Motinos išmintis Rusijai

Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija per Kim Michaels, 2021 metų balandžio 23 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2021 metų Rusijai skirtame vebinare „Įveikite pranašumo sąmonę ir jausmą, kad esate nevientisi, sutraumuoti ir susikoncentravę į išorę“.

Aš esu Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija.

Man teko privilegija pradėti šią konferenciją, kurios temą pasiūlė mūsų mokiniai Rusijoje, ir kurią mes pasirinkome, nes jaučiame kad ji turi didžiausią tikimybę padaryti poveikį Rusijai, atsižvelgiant į dabartinę konfigūraciją, ne tik išorinės situacijos, bet ir subtilesnių energijų, nematomų energijų, emocinėje, mentalinėje ir identiteto karalijose.

Na ir dabar, mano mylimieji, aš, žinoma, tarnauju Dangiškosios Motinos Žemei tarnystėje. Todėl atstovauju motinos liepsną, motinos energijas, motinos sąmonę. Kai žvelgiu į motinų Žemėje situaciją, matau tam tikrą dinamiką, kuri ganėtinai dažnai pasitaiko visose pasaulio šalyse. Ir tai yra, kad daugumoje visuomenių Žemėje tapimas motina daugeliui moterų yra nemenkas iššūkis, nemenka auka.

Gyvenate tam tikrą gyvenimą, augate, ruošiatės, tampate suaugusiais, galbūt įgyjate išsilavinimą, galbūt įgyjate tam tikro darbo įgūdžius, ir staiga, planuotai arba neplanuotai, pastojate ir jūsų gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis.

Tad daugelis moterų turi šį subtilų pojūtį, kad jos padarė tam tikrą auką tapdamos motinomis, nes vietoj to, kad turėtų savo asmeninį gyvenimą, jų gyvenimas dabar labai stipriai sukasi apie vaikus. Nesakau, kad ir tėvai kažko nepaaukoja dėl vaikų, tačiau dažnai būtent motinos neša didžiausią naštą. Tad jums augant savo motinystėje ir matant savo vaikus augant, galite turėti šį subtilų pajautimą, jog, kadangi padariau šią auką dėl savo vaikų, mano vaikai manęs turėtų bent jau išklausyti, kai jiems kažką sakau jų pačių labui. Ir egzistuoja šis pojūtis motinose, šis noras, kad vaikai jas išklausytų, kad paklausytų išminties, kurią jų motina įgijo per savo išgyventas patirtis.

Ir, žinoma, nesakau, kad motinos visada mato aukščiausią viziją savo vaikams ar jų gyvenimui. Tai, žinoma, yra veikiama jų turimos psichologijos ir aplinkos, kurioje jos užaugo. Tačiau tiesiog noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad egzistuoja beveik universalus mechanizmas, kuomet motinos jaučia, kad jų vaikai, artėdami prie pilnametystės amžiaus, ima jų neklausyti. Tad nusprendžiau būtent nuo šios temos pradėti šį savo diktavimą ir visą šią konferenciją.

Aš, žinoma, būdama Dangiškąja Motina Žemei, pakylėtąja mokytoja, neturiu tokių pačių jausmų kaip dauguma įsikūnijime esančių moterų. Ir vis dėlto, paimkime šią temą. Jau keletą kartų naudojomės šiuo pasiuntiniu vesdami konferencijas Rusijoje ar apie Rusiją, ar apie ją supančias respublikas. Pasakėme daug, daug dalykų, ir noriu aiškiai pasakyti, kad jeigu žmonės būtų paklausę, iš tiesų paklausę to, ką mes sakėme apie Rusiją, Rusija būtų padariusi didesnį progresą nei yra padariusi šiandien.

Na ir dabar, galite sakyti: „Bet kaip paprasti rusai galėtų klausyti pakylėtųjų mokytojų mokymo“? Ir tai yra tikra tiesa. Tačiau aš čia norėčiau pakalbėti apie tai, ką norėtume, kad pakylėtųjų mokytojų mokiniai išklausytų apie tai, ką mes sakome apie Rusiją. Norėtume, kad pakylėtųjų mokytojų mokiniai Rusijoje ir buvusiose sovietinėse respublikose bei Varšuvos pakto šalyse paklausytų to, ką mes sakome, nes jeigu pakylėtųjų mokytojų mokiniai neklausys, kaip galėsime tikėtis, kad plačioji visuomenė pagaus mūsų perduodamas idėjas?

Ir pirmoji tema, kurią noriu čia aptarti, siejasi su tuo, kodėl yra taip sunku, ne tik pakylėtųjų mokytojų mokiniams, bet ir apskritai Rusijos žmonėms, išklausyti to, ką kažkas už Rusijos ribų sako apie Rusiją ar apie juos.

Na ir dabar, kiekvieną kartą, kai kažką pasakome apie Rusiją, visada susiduriame su pasipriešinimu tam, ką sakome. Pasiuntinys dažnai šitai jaučia, jis netgi kartais jaučia tai iš mokinių, su kuriais bendrauja, kai turime fizinę konferenciją. Rusijos kolektyvinėje sąmonėje egzistuoja didelis pasipriešinimas, ir jis yra labai tampriai susijęs su šios konferencijos tema, kuomet turite šį derinį – troškimą būti ypatingais, troškimą, kad Rusija būtų pranašesnė už kitus, ir taip pat nepilnavertiškumo kompleksą, kuomet daugelis rusų nesijaučia pilnaverčiais.

Turite šį jausmą, kad žmonės neturi tokio gyvenimo, kokio norėtų asmeniniame lygmenyje, tačiau jie tai kompensuoja nacionaliniu pasididžiavimu ir nacionaliniais pasiekimais. Žinoma, dar ryškiau tai matėte sovietiniais laikais, tačiau net ir šiandien kolektyvinėje sąmonėje tebeegzistuoja šis dalykas. Žvelgiate į savo asmeninį gyvenimą, nerandate jame jokio didelio ypatingumo ar kažko, kuo galėtumėte didžiuotis, tad kompensuojate tai žvelgdami į nacionalinį lygmenį ir jausdami, kad dėl to, ano ar sekančio dalyko, esate ypatingi, nes esate rusai, esate šios Rusijos šalies dalis.

O tuomet, kai kažkas ateina ir kažką pasako apie Rusiją, kas nepalaiko jūsų turimo požiūrio į Rusiją, tuomet jaučiate beveik pasąmoningą priešinimąsi tam, nes jeigu pripažintumėte tai, ką jie sako apie Rusiją, pasijustumėte blogai, pradėtumėte jaustis taip pat blogai dėl Rusijos kaip jaučiatės dėl savo asmeninio gyvenimo. Ir daugelis rusų negali to pakelti, tad jie beveik pasąmoningai atstumia viską, kas yra sakoma apie Rusiją ar apie Rusijos žmones.

