Galimybių liepsnos įtvirtinimas Rusijoje
Pakylėtoji Mokytoja Portija per Kim Michaels, 2021 metų balandžio 24 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2021 metų Rusijai skirtame vebinare „Įveikite pranašumo sąmonę ir jausmą, kad esate nevientisi, sutraumuoti ir susikoncentravę į išorę“.
Aš esu Pakylėtoji Mokytoja Portija. Tarnystė, dvasinė tarnystė, kurioje tarnauju Žemei, yra Galimybių Deivės tarnystė.
Tad ateinu suteikti galimybę visiems Rusijos žmonėms, bet ypač tiems tarp Rusijos žmonių, kurie iki šiol buvo nepastebimi, žeminami ir pavergti. Aš, žinoma, kalbu apie moteris.
Ir galimybė, kurią noriu suteikti, yra tai, kad dalį savo galimybių liepsnos įtvirtinsiu virš Rusijos. Ji nebus įtvirtinta specifinėje vietoje, nes jos, žinoma, neriboja nei laikas, nei erdvė. Tad ji bus visur, kur kiekvienas turės bent mažiausią atvirumą pamatyti naują galimybę, galimybę atnešti pokyčius, galimybę apnuoginti tai, kas privalo būti apnuoginta, kas privalo būti pakeista. Visiems, kurie turės atvirumą savo protuose galimybei atnešti pozityvius pokyčius Rusijos žmonėms, sustiprinsiu jų pastangas nemažu faktoriumi per šią galimybių liepsną, kurią įtvirtinu.
Na ir dabar, žinote, kad tradiciškai buvo sakoma, jog Sen Žermenas ir aš turime artimą ryšį ir dirbame kartu. Ar gali egzistuoti galimybė be laisvės? Ar gali būti laisvė be galimybės? Tad, žinoma, egzistuoja ryšys tarp galimybės ir laisvės.
Ir štai čia mes susiduriame su dar vienu Rusijos kolektyvinės sąmonės aspektu, apie kurį turime pakalbėti. Na ir dabar, galite pastebėti, kad vakar perduoti diktavimai buvo ganėtinai tiesūs, galėtume sakyti, netgi supurtantys, galbūt netgi griežti. Netgi galite manyti, kad mano kreipimasis taip pat bus griežtas, tačiau aš esu Galimybių Deivė. Tai, ką čia sakau, yra sakoma tik norint suteikti galimybę tiems, kurie yra pasiruošę save pažadinti ir šitaip pasitarnauti Rusijos pastūmėjimui į priekį. Atėjau čia ne tam, kad kritikuočiau, ieškočiau trūkumų ar žeminčiau. Tačiau kaip galite parodyti galimybę pagerinti tam tikras sąlygas, nekalbėdami apie sąlygas, kurios turi būti pagerintos? Kaip galite paaiškinti galimybę pakeisti tas sąlygas, nekalbėdami apie priežastį, kuri būtent ir sukėlė šias sąlygas?
Yra sakoma, kad kantrybė yra dorybė. Galėtume sakyti, pažvelgę į istoriją, kad Rusijos žmonės turėjo didelę kantrybę ilgai kentėti. Tačiau kantrybė dorybe yra tik iki tam tikro laipsnio, nes dualistinė sąmonė gali iškreipti bet kokią savybę. Kai kantrybė tampa pretekstu status quo išsaugojimui ir nenorui kažką keisti, tuomet kantrybė nebėra dorybė. Pažvelgę į Rusijos istoriją galite matyti, kad ilgus šimtmečius didžioji populiacijos dalis buvo baudžiauninkai. Jie neturėjo jokių galimybių pagerinti savo gyvenimą. Jie gimdavo į tam tikrą poziciją gyvenime, ir jei jau gimdavote baudžiauninku, baudžiauninku jums buvo skirta likti visą gyvenimą. Tiesą sakant, jeigu gimdavote kilmingųjų klasėje, likdavote kilmingųjų klasėje visą gyvenimą. Nors tai galėjo būti patogesnis gyvenimas, buvote lygiai taip pat įstrigę to vaidmens vaidinime.
