ką daro žmonės pasaulyje, kurie yra susitapatinę su pasauliu ir kurie patiria šiuos 2020 kaip baisiausius metus dėl koronos pandemijos ir taip toliau? Jie stiprina proto įvaizdį.

Kai koncentruojate į kažką savo dėmesį, kuriate energijos srautą per savo keturis žemesniuosius kūnus, kuris teka į tą proto įvaizdį. Jūs jį stiprinate, tiek kolektyviniame prote, tiek savo pačių prote. Jūs stiprinate šio proto įvaizdžio sukurtą struktūrą. Kuo labiau jį stiprinsite, tuo stipriau jūsų dėmesį trauks ši energija. Kuo daugiau dėmesio koncentruosite į tam tikrą temą, tuo daugiau jūsų energijos tekės į tai. Kuo daugiau į tai tekės energijos, tuo stipriau tai trauks jūsų dėmesį – tuo daugiau į tai tekės energijos, ir tai taps save pastiprinančiu sūkuriu.

Štai kodėl žmonės yra įtraukiami galvoti, kad spektaklis yra tikras. Jų protai buvo įtraukti į šį sūkurį, kurį jie patys susikūrė, ir kuris taip pat buvo sukurtas kolektyviškai iki tokio lygmens, kad daugelis žmonių nesugeba patys iš jo ištrūkti, ir vis dėlto, jie leido, kad jų protus įtrauktų šis sūkurys. Daugelis taip vadinamų dvasingų žmonių tiesiog susikūrė kitokį sūkurį nei dauguma pasaulyje gyvenančių žmonių, bet šis sūkurys vis tiek įtraukė jų protus. Kokia yra mūsų mokymų esmė, kokia, tiesą sakant, visada buvo jų esmė? Apie ką juose yra aiškiai ir akivaizdžiai kalbama šioje dispensacijoje? Jų tikslas yra padėti jums atitraukti savo dėmesį nuo proto įvaizdžio ir patirti, kad „aš esu“. Aš esu daugiau už šiuos išorinius įvaizdžius, už šį savo paties įvaizdį ir savo keturis žemesniuosius kūnus. Aš esu daugiau negu tai. Todėl neprivalau įsitraukti į tai, kas vyksta pasaulyje.

Mes kartais kalbame apie „dvasinės pusiausvyros laikymo“ koncepciją. Egzistuoja mokymai, įvairus mokymai, kuriuose yra apie tai kalbama, kad yra šį aukštą išsivystymo laipsnį pasiekusių būtybių grupė Himalajuose, kurie yra nematomi ir negirdimi. Kai kurie yra girdėję apie nepakilusį mokytoją Babadži, bet jų yra ir daugiau. Yra sakoma, kad jie laiko dvasinę pusiausvyrą Žemei. Ką tai reiškia laikyti dvasinę pusiausvyrą? Na, tai, tam tikra prasme, reiškia, kad savo dėmesį koncentruojate į tą „buvimą daugiau.“ Žinote, kad esate daugiau, ir būdami šioje tobulos ramybės būsenoje, absoliučios vidinės ramybės, laikote pusiausvyrą, nes vis dar tebesate fiziniame kūne. Tačiau, nors nenoriu sumenkinti šių būtybių atliekamos tarnystės, mes tikimės, ir Sen Žermenas tikisi, kad Aukso Amžiuje atsiras didelis skaičius žmonių, kurie galės laikyti dvasinę pusiausvyrą, tuo pat metu aktyviai dalyvaudami gyvenime.