Tai galioja plačiajai populiacijai, tačiau tai taip pat galioja ir daugeliui pakylėtųjų mokytojų mokinių, ir jeigu būsite sąžiningi su savimi, jūs šitai pajausite. Pajausite, kad daugelis jūsų skaitėte mūsų diktavimus apie Rusiją – ir netgi kai kuriuos iš dalykų, kurie yra sakomi jūsų šioje ką tik sukalbėtoje invokacijoje – ir jaučiate savyje pasipriešinimą.

Na ir dabar, mano mylimieji, jūs, kurie esate pakylėtųjų mokytojų mokiniai, jeigu nenorėsite būti sąžiningi su savimi ir nenorėsite pažvelgti į savo reakcijas, kaip galėsime jums padėti? Kaip galėsime jums padėti pakelti savo individualią sąmonę? Kaip galėsime jums padėti pakelti kolektyvinę Rusijos sąmonę?

Tad noriu, kad atsitrauktumėte šiek tiek atgal ir užduotumėte sau paprastą klausimą: „Kodėl aš esu pakylėtųjų mokytojų mokinys? Kodėl klausau visų šių mokymų, perduodamų pašaliečio, kuris kalba angliškai, o ne rusiškai? Kodėl skaitau išverstus diktavimus? Kodėl seku šiais mokymais, kodėl kalbu invokacijas ir šaukinius? Kodėl skiriu tam savo dėmesį ir laiką? Kodėl?“

Užduokite sau šį paprastą klausimą: Kodėl jūs tai darote? Ir tuomet būkite pakankamai sąžiningi ir pažvelkite į savo reakcijas. Ir jūs, žinoma, atrasite – ir tai galioja žmonėms visame pasaulyje – kad jumyse sukyla tam tikros reakcijos.

Ir jokiu būdu nemėginu jumyse ieškoti ydų ir sakyti, kad su jumis yra kažkas ne taip dėl to, kad jums kyla šios reakcijos. Yra visiškai natūralu, kad jūs, kaip pakylėtųjų mokytojų mokinys, prisiėmėte tos vietovės, kurioje užaugote, tam tikrą kolektyvinės sąmonės dalį, tad noriu, kad atidžiai paklausytumėte to, ką sakau. Aš jūsų nekaltinu, kad jaučiate savyje šį pasipriešinimą tam, ką mes sakome apie Rusiją. Yra natūralu, kad augdami Rusijoje jūs perimate tai iš kolektyvinės sąmonės.

Tačiau kodėl jūs esate pakylėtųjų mokytojų mokinys? Žmonės gali turėti skirtingus motyvus, tačiau buvimo pakylėtųjų mokytojų mokiniu esmė yra tokia: Norite pakelti savo individualią sąmonę, ir tuomet taip pat norite pakelti kolektyvinę sąmonę, tiek tos šalies, kurioje gyvenate, tiek viso pasaulio. Tokia yra buvimo pakylėtųjų mokytojų mokiniu esmė.

Kaip galite pakelti savo individualią sąmonę, jeigu užaugote tokioje šalyje kaip Rusija? Pakeldami save virš kolektyvinės sąmonės. Kaip galite pakelti savo individualią sąmonę, nepakeldami jos virš kolektyvinės sąmonės? Tai neįmanoma. Tai reiškia, kad turite transcenduoti kai kuriuos kolektyvinėje sąmonėje esančius elementus, kurie stabdo jūsų šalį. Ir šis klausimas, į kurį atkreipiau jūsų dėmesį – kuomet jaučiate pasipriešinimą viskam, kas yra sakoma apie Rusiją – yra vienas iš pagrindinių, jeigu ne pats pagrindinis dalykas, stabdantis Rusijos augimą link Aukso Amžiaus. Jeigu norite pakelti savo individualią sąmonę Rusijoje, privalote patys pakilti virš šio priešinimosi pažvelgti į tai, ką būtų galima pakeisti.

Na ir dabar, jeigu norite pakelti kolektyvinę Rusijos sąmonę, jūs, žinoma, jos nepakelsite patvirtindami tai, kas jau yra kolektyvinėje sąmonėje. Jūs kolektyvinę sąmonę galite pakelti tik transcenduodami save ir šitaip patraukdami aukštyn kitus, bet taip pat mesdami iššūkį tai kolektyvinei sąmonei. Nes kaip kitaip galėtumėte pakelti kolektyvinę sąmonę?

Tad dabar pažvelkime į šį priešinimąsi viskam, kas yra sakoma apie Rusiją. Jeigu pažvelgtumėte į Rusiją iš šios perspektyvos, iš kurios aš į ją dabar žvelgiu iš pakylėtojo lygmens, pamatytumėte, kad virš Rusijos šalies, virš Rusijos žmonių guli milžiniškas kolektyvinis padaras. Galėtume jį palyginti su su vienu iš tų aršių kovinių šunų, kurie yra dažnai paleidžiami kovoti vienas prieš kitą.

Šis šuo didžiąją laiko dalį praleidžia miegodamas, tačiau kai tik kas nors iš išorės ką nors pasako apie Rusiją, jis akimirksniu pabunda ir pradeda loti ir urgzti ant visko, kas yra sakoma. Ir viso to tikslas tėra vienas – neleisti Rusijos žmonėms išklausyti to, kas yra sakoma. Ir šis padaras yra padaras – kaip apie juos kalbėjome daug, daug kartų. Jis neturi savimonės, jis neturi pažangaus gebėjimo samprotauti. Jis iš tiesų yra labai panašus į vieną iš tų piktų, pasiutusių šunų, kurie loja ir urzgia ant kiekvieno praeivio. Negalite su jais susikalbėti. Jums gali pavykti šiek tiek jį nuraminti, tačiau tai padarysite tiktai jam paklusdami ir atsisakydami klausyti. Tad neįmanoma su šiuo padaru kalbėtis argumentų kalba. Turite nuo jo išsilaisvinti.

Kaip galite nuo jo išsilaisvinti? Na, štai jums Dangiškosios Motinos perspektyva į tai. Kas yra šis nenoras keistis? Kokia yra jo priežastis? Kokia yra jo esmė? Na, tai yra visiškas Dangiškosios Motinos iškreipimas, absoliutus motinos liepsnos iškreipimas. Apie ką mes kalbėjome daugelyje, daugelyje mokymų? Kalbėjome, kad Dievas turi du polius – plėtimosi jėgą ir sutraukiančią jėgą, tėvą ir motiną, vyriškumą ir moteriškumą.