Grįžę į praėjusius šimtmečius matote ne tik Rusijoje, bet ir, žinoma, daugelyje kitų visuomenių, kad žmonės turėjo labai mažai galimybių nuspręsti: „Kokia aš esu būtybė ir kaip noriu gyventi savo gyvenimą?“ Tai buvo nulemta šeimos, į kurią jie gimė, vaidmens, kurį jiems buvo priskirta vaidinti nuo gimimo. Na ir dabar, kaip sakėme, egzistuoja bendras aukštyn kylantis judėjimas, nes Žemė yra traukiama aukštyn visos likusios visatos. Pažvelgę į istoriją galite matyti šį kilimą žinių plėtroje, naujų technologijų, naujų idėjų atsiradime, demokratinių šalių su laisvėmis ir teisėmis atsiradime.
Kas, galėtume sakyti, vyksta pasaulio istorijoje? Na, galėtume sakyti, kad pasaulio istorijoje, bent jau kas liečia rašytinę istoriją, vyko laipsniškas individualių žmonių galimybės augimas priimti sprendimą: „Kas aš esu? Kuo aš noriu būti? Kaip noriu gyventi savo gyvenimą?“ Vis dar, žinoma, galite matyti, jeigu pažvelgsite į pasaulį, platų spektrą visuomenių, kuriose žmonės gimsta į tam tikrą poziciją ir praktiškai neturi jokių galimybių ją pagerinti per savo gyvenimo laiką. Tačiau kitose visuomenėse, šiuolaikinėse demokratijose, matote, kad žmonės turi daug platesnį galimybių spektrą nuspręsti, ką jie norėtų veikti su savo gyvenimu.
Kalbėjome apie tam tikrus gamtos dėsnius, kalbėjome apie tam tikras neišvengiamas tendencijas pasaulio evoliucijoje, ir tai yra viena iš tokių neišvengiamų tendencijų. Visuomenės yra traukiamos suteikti vis daugiau laisvės, vis daugiau galimybių individualiam žmogui nuspręsti: „Ką noriu veikti su šiuo gyvenimu?“ Tai yra neišvengiama. Galite tam priešintis, tačiau tik kurį laiką, nes jeigu tam priešinatės, automatiškai sukuriate sau pasipriešinimą, tad privalote priešintis dar stipriau, kaip matote Rusijos vadus ir policiją pasiduodant vis didesniam brutalumui, kuriuo jie siekia užgniaužti nepasitenkinimą Rusijoje. Kuo stipriau mėginate užgniaužti nepasitenkinimą, tuo didesnį suteikiate postūmį nepasitenkinimui, tuo daugiau turite jį užgniaužti, ir taip toliau.
Jūs, žinoma, galite nueiti į kraštutinumą, į kurį buvo nuėjęs Stalinas XX-ojo amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, brutaliai žudydami kiekvieną jums besipriešinantį, ir šitaip galite priešintis ilgesnį laiko tarpą. Tačiau negalite priešintis amžinai, kaip tą netgi įrodo faktas, jog po Stalino mirties vėlesni lyderiai nesugebėjo išlaikyti tokio paties brutalumo lygmens. Galite matyti, kai į tai pažvelgiate, kad tai, kas Rusijoje šiuo metu vyksta, yra, kad valdžios atstovai kovoja pralaimėtą mūšį. Jie negalės priešintis amžinai, kadangi net ir Putinas nesugebės materializuoti tokio paties brutalumo, kurį įkūnijo Stalinas. Tiesiog nebūtų įmanoma šiandieniniame amžiuje, šiandieninėje Rusijoje materializuoti tokio paties brutalumo, kurį demonstravo Stalinas prieš tuos daugybę metų.
Matote, kaip sakiau, carų laikais, baudžiavos eroje žmonės gimdavo į tam tikrą poziciją ir turėjo labai mažai galimybių. Bet tuomet kilo bolševikų revoliucija. Ar žmonės turėjo daugiau galimybių sovietiniais laikais negu anksčiau? Na, kai kurie žmonės iš tiesų jų turėjo daugiau. Jūs vis dar gimdavote į tam tikrą poziciją Sovietų Sąjungoje, tačiau iš tiesų turėjote galimybę įgyti išsilavinimą ir, pavyzdžiui, tapti mokslininku, gydytoju, ar kad ir kuo būtumėte norėję tapti, ir turėjote galimybę eiti į partijos aparatą ir kilti per įvairius jos lygmenis. Tai buvo ribotos galimybės, tačiau daugeliui žmonių tai buvo didesnės galimybės negu anksčiau. Tiesą sakant, net ir sovietiniais laikais vyko tam tikras augimas tarp žmonių, jie pasinaudojo tomis galimybėmis, kurios jiems buvo suteiktos sistemoje, ir tuomet jie transcendavo save ir augo. Net ir žvelgiant iš dvasinės perspektyvos, iš tiesų vyko tam tikras augimas. Na ir dabar, žinoma, šis augimas vyko tik nedaugeliui, jo nebuvo plačiojoje visuomenėje, nes jie gimdavo į tam tikrą darbininkų poziciją ir likdavo darbininkais visam gyvenimui.