Tam tikra prasme, yra lengviau laikyti pusiausvyrą, kai sėdite urve, kuriame jums niekas netrukdo, niekas jums nemeta iššūkio. Ir, žinoma, yra daug sunkiau tai daryti, kai gyvenate aktyvų gyvenimą. Tačiau, mano mylimieji, didžiausią pokytį padarys ir Sen Žermeno Aukso Amžiaus atėjimą į įsikūnijimą pagreitins tai, jeigu turėsime didelį skaičių žmonių, kurie sugebės dalyvauti kasdieniniame gyvenime, darydami tai, ką paprastai darote, bet tuo pat metu išsaugos tą suvokimą, jog tai iš tiesų nėra tai, kas jūs esate. Kitaip tariant, jūs sėdite teatre, jūs stebite, kas vyksta scenoje, bet taip pat (užuot buvę visiškai susikoncentravę į sceną), taip pat suvokiate: „aš esu daugiau nei šis spektaklis.“ Suvokiate, kad kiti žmonės teatre yra visiškai įsitraukę į vaidinimą, tačiau jūs vis dar tebeturite išlaikę dalį savo sąmonės, kuri nėra į tai įsitraukusi, jūs patiriate vaidinimą kaip vaidinimą, o ne kaip kažką, kas būtų tikra, kaip tai daro dauguma kitų žmonių. Būtent taip laikote dvasinę pusiausvyrą, kuri yra Omega polius tiems, kurie laiko Alfa pusiausvyrą, būdami pasitraukę iš pasaulio.

Būtent to stigo tūkstančius metų. Visada egzistavo atsiskyrėliai, kurie laikė dvasinę pusiausvyrą. Tačiau jie neturėjo to Omega poliaus – žmonių, kurie galėtų gyventi pasaulyje ir būti pasaulyje, nebūdami iš šio pasaulio. Būtent tai atneš didžiausią pokytį šiais laikais, šiame amžiuje, į kurį pereiname, kuomet vis daugiau ir daugiau žmonių pasieks tą tašką, kuriame galėsite pažvelgti į tai, kas čia vyksta, ir galėsite tarti: „Aš esu daugiau negu tai. Nesileisiu įtraukiamas į tai, į ką matau, jog kiti žmonės leidosi įtraukiami. Man nereikia būti taip stipriai į tai įsitraukus, kad tai prarytų visą mano dėmesį ir kad visą savo energiją sumaitinčiau tam mane traukiančiam sūkuriui.“

Tiesą sakant, galite pasiekti tašką, kuriame sąmoningai nuspręstumėte: „Neleisiu šiems kolektyviniams sūkuriams traukti mano keturių žemesniųjų kūnų.“ Ir, beje, šiuo būdu taip pat galite pagerinti ir savo fizinę sveikatą, neleisdami kolektyviniams sūkuriams traukti jūsų fizinio kūno ar jūsų emocinio kūno, jūsų mentalinio kūno, jūsų identiteto kūno, jūs tiesiog į tai neįsitrauktumėte. Todėl galite neįsitraukti į tuos reakcinius šablonus, į kuriuos įsitraukia dauguma kitų žmonių. Galite būti pasaulyje, bet ne iš pasaulio. Galite sėdėti po figmedžiu, stebėdami Maros demonų grimasas, ir į visa tai nereaguoti. Tačiau po kurio laiko, kai pajausite, jog jau leidote jiems pakankamai išsidirbinėti, galėsite padėti savo ranką ant žemės ir tarti: „Vadžra, Vadžra, Vadžra, aš patvirtinu savo teisę būti Kristumi, būti Buda Žemėje.“

Būtent to mes trokštame jums visiems kurie esate tiesioginiai mokiniai, kad galėtumėte išvengti įsitraukimo į visa tai. Jokiu būdu nesiruošiame jūsų kaltinti. Žinome, kad tai buvo labai sunkūs metai. Žinome, kad buvo sukurti milžiniški kolektyviniai sūkuriai visose pasaulio dalyse. Iš dalies dėl korona pandemijos, iš dalies dėl ekonomikos, iš dalies dėl politinių sąlygų, tokių kaip rinkimai Jungtinėse Valstijose. Jokiu būdu nenorime, kad jaustumėtės blogai dėl savo reakcijų, jeigu įsitraukėte į kai kuriuos iš šių sūkurių – tai tebūnie. Tačiau dabar turite galimybę atsitraukti atgal, susisieti su AŠ ESU. Suvokti, kad esate daugiau negu tai, ir galbūt pažvelgti į tai, „kas mano keturiuose žemesniuosiuose kūnuose privertė mane į tai įsitraukti.“