Viskas materijos karalijoje, materialiame pasaulyje, yra sukurta iš Dangiškosios Motinos energijų. Jos prisiima tas formas, kurias žmonės su laisva valia projektuoja ant šių energijų, idant jos galėtų įkūnyti tai, ką žmonės turi savo sąmonėje. Pagal laisvos valios įstatymą, jums yra leidžiama susikurti kokias tik norite aplinkybes. Būtent tai galite matyti pasaulio istorijoje. Galite tai matyti Rusijos istorijoje. Galite grįžti į Rusijos praeitį ir pažvelgti į ankstesnius šimtmečius, į baudžiavos laikus, į komunizmą, į dabartinę situaciją. Ir kaip bet kurioje kitoje šalyje, jūsų matomos sąlygos yra žmonių kolektyvinės sąmonės atspindys. Tai yra vienas motinos išminties aspektas.

Motinos išmintis žino, jog visos jūsų fizinės sąlygos yra kolektyvinėje sąmonėje egzistuojančių dalykų atspindys. Todėl motina taip pat žino, kad vienintelis būdas pakeisti materialias aplinkybes yra pirmiausia pakeisti sąmonę. Kaip sakėme, energijos teka per identiteto, mentalinį ir emocinį lygmenis ir tik tuomet patenka į fizinį lygmenį. Tad jeigu norite pakeisti fizinį lygmenį, privalote pakeisti tai, kas yra emocinėje, mentalinėje ir identiteto karalijose. Ir tai yra motinos išmintis, kaip galite pakeisti dalykus.

Šios motinos išminties iškreipimas yra bet kokia ideologija arba tikėjimo sistema, kuri sako, kad fizinės aplinkybės turi fizinę priežastį, ir todėl vienintelis būdas jas pakeisti yra naudotis fizinėmis priemonėmis. Būtent tai matėte įkūnyta komunizme, kuriame buvo tikima, kad ši ideologija ir sovietinių vadų jos vykdomas įgyvendinimas atneš fizinius pokyčius – galiausiai net ir idealią visuomenę. Tai yra motinos išminties iškreipimas.

Na ir dabar, kaip sakiau, motinos karalija leidžia žmonėms susikurti kokias tik nori aplinkybes, tai yra mokymosi proceso dalis. Tačiau motina nėra akla. Motina žino, jog kad ir ką žmonės būtų susikūrę, tai yra tik viena iš galimų aplinkybių. Motina žino, motinos išmintis žino, kad Materijos šviesa prisiėmė dabartinę formą, tačiau ji galėtų prisiimti ir daugelį kitų formų. Tiesą sakant, ji galėtų prisiimti kitas aplinkybes lygiai taip pat lengvai kaip ir tai, kas yra įkūnyta dabar. Tačiau, žinoma, to negalima padaryti fiziniais pokyčiais, tai įmanoma padaryti tik per pokytį sąmonėje.

Motina tai žino, tad žmonėms yra leidžiama kolektyviškai sukurti tam tikrą aplinkybę, ir Motina, viena vertus, absoliučiai priima žmonių teisę susikurti tokią aplinkybę, kokios jie nori, tiek ilgai, kiek jie nori ją patirti. Tačiau, žinoma, tai nereiškia, kad Motina nori, jog žmonės kentėtų. Ką daro Motina? Na, ji priima laisvą valią. Ji leidžia žmonėms susikurti tam tikrą aplinkybę, tačiau Motina visada nori duoti žmonėms žinojimą, kad jie gali pakeisti šią aplinkybę, jeigu ji jiems nepatinka, jeigu jiems jos jau yra gana. Motina niekada nenori, kad žmonės jaustųsi įstrigę savo dabartinėse aplinkybėse.

Motina nori, kad žmonės žinotų, jog egzistuoja alternatyva, tačiau kaip žmonės gali žinoti, kad egzistuoja alternatyva tam, ką jie kolektyviškai susikūrė? Kaip jie tai sužinos, mano mylimieji? Na, jie tai gali sužinoti dviem būdais. Jie tai gali sužinoti per idėjas, įkvėptas iš pakylėtosios karalijos. Būtent dėl to pakylėtieji mokytojai tūkstančius metų dirbo su tam tikrais žmonėms, gebėjusiais priimti naujas idėjas, kurios tuomet galėjo padėti žmonėms suvokti, kad yra įmanoma sukurti geresnę visuomenę.

Galite pažvelgti į istoriją ir matyti, kaip šios naujos idėjos yra atnešamos filosofų, mokslininkų, rašytojų, teologų, ir laikas nuo laiko užgimsta naujos idėjos. Buda perdavė savo mokymus. Jėzus perdavė savo mokymus. Mokslininkai perdavė savo mokymus, tai darė filosofai, ir žmonės tuomet galėjo pamatyti, kad egzistuoja alternatyva, yra įmanoma sukurti geresnę visuomenę. Tačiau kitas būdas, kuriuo žmonės gali sužinoti, kad yra įmanomos geresnės aplinkybės, kyla iš to, kad Žemė yra ganėtinai didelė. Egzistuoja daug įvairių šalių, daug skirtingų žmonių grupių. Jeigu žmonės vienoje šalyje mato, kad žmonės kitoje šalyje turi geresnį gyvenimą už juos, jie tuomet gali žinoti, kad yra įmanoma susikurti geresnį gyvenimą. Nes jeigu kiti žmonės gali tai padaryti, tai kodėl mes taip pat negalėtume to padaryti? Tai yra motinos išmintis, kuri žino, kad, kaip pakylėtieji mokytojai jau ilgą laiką kartoja: ką vienas padarė, visi padaryti gali.

Kaip galite pagerinti savo gyvenimą? Galite tai padaryti vertikaliu ir horizontaliu būdu. Atsiveriate idėjoms iš pakylėtosios karalijos. Ir tuomet horizontaliai ieškote idėjų, patirčių ir stebite kitus žmones, kitas šalis, kitas žmonių grupes. Tad yra du būdai – vertikalus ir horizontalus, – kuriais galite pagerinti savo gyvenimą. Taip, jie iš tiesų, tam tikra prasme, sudaro kryžių, nes norėdami patirti maksimalų augimą, turite turėti vertikalų ir horizontalų.