Kaip jau anksčiau sakėme, taip vadinama beklasė visuomenė visai nebuvo beklasė, akivaizdžiai egzistavo darbininkų klasė, ir taip pat egzistavo vadovaujanti klasė bei mokslininkų klasė, ir darbininkams buvo lemta likti darbininkais visą likusį gyvenimą, jeigu jie nesugebėjo pasinaudoti galimybėmis, apie kurias kalbėjau. Ir vis dėlto, kai žvelgiate į Sovietų Sąjungą, matote, kad joje buvo labai ribotos galimybės žmonėms individualiai augti, pagerinti savo situaciją, tobulinti save, pažvelgti į ateitį ir pamąstyti: „Kokį gyvenimą norėčiau susikurti?“ Egzistavo ribotos galimybės tai daryti.
Ir kas tuomet nutiko iširus Sovietų Sąjungai? Na, staiga atsirado, bent jau teoriškai, platesnės galimybės. Staiga atsirado galimybė pradėti savo verslą. Kitaip tariant, atsirado daugiau galimybių nuspręsti, kokį gyvenimą aš, kaip individas, norėčiau sau susikurti. Tai taip pat buvo galimybė ir visai šaliai nuspręsti: „Kokia šalimi mes dabar norėtume būti, kai jau nebesame komunistinė šalis?“ Komunizmas, žinoma, apibrėžė labai griežtus ideologinius rėmus, ką Rusija galėjo daryti sovietinėje eroje, kaip kad ir caristinių laikų mąstymas buvo nubrėžęs griežtas ribas, kuo Rusija galėjo būti anais laikais. Matote, kad 1990 metais šie suvaržymai staiga buvo pašalinti ir galimybės išsiplėtė.
Kaip Rusijos žmonės į tai reagavo? Na, jie didžiąja dalimi į tai sureagavo atsidurdami šoko būsenoje, kadangi perėjimas nuo sovietinės eros suvaržymų į didesnę laisvę buvo pernelyg didelis, kad jį kas nors galėtų pakelti. Kaip jau anksčiau sakėme, kaip galite atlikti šį perėjimą, būdami užaugę tokioje represinėje sistemoje, ir staiga prieš jus atsiveria laisvė ir galimybės, ir kaip jums iš viso žinoti, ką veikti su šia laisve?
Yra toks danų filosofas Siorenas Kierkegoras, kuris yra šiek tiek žinomas pasaulyje, kai kurie jį laiko egzistencializmo tėvu, ir viena iš jo atneštų minčių buvo tokia, kad šiuolaikiniai žmonės, kai įgijo daugiau laisvės, pradėjo jausti tam tikrą laisvės baimę, bijodami pasirinkimų, kuriuos gali padaryti, bijodami padaryti klaidingus pasirinkimus. Ir jis pateikė pavyzdį, kad jeigu stovite ant aukšto pastato stogo, galite nuspręsti: liksite ant stogo ar nuo jo nušoksite ir nusižudysite. Egzistuoja pasirinkimo galimybių, jūsų turimų galimybių baimė.
Tai, tam tikra prasme, paveikė visus žmones, pasauliui iš diktatoriškų visuomenių tampant demokratiškomis šalimis. Akivaizdu, kad visos šiuolaikinės demokratijos šitai perėjo, tačiau tai buvo laipsniškesnis procesas, užtrukęs daugiau laiko, tad žmonės turėjo daugiau laiko prisitaikyti.
Rusijoje tai buvo labai staigus procesas ir nebuvo daug laiko prie to prisitaikyti. Ir tai, ką iš esmės matėte Rusijos žmonėse, buvo ši laisvės baimė: „Ką mums dabar daryti? Ką mums daryti su galimybėmis? Kas mes esame? Kokie mes dabar esame žmonės, kai jau nebenešame komunistinio jungo? Kokia šalimi mes dabar norime būti, kai jau nebesame vedanti Sovietų Sąjungos šalis?“ Atsirado baimė, kad Rusija gali padaryti klaidą. Buvo jaučiama, kad anksčiau Rusija turėjo tam tikrą pranašumą dėl Sovietų Sąjungos egzistavimo. Rusija buvo Sovietų Sąjungos lyderė, komunistinio judėjimo pakeisti pasaulį lyderė. Nors daugelis žmonių iš tiesų galėjo netikėti komunizmu, jie vis tiek buvo užprogramuoti šiuo nacionaliniu sentimentu, jie didžiavosi Rusijos pranašumu.