O tuomet, jeigu naudositės mūsų traumų gydymo įrankiais, pamatysite, kad visa tai galiausiai susiveda į kosminę gimimo traumą, bet taip pat ir į visas tas kitas atskirąsias savastis, kurios buvo sukurtos po to patyrimo. Visada galite atrasti, kad, kai esate įtraukiami į reakciją, egzistuoja savastis, galbūt daugiau nei viena savastis, tačiau šios savastys nėra tikros. Jos nėra tikros ta prasme, kuria aprašiau. Jos yra jūsų keturiuose žemesniuosiuose kūnuose, tame nėra jokių abejonių. Jos turi tam tikrą egzistavimą, nes buvo sukurtos iš energijos, jos yra grįstos tam tikru įsitikinimu, ir todėl yra tapusios kaip kokia jūsų keturiuose žemesniuosiuose kūnuose gyvenančia būtybe, panašia į jūsų namuose gyvenantį gyvūną. Tačiau šios savastys nėra tikros ta prasme, kad jos nesate jūs, o jūs nesate jos.

Kai užmezgate ryšį su ta AŠ ESU sąmone, su ta AŠ ESU Esatimi, tuomet galite suvokti: „O, bet juk tai tėra savastis, tai nėra tai, kas aš esu. Aš nesu ši savastis. Tai visiškai nesu aš. Tai niekada nebuvau aš. Aš tik maniau, kad tai esu. Bet dabar matau, jog tai tėra savastis. Matau, kad ji mane riboja, matau, kad ji yra grįsta kažkokiu įsitikinimu, kurio aš iš tiesų daugiau nebepriimu.“ Ir tai tuomet jus atveda į tašką, kuriame patiriate – ne kažkokį išorinį išoriniu protu priimtą sprendimą, – bet spontaniškai paleidžiate: „O, aš leidžiu tau mirti. Tu nesi „aš“, aš leidžiu tau mirti.“ Būtent tai norime, kad jūs visi pereitumėte 2021 metais, jeigu to dar neperėjote šiais metais.

Mano Mylimieji, tai mums suteiktų džiaugsmą. Tai jums suteiktų džiaugsmą. Tai suteiktų džiaugsmą jus supantiems žmonėms, bent jau daugumai jų, nors kai kurie gali nepriimti to, kad nebesate taip stipriai į viską įsitraukę kaip anksčiau. Ir todėl jie nebegali jumis taip lengvai manipuliuoti, kaip galėjo anksčiau. Bet tebūnie – tebūnie. Negalite augti kelyje link Kristiškumo ir Budiškumo nesupykdydami ir neatstumdami kai kurių žmonių.

Na ir dabar, mano mylimieji, kokie bus 2021 metai? Na, daugelis žmonių sakys, kad tai bus sunkūs metai, iš dalies dėl to, kad pandemija neišsispręs taip greitai, kaip daugelis tikėjosi. Jeigu kalbėtume atvirai, mes tikėjomės, kad ją bus galima išspręsti anksčiau, bet tam buvo reikalingas kitoks daugelio žmonių elgesys, ir daugelis žmonių nenorėjo pakeisti savo elgesio, ir todėl pandemija tęsėsi toliau. Tačiau, žinoma, didžiausias 2021 metų iššūkis bus ekonomika, nes pandemija padarė didelę žalą ekonomikai. Tad daugeliui, daugeliui žmonių 2021 metai bus sunkūs metai. Beveik tokie pat sunkūs kaip 2020. Kai kuriais atžvilgiais, galbūt netgi sunkesni.

Tačiau kodėl jie bus sunkūs žmonėms? Nes jie yra susitapatinę su spektakliu. Na ir dabar, labai gerai žinau, kad dauguma žmonių nesugeba atsitapatinti nuo spektaklio. Tačiau noriu, kad prisimintumėte ir prašymus išsakytumėte dėl vieno dalyko: yra žmonių, kurie, nors jiems nereikia išgirsti apie pakylėtuosius mokytojus, ir jie nėra girdėję apie pakylėtuosius mokytojus, jie yra atviri vienai konkrečiai idėjai. Ir tai yra idėja, apie kurią jau anksčiau kalbėjome, apie kurią aš kalbėjau prieš 2500 metų. Ir ši idėja yra, kad visas pasaulis yra persipynusi visuma. Budizme tai dažnai yra vadinama Susietąja Kilme. Tai reiškia, kad nėra jokių atskirų įvykių, kurie tiesiog trenkia kaip žaibas iš giedro dangaus. Tačiau kiekvienas įvykis, kuris įvyksta, turi gausybę priežasčių. Ilgą, sudėtingą seką priežasčių. Tai turi šiek tiek panašumų su mokslo pasiūlyta Chaoso teorija.