O kas nutinka, kai abu juos ignoruojate? Jeigu neturite jų abiejų? Na, kryžius tuomet tampa nukryžiavimu. Esate nukryžiuojami vertikaliai ir horizontaliai, nes negalite pajudėti, esate sustingdomi. Bet kas jus prikalė prie kryžiaus? Ar tai padarė romėnai? Ne, jūs patys save prikalėte prie kryžiaus, neieškodami aukštesnių idėjų, nežiūrėdami horizontaliai geresnių būdų daryti dalykus. Mano mylimieji, pažvelkite į akivaizdžiausią Motinos iškreipimo pavyzdį, egzistavusį sovietinio komunizmo laikais.

Galite sakyti: „Bet komunizmas buvo grįstas idėja.“ Tai yra tiesa. Tačiau tai nebuvo vertikali idėja, kadangi Karlo Markso idėjos neatėjo iš pakylėtųjų mokytojų, jos atėjo iš puolusių būtybių. Be to, buvo teigiama, kad Karlo Markso ir Lenino apibrėžta komunizmo ideologija yra aukščiausia įmanoma ideologija. Tad nebuvo jokios būtinybės ieškoti kažko aukštesnio. Tiesą sakant, buvo teigiama, kad nieko aukštesnio negali būti. Egzistavo absoliutus bet kokios dvasinės karalijos ar pakylėtųjų mokytojų neigimas. Tai iš kur tuomet žmonės Sovietų Sąjungoje galėjo gauti aukštesnes idėjas?

Tuomet galite grįžti ir pažvelgti į geležinės uždangos laikus. Ar galėjo žmonės Rusijoje pažvelgti į kitas šalis ir pamatyti, kaip žmonės jose gyvena? Žinoma, ne. Informacija buvo stabdoma. Ką žmonės Rusijoje žinojo apie kitose šalyse gyvenančių žmonių situaciją? Kai kurie žmonės Rusijoje iš tiesų tikėjo, jog, kadangi jie gyvena šiame komunistiniame darbininkų rojuje, sovietinių darbininkų gyvenimo sąlygos yra daug geresnės nei darbininkų Vakaruose, kurie yra negailestingai išnaudojami kapitalizmo. Nesakau, kad darbininkai Vakaruose nebuvo išnaudojami kapitalizmo, tačiau jų pragyvenimo lygis vis tiek buvo daug aukštesnis nei darbininkų Sovietų Sąjungoje. To, žinoma, žmonės Rusijoje nežinojo.

Na ir dabar, jau anksčiau šitai minėjome, kad kartą Borisas Jelcinas keliavo į Ameriką ir pakeliui į oro uostą jis pareikalavo sustoti paprastoje maisto prekių parduotuvėje. Jis įėjo į tą parduotuvę, pamatė pilnas lentynas, pamatė, kad nėra jokių eilių, pamatė penkiolika skirtingų duonos, sausainių ir šampūnų rūšių. Ir staiga suvokė, kad vienintelė priežastis, dėl kurios Sovietų Sąjunga vis dar tebeegzistuoja, yra ta, kad paprastas žmogus Rusijoje nežino, kaip paprastas žmogus gyvena Vakaruose. Nes jeigu žmonės Rusijoje būtų žinoję, kad yra įmanoma turėti pragyvenimo lygį, kuris būtų tiek aukštesnis už jų pačių, jie būtų pradėję reikalauti pokyčių.

Būtent tai matėte fiziškai įkūnyta Sovietų Sąjungoje, tačiau galite grįžti į dar ankstesnius laikus, į baudžiavos erą, ir ką tuo metu matėte? Egzistavo tam tikra ortodoksų bažnyčios apibrėžta ideologija, ir nors galite sakyti, kad šios idėjos pirminiu pavidalu atėjo iš Jėzaus, ortodoksų bažnyčia dangiškam apreiškimui nebuvo nei kiek atviresnė nei katalikų bažnyčia. Tad nebuvo jokių naujų apreiškimų. Buvo uždėtas antspaudas naujoms idėjoms, kurias žmonės galėjo gauti. O tuomet horizontaliame lygmenyje dauguma baudžiauninkų, dauguma valstiečių net nesugebėjo rašyti ar skaityti ir nieko nežinojo, kas vyksta už Rusijos ribų. Vėlgi, nebuvo informacijos tekėjimo.

Matote, kad ištisus šimtmečius Rusijos sąmonėje egzistavo tendencija, kuomet žmonės buvo programuojami, jiems buvo diegiama neieškoti aukštesnių idėjų ir nežiūrėti į likusį pasaulį. Ortodoksų bažnyčia skelbė, kad tiktai bažnyčios hierarchija gali interpretuoti šventraščius ir žinoti Dievo Valią. Komunistiniai ideologai, galėtume sakyti „teologai“, skelbė, kad tiktai partijos elitas gali apibrėžti, koks turėtų būti komunizmas. Ir niekam platesnėje visuomenėje nebuvo leidžiama mąstyti savarankiškai, peržengti oficialiąją partijos liniją, bažnytines doktrinas ir mąstyti savarankiškai, savyje pajausti, pasinaudoti Kristaus įžvalgumu, kuris jums parodytų, kas teisinga, o kas neteisinga. Žmonėms buvo trukdoma pažvelgti už sienų.

Tačiau už viso to per tuos daugelį šimtmečių buvo sukurtas šis nenoras išklausyti to, ką kažkas sako už Rusijos ribų apie Rusiją. Matėte tai carų laikais, matėte tai sovietiniais laikais, ir nors šiandien situacija šiuo atžvilgiu yra geresnė nei buvo Sovietų Sąjungos žlugimo metu, tai vis dar tebėra labai stipru kolektyvinėje sąmonėje. Egzistuoja tendencija žmonėms reaguoti su įtarumu, atmetimu ir neigimu, kai tik kažkas už Rusijos ribų kažką pasako apie Rusiją.

Aš netgi nesakau, kaip galėjote pastebėti, kad jie kritikuoja Rusiją, tačiau egzistuoja tendencija šitaip reaguoti, kad jeigu kas nors kažką sako apie Rusiją, tai yra laikoma kritikavimu. Tai, žinoma, buvo labai sustiprinta ankstesniais šimtmečiais. Pirmiausia buvo caras ir kilmingųjų klasė. Nieko negalėjote prieš juos pasakyti, nes galėjote būti nuteisti mirti. Po to atėjo komunistai. Ir prieš juos nieko negalėjote pasakyti, nes būtumėte buvę nuteisti mirties bausme arba išsiųsti į darbo stovyklą. Beje, ne taip seniai galėjote pastebėti, kad vienas iš dabartinį režimą kritikavusių žmonių buvo išsiųstas į darbo stovyklą.