Ir staiga atsirado galimybė, kad Rusija gali tapti panaši į kitas šalis, tačiau jai gali sektis prasčiau nei toms kitoms šalims, galbūt ji netgi gali padaryti klaidų ir susikirsti. Kai tuo tarpu anksčiau galėjote išsaugoti idėją, kad nors gyvenimas komunizme buvo sunkus ir suvaržytas, Rusija vis dar tebeturėjo kažkokį pranašesnį tikslą. O dabar pasirodo, kad Rusija yra kaip ir bet kuri kita šalis, valdoma rūsčių ekonominių realijų, ir Rusija gali pasirodyti prasčiau už kitas šalis. Atsirado ši laisvės baimė, galimybių baimė, baimė susikirsti. Kokia buvo reakcija?
Na, kaip sakėme, egzistuoja dvi žmonių grupės. Yra tie, kurie pamatę galimybę ja pasinaudoja, tačiau daugelis iš tiesų traukėsi nuo savo laisvės. Jie bijojo laisvės. Ir ką jie padarė? Na, kokias turėjote sąlygas būdami baudžiauninkais? Žinojote, kas esate, žinojote, koks yra jūsų gyvenimas, žinojote, ko iš jūsų yra laukiama, ir turėjote tam tikrą užtikrintumą, kad jeigu padarysite tai, ko iš jūsų buvo laukiama, negalėsite susikirsti, negalėsite iš tiesų suklysti. Ką jautė didžioji žmonių dalis komunizme? Na, jie žinojo savo vietą gyvenime. Jie žinojo, ko iš jų yra tikimasi, ir jeigu jie darys taip, kaip jiems buvo liepta, ir seks sistema, negalės susikirsti. Tiesą sakant, net ir tie, kurie buvo komunistinėje partijoje, negalėjo susikirsti, nes visada egzistavo būdas tai nuslėpti, tad atrodė, kad niekada nebuvo į individus rodančio piršto. Tai buvo partija, o partija jau pagal apibrėžimą buvo neklystanti.
Ir matote šį dalyką kolektyvinėje Rusijos sąmonėje, grįžtant į istorijos ūkus, į baudžiavą, kuris dar labiau buvo sustiprintas komunistiniais laikais, kad egzistavo tam tikra kantrybė kęsti esamas sąlygas. Kitaip tariant, gyvenimas buvo žiaurus. Gyvenimas nebuvo idealus. Gyvenimas iš tiesų nebuvo toks, kokio žmonės norėjo, tačiau jie buvo pasiryžę priimti gyvenimą tokį, koks jis buvo, ir kaip jau anksčiau sakėme, kai priimate tam tikras sąlygas, kai žmonės priima tam tikras sąlygas, taip yra dėl to, kad jie gauna kažką mainais, kažką, ko nori.
Ir ką jie gavo mainais? Na, priimdami komunistinę sistemą ir priimdami gyvenimą tokį, koks jis buvo, jie gavo jausmą, kad negali susikirsti, negali padaryti klaidos. Mes jau anksčiau kalbėjome, kaip nuo senovės laikų daugelis rusų turi šią baimę padaryti klaidingą sprendimą. Tad paklūstate sistemai, ar tai būtų komunistinė sistema ar carai, ir mainais už šį paklusimą gaunate jausmą, kad negalite suklysti, negalite padaryti klaidos. Todėl kantriai kenčiate šias mažiau nei idealias gyvenimo sąlygas, ilgai kenčiate, turite šį pasiryžimą kentėti, ir tai jums suteikia tam tikrą status quo pojūtį.
Na ir dabar, šis ekvilibriumo jausmas buvo sudaužytas į šipulius, kai buvo paleista Sovietų Sąjunga. Tai, žinoma, buvo galimybė augti. Staiga atsirado daugiau galimybių asmeniniam augimui nei buvo komunistiniais laikais. Tačiau, kaip sakiau, daugelis žmonių nesugebėjo tuo pasinaudoti, kadangi pokyčiai buvo pernelyg staigūs. Jiems jie buvo pernelyg šokiruojantys. Nemaža Rusijos populiacijos dalis ilgėjosi ankstesnio užtikrintumo. Sakau, kad atsirado augimo galimybė, tačiau jie į tai žiūrėjo kaip į neužtikrintumo augimą, o su neužtikrintumu ateina baimė susikirsti, tad jie ilgėjosi ankstesnio užtikrintumo.