Ir tiek daug žmonių iš tiesų yra atviri, daugelis progresyvesnių, kūrybiškų žmonių yra atviri pradėti tai suvokti. Tai potencialiai gali atvesti prie pozityvių išdavų, kuomet žmonės pradėtų kvestionuoti tai, kaip jie iki šiol žiūrėjo į visuomenę. Ir vienas iš dalykų, kuris čia gali įvykti, yra, kad žmonės gali pradėti sakyti: „Kas sukėlė koronos pandemiją? Ar tai tebuvo kažkoks šikšnosparnis kažkur Kinijoje, sukontaktavęs su žmogumi? Ar kažkokia kita viena priežastis, kad ir kuo žmonės tikėtų ją esant? Ar tai buvo tik viena kažkokia priežastis, o gal čia slypi kažkas gilesnio? Ar negali būti, kad tam tikros sąlygos visuomenėje, tai, kaip mes žiūrime į visuomenę, galbūt taip pat yra šio paveikslo dalis? Ar mūsų reakcija į pandemiją nesako kažko apie tas sąlygas, į kurias galėtume pažvelgti, išanalizuoti, pasimokyti ir pakeisti? Ar negalėtume iš šios pandemijos išsinešti kažko pozityvaus, kas mums galėtų padėti pakreipti visuomenę geresne linkme?“

Na ir dabar, mano mylimieji, iš tiesų, žinoma, yra daug, daug dalykų, kuriuos žmonės galėtų iš to išsinešti, ką jie galėtų iš to pasimokyti. Neketinu čia vardinti visų tų dalykų, nes jų yra tiek daug ir taip plačiai išsibarsčiusių. Tačiau vienas iš labiausiai išsiskiriančių dalykų, į kurį norėčiau čia susikoncentruoti, yra ekonomika. Žmonėms dabar yra labai lengva sakyti: „O, bet ekonomika čiuožia žemyn tik dėl šitos pandemijos. Tik todėl, kad žmonės negalėjo keliauti, negalėjo vaikščioti į parduotuves, negalėjo lankytis restoranuose, negalėjo dirbti, būtent dėl to ekonomika pradėjo smukti.“

Mano mylimieji, ekonomika nėra ekonomika, ekonomika nėra izoliuotas reiškinys. Ekonomika priklauso susietajai kilmei, ji yra visos visuomenės, kolektyvinės sąmonės dalis. Kuriame lygmenyje yra kolektyvinė sąmonė? Jeigu žvelgsite į ekonomiką iš platesnės perspektyvos, ką pamatysite? Na, pamatysite, kaip tą jau pamatė kai kurie ekonomistai ir žurnalistai, kad turtingieji, elitas, netapo skurdesni per pandemiją, per krizę.

Nepaisant to, kad ekonomika čiuožia žemyn, turtingieji tapo dar turtingesniais. Jų investicijos yra vertos dar daugiau, akcijų rinka išaugo. O kas nuskurdo? Paprastas žmogus. Paprasti žmonės, kuriuos ši pandemija labiausiai palietė, kuomet jie patys susirgo, ar susirgo žmonės jų artimoje aplinkoje, ar dėl to, kad turėjo likti namuose ir prarasti pinigus, prarasti savo pajamų šaltinį. Tad nuskurdo paprasti žmonės, plačioji visuomenė.

Pažvelkite į pasaulį, kurios šalys buvo paveiktos labiausiai? Na, iš tiesų, daugelis skurdesnių šalių buvo paveiktos stipriau, nors ne visos. Taip pat matote tokią šalį kaip Jungtinės Valstijos, kurioje didesnė dalis, didesnis procentas mirė arba labai stipriai susirgo dėl pandemijos. Tad dabar užduokite sau šitokį klausimą: „Kodėl taip yra? Kodėl šitai matote?“ Matysite, kad už viso to slypi koncentravimasis į save, rūpinimasis tik savimi, rūpinimasis tik savo proto įvaizdžiu ir kabinimasis į šį proto įvaizdį.