Ir kolektyvinėje sąmonėje buvo sukurtas šis mąstymas, kad visi, kurie nesutinka su valdančiojo elito metodais, užsiima kritikavimu, ir jie privalo būti nutildyti, ir jų nutildymą galima pateisinti visomis tam valdančiajam elitui ir jo pakalikams prieinamomis priemonėmis. Ar tai būtų slaptoji policija, ar ne tokia slapta policija, ar minčių policija ar kad ir kaip norėtumėte tai vadinti.

Grįžkime prie to, ką kalbėjau. Dangiškoji Motina leidžia grupei žmonių susikurti kokias tik nori aplinkybes, tačiau Dangiškoji Motina nenori, kad jie liktų įstrigę tose aplinkybėse. Dangiškoji Motina nori, kad jie žinotų, jog yra įmanoma sukurti kitokias aplinkybes. Yra įmanoma sukurti geresnes aplinkybes.

Na ir dabar, jeigu gyvenate name, kuriame nėra elektros ar tekančio vandens, ar normalaus tualeto, ar karšto vandens, ir kažkas ateina ir taria jums: „Klausyk, yra įmanoma turėti tokį dalyką vadinamą elektra, kuria namus apšviesti galima daug lengviau negu žibaline lempa. Yra įmanoma turėti tokį vandens šildytuvą, kuris jums leistų praustis šiltu vandeniu, užuot turėjus maudytis po šaltu dušu ar praustis šaltu vandeniu. Yra įmanoma įsirengti tokį tualetu vadinamą dalyką, kad nereikėtų šaltyje eiti į lauko tualetą.“ Jeigu kažkas jums pasakoja šiuos dalykus, ar tai reiškia, kad jie kritikuoja tai, ką jūs šiuo metu turite?

Ar tikrai tai yra kritikavimas?

Na, tai priklauso nuo jūsų požiūrio, kadangi, jeigu esate rusas, galite sakyti, kad jeigu kažkas iš Vakarų jums sako, kad galite turėti karštą vandenį savo namuose, jie jus kritikuoja. Ir jie kritikuoja ne tik jus, jie kritikuoja Rusiją ir Rusijos didybę, jie kvestionuoja Rusijos didybę. Bet ar tikrai jie tai daro? O gal jie tiesiog sako: „Paklausyk, yra geresnis būdas, yra geresnis būdas gyventi nei tas, kuriuo tu šiuo metu gyveni.“

Matote, ką sakau, būdama Dangiškosios Motinos atstove; aš trokštu, kad Rusijos žmonės turėtų geresnį gyvenimą, geresnes gyvenimo sąlygas. Aš tetrokštu, kad Rusijos žmonių gyvenimo sąlygos pagerėtų. Neturiu jokių kitų motyvų. Nenoriu jų kaip nors priversti turėti geresnes sąlygas. Noriu, kad jie turėtų geresnes sąlygas ir esu pasiruošusi perduoti (nebūtinai tiesiogiai per diktavimą) per daugelį žmonių ir mokslininkų, žinias, kaip jie galėtų pagerinti savo sąlygas.

Tačiau šiuo metu didžiausia kliūtis, man, Dangiškosios Motinos atstovei, trukdanti padėti Rusijos žmonėms pagerinti savo gyvenimo sąlygas, yra būtent šis mąstymas, kuriame priešinatės viskam, ką tik kas nors sako. Nes tai jie tikriausiai daro norėdami jus sukritikuoti. Iš kur tai ateina? Na tai ateina iš šio psichologinio mechanizmo, kurį paaiškinau. Žinote, kad jūsų kasdienis gyvenimas nėra toks, koks galėtų būti. Žmonės tai žino. Jeigu gyvenate taip, kaip gyvena dauguma Rusijos žmonių, jie žino, kad šis gyvenimas nėra toks geras, kaip galėtų būti.

Ir jie tai kompensuoja, jaunesni žmonės tai daro mažiau, tačiau vyresnė karta, užaugusi komunistiniais laikais ir patyrusi komunistinę propagandą, kompensuoja tai didžiavimusi tuo, kad yra rusai. „Mes esame Rusijos dalis. Rusija yra didingiausia šalis. Šią šalį pasirinko Dievas, kad ji padarytų kažką svarbaus dėl pasaulio. Mes esame kitokie. Mes turime teisę būti kitokie. Mes turime teisę daryti dalykus savaip ir norime dalykus daryti savaip.“

Ir kai tik kas nors ką nors pasako apie Rusiją, jie galvoja: „Jie dabar kritikuoja Rusiją, žemina Rusiją.“ Aukšto rango Rusijos politikas dar šią savaitę pasakė, kad tai tapo beveik sportu kritikuoti Rusiją.

Bet ar tikrai tai yra sportas? O gal tiesiog yra šalių už Rusijos ribų, kurios pagerino savo gyvenimą ir todėl gali matyti, kas nėra tame pačiame lygmenyje Rusijoje? Argi jos tiesiog nesako: „Norime, kad rusai turėtų tokį patį gyvenimo būdą, kokį turime mes.“ Bet matote, būtent tuo daugelis rusų negali patikėti, nes jie turi poreikį jausti ypatingais, jaustis geresniais už kitus, nors jų gyvenimo sąlygos nėra geresnės. Praktiškai niekas Rusijos visuomenėje nefunkcionuoja geriau nei daugelyje kitų šalių – daugumoje kitų šalių. Ir vis dėlto, nepaisant to, kad nėra nė vienos srities, kurioje Rusija pirmautų, Rusija vis tiek yra geresnė už visas kitas šalis. Ir būtent į šį mentalitetą noriu atkreipti jūsų dėmesį. Būtent šis mentalitetas trukdo Rusijos žmonėms pasinaudoti Motinos išmintimi ir pamatyti, kaip jie galėtų pagerinti gyvenimą Rusijoje.

Kas yra Motinos išmintis?

Na, ji turi daug, daug aspektų, tačiau jūsų dėmesį norėčiau atkreipti į vieną pavyzdį, į tai, kas dažnai buvo vadinama gamtos dėsniais. Tai yra šiek tiek klaidinga sąvoka, bet kol kas apie tai nekalbėsime. Ar būtumėte rusas, amerikietis, švedas ar korėjietis, jeigu išmesite akmenį į orą, argi jis nenukris žemėn? Egzistuoja gravitacijos dėsnis ir jis veikia tuo pačiu būdu Rusijoje kaip ir visur kitur.