Ir ką tuomet padarė Vladimiras Putinas? Ką padarė už jo stovintys žmonės? Na, jie iš tiesų tai pajuto. Jie nebūtinai sugebėjo sąmoningai visa tai permąstyti ar suformuluoti žodžiais, tačiau pajautė, kad Rusijos žmonės ilgėjosi užtikrintumo, ir jie jį suteikė. Tačiau negalite atkurti praeities. Egzistuoja posakis, kad kartą išleidę katę iš maišo, nesugrąžinsite jos atgal į maišą. Yra šis senas eilėraštukas apie Kliunkį Pliumpį, kuris sėdėjo ant sienos ir nuo jos nupuolė, pažirdamas į visas puses, ir visi karaliaus žirgai, ir visi karaliaus tarnai negalėjo sudėti Pliumpio naujai. Negalite atkurti praeities.
Vladimiras Putinas gali tikėti, kad didžiausia praėjusio šimtmečio geopolitinė katastrofa buvo Sovietų Sąjungos paleidimas. Jis gali manyti galintis atkurti Sovietų Sąjungą be komunistinės ideologijos, tačiau to padaryti yra neįmanoma, nes istorija pajudėjo į priekį. Vladimiras Putinas pasmerkė save neįmanomai misijai. Tai, ką jis mėgina pasiekti, negali būti padaryta. Jis, žinoma, nesugeba to matyti, nenori to matyti, už jo stovintys žmonės nenori to matyti, nes jie nemėgina atkurti Sovietų Sąjungos, jie tenori išsiurbti vis daugiau pinigų iš Rusijos.
Daugelis Rusijos žmonių taip pat negali to matyti, nes paklusdami Putino valdymui ir gaudami dalį atkurto užtikrintumo, jie padarė tai, ką darė komunistiniais laikais. Jie pasakė: „Mes koncentruosimės į savo kasdienį gyvenimą ir paliksime valstybinius reikalus tiems, kurie vadovauja valstybei. Tai yra jų reikalas. Aš koncentruosiuosi į savo reikalus.“ Šis pasiryžimo kentėti mentalitetas, idant gautumėte užtikrintumą, idant išvengtumėte susikirtimo baimės, yra milžiniškas padaras virš Rusijos, dėl kurio jūs, žinoma, kurie esate dvasingi žmonės, pakylėtųjų mokytojų mokiniai, galite išsakyti prašymus, paprašydami jį sudeginti, sudaužyti šią sąmonę. Kai tai padarysite, pamatysite, kad vis daugiau žmonių pradės matyti galimybes, užuot matę rizikas.
Daugelis žmonių Rusijoje jau tai padarė, daugelis jau atliko šį perėjimą, jie pradėjo kurti savo verslus, pradėjo šviestis ir taip toliau. Rusijos visuomenėje, kaip sakėme, yra atsiradusi įtampa, kūrybinė įtampa. Egzistavo tam tikra žmonių, užaugusių sovietiniais laikais, karta, kurie patyrė šoką staiga gavę laisvę. Tačiau taip pat yra daug, daug jaunesnių žmonių, kurie gimė nuo to laiko arba kurie buvo labai jauni, kai Sovietų Sąjunga iširo, ir jie sugebėjo susiderinti su šia galimybe pakeisti savo gyvenimą, tapti savo gyvenimo šeimininkais ir priimti galimybę, kad Rusija gali įgyti didesnę laisvę ir didesnes galimybes.
Šiuo metu egzistuoja kūrybinė įtampa, kuri vystėsi nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo, ir tėra laiko klausimas, kada ji pasidarys pakankamai stipri, kad žmonės nebeturės kantrybės išsaugoti status quo, nes jiems taps svarbiau gauti galimybę nuspręsti, kokį gyvenimą norėtų gyventi, ir, kaip sakėme: „Kokioje šalyje norime gyventi? Kokia šalimi nori būti Rusija?“ Kai kritinė masė rusų nuspręs, kad galimybė yra svarbiau nei užtikrintumas, tuomet visi karaliaus žirgai ir visi karaliaus tarnai negalės sustabdyti pokyčių, kurie privalės įvykti. Aš čia nekalbu apie smurtinį dabartinės tvarkos nuvertimą, nors tai iš tiesų gali įvykti, jeigu nebus noro keistis aukščiausiuose lygmenyse.