Pažvelkite, pavyzdžiui, į pačią pandemijos pradžią. Kinija žinojo apie atsiradusį plintantį naują virusą. Tačiau jie slėpė šią informaciją nuo savo pačių žmonių ir nuo pasaulio. Tai reiškia, kad kai jau apie tai buvo sužinota, virusas buvo pasklidęs toli už Kinijos sienų ir nebebuvo įmanoma jo sustabdyti. Ar galėjo tai būti sustabdyta pačioje pradžioje? „Taip, galėjo būti.“ Jeigu Kinijos valdžia iki pačių aukščiausių vadovų būtų ryžęsi daryti viską, kas yra būtina. Kodėl jie nenorėjo daryti visko, kas būtina? Todėl, kad iš visų jėgų mėgino išsaugoti proto įvaizdį, kurį turi susikūrę apie Kiniją kaip apie tobulą valstybę, tobulą visuomenę, tobulą komunistinę visuomenę, vienintelę likusią iš tiesų komunistinę visuomenę. Kodėl virusas pasklido? Dėl Kinijos vadovybės proto įvaizdžio. Jūs, žinoma, galite sakyti: „Kodėl virusas iš viso pasirodė Kinijoje? Vėlgi, iš dalies dėl jos vadovybės, bet taip pat ir dėl Kinijos žmonių, dėl jų proto įvaizdžio, kuriame jie Kiniją laiko pranašesne už bet kurią kitą šalį.“

Bet kaip dėl likusio pasaulio? Na, jie taip pat turėjo tam tikrą proto įvaizdį apie Kiniją ir nebuvo nusprendę, ką nori daryti su Kinija, kokiu būdu nori sąveikauti su Kinija. Kaip jau anksčiau sakėme, ar galite ir toliau prekiauti su tokia šalimi kaip Kinija, kuri laiko pavergusi savo pačios žmones ir negyvena pagal jūsų turimus demokratinius idealus? Ar galite leisti gyvuoti šioms korporacijoms Vakarų pasaulyje, kurios kraunasi milžiniškus turtus, gamindamos pigias prekes Kinijoje ir parduodamos jas už daug didesnį pelną nei galėtų gauti, jeigu tos prekės būtų gaminamos jų pačių šalyje? Ar galite leisti toliau tam tęstis ir tuomet sakyti: „Mes praleisime pro akis Kinijos žmogaus teisių pažeidinėjimus; praleisime pro akis tai, kas vyksta Honkonge, kur yra mėginama sunaikinti demokratiją. Nestosime ginti demokratijos, nes Kinija yra pernelyg didelė. Mes iš tiesų nenorime į tai veltis; iš tiesų nenorime priimti sprendimo, ką daryti su Kinija.“ Tad argi ne dėl to virusas pasklido po visas šalis? Nes šios šalys nenusprendė, ką norėtų daryti su Kinija ir koks turėtų būti jų santykis su Kinija.

Na ir dabar, pažvelkite į Jungtines Valstijas, į vieną iš tų šalių, kuriai pandemija smogė stipriausiai pagal žmonių, pasigavusių COVID-19 ligą, procentą. Ir tai taip pat yra viena iš tų šalių, kuriai buvo smogta stipriausiai pagal nuo šios ligos mirusių žmonių procentą. Ką tai jums rodo? Na, akivaizdu, kad, jeigu pažvelgsite į tai realistiškai, Jungtinės Valstijos pasirodė daug prasčiau nei tos šalys, kurios turi valstybinę sveikatos apsaugos sistemą. Net jeigu palygintumėte Jungtines Valstijas su Europos šalimis, nors tarp jų kai kurios taip pat patyrė skaudžių smūgių, bendrai paėmus jos pasirodė geriau už Jungtines Valstijas. Ką tai jums rodo? Na, ar gali Jungtinės Valstijos ir toliau būti vienintele turtinga ir galinga šalimi, neturinčia valstybinės sveikatos apsaugos sistemos? Ar tai yra tvaru? Ir tuo pačiu metu ji teigia esanti didingiausia šalis Žemėje ir geriausia visuomenė, kokioje galite gyventi. Ar tai yra tvaru?