Jau anksčiau minėjome, kad buvo laikai, kai Rusijos mokslininkai sukūrė pirmąją atominę bombą. Ji turėjo tam tikrą galią. Jie, labai didžiuodamiesi, pristatė šią bombą Stalinui, tačiau Stalinas nebuvo patenkintas, nes ką galėjo nuveikti su viena bomba? Jis norėjo daugiau bombų ir galingesnių bombų. Ir jam tuomet buvo pasakyta, kad jie turi tik tam tikrą prisotinto urano kiekį ir vienai bombai pagaminti reikalingas tam tikras jo kiekis. Tačiau Stalinas buvo įsitikinęs, kad Rusijos mokslininkai galėtų atrasti būdą pagaminti daugiau bombų su tuo pačiu urano kiekiu. Kitaip tariant, Stalinas tikėjo, kad Rusijos mokslininkams negalioja tie patys gamtos dėsniai kaip kitiems mokslininkams, ir kad jie sugebės atrasti būdą pakeisti gamtos dėsnius. Na, tai yra absoliutus Motinos išminties iškreipimas, kadangi Motinos išmintis sako, jog egzistuoja tam tikri principai, tam tikri dėsniai, ir jie veikia taip pat visiems žmonėms visose situacijose, kad ir kuo jūs tikėtumėte. Tad ką tai reiškia?

Na, tai tiesiog reiškia, kad jeigu pažvelgtumėte į daugelį kitų šalių pasaulyje, pamatytumėte, kad vidutinis žmogus tose šalyse turi aukštesnį pragyvenimo lygį negu žmonės Rusijoje. Kaip jie pasiekė tą aukštesnį pragyvenimo lygį? Ne kokios nors magijos pagalba; jie tai pasiekė taikydami tam tikrus principus.

Visų pirma, sukurdami lygias teises ir tam tikrus ekonominius principus turinčią visuomenę: pavyzdžiui, leisdami egzistuoti mažiems verslams ir leisdami žmonėms pasilikti tai, ką jie uždirbo, neatimdami iš jų per didelės jų uždarbio dalies mokesčiais ar korupcija. Matote, egzistuoja tam tikri labai paprasti ekonominiai principai, leidę daugeliui, daugeliui šalių pasaulyje pakelti savo ekonomikos lygį ir kartu pakelti vidutinio žmogaus pragyvenimo lygį. Jeigu tie patys principai būtų pritaikyti Rusijoje, jie veiktų ir Rusijoje. Jie pakeltų vidutinio žmogaus pragyvenimo lygį, kaip tą jau tam tikru laipsniu padarė miestuose, tačiau ne miestuose gyvenantiems žmonėms jie to dar nepadarė. Ir, žinoma, daugelio iš pensijų gyvenančių žmonių pragyvenimo lygis nebuvo pakeltas, nes valstybė nenori žmonėms mokėti didesnių pensijų. Tad tai, ką čia sakau, yra labai paprasta, mano mylimieji. Egzistuoja tam tikri universalūs principai, kurie leidžia šaliai klestėti ir padaro tos šalies žmones klestinčiais. Ir jeigu tų pačių principų būtų laikomasi Rusijoje, jie veiktų taip pat sėkmingai kaip veikia Vokietijoje.

O kodėl šie principai nėra taikomi Rusijoje? Todėl, kad jeigu vokiečiai ateitų ir pasakytų: „Paklausykite, štai ką mes padarėme, ir pažiūrėkite, kaip mums tai suveikė. Kodėl gi jums nepadarius to paties?“ Bet tuomet rusai imtų tai neigti: „Tai negali veikti, vokiečiai mus kritikuoja, o jie neturėtų to daryti, tad mes jų neklausysime.“ Ar jie netgi gali sakyti, kad vokiečiai mėgina užgrobti Rusiją. Jie mėgina pavergti Rusiją. Jie mėgina nuversti dabartinę tvarką Rusijoje.

Na ir dabar, paskutiniame teiginyje iš tiesų esama tiesos. Tam tikra prasme, jeigu tie principai, kurie yra taikomi Vokietijoje, Anglijoje, Prancūzijoje ar Švedijoje, būtų pritaikyti Rusijoje, tuomet Rusijos valstybės valdymo forma, jos vadovybė turėtų pasikeisti. Akivaizdu, kad turėdami tokią valdžią, kokią Rusijoje turite šiuo metu, negalite turėti ekonominio klestėjimo plačiajai visuomenei, kurį turite kitose šalyse, neturinčiose tokios represinės valdžios. Jeigu tikėtumėte oficialiuoju valdžios Rusijoje naratyvu, tuomet galėtumėte sakyti, kad, žvelgiant iš jų perspektyvos, Vakarai iš tiesų mėgina nuversti esamą tvarką Rusijoje. Tačiau kodėl jie tai daro? Ar jie tai daro dėl to, kad nori sunaikinti Rusiją, kad nori pažeminti Rusiją, ar dėl to, kad nori nubausti Rusiją už komunistinius laikus? Ne, jie tai daro, nes nori, kad Rusijos žmonės turėtų tokį patį pragyvenimo lygį kaip ir jų žmonės.

Žinau, ir pasiuntinys taip pat akimirksniu jaučia iš kolektyvinės sąmonės ateinančią reakciją. Šiuo metu šis kovinis šuo, apie kurį kalbėjau, stojasi ir pradeda urgzti, loti ant pasiuntinio ir ant į fizinę karaliją tekančių žodžių: „Tai nėra tiesa, Vakarai tenori sunaikinti Rusiją.“ Tačiau tai yra melas. Vidutinis žmogus Vakaruose neturi visiškai jokio troškimo sunaikinti Rusiją, pažeminti Rusiją, nubausti Rusiją. Vidutinis žmogus Vakaruose tenori, kad Rusijos žmonės turėtų tokį patį pragyvenimo lygį, kokį turi jie. Tai yra vienintelis jų troškimas. Jie nejaučia neapykantos rusams. Jie nežiūri į rusus su įtarumu. Vidutinis žmogaus Vakaruose tiesiog nori, kad rusai turėtų tai, ką turi jie. Tas pats galioja ir daugumai vyriausybių Vakaruose.