Aš labiau kalbu apie laipsnišką augimą, laipsnišką pokytį, kuomet atsirastų augantis suvokimas tarp Rusijos žmonių ir augantis pasiryžimas, kad nebenorime gyventi tokioje Rusijoje, kokia ji yra šiandien. Norime gyventi kitokioje Rusijoje. Jau anksčiau sakėme, kad šalies lyderiai yra žmonių sąmonės atspindys. Dabartiniai Rusijos lyderiai yra kritinės žmonių masės sąmonės atspindys, tačiau tai nėra didžioji dauguma žmonių, kurie yra šioje sąmonėje. Tiesą sakant, šių žmonių skaičius vis mažėja. Mes vis labiau artėjame prie šio lūžio taško, kuriame kritinė masė staiga pasikeis nuo žmonių, kurie nori užtikrintumo, prie žmonių, kurie nori galimybių. Ir kai šis pokytis įvykis, na, vis dar bus įmanoma kurį laiką stabdyti politines ir ekonomines reformas, tačiau tai nebus įmanoma daryti ilgą laiką.
Ir mano indėlis į šią konferenciją yra įtvirtinti šią galimybių liepsną, kad visi, kurie nori susiderinti su liepsna, galėtų patirti savo individualios sąmonės sustiprinimą, ir kai vis daugiau žmonių tai darys, atsiras padauginimo faktorius, kuomet jiems susibūrus drauge šiame didesnių galimybių troškime, ši liepsna padaugins jų skaičių eksponentiškai, ir tai sutrumpins laiką, kada bus pasiektas šis lūžio taškas ir Rusija savo dėmesį perkels nuo užtikrintumo teikimo prie galimybių teikimo.
Daugelis jūsų, kurie esate pakylėtųjų mokytojų mokiniai, jau atlikote šį perėjimą, tačiau jūs iš tiesų galite pasistengti dar kartą pažvelgti į nacionalinę sąmonę ir pasiryžti apdoroti tai savyje ir įveikti šias savastis, leisti šioms savastims mirti, kad patrauktumėte aukštyn kolektyvinę sąmonę. Galite padaryti didžiulį poveikį išsakydami prašymus.
Galite pažvelgti į šias invokacijas, kurias jums davėme kalbėti per šį vebinarą, ir galite matyti, kad kai kurie iš tų dalykų, kuriems buvo sukurti prašymai prieš 10 ar 15 metų, kai šios invokacijos buvo sukurtos, kad jie, tam tikra prasme, nuo to laiko pablogėjo. Spauda yra dar labiau varžoma, spauda turi mažiau laisvės, žodžio laisvė buvo suvaržyta, Rusija yra labiau policinė valstybė šiandien negu buvo prieš 10 ar 15 metų. Galite į tai pažvelgę nusiminti ir sakyti: „Na, tai kokia prasmė tuomet yra išsakyti šiuos prašymus?“ Na, prasmė yra tame, kad tai veikia kolektyvinę sąmonę ir sustiprina šį link pasikeitimo riedantį momentumą. Kaip sakėme, kuo labiau egzistuojanti valdžia jaučia poreikį varžyti laisvę, tuo labiau jie demonstruoja, kaip arti yra žlugimo. Kuo žiauresnių priemonių imatės savo žmonėms suvaržyti, tuo labiau trumpinate savo gyvavimo laiką.
Tam tikra prasme, tai tiesiog yra tam tikrų Rusijos kolektyvinėje psichikoje egzistuojančių tendencijų išreiškimas, tam, kad jos būtų padarytos regimesnės, kad daugiau žmonių galėtų tai pamatyti ir pasiryžti: „Ne, ne tokioje šalyje mes norime gyventi. Kodėl turėtume gyventi šalyje, kuri yra taip stipriai suvaržyta, kai tiek daug kitų šalių pasaulyje, šių šalių žmonės turi didesnę laisvę? Kodėl turėtume tai priimti?“ Ir tuomet žmonės gali pažvelgti: „Na, kodėl mes tai priėmėme?“ Ir jie gali suvokti kolektyvinėje sąmonėje egzistuojančią dinamiką, apie kurią mes visi iki šiol kalbėjome, ir jie gali atlikti pokytį, gali palikti šiuos senuosius būdus žiūrėti į gyvenimą, šiuos senuosius psichologinius mechanizmus ir suvokti, kad galbūt Rusijai reikės pereiti eksperimentavimo periodą, kad galėtų atrasti, kokia yra Rusijos šalis, kai ji nėra varžoma totalitarinės valdžios. Galbūt tai bus sumaišties ir eksperimentavimų laikotarpis, galbūt bus padarytos klaidos. Bet tai kas? Tai vis tiek yra galimybė mums nuspręsti, kokia šalimi norime būti, kokiais žmonėmis norime būti.