Na ir dabar, pažvelkite į ekonomiką ir į tai, kiek daug žmonių prarado savo darbus. Ar tai yra tvaru, kad turite ekonomiką, kurioje turtingi tampa dar turtingesniais ir gali tapti turtingesniais? Turtuoliai Jungtinėse Valstijose uždirbo daugiau pinigų per krizę nei būtų uždirbę, jeigu krizė nebūtų įvykusi. Ar galite leisti egzistuoti tokiai ekonomikai, tokiai absoliučiai nesubalansuotai ekonomikai, kuri vis daugiau ir daugiau pinigų pila į turčių kišenes, nepaisant to, kad tyrimai parodė, jog tai vyksta jau keturis dešimtmečius? Ar tai yra tvaru? Ar negali būti, kad tai yra dalis priežasties, kodėl Jungtinėms Valstijoms pandemija smogė taip stipriai? Argi tai nerodo, kad sistema yra nesubalansuotai palanki turtingiesiems? Ar tai yra tvaru?

Na ir dabar, pažvelkite į Rusiją, į dar vieną šalį, kuri yra labai ryžtingai nusiteikusi išsaugoti tam tikrą proto įvaizdį. Nutekėjo informacija, kad nuo pandemijos mirusių žmonių skaičius yra daug didesnis nei skelbia oficialioji statistika. Kodėl taip yra? Todėl, kad Rusijos vadovybė iki paties Putino desperatiškai siekia išsaugoti Rusijos didybės proto įvaizdį. Jie mėgina demonstruoti, kad viską kontroliuoja ir gali išspręsti bet kokią problemą. Bet ar tikrai gali? Ar gali lyderis, turintis visą valdžią, išspręsti bet kokią problemą? Jeigu negali, argi tai nerodo, kad centralizuota sistema su tokia didele valdžios koncentracija iš tiesų nėra tvari visuomenė, ypač ne šiame amžiuje.

O tuomet dar kartą pažvelkite į Jungtines Valstijas ir pažiūrėkite, kaip pandemija paveikė rinkimų procesą. Kodėl prezidentas Trampas ankstyvuoju pandemijos etapu pasirinko menkinti pandemiją? Na, tiesiog dėl to, kad norėjo išsaugoti tam tikrą proto įvaizdį apie save ir savo gebėjimą valdyti. Kartą sukūręs šį įvaizdį, nenorėjo jo keisti, kai tapo akivaizdu, kad pandemija vystosi ne taip, kaip jis iš pradžių tikėjosi. Ar tai jam kainavo rinkimus? Taip, mano mylimieji. Jeigu ne pandemija, Trampas būtų buvęs perrinktas. Tačiau dėl jo reakcijos į pandemiją, pakankamai žmonių sugebėjo tai pamatyti, ir todėl jis nebuvo perrinktas.

Ką jis veikė nuo tada, kai įvyko rinkimai? Jis ir toliau mėgina išsaugoti proto įvaizdį, kad nepralaimėjo, kad nėra pralaimėtojas, kad rinkimai buvo iš jo pavogti. Jie buvo suklastoti, vyko plataus masto klastojimai, ir visi tie teiginiai, kuriuos matote kartojamus vėl ir vėl. Jokių įrodymų, kurie galėtų atlaikyti kritiką teisme. Tiesiog palaikote proto įvaizdį. Tad ko mes laukiame įvykstant šiais metais? Na, laukiame, kad pasaulio žmonės, vyriausybės, kūrybiški žmonės, sąmoningesni žmonės ryžtųsi visa tai apmąstyti ir ryžtųsi pažvelgti, ką ši pandemija, ką ekonomika, ką mūsų reakcija į pandemiją, mūsų reakcija į ekonomiką, ką visa tai sako apie mus? Kaip mums reikia pasikeisti, kaip mes esame praradę pusiausvyrą, kaip mūsų visuomenė nėra tvari? Norėdamas pagelbėti šiam savianalizės procesui, duosiu jums minčių vaizdinį šiems ateinantiems metams.