Ir šioje situacijoje egzistuoja daug skirtingų veiksnių. Ir vienas iš didžiausių veiksnių yra tai, kad Rusija vis dar tebeturi milžinišką atominių bombų arsenalą, kuris buvo sukauptas sovietiniais laikais. Ir daugelis Vakarų šalių, daugelis kitų šalių, ne tik Vakaruose, laiko tai potencialiu pavojumi. Ir tai tik dar labiau buvo sustiprinta Putino vadovavimo metais, nes jis turi tendenciją nepaisyti tarptautinių įstatymų ir tarptautinių principų. Egzistuoja tam tikra baimė, kad Rusijos lyderiai gali sumanyti panaudoti savo atominių bombų arsenalą, ar, tiesą sakant, ir savo tradicines armijas, kaip matėte iš reakcijos į kariuomenės telkimą prie Ukrainos sienų.

Egzistuoja tam tikra baimė tam, ko Rusija gali griebtis. Ar Rusija padarys kažką, kas pažeis tarptautinę tvarką?

Vakaruose taip pat, žinoma, kaip jau anksčiau sakėme, egzistuoja šios povandeninės srovės, nes vyriausybėms labai didelę įtaką daro tarptautinės korporacijos. Ir šios tarptautinės korporacijos į Rusiją žiūri tik kaip į potencialią rinką. Joms iš tiesų nerūpi Rusijos žmonės. Jos yra korporacijos. Tačiau tai nereiškia, kad Vakarų vyriausybėms ar Vakarų žmonėms tai nerūpi.

Žinoma, nesakau, kad viskas, kas ateina iš Vakarų, yra idiliška, ar kad Rusija turėtų priimti viską, kas ateina iš Vakarų. Bet aš tiesiog sakau štai ką: Jeigu Rusija nori pagerinti vidutinio žmogaus Rusijoje gyvenimo sąlygas, tai tegali būti padaryta taikant tuos pačius universalius principus – vadinkite juos gamtos dėsniais jeigu norite, nors iš tiesų jie nėra gamtos dėsniai, – kurių laikėsi kitos šalys. Kodėl, jūsų manymu, vidutinio žmogaus pragyvenimo lygis Pietų Korėjoje yra šimtus kartų aukštesnis negu vidutinio žmogaus Šiaurės Korėjoje? Kodėl, jūsų manymu, Šiaurės Korėja atkakliai kabinasi į komunistinę filosofiją, nesugebėdama pamaitinti savo žmonių, kai tuo tarpu žmonės Pietų Korėjoje nesusiduria su tokia problema? Ir jie ne tik kad yra pamaitinami, bet turi visokiausias materialias gėrybes, apie kurias Šiaurės Korėjos žmonės negali net pasvajoti. Na, taip yra dėl to, kad Šiaurės Korėjos šalis vis dar kabinasi į nerealistišką viziją apie tai, kaip veikia pasaulis. Pietų Korėja laikėsi tų pačių principų, kurių laikėsi ir daugelis kitų šalių, kai tuo tarpu Šiaurės Korėja to nedarė.

Jeigu iš tiesų vis dar tebemanote, kad Rusijos žmonės sugebės atrasti būdą apeiti gamtos dėsnius ir atrasti klestėjimą, privalau jums pasakyti, kad tai yra iliuzija. Tai yra atitrūkimas nuo Dangiškosios Motinos, nuo Dangiškosios Motinos išminties ir nuo to, kaip veikia materiali visata – to padaryti neįmanoma.

Na ir dabar, vėlgi, gerbiu laisvą valią. Jeigu Rusijos žmonės nori atsilikti nuo daugumos kitų šalių pragyvenimo lygio, jeigu jie nori tai daryti neribotą laiką ateityje, tuomet lenkiuosi jų laisvai valiai. Tačiau, kadangi turiu galimybę kalbėti per pasiuntinį fizinėje oktavoje, perduosiu Dangiškosios Motinos perspektyvą ir išmintį ir sakysiu: „Rusijos žmonėms yra visiškai įmanoma turėti tokią pačią gausą ir pragyvenimo lygį, kuriuos matote kitose šiuolaikinėse šalyse, o tiksliau – šiuolaikinėse šalyse.“ Tačiau tai galima pasiekti tiktai laikantis tų pačių principų, kurių laikėsi tos kitos šalys. Ir tai, žinoma, yra platesnė tema, kuri siejasi su tuo, kodėl Rusija turi tokius lyderius, kokius turi, ir paliksiu apie tai pakalbėti kitiems mokytojams. Nes perdaviau jums tai, ką norėjau perduoti šiame įžanginiame mokyme.

Gamtos dėsniai iš tiesų yra Dangiškosios Motinos dėsniai – jie veikia taip pat visiems žmonėms Žemėje, jie veikia taip pat visose Žemės vietose. Jūs, žmonės, galite sukurti pasaulio žemėlapį. Galite nubrėžti liniją ir sakyti: „Šios linijos ribose yra Rusijos šalis ir mes išsiskiriame iš visų kitų šalių.“ Bet tiesiog išmėginkite šį teiginį, išeidami į lauką, paimdami akmenį, išmesdami jį į orą, ir pažiūrėkite, ar nenukris jis žemyn. O tuomet, jeigu ir toliau manimi netikite, išmeskite jį į orą dar kartą. Ir mėtykite akmenį į orą tol, kol įsitikinsite, kad tai, ką sakau, yra tiesa: gravitacijos dėsnis veikia tuo pačiu būdu Rusijoje kaip ir bet kur kitur planetoje. Tai yra Dangiškosios Motinos išmintis.

Jūs, žinoma, turite laisvą valią. Galite susikurti ideologiją arba kažkokią tikėjimo sistemą, kuri sako: „Mes galime susikurti savo taisykles, galime susikurti savo dėsnius“. Ir taip, tam tikrose ribose galite tikėti galintys susikurti savo dėsnius. Sovietų Sąjunga iš tiesų išgyveno 70 metų įvairiais būdais eidama prieš gamtos dėsnius. Tačiau ji negalėjo išgyventi amžinai.