Kodėl yra taip svarbu, kad individualus žmogus nuspręstų: „Kokiu žmogumi noriu būti?“ Na, mes perdavėme apie tai labai daug mokymų, kurie tai aiškiai parodo. Koks yra gyvenimo tikslas? Tikslas yra sąmonės augimas, nuo viename taške sukoncentruoto tapatumo jausmo, iki vis labiau išplėsto tapatumo jausmo, vedančio link Dievo sąmonės. Kaip vyksta augimas sąmonėje? Jis vyksta individualiai. Neaugate kolektyviškai. Žinoma, galite turėti žmonių grupę, kurie kolektyviškai gali suvaržyti savo augimą, arba gali kolektyviškai palengvinti augimą, tačiau automatiškas augimas sąmonėje neegzistuoja. Tai yra individuali veikla ir kūrybiška veikla, kuomet individas privalo pamatyti kažką savo psichologijoje, kas jį varžo.
Galite pažvelgti į pasaulį ir, vėlgi, matyti, kad atsirado tendencija, atsirado išaugęs žmonių pasiryžimas pažvelgti į save, paklausyti Jėzaus kvietimo ieškoti rąsto savo akyje, užuot ieškojus krislo kitų akyse. Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad Sovietų Sąjunga buvo visiškas Jėzaus kvietimo iškreipimas, kadangi Sovietų Sąjungoje pirštu visada buvo rodoma į kitus. Sovietų Sąjunga žiūrėjo už savo sienų, į visas problemas su kapitalizmu ir imperialistiniais Vakarais, ir visada prikišamai rodė, kad problema yra štai ten. Putinas daro tą patį dalyką. Nors jis turi visą valdžią, jis ir toliau į visus bado pirštais. Ten yra ta problema, o ten yra ana problema. Vakarai siekia sunaikinti Rusiją ir taip toliau. Tačiau, jeigu turite visą valdžią, kokį pasiteisinimą turite badyti pirštais į kitus?
Matote šią tendenciją, kad sovietiniais laikais žmonės buvo auklėjami visada pirštu badyti į kitus, visada ieškoti krislo savo brolių ir seserų akyse, netgi iki tokio lygmens, kad skųsdavo savo kaimynus valdžiai, kai šie nesilaikydavo taisyklių, ar kai jie nerodė prideramo tikėjimo komunistiniais idealais. Matote visą šią sąmonę, tačiau realybė yra tokia, kad gyvenimo tikslas yra augti. Augimas vyksta individualiame lygmenyje, ir jis vyksta tik tuomet, kai individas pažvelgia į savo psichologiją ir taria: „Kas mane varžo gyvenime? Ar mane varžo išorinės sąlygos? Ar mane varžo valdžia? O gal mane varžo mano paties psichologijoje esančios sąlygos?“
Daugelis žmonių Rusijoje iš tiesų prisitraukė prie Sovietų Sąjungos dėl to, kad nebuvo pasirengę pažvelgti į save. Senesnioji karta, apie kurią kalbėjome, nėra pasirengusi ir nenori pažvelgti į save. Tai negalioja jaunesnei kartai. Daugelis jaunesnių žmonių Rusijoje yra pasiryžę pažvelgti į save, ar jie būtų pakylėtųjų mokytojų mokiniai ar ne. Tačiau jie yra pasiryžę pažvelgti į save ir tarti: „Ką aš galiu pakeisti? Ką galiu pakeisti savyje, kad pakeisčiau savo požiūrį į gyvenimą, į tai, kaip aš patiriu gyvenimą?“ Tai yra esminis tikslas, esminis gyvenimo tikslas yra individuali galimybė augti, psichologiškai, dvasiškai augti, tikslas yra psicho-dvasinis augimas.