Tai yra labai paprastas minčių vaizdinys. Ir tai yra, kad šiais 2021 metais Saulė bus veidrodis. Aš pasitariau su Heliju ir Vesta, kurie yra pakylėtosios būtybės, kosminės būtybės, kosminiai jūsų Saulės hierarchai. Ir mes sugalvojome tokį labai paprastą mechanizmą, kuomet saulė veiks kaip veidrodis. Kai žmonės koncentruosis į saulę ir žiūrės į saulę, jų pačių proto įvaizdžiai bus atspindėti jiems atgal tokiu būdu, kad jiems taps lengviau juos pamatyti ir sunkiau juos ignoruoti. Tai galios ne vien individams; tai galios visoms visuomenėms. Tad jūs, paimdami šį minčių vaizdinį, reguliariai juo naudodamiesi, galite padėti išdidinti šį poveikį. Noriu jus paraginti padaryti kai ką labai paprasto, tai neturi būti kažkas įmantraus. Tačiau kartą per dieną susitelkite į saulę, ar ji būtų matoma danguje ar ne, nėra svarbu. Tiesiog susitelkite į saulę, ir vien savo prote pasakykite šią afirmaciją: „Gautama Buda, tu esi tobulas veidrodis Žemei.“ Paprasta, lengva prisiminti, užtrunka tik kelias sekundes. „Gautama Buda, tu esi tobulas veidrodis Žemei.“

Jūs galite, jeigu norite, vizualizuoti mane sėdintį lotoso pozoje virš saulės. Bet net ir tai nėra būtina. Tiesiog paprasta afirmacija. Susitelkite į saulę, jums nėra būtina išsakyti to garsiai, tačiau galite tai padaryti, jeigu norite. „Gautama Buda, tu esi tobulas veidrodis Žemei.“ Tai gali padaryti didžiulį poveikį kartu, žinoma, su jūsų prašymais, kaip jums nurodysime juos išsakyti. Ir šitaip visuomenės galės pamąstyti apie visą šią situaciją ir ko galima iš to pasimokyti. Apie ką pradžioje kalbėjau, kas yra Žemė? Žemė yra spektaklis. Koks yra šio spektaklio tikslas? Pakeisti žmonių sąmonę. Na, tai kokia būtų aukščiausia korona pandemijos ir ekonominės krizės išdava? Tai būtų, kad jie pakeistų žmonių sąmonę, pakeistų jų supratimą, idant jie pradėtų žiūrėti į save, į savo visuomenę ir pradėtų sakyti: „Štai ką mes čia galime pakeisti. Štai ką mums reikia pakeisti, nes kitaip viskas sugrius.“ Turime atkreipti savo dėmesį į turto klausimą, į tai, kad leidžiame nedideliam elitui toliau valdyti visuomenę tokiu būdu, kad naudą tai neša tik elitui visų kitų žmonių sąskaita.

Tai nebėra tvaru. Ir tai yra supratimas, kuris pradės persilaužti 2021 metais labiau nei kada nors anksčiau. Kad egzistuoja būtinybė, absoliuti, kuo skubesnė būtinybė sukurti visuomenes, kurios būtų subalansuotos, idant elitas negalėtų išnaudoti žmonių. Tai, tiesą sakant, yra daug svarbiau už klimato krizę, už pandemiją, už ekonomikos krizę ar bet kurią kitą krizę. Būtent tai yra tikroji krizė, vienintelė krizė Žemėje, ir ji tęsiasi jau ištisus šimtmečius. Tačiau dabar mes pasiekėme tašką, kuriame vis daugiau ir daugiau žmonių yra pasiruošę tai matyti, vis daugiau ir daugiau visuomenių tampa pasiruošusios kažką dėl to daryti, daugiau nei buvo iki šiol daroma. Nors daugelis demokratinių šalių padarė iš tiesų nemažą progresą, padarydamos savo visuomenes mažiau elitistinėmis, tačiau šių šalių tarpe nėra Jungtinių Valstijų, nėra ir Didžiosios Britanijos. Tačiau yra demokratinių visuomenių, kurios padarė nemenką progresą. Ir vis dėlto, yra įmanoma padaryti daug didesnį progresą, ypač viso pasaulio mastu. Tad su tuo baigiu savo pastebėjimus, kuriuos norėjau čia išsakyti. Pasitrauksiu, užsklęsiu jus absoliučioje Budos ramybėje ir leisiu Motinai Marijai duoti jums šio kreipimosi Omega polių. Gautama AŠ ESU.

Buda Saulėje

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2020 Kim Michaels