Tad klausimas tiesiog yra toks: Ar Rusijos žmonės nori turėti tokį pat gausingą gyvenimo būdą kaip turi žmonės kitose šalyse? Ir jeigu jie to nori, kiek dar ilgai jie tikės galėsiantys susikurti tokią pačią gausą, nesilaikydami tų pačių principų, kurių laikėsi kitos šalys? Kiek dar ilgai jums reikės tikėti, kad Rusija yra visiškai kitokia? Kad galite palenkti gamtos dėsnius savo valiai ir vis tiek gauti tai, ko norite. Esmė čia yra tiesiog pasakyti: „Jeigu aš kažko noriu, kokiu būdu galiu tai gauti? Koks būtų paprasčiausias būdas tai gauti?“ Ir tuomet taikau šį būdą, užuot viską sau apsisunkinęs ir ėjęs kitu keliu. Kitaip tariant, taip pat galėtumėte sakyti: „Kas Rusijos žmonėms yra svarbu? Pagerinti savo gyvenimo sąlygas, ar daryti viską savaip, net jeigu tai reikštų pastovų atsilikinėjimą nuo kitų šalių?“

Kas jums yra svarbiausia? Ir jeigu jums yra svarbiau viską daryti savaip, tuomet, žinoma, jums nereikia klausyti to, ką sakau. Jums nereikia klausyti kitų šalių, jums nereikia pažvelgti į kitas šalis ir palyginti gyvenimo Rusijoje su gyvenimu kitose šalyse. Galite toliau daryti ir gyventi gyvenimą taip, kaip gyvenate. Tačiau, jeigu iš tiesų norite pokyčių, tuomet galite pradėti pažvelgdami į tai, kodėl nenorite mokytis iš kitų. Kodėl visada tai, ką kas nors sako, atmetate kaip kritiką? Ir jeigu jūs, kurie esate pakylėtųjų mokytojų mokiniai, norite patobulinti savo sąmonę, savo gyvenimą, jeigu norite padaryti poveikį kolektyvinei Rusijos sąmonei, tuomet jums reikia įsiklausyti į tai, ką sakau ir ką mes kalbėjome iki šiol. Užuot žiūrėjus į tai, ką mes kalbame, per Rusijos kolektyvinį filtrą, nes jeigu jūs, kurie esate pakylėtųjų mokytojų mokiniai, turėsite tendenciją atmesti viską, ką mes sakome apie Rusiją, kaip galėsime jums padėti, mano mylimieji? Ir kaip tuomet jūs galėsite padėti Rusijai?

Ir visa tai susiveda į klausimą, kurį noriu užduoti visiems, kurie save vadina pakylėtųjų mokytojų mokiniais Rusijoje. „Kas jūs esate? Kokia jūs esate būtybė? Esate dvasinė ar materiali būtybė? Esate rusas ar pakylėtųjų mokytojų mokinys? Ar esate rusas, kurį riboja kolektyvinė sąmonė ir materialios sąlygos Rusijoje? O gal esate dvasinė būtybė, pasirinkusi įsikūnyti Rusijoje, nes norėjote pakelti kolektyvinę sąmonę Rusijoje?“
Vėlgi, turite laisvą valią. Labai gerai žinau, ir žinojau tai nuo pat pradžių, kai leidome šiam pasiuntiniui keliauti į Rusiją pačiai pirmai konferencijai Sankt Peterburge, kad yra daug žmonių, teigiančių, kad jie yra pakylėtųjų mokytojų mokiniai, tačiau jie ateina tik dėl vienos vienintelės priežasties. Jie nori, kad mes, pakylėtieji mokytojai, patvirtintume jų požiūrį į save ir jų požiūrį į Rusiją. Jie nori išgirsti, kokia Rusija yra ypatinga, kodėl ji yra tokia ypatinga. Kodėl mes, pakylėtieji mokytojai, turime ypatingų planų Rusijai ir kodėl Rusija turi šią ypatingą misiją pasauliui.

Matėme tai vykstant daugelį metų, matėme tai Summit Lighthouse organizacijoje ir ankstesnėse dispensacijose: žmonės tenorėjo girdėti, kokia Rusija yra ypatinga, ir todėl, kokie jie patys yra ypatingi.

Jūs turite laisvą valią. Tačiau jeigu save laikote dvasine būtybe, nelaikote savęs rusu. Suvokiate, kad esate dvasinė būtybė, pasirinkusi įsikūnyti Rusijoje šiame įsikūnijime, kadangi norėjote pakelti kolektyvinę sąmonę. Na ir tuomet jums reikėtų paklausyti to, ką mes sakome, ir neatmesti visko gerai iki galo neišklausius.

Vos prieš keletą metų, paskutinėje fizinėje Rusijoje surengtoje konferencijoje, Sanat Kumara perdavė vieną svarbiausių kada nors Rusijoje ar Rusijai skirtų diktavimų. Galite jį susirasti, galite jį perskaityti. Tame diktavime jis kalbėjo apie tai, kad dvasios mokiniams Rusijoje ir kitur reikia įveikti troškimą būti ypatingais. Jeigu iš tiesų norite pakilti virš kolektyvinės Rusijos sąmonės, jeigu iš tiesų norite pakelti kolektyvinę sąmonę, tuomet perskaitykite tą diktavimą ir įsiklausykite į tai, kas yra sakoma. Ką šis pasiuntinys daug kartų sakė, kas jam leidžia priimti diktavimą? Jis įeina į neutralią proto būseną. Būtent taip galime per jį kalbėti, nes tuomet mūsų žinia nėra paveikiama jokiais žmogiškais nusistatymais.

Tačiau koks čia yra omega aspektas, kita monetos pusė? Ko reikia, kad priimtumėte diktavimą, kad įsiklausytumėte į diktavimą, kad iš tiesų jį sugertumėte ir kad jis galėtų pakeisti jūsų sąmonę? Na, turite jo klausyti ir jį skaityti neutralia proto būsena. Jeigu sėdėsite su ta nuostata, tenorėdami kad mes, pakylėtieji mokytojai, patvirtintume jūsų požiūrį, kokia Rusija yra ypatinga ir kokie jūs esate ypatingi, tuomet nebūsite neutralioje proto būsenoje. Nebūsite pasirengę mokymui. Pakylėtųjų mokytojų šūkis teigia: „Kai mokinys pasirengęs, pasirengęs ir jo mokytojas“. Bet kai jau esame perdavę mokymą į fizinę plotmę, mano mylimieji, ar tai knygos pavidalu ar internete, kiekvienas gali jį rasti. O tai reiškia, kad jį gali rasti ir šiam mokymui nepasirengę žmonės. Jie nėra iš tiesų pasirengę įsiklausyti į mokymą. Tad paskutinis mano klausimas yra toks: „Ar iš tiesų esate pasirengę įsiklausyti į mokymą?“

Ir su tuo, užsklendžiu jus besąlyginėje ir todėl neutralioje savo širdies meilėje. Kad ir ką bedarysite, kad ir kaip reaguosite, mano meilė jums išliks nepakitusi. Kisti gali tik tai, ką ši meilė galės padaryti, padėdama jums transformuoti savo sąmonę, kadangi tiktai tie, kurie bus neutralūs, galės iš tiesų patirti sąmonės transformaciją, kurią mano meilė gali atnešti.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2021 Kim Michaels