Egzistuoja neišvengiamas aukštyn kylantis judėjimas visatoje, kuris traukia visą visatą šia kryptimi, kuris traukia Žemę šia kryptimi. Būtent šio judėjimo išraiška materializavo šiuolaikines demokratijas, ir šis judėjimas taip pat traukia Rusiją tapti individualias galimybes augti suteikiančia šalimi. Ir, mano mylimieji, vienintelis būdas šalims ekonomiškai išgyventi, yra suteikti individui kuo didesnes ekonomines galimybes. Būtent tai yra varomoji ekonominio augimo jėga, nes daugelis žmonių nepaprastai stipriai paauga, turėdami verslą arba dalyvaudami mažesniame versle, kuriame jie gali daryti poveikį verslui. Tai yra raktas į išlikimą, į bet kurios šalies išlikimą. Kokiu laipsniu ji suteikia individualiam žmogui galimybę nuspręsti, kokia būtybe jis norėtų būti, kokį gyvenimą jis norėtų gyventi. Tai, tam tikra prasme, yra esminis matas, bent jau žvelgiant iš Galimybių Deivės perspektyvos. Suprantu, kad kiti mokytojai gali žvelgti iš kitų perspektyvų, tačiau yra visiškai akivaizdu, kad galimybė yra vienas iš lemiamų veiksnių.
Tos šalys, kurios nenori suteikti galimybių savo žmonėms, kurios siekia suvaržyti savo žmonių galimybes, negalės išgyventi ateinančiame amžiuje, jos, žinoma, negalės įkūnyti aukso amžiaus, o jeigu jos neįkūnys aukso amžiaus, neišvengiamai pereis į tamsos amžių, nes nėra jokio tarpinio varianto. Egzistuoja skirtingi aukso amžiaus laipsniai, tačiau šalys, kurios priešinsis aukso amžiui, susikurs tamsos amžių, tačiau jis negalės tęstis amžinai. Negalės išlikti, mums judant tolyn į aukso amžių, tokie susiskaldymai, kuriuos matėte sovietinėje eroje, kuomet turėjote komunistinį bloką ir laisvesnių šalių bloką. Tai negali būti išsaugota aukso amžiuje. Tie, kurie nesilaiko galimybių suteikimo tendencijos, na, jeigu varžote galimybes, varžote augimą. Ir anksčiau ar vėliau tai turės katastrofiškas pasekmes ekonomikai. Negalite turėti tvarios ekonomikos vien siurbdami gamtinius išteklius. Tvarią ekonomiką galite turėti tik tuomet, kai egzistuoja kūrybiškumas, kai yra atnešama kažkas naujo. Kaip galite atnešti kažką naujo? Per individualias galimybes ir kūrybiškumą.
Ir dabar, mano mylimieji, perdaviau jums tai, ką norėjau duoti iš tarnystės, kurią užimu, perspektyvos. Iš tiesų, neturiu kito troškimo kaip tik suteikti Rusijos žmonėms didžiausią įmanomą galimybę, didžiausią galimybę, kurią jie gali pakelti. Būdama Galimybių Deive aš, žinoma, dirbu su žmonėmis, kurie yra atviri galimybėms. Negaliu dirbti su žmonėmis, kurie nėra atviri. Privalau leisti jiems naudotis savo laisva valia ir įžengti į skaudžių smūgių mokyklą, ir mokytis savo pamokas šiuo būdu, jeigu jie nenori mokytis iš galimybių liepsnos, kuria aš esu.
Ir su tuo, užsklendžiu jus toje galimybių liepsnoje ir noriu paraginti jus, visus žmones Rusijoje, visus žmones buvusiose sovietinėse šalyse ir Varšuvos pakto šalyse, susiderinti, paskirti bent keletą sekundžių kiekvieną dieną susiderinti su galimybių liepsna, kurią įtvirtinau, nes ji yra įtvirtinta ne tik Rusijoje, bet ir visose šalyse, kurios buvo paveiktos Sovietų Sąjungos, idant jūs visi turėtumėte galimybę palikti šią suvaržymų erą praeityje ir galėtumėte nuspręsti, kokioje šalyje norite gyventi. Daugelis šių šalių jau apsisprendė, jos jau padarė nemažą progresą. Ir vis dėlto, dabar yra dar didesnė galimybė judėti su šiuo progresu pirmyn.
Dėkoju jums už jūsų dėmesį, už jūsų pasiryžimą būti inkaru fizinėje plotmėje šiai galimybių liepsnai.